Kaip guotais plaukiojančios žuvys išvengia susidūrimų?

Viename guote gali būti milijonai žuvų. Kaip jos nesusiduria?

Žuvys būryje nuolat juda labai arti viena kitos, nes geba palaikyti artimą jutimais paremtą kontaktą ir greitai reaguoti. Šitaip jos prisitaiko net prie labai nežymių kitų žuvų judėjimo krypties pokyčių.

Regėjimas veikiausiai yra svarbiausia būrinių žuvų juslė, bet ne mažiau svarbus yra ir specialus organas jų šonuose. Šis organas pajunta kiekvieną greta plaukiančios žuvies judesį ir reaguoja į staigius pokyčius. Susidūrimų būryje pasitaiko, bet kiekvienai atskirai žuviai svarbiau yra ne išvengti susidūrimų, o išsilaikyti būryje ir taip apsisaugoti nuo plėšrūnų. Didžiąją laiko dalį dauguma žuvų plaukioja su savo giminaitėmis didesniais ar mažesniais būriais. Dažniausiai ryšys tarp grupės narių nėra labai stiprus, bet maždaug pusė stuburinių žuvų rūšių tam tikromis aplinkybėmis plaukioja drauge, sudariusios grupes, ir elgiasi kaip guotas, kai ieško maisto arba ginasi nuo plėšrūnų. Guoto elgsena išsiskiria tuo, kad žuvys plaukia taip sinchroniškai ir koordinuotai, tarsi sudarytų vieną tikslingai judantį organizmą.

Žuvys būryje nuolat juda labai arti viena kitos.

Guoto forma gali būti labai įvairi, nelygu, koks jo tikslas. Pavyzdžiui, migruojančios žuvys dažnai plaukia pleišto formos būriu, nes tokia forma yra hidrodinamiškai efektyvi ir taupo energiją. Guotai gali būti didžiuliai, pavyzdžiui, upinių šprotų būryje būna net keli šimtai milijonų žuvų.

Keletas juslių, lemiančių kryptį

Žuvis keičia savo plaukimo kryptį, naudodamasi šoniniu organu, akimis ir ausimis. Šoninis organas  labai jautrus lytėjimui ir gali registruoti net menkiausius judesius aplinkiniame vandenyje, pavyzdžiui, kitų žuvų sukeliamą turbulenciją.

1. Kaulėtų žuvų šoninis organas atrodo kaip mažų porų virtinė išilgai viso šono ir galvos.

2. Per šias poras vanduo patenka į labai siaurų kanalų sistemą, sudarytą iš kaulinių plokštelių arba vožtuvėlių.

3. Šioje kanalų sistemoje yra jautrūs kūneliai – neuromastai. Jie sudaryti iš nervų plaukelių, uždengtų į drebučius panašiu gaubtu. Šios nervų ląstelės fiksuoja menkiausius slėgio pokyčius kanalų sistemoje.

4. Nervų signalai perduoda informaciją apie slėgį žuvies centrinei nervų sistemai, ji apdoroja informaciją ir gali keisti plaukimo kryptį.

Akis:

regėjimas būrinėms žuvims ypač svarbus. Pavyzdžiui, tyrimais įrodyta, kad apakintos žuvys negali susiburti į guotą.

Ausis:

kai kurios žuvys guote plaukia kliaudamosi klausa – jos reaguoja į kitų žuvų siunčiamus garso signalus.

Guoto forma

Žuvų guotas labai gerai matomas, todėl gali iš labai toli privilioti plėšrūnų. Tačiau savo forma jis taip pat gali priminti didelį jūros gyvūną, pavyzdžiui, banginį, ir taip plėšrūnus nubaidyti.

Pozicijos

Kraštuose plaukiančios žuvys pirmos pasiekia maistą, bet labiau rizikuoja tapti užpuolikų grobiu ir daugiau energijos eikvoja plaukimui.

Lyderystė

Guotas neturi vadovo, bet labiau patyrusios žuvys gali vesti kitas. Taigi guotas teikia papildomos naudos jaunoms žuvims.

Maitinimasis

Žuvų guotas lengviau susiranda maisto dideliuose plotuose nei pavienės žuvys, ypač jei reikia rasti maisto santalkas.

Spalva

Guotų žuvys dažniausiai būna sidabrinės spalvos. Taip joms lengviau vienai kitą matyti.

Gynyba

Jei viena iš guoto žuvų pamato plėšrūną, jos nerimą pajunta visos būrio žuvys – perspėjimas perduodamas visoms. Tuomet žuvys dažnai ima plaukti greičiau ir glaudžiau viena kitos ir  sudaro tam tikras konfigūracijas, kad suklaidintų persekiotoją.