Nepasiturintys žmonės greičiau pajaučia užuojautą kenčiantiems


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite žurnalą šiandien sutaupykite iki 15%.

Iliustruotasis mokslas

Gali būti, kad Charleso Dickenso „Kalėdų giesmėje“ ir „Pasakojime apie du miestus“ aprašyti turtingųjų ir vargšų emociniai skirtumai turi mokslinio pagrindo. Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad žemesnėms socioekonominėms klasėms priklausantys asmenys psichologiškai labiau reaguoja į kitų patiriamą kančią ir užuojautą yra linkę reikšti kur kas greičiau už turtingesnių sluoksnių atstovus.

Turtingiems ir daugiau kaip vidutines pajamas gaunantiems asmenims, tyrimo duomenimis, sunkiau sekasi pastebėti kitų žmonių sielvartą ir kančią.

„Negalima teigti, kad turtingi žmonės yra bejausmiai, — sako tyrimui vadovavusi Jennifer Stellar, Kalifornijos universiteto socialinės psichologijos specialistė. — Gali būti, kad kančios ženklų ir signalų jie gerai neatpažįsta todėl, kad patiems gyvenime yra tekę įveikti mažiau kliūčių.“

Mokslininkų išvados prieštarauja ankstesnių tyrimų rezultatams, kad nelaimėje atsidūrę žemesnių socialinių sluoksnių atstovai būna priešiškesni ir yra linkę daugiau nerimauti.

„Vargingiau gyvenančių asmenų gerovei dažniau kyla grėsmė, todėl tarp jų ir yra labiau paplitusi užuojautos bei bendradarbiavimo kultūra“, — mano J. Stellar.

Mokslininkai tikina, kad tyrimu norėta paskatinti atskirų socialinių sluoksnių bendradarbiavimą, o ne sukelti dar daugiau trinties, ypač prasidėjus pasaulinių protesto judėjimų bangai. Sakykime, žemesnių socialinių ir ekonominių sluoksnių atstovai geriau prisitaiko ir klesti tokiose srityse ir situacijose, kur reikia bendradarbiauti, o didesnes pajamas gaunantys asmenys labiau linkę dirbti vieni.

„Panašu, kad turtingesni asmenys yra labiau susikoncentravę į save, jie užaugo turėdami daugiau laisvės ir savarankiškumo. Jiems turėtų geriau sektis individualizmą ir konkurenciją skatinančioje aplinkoje“, — pataria mokslininkė.

Mažiau pajamų gaunantys žmonės labiau reaguoja į kitų patiriamą kančią ir greičiau už turtingesnių sluoksnių atstovus reiškia užuojautą. "Bloomberg" nuotr.Mažiau pajamų gaunantys žmonės labiau reaguoja į kitų patiriamą kančią ir greičiau už turtingesnių sluoksnių atstovus reiškia užuojautą., "Bloomberg" nuotr.

Trijuose tyrimo eksperimentuose dalyvavo 300 įvairioms etninėms grupėms priklausančių jaunų žmonių. Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmojo eksperimento metu 148 dalyviai buvo vertinami pagal tai, kaip dažnai jie patiria ir kaip intensyviai išgyvena tokias emocijas kaip džiaugsmas, pasitenkinimas, didžiavimasis, meilė, užuojauta, malonumas ir baimė. Taip pat jie turėjo įvertinti, kiek sutinka su tokiais teiginiais kaip: „kai pamatau kenčiantį žmogų, jaučiu didelį norą juo pasirūpinti“ ir „dažnai pastebiu žmones, kuriems reikia pagalbos“. Mokslininkai išsiaiškino, kad užuojauta buvo vienintelė emocija, kurią žemesnių socialinių grupių atstovai jautė labiau už daugiau pajamų turinčius tiriamuosius.

Antrojo eksperimento metu kiti 64 dalyviai žiūrėjo du vaizdo klipus: viename buvo rodoma konstravimo instrukcija, kitame – pasakojamos emocionalios istorijos apie šeimas, auginančias vėžiu sergančius vaikus. Tyrimo dalyviai vienodai reagavo į pirmąjį vaizdo klipą ir visi nuliūdo žiūrėdami antrąjį filmuką. Tačiau vargingiau gyvenančiose šeimose užaugę asmenys jautė ne tik liūdesį, bet ir empatiją, užuojautą jie reiškė aktyviau. Be to, jų pulsas stebint antrąjį vaizdo klipą buvo retesnis.

„Įprasta manyti, kad stebint kenčiantį žmogų širdis plaka greičiau, bet mes išsiaiškinome, kad jaučiant užuojautą, pulsas tampa retesnis, lyg kūnas stengtųsi nuraminti save tam, kad galėtų pasirūpinti kitu žmogumi“, — aiškina J. Stellar.

Galiausiai, trečiąją iš dar kitų 106 dalyvių sudarytą tiriamųjų grupę mokslininkai padalino poromis — jie turėjo dalyvauti įsivaizduojamame darbo interviu ir varžytis tarpusavyje dėl laboratorijos vadovo pareigų. Norint padidinti stresą, tiems, kurie pasirodys geriau už porininką, buvo pažadėtas piniginis prizas. Išsiaiškinta, kad žemesnių socialinių sluoksnių atstovai manė, jog jų konkurentai patiria daugiau streso, įtampos ir sumišimo, todėl jautė jiems daugiau palankumo ir užuojautos. Priešingai — turtingesnėse šeimose užaugę tiriamieji nesugebėjo taip tiksliai pastebėti ir įvertinti savo priešininkų sutrikimo signalų.

„Gebėjimas atpažinti kančią yra pirmasis žingsnis link gebėjimo reikšti užuojautą. Tyrimu nenorime pasakyti, kad turtingesniems žmonėms nerūpi kiti, jie tiesiog nesugeba taip greitai ir gerai atpažinti kitų asmenų patiriamo streso ar kančios“, — tikina tyrimo vadovė.

Visi tyrimo dalyviai buvo studentai, todėl jų socialinę ir ekonominę situaciją mokslininkai vertino pagal šeimos pajamas.

Šaltinis:

sciencedaily.com

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.12.20, 11:47
I'm rellay into it, thanks for this great stuff!

2012.02.24, 22:22
I told my grandmother how you hpeled. She said, "bake them a cake!"

2012.01.19, 09:50
Great insight. Reileevd I'm on the same side as you.

Neįtikėtina, bet tiesa

Jei alkoholį geriame iš stiklinių ar taurių apvaliais, o ne tiesiais šonais, jo išgeriame daugiau.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Neįtikėtina, bet tiesa

Korėjos mokslininkų teigimu, eunuchai, t. y. kastruoti vyrai, gyvena apytiksliai 20 metų ilgiau nei kiti panašaus gyvenimo būdo vyrai.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas?

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų, o likusią dalį nulemia aplinka.
DAUGIAU

Intelektas yra kairiajame smegenų pusrutulyje

Smegenų tyrimai atskleidė, kur vyksta protinė veikla.
DAUGIAU

2,7 vištos vienam gyventojui

Viščiukų ir vištų populiacija pasaulyje matuojama milijardais, ir, jei visą populiaciją paskirstytume kiekvienam Žemės gyventojui, gautųsi po 2,7 vištos.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo?

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Vyrai pirmiausia gelbėjasi patys

Keleiviams lipant į gelbėjimosi valtis, galioja taisyklė – pirma moterys ir vaikai. Bent jau toks yra mitas. Skaičiai byloja visai ką kita.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (1)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų?

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Dirbtinis venų vožtuvas pagerina kojų kraujotaką

Nuo silpnos kraujotakos kojose kenčiantiems žmonėms trūkusios ar išsiplėtusios kraujagyslės, kraujo krešuliai netrukus gali tapti tik nemaloniu atsiminimu.
DAUGIAU

Smūgiuok kaip Chuckas Norrisas (1)

Chuckas Norrisas, šešis kartus vidutinio svorio pasaulio karatė čempionas, žinomas kaip garsus kovos menų filmų aktorius.
DAUGIAU

Kodėl negaliu užuosti blogo savo burnos kvapo?

Visus kvapus registruoja apytiksliai 12 milijonų juslinių ląstelių nosies gleivinėje.
DAUGIAU

Rastas nežinomas žmogaus pusbrolis (1)

Tauriojo elnio urvo žmonės gali būti nauja žmonių rūšis.
DAUGIAU

Kamieninės ląstelės gali sugrąžinti regėjimą

Dėl sužalotų ar dėl ligos praradusių skaidrumą ragenų kasmet apanka 100 000 žmonių. Ateityje „naujai gimusi“ ragena padės jiems išsaugoti regėjimą.
DAUGIAU

Kodėl nuo gazuotų gėrimų raugėjame?

Gazuotuose gėrimuose yra daugybė anglies dvideginiu užpildytų vandens burbuliukų.
DAUGIAU

Šiaurės Amerikos gyventojai stori

Būti amerikiečiu puiku. Taip puiku, kad JAV gyvena trečdalis visų nutukusių pasaulio gyventojų.
DAUGIAU

Depresija sergančiųjų smegenys hiperaktyvios (1)

Sunkia depresija sergančių asmenų smegenys dirba viršvalandžius, teigia tarptautinė mokslininkų komanda iš Kalifornijos universiteto (Los Andželas, JAV) Semelio neuromokslų ir žmonių elgesio instituto.
DAUGIAU

Pažeistus nervus galima greitai pagydyti (1)

Per nelaimingą atsitikimą nutrūkus nervams, žmogus gali likti paralyžiuotas ar pažeistomis juslėmis. Geriausiu atveju pažeistieji nervai gis labai lėtai arba chirurgas gali juos susiūti. Abiem atvejais nervai retai sugeba vėl perduoti visus nervinius signalus.
DAUGIAU

Mokslininkai matuoja mažų vaikų smegenų bangas: Elektrodų kepurė atskleidžia kalbos problemas (1)

Kol vaikai dar nemoka kalbėti, jų smegenų tyrimai gali atskleisti, ar jie ateityje sunkiai supras kalbą, ar  susidurs su saviraiškos sunkumais. Šios žinios leidžia mokslininkams daryti įtaką smegenų vystymuisi ir spręsti problemas, kol dar jų nekyla.
DAUGIAU

Virusas žudo vėžines ląsteles (1)

Pritaikytas virusas kaip slaptasis agentas praslysta pro organizmo apsaugą, suranda vėžines ląsteles ir jas užvaldo.  Sveikos ląstelės nenukenčia.
DAUGIAU

Greitas pulsas gerina smegenų veiklą

Norint užsiimti efektyvesne protine gimnastika, knygų skaityti nepakanka. Priešingai. Naujas tyrimas rodo, kad smegenys veikia optimaliai tuomet, kai pagreitiname pulsą. Tai galioja vaikams, jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms.
DAUGIAU

Kodėl atlikdami fizinius pratimus vaipomės? (5)

Moksliniai tyrimai parodė, kad grimasos gerina fizinės veiklos rezultatus.
DAUGIAU

Kas jūs pagal vidurius? (3)

Mokslininkai atrado, kad viso pasaulio gyventojus pagal jų žarnyno bakterijas galima suskirstyti į tris žarnyno tipus. Skirtingos bakterijos nevienodai veikia mūsų virškinimą, medžiagų apykaitą ir imuninę sistemą. Todėl jūsų vidurių tipas gali turėti didelės įtakos jūsų sveikatai.
DAUGIAU

        Didžiausia gyvybės mokslų konferencija Baltijos šalyse (2)

2012 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje prasidėjo tris dienas trunkanti pirmoji Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“.
DAUGIAU

Mokslininkai parazito silpnąsias puses (4)

Parazito Trypanosoma brucei sukelta miegligė kasmet nusineša daugiau kaip milijoną gyvybių.
DAUGIAU

Nustatytas istorinio juodojo žudiko kodas

Mokslininkai nustatė turbūt žiauriausio žudiko istorijoje – buboninį marą sukeliančios Yersinia pestis bacterium – genetinės medžiagos DNR seką.
DAUGIAU

Ar pusiausvyros centras yra ausyse? (1)

Girdėjau, kad pusiausvyra kontroliuojama ausyse. Kaip tai vyksta?
DAUGIAU

Prenumeruok žurnalą „Iliustruotasis mokslas“ metams ir mėgaukis žiemos pramogomis Druskininkuose

Dabar užsakius ir apmokėjus metinę prenumeratą dovanojamas kuponas, suteikiantis teisę 4 val. slidinėti žiemos pramogų komplekse „Snow Arena“.
DAUGIAU
Banner Side 1

Naujas numeris

Gyvūnai robotai, tebesame primityvūs, bakterijos valdo pasaulį, ugnikalniai kuria ir griauna, ateities transportas ir kt.
DAUGIAU
Banner Side 2