Alaus gamyba mielių cecidijose

Šiandien lengvas šviesusis alus (angl. lager beer) yra populiariausias alkoholinis gėrimas pasaulyje, tačiau mokslininkai iš Naujojo Lisabonos universiteto tik visai neseniai išsiaiškino, iš kur gaunama efektyvi tokio alaus sudedamoji dalis – mielės.

Šviesusis alus yra skaidrus, fermentuojamas vėsioje aplinkoje. Jį XVI a. išrado Bavarijos vienuoliai. Iki tada europiečiai gamino tik šiltomis sąlygomis fermentuojamą alų, jis buvo stipresnis. Šviesiojo alaus paslaptis – tam tikra mielių rūšis, kuriai būdingos geresnės savybės nei senosioms mielėms.

Šviesiojo lengvo alaus gamyboje naudojamos mielės ant bukmedžių sudaro vadinamąsias cecidijas. Į Europą XVI a. jos atkeliavo iš Pietų Amerikos.

Atidžiai ištyrus Europos mielių kolekcijas ir mokslinius straipsnius, surinkus skirtingų mielių pavyzdžių, mokslininkams paaiškėjo, kad geriausiai alui tinka mielės ne iš Europos. Tuomet mokslininkai iš Argentinos Patagonijos bukmedžių miške aptiko laukinių mielių, vėliau paaiškėjo, kad jos buvo naudojamos ir Bavarijos alaus rūsiuose.

Dėl šių mielių – Saccharomyces eubayanus – ant bukmedžių išauga vadinamosios cecidijos. Mielės tokios aktyvios yra todėl, kad cecidijose tuoj pat prasideda fermentacija. DNR tyrimais atskleista, kad šios mielės 99,5 % identiškos mielėms, dabar naudojamoms šviesiojo lengvo alaus gamybai. Mokslininkai įsitikinę, kad šios mielės į Europą atgabentos XVI a., pirmosios transatlantinės prekybos metais.