Gyvūnai rodo ilgo gyvenimo pavyzdį


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Nagrinėdami žmonių senėjimo procesus, mokslininkai dažnai tiria vaisines museles, apvaliąsias kirmėles ir peles. Tačiau amerikiečio biologo Steveno Austado požiūris kitoks. Jis tyrinėja tik ilgai gyvenančius gyvūnus, kuriuose gali slypėti žmogaus ilgesnio gyvenimo paslaptys.

Islandijos geldutės gali gyventi 400 metų, 200 metų amžiaus grenlandiniai banginiai nerūpestingai plaukioja lediniuose Arkties vandenyno vandenyse, pelėdinės papūgos švenčia 90-uosius gimtadienius, o plikieji smėlrausiai gyvena dešimt kartų ilgiau nei tokio pat dydžio pelės. Biologas Stevenas Austadas iš Teksaso universiteto Sveikatos mokslų centro, įsikūrusio San Antonijaus mieste, Teksaso valstijoje, apgyvendino šiuos ir kitus gyvūnus išgalvotame Metušaelio zoologijos sode. Pasak Steveno Austado, ilgaamžiai gyvūnai yra svarbi ir neišnaudota galimybė tyrinėti senatvę, be to, iš šių garbaus amžiaus sulaukiančių gyvūnų rūšių galime sužinoti daug naujo.

Senėjimo tyrimai tradiciškai dažniausiai atliekami su apvaliosiomis kirmėlėmis, vaisinėmis muselėmis ir žiurkėmis – visi šie gyvūnai maži ir gyvena trumpai. Su jais nesudėtinga dirbti laboratorijose, o mokslininkų hipotezės greitai patikrinamos. Šie gyvūnai suteikė mums išsamių žinių apie ląstelinius ir molekulinius žmonių senėjimo mechanizmus. Tačiau Stevenas Austadas įsitikinęs, kad Metušaelio  zoologijos sodo gyventojai kur kas naudingesni nei tradiciniai laboratorijose tyrinėjami gyvūnai. Jis pats dirba su keliomis Metušaelio gyvūnų rūšimis ir stengiasi išsiaiškinti jų biologines paslaptis, jis teigia, kad jo pėdomis turėtų sekti ir kiti mokslininkai.

Profilis

„Lažinuosi, kad jau gimė pirmasis žmogus, nugyvensiantis 150 metų.“
Stevenas Austadas tyrinėja įvairių gyvūnų ląsteles.
Stevenas Austadas yra Teksaso universiteto Sveikatos mokslų centre dirbantis biologas. Jis ketina ištirti, kodėl kai kurios gyvūnų rūšys sensta greit ir gyvena trumpai, o kitos dėl lėto senėjimo proceso nugyvena ilgus metus. Be laboratorinių pelių ir žiurkių ląstelių, S. Austadas taip pat tyrinėja paprastųjų marmozečių, šikšnosparnių ir moliuskų ląsteles. Itin garbingo amžiaus sulaukiančius gyvūnus jis vadina Metušaelio zoologijos sodu.
Metušaelis buvo Biblijos Senajame testamente minimas asmuo, nugyvenęs 969 metus. Laikui bėgant, Metušaelis tapo ilgaamžiškumo ir suvaikėjimo sinonimu.

Šioje nuotraukoje iš arti pavaizduotas grenlandinis banginis yra vienas seniausių pasaulio gyvūnų. Mokslininkus taip pat stebina kelios kitos gyvūnų rūšys. Šioje nuotraukoje iš arti pavaizduotas grenlandinis banginis yra vienas seniausių pasaulio gyvūnų. Mokslininkus taip pat stebina kelios kitos gyvūnų rūšys.,

Senėjimo procesai tebėra paslaptis

Visi gyvūnai sensta daugiau ar mažiau panašiai. Susilpnėjusi imuninė sistema, artritas, pablogėjusi klausa ir katarakta yra ištikimi daugumos vyresnio amžiaus žmonių palydovai, tie patys senatviniai negalavimai kamuoja arklius, šunis ir peles. Tačiau gyvūnai sensta skirtingu greičiu, kartais tai aiškiai matoma net tarp vienos rūšies gyvūnų: pavyzdžiui, maži šunys sensta lėčiau ir gyvena ilgiau nei dideli, kai kurie žmonės taip pat išgyvena ilgiau nei vidutinė gyvenimo trukmė. Bent 100 metų sulaukusių žmonių vaikai turi 8–17 kartų didesnę tikimybę taip pat sulaukti 100 metų. Jei norite sulaukti 100-ojo jubiliejaus, sveikos gyvensenos nepakanka. Prireiks ir tinkamų genų. Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai nustatė daugiau kaip 200 genų, turinčių įtakos apvaliųjų kirmėlių ir vaisinių muselių gyvenimo trukmei, ir daugiau kaip 20 genų, kurie pavėlina pelių senėjimo simptomus arba leidžia joms gyventi ilgiau.

Kad ir kokie fantastiški šie atradimai būtų, Stevenas Austadas mano, kad mokslininkai vis dar nesupranta senėjimo procesų. Jauna pelė pasensta per dvejus metus, o dvejų metų amžiaus plikasis smėlrausis tebėra jauniklis ir nesensta dar 20 metų. Mokslininkai nežino, kodėl tai vyksta. Jie taip pat nežino, kodėl žmogaus akies lęšiukas kataraktai atsparus 50 metų, o pelės lęšiuką katarakta pažeidžia po dvejų. Arba kodėl dauguma 10 metų amžiaus šunų kenčia nuo artrito, o 30 ir daugiau metų sulaukusios žmogbeždžionės ir drambliai šios ligos išvengia. Lygindamas labai skirtingos gyvenimo trukmės gyvūnų ląsteles, Stevenas Austadas tikisi pradėti suprasti senėjimo procesus.

Tik 0,5 centimetro dydžio medūzos Turritopsis nutricula vadinamos nemirtingomis. Pagal poreikį jos gali senti arba jaunėti. Iš esmės jos tai gali daryti amžinai, jei nesuserga ar jų nepraryja plėšrūnas. Tik 0,5 centimetro dydžio medūzos Turritopsis nutricula vadinamos nemirtingomis. Pagal poreikį jos gali senti arba jaunėti. Iš esmės jos tai gali daryti amžinai, jei nesuserga ar jų nepraryja plėšrūnas.,

Tačiau ilgo gyvenimo nebūtinai verta siekti. Senatvė nėra maloni, jei apima silpnaprotystė, kamuoja nuolatinis skausmas, atbukę pojūčiai ir ribotas judumas. Žinoma, dauguma žmonių norėtų visą gyvenimą išlikti sveiki. Todėl verta pabrėžti, kad Metušaelio zoologijos sodo gyventojų net garbaus amžiaus nesumažėja vaisingumas, nekankina kraujotakos ir širdies ligos, nesusidėvi klubų sąnariai. 200 metų amžiaus sulaukęs grenlandinis banginis irgi nelaikomas senu, netgi priešingai. Šimtmečius plaukiojusio Arkties vandenyne, jo imuninė sistema, smegenys, kraujotaka ir raumenys yra puikios būklės. Galimas paaiškinimas – grenlandiniai banginiai užgrūdinti nuolatinių susidūrimų su parazitais, infekcinėmis ligomis, plėšrūnais ir maisto trūkumu.

Moliuskai parodo XVIII a. klimatą

Biologai jau seniai žino, kad dideli gyvūnai gyvena ilgiau nei maži, tad nenuostabu, kad grenlandinis banginis pateko tarp Metušaelio zoologijos sodo gyventojų. Kita vertus, sunku patikėti, kad seniausi žinomi grenlandiniai banginiai gimė iki XVIII a. pabaigos ir yra daugiau nei dvigubai vyresni nei visi kiti žinduoliai. Jų amžių biologai nustatė pagal žuvusių individų kūnuose aptiktus senus harpūnų antgalius ir baltymų pokyčius banginių akyse. Tačiau šie banginiai tikrai nėra patys seniausi gyvūnai. Seniausiais laikomi moliuskai.

Suskaičiavę rieves ir įvertinę geldelėse esančios radioaktyviosios anglies kiekį, biologai nustatė, kad Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje gyvenančios Islandijos geldutės gali sulaukti 400 metų amžiaus. O giliavandenės austrės Neopycnodonte zibrowii gali nugyventi dar ilgiau. Šių austrių kiauto izotopų sandaros tyrimai parodė, kad jų amžius gali siekti 500 metų. Senovinės austrės yra tarsi gyvi praeities klimato metraščiai. Iš jų kiauto galima spręsti apie švelnų klimatą 1766–1780 m., ant jo aptinkama Tamboros ugnikalnio išsiveržimo 1815 m. pėdsakų. Pasirodo, po 25-ojo gimtadienio moliuskai beveik nesensta. Tačiau 400–500 metų visiškoje tamsoje lediniame vandenyje iš vandenyno vandens filtruoti mažus organizmus turbūt nėra labai smagu.

Atlanto vandenyne gyvenanti Islandijos geldutė gali sulaukti 400 metų amžiaus. Ji turi slaptą ginklą, leidžiantį jai atsikratyti laisvųjų deguonies radikalų, griaunančių organizmo ląsteles. Atlanto vandenyne gyvenanti Islandijos geldutė gali sulaukti 400 metų amžiaus. Ji turi slaptą ginklą, leidžiantį jai atsikratyti laisvųjų deguonies radikalų, griaunančių organizmo ląsteles.,

Moliuskus šiose ilgaamžiškumo lenktynėse gali pralenkti „nemirtingosios medūzos“ Turritopsis nutricula, galinčios atsukti laiką atgal ir, pasiekusios lytinę brandą, sugrįžti į polipo stadiją jaunystėje. Todėl jos amžinai gali senti ir vėl atjaunėti – žinoma, tik teoriškai, nes jas gali praryti plėšrūnai ar pasiglemžti liga. Iki šiol šių medūzų niekas tiek ilgai netyrinėjo, tad biologai nežino, ar jos išties pateisina savo skambią pravardę.

Neseniai Stevenas Austadas nustatė, kad Islandijos geldučių ilgą gyvenimo trukmę nulemia jų sugebėjimas atremti jų ląstelėse esančių laisvųjų deguonies radikalų daromą žalingą poveikį. Gyvūnui kvėpuojant atsirandantys deguonies radikalai gali sugriauti DNR, baltymus ir kitas gyvybiškai svarbias molekules. Islandijos geldutės yra šaltakraujai gyvūnai, kuriems būdinga lėta medžiagų apykaita, o paukščiai ir žinduoliai turi nuolat išlaikyti aukštą kūno temperatūrą. Jų medžiagų apykaita kur kas greitesnė, tad juos labiau veikia deguonies radikalų žalingas poveikis. Greita medžiagų apykaita taip pat reiškia, kad gyvūnams reikia daug maisto, jie ilgai užtrunka jo ieškodami. Palikusius priedangą, juos gali užpulti plėšrūnai ir ligos, tai atsiliepia gyvūnų pasiekiamą amžių.

Biologai ilgai tikėjo teorija, kad gyvūnų gyvenimo trukmė priklauso nuo medžiagų apykaitos. Pasak šios teorijos, maži gyvūnai turi gyventi greitai ir nugaišti jauni, o prognozės didelių gabaritų gyvūnams priešingos. Teorija labai logiška – dideli žinduoliai gyvena ilgiau už mažus žinduolius. Tačiau biologai pamažu atsisako šios teorijos, nes vis daugiau aplinkybių rodo, kad ji neteisinga. Vieni iš teorijos griovėjų yra šikšnosparniai, jie paprasčiausiai gyvena ilgiau nei turėtų. Natererio pelėausiai sveria vos 3–30 g, tačiau gyvena kur kas ilgiau nei dauguma žinduolių. Seniausi žinomi Brandto pelėausių atstovai išgyveno ne mažiau kaip 41 metus. Kadangi apie šikšnosparnių gyvenimo trukmę žinoma nedaug, visiškai įmanoma, kad jie gyvena gerokai ilgiau. Stebėtina, tačiau seniausi šikšnosparniai yra patinai. Su žmonėmis viskas kitaip – moterys vidutiniškai gyvena ilgiau nei vyrai.

Seni plikieji smėlrausiai turi daugiau palikuonių

Kaip ir šikšnosparniai, plikieji smėlrausiai didžiąją aktyvaus gyvenimo dalį praleidžia tamsoje ir sulaukia garbingo amžiaus – iki 28 metų, o metų našta nedaro jokios įtakos jų sveikatai. Netgi priešingai, senos patelės atsiveda didžiausias jauniklių vadas, o po žeme esantys urvai puikiai saugo plikuosius smėlrausius nuo plėšrūnų, tačiau taip ilgai jie gyvena ne tik dėl to. Senatvėje šie graužikai niekada nesuserga vėžiu. Neseniai tarptautinė mokslininkų komanda aprašė plikojo smėlrausio genomą. Plikieji smėlrausiai ir žmonės turi daug bendrų genų, tačiau atrodo, jog šie maži beplaukiai gyvūnai turi mechanizmus, apsaugančius jų chromosomas nuo susidėvėjimo. Be to, jie turi „stabdžius“, neleidžiančius jų ląstelėms nekontroliuojamai daugintis, kaip kad būdinga vėžinėms ląstelėms. Mokslininkai tikisi, kad jų darbas įkvėps kitus senėjimo tyrimus ateityje atlikti su plikaisiais smėlrausiais.

Jau daug metų žinoma, kad egzistuoja ryšys tarp telomerų ir ląstelių gyvenimo trukmės. Telomeros yra DNR sekos mūsų chromosomų galuose. Kiekvienoje ląstelių grupėje telomeros tampa šiek tiek trumpesnės, o kadangi ilgis yra gyvybiškai svarbus, ląstelė nebesidaugina ir miršta. Taigi, telomeros saugo organizmą nuo nevaldomo ląstelių dauginimosi ir vėžio. Tačiau apsaugos nuo vėžio kaina aukšta. Kadangi ląstelės nyksta viena po kitos, smegenys, organai ir raumenys pamažu silpsta. Žmonių telomeras paprastai sudaro 10 000 bazių, o pelių telomeros 2–5 kartus ilgesnės. Pelės taip pat gamina telomerų fermentą, kuris pailgina telomeras, todėl pelių ląstelės nenustoja daugintis.

Amerikos mokslininkai, suaktyvinę telomerazės gamybą, sėkmingai atjaunino genetiškai pakeistas ir telomerazės neturinčias peles, tad eksperimentai aiškiai parodo telomerų svarbą žinduolių senėjimo procesams. Tačiau rezultatų negalima tiesiogiai taikyti žmonių senėjimo tyrimams, tad dabar Stevenas Austadas ir kiti mokslininkai ieško Metušaelio gyvūnų, kuriuos galėtų tyrinėti ir ieškoti sąsajų tarp telomerų ilgio ir gyvūnų gyvenimo trukmės.

Aukščiausios klasės fermentų išsaugojimas reiškia ilgaamžiškumą

Pasak neseniai sukurtos teorijos, senėjimas glaudžiai susijęs su ląstelių gebėjimu išsaugoti fermentus, o Metušaelio zoologijos sodo gyvūnai gali suteikti naujų žinių. Laisvųjų radikalų pažeidžiamų baltymų skaičius su amžiumi didėja, tačiau ši taisyklė negalioja plikiesiems smėlrausiams. Plikųjų smėlrausių fermentai kur kas labiau nei pelių fermentai atsparūs pH svyravimų sukeliamam stresui. Stevenas Austadas tą patį rezultatą gavo, palyginęs du Metušaelio šikšnosparnius ir peles.

Karibų jūroje gyvenančios pintys Xestospongia muta gali sulaukti 2300 metų amžiaus. Karibų jūroje gyvenančios pintys Xestospongia muta gali sulaukti 2300 metų amžiaus.,

S. Austadas toliau ieško Metušaelio zoologijos sode gyvenančių gyvūnų paslapčių. Naujausias projektas – dar vieno labai ilgai gyvenančio moliusko tyrimai. Mokslininkas tikisi, kad šis gyvūnas suteiks mums dar daugiau žinių apie senėjimo procesus.

 

SENIAUSI GYVŪNAI
Seniausias žinduolis: grenlandinis banginis, 211 metų.
Seniausias paukštis: pelėdinė papūga, 90 metų.
Seniausias roplys: Galapagų vėžlys, 175 metai (nelaisvėje).
Seniausia amfibija: europinis protėjas, 100 metų.
Seniausia žuvis: jūrinis ešerys Sebastes aleutianus, 205 metai.
Seniausias moliuskas: austrė Neopycnodonte zibrowii, 500 metų.
Seniausia pintis: Xestospongia muta, 2300 metų.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU