Vergo sūnus tapo žemdirbystės žinovu

Augalus mylintis ir jaučiantis juodaodis padėjo suklestėti žemės ūkiui.

Iš žemės riešutų pagamintas sviestas, sūris, pienas, kava, miltai, rašalas, aliejus, muilas, linoleumas, kosmetika ir kiti produktai – tai svarus, bet ne vienintelis George’o Washingtono Carverio indėlis į Amerikos ūkio plėtrą.

G. W. Carverio motina buvo vergė, o tėvas žuvo per nelaimingą atsitikimą dar prieš sūnui gimstant maždaug 1860 metais, taigi likimas jo tikrai nelepino. Būdamas silpnos sveikatos, jis negalėjo dirbti laukuose, o kadangi jokia mokykla apylinkėse nepriimdavo juodaodžių vaikų, George’ui teko padėti plantacijos savininko namų ūkyje ir sode. Berniuką labai domino augalininkystė, netrukus jis pagarsėjo kone stebuklingais gebėjimais atgaivinti vystančius augalus.

G. W. Carveris garsėjo ypatingais gebėjimais augalininkystės srityje.

Maždaug dešimties G. W. Carveris išvyko iš gimtojo ūkio pasiryžęs surasti mokyklą, kuri jį priimtų. Šią svajonę jam pavyko įgyvendinti Ajovoje. Vėliau jis pateikė pareiškimą ir buvo priimtas į Ajovos žemės ūkio ir mechanikos koledžą (George’as buvo pirmasis juodaodis studentas), o ją baigęs tapo agrochemiku.

1896 metais George’as sugrįžo į Alabamą ir kartu su buvusiu vergu Bookeriu T. Washingtonu ir kitais įkūrė ir išplėtojo Taskigio institutą. G. W. Carveris ne tik mokė kitus, bet daug nuveikė ir augalų selekcijos srityje – mokslininkas daug jėgų skyrė pietinių valstijų žemės ūkiui atgaivinti. Jis rekomenduodavo ūkininkams įvairius javų mišinius ir ragino juos auginti žemės riešutus bei sojų pupeles, kurios sausą ir nederlingą žemę prisodrina azoto. G. W. Carverio patarimo paklausę ūkininkai derliumi nenusivylė, tačiau neturėjo kur jo parduoti. Todėl mokslininkas pasiūlė naujų šio produkto pritaikymo galimybių ir sukūrė 325 produktus iš žemės riešutų. Per savo gyvenimą iki 1943 metų G. W. Carveris sugebėjo nepopuliarius žemės riešutus paversti vienu svarbiausių žemdirbystės produktų.