Kaip veikia dirbtinė širdis?


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Tikra širdis plaka apie 70 kartų per minutę, kiekvienas širdies dūžis į kraujotakos sistemą paleidžia apie 0,08 litro kraujo. Dešinysis skilvelis pumpuoja kraują į plaučius, kur kraujas prisotinamas deguonies. Kairiojo skilvelio dūžiai atsakingi už šviežio kraujo tėkmę į organizmo audinius. Prancūzijos bendrovė „Carmat“ neseniai sukūrė dirbtinę širdį, kuri atkartoja tikrąją. „Carmat“ širdis patvirtinta bandymams su žmonėmis Belgijoje ir kitose valstybėse.

„Carmat“ dirbtinė širdis sveria 900 g ir yra sudaryta iš dviejų kamerų, kurias skiria biologinė membrana. Ir membrana, ir širdies vožtuvai padengti karvės širdies ląstelėmis. Bendrovė tikisi, kad biologinė medžiaga neleis kraujui krešėti, nes tai yra vienas didžiausių su dirbtine širdimi susijusių iššūkių. Širdis varoma dviem ličio jonų baterijomis, žmogus jas nešiojasi prie diržo. Širdis gali atlikti daugiau kaip 230 mln. dūžių, tai atitinka penkerius gyvenimo metus.

Ankstesni eksperimentai su dirbtine širdimi pacientų gyvenimą pailgindavo mėnesiu. Ankstesni eksperimentai su dirbtine širdimi pacientų gyvenimą pailgindavo mėnesiu.,

Jei ši širdis bus naudojama, ji gali išgelbėti daugybę gyvybių. Visame pasaulyje daugiau kaip 100 tūkst. žmonių serga kardiomiopatija, kuri pažeidžia dešinįjį ir kairįjį skilvelius. Tokius ligonius išgelbėti gali tik širdies persodinimas, tačiau širdies donorų per metus pasitaiko vos 4 tūkstančiai.

 

 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais verčiančios ausies sraigės juslinių ląstelių pažeidimai, dėl kurių į klausos nervą beveik be perstojo siunčiami nerviniai impulsai.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Hominino ausis tiko kalbai

Atrasti seniausi iki šiol žinomi klausomieji kauleliai atskleidžia, kad jau prieš du milijonus metų žmonės gebėjo girdėti kalbą.
DAUGIAU

Kodėl senstame?

Nėra aiškios biologinės priežasties, kodėl organizmas ima senti ir miršta.
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Susitrenkus galvą, visiškai normalu tam tikram laikui prarasti atmintį. Amnezija gali būti nukreipta į praeitį, tad neprisiminsite savo vardo ar galvos traumos aplinkybių, arba į ateitį – po nelaimės atmintyje neišliks naujų atsiminimų.
DAUGIAU

Mes užprogramuoti apgavystei

Kelionė į prekybos centrą smegenims – kebli užduotis. Kad ir kur žvelgtum, reikia priimti sprendimus. Šokoladas skanus, tačiau ar nekenkia? Trejos kelnaitės už pusę kainos vilioja, tačiau ar jų reikia? Ar gali būti tiesa, kad nuo naujojo šampūno plaukai labiau žvilgės?
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų. Kai kada tai gali padėti nuo viduriavimo.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (4)

Dauguma suaugusiųjų labai mažai atsimena iš gyvenimo iki 10 metų, o apie pirmuosius ketverius metus atsimena tik labai nedaug žmonių.
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą. Todėl galime jausti karštį arba drebulį.
DAUGIAU

"Moterys blogai orientuojasi"

 Vyrai yra ištižėliai, moterys – apsipirkinėjimo maniakės. Ar tikrai?
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Futbolo varžybų transliacijose per televiziją neretai nurodoma informacija apie konkrečių žaidėjų nubėgtą atstumą ir rezultatyvių perdavimų skaičių. Kaip sudaroma tokia statistika?
DAUGIAU

Vaistai gali nukenksminti Ebolos virusą

Naujas cheminis junginys, pavadintas CMLD-BU3402, gali padėti nukenksminti pavojingas ligas sukeliančius virusus, pavyzdžiui, Ebolos arba pasiutligės virusus.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Mergaitę 10 metų kamuoja traukuliai

Pasidomėkite, kaip gydytojai stengiasi nustatyti diagnozę, kol dar nevėlu, ir daugiau sužinokite apie savo organizmą.
DAUGIAU

Prenumeruok žurnalą „Iliustruotasis mokslas“ metams ir mėgaukis žiemos pramogomis Druskininkuose

Dabar užsakius ir apmokėjus metinę prenumeratą dovanojamas kuponas, suteikiantis teisę 4 val. slidinėti žiemos pramogų komplekse „Snow Arena“.
DAUGIAU
Banner Side 1
Banner Side 2