Naujais projektais siekiama atkurti pasaulio mangroves


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Atogrąžų mangrovių miškai mažėja tuomet, kai jų mums labiausiai reikia. Jos yra geriausia apsauga nuo ciklonų ir cunamių. Šie unikalūs miškai būtini gyvūnams ir milijonams žmonių. Vykdoma keletas mangrovių išsaugojimo projektų, tačiau jie lenktyniauja su laiku.

Martina trumpam liaujasi lupusi manijokų šaknis ir užtikrintai žengia pajūrio takeliu iš mažo mangrovių miško. Iš medžio kamiene padarytos įpjovos ji pasiima šiek tiek sulos – pasak jos, žievės ekstraktu galima efektyviai gydyti uždegimą.

Martina – viena iš milijonų žmonių, gyvenančių greta mangrovių. Šių žmonių pragyvenimas visiškai priklauso nuo mangrovių, iš kurių jie gauna beveik viską. Kitas kai kurių gyventojų pajamų šaltinis – jūros dumblių auginimas ir prekyba jais.

100 m sveikų mangrovių juosta gali sulaikyti 90 % cunamio energijos. Panamos Boko del Toro provincijoje esantis mangrovių miškas vis dar puikios būklės. 100 m sveikų mangrovių juosta gali sulaikyti 90 % cunamio energijos. Panamos Boko del Toro provincijoje esantis mangrovių miškas vis dar puikios būklės.,

Į rytus nuo Nikaragvos esančioje Ramos saloje Martina gyvena jau 65 metus. Ji yra viena iš čia gyvenančių 1000 grynakraujų rama genties indėnų, besistengiančių išsaugoti savo kultūrą.

„Keletą kartų per metus nuplaukiu į miestą parduoti vaisių, džiovintų žuvų ir austų kilimų. Už gautus pinigus nusiperku druskos, cukraus ir miltų. Be to, turiu keletą mango medžių, kurių vaisius mainau su kitais salos gyventojais į daržoves.“

Mangrovės rama indėnams ir daugeliui kitų yra ne tik pragyvenimo šaltinis. Jos taip pat saugo nuo cunamių ir tropinių audrų, kurių šiais laikais vis daugėja. Svarbu, kad šie medžiai saugo dideles pakrančių teritorijas nuo gamtos stichijų. Ekspertų skaičiavimais, 2004 m. cunamis Indijos vandenyne nusinešė kur kas daugiau gyvybių nei buvo būtina vien todėl, kad daugelyje vietų, pavyzdžiui, Indonezijoje, išnaikinti mangrovių miškai. Nuotraukose iš palydovų matomas glaudus ryšys tarp labiausiai nukentėjusių vietų ir vietovių, kur išnaikintos mangrovės – taip nutiko ir šiaurinėje Sumatros dalyje esančios Ačeho provincijos pagrindiniame mieste Banda Ačehe, kur dėl cunamio sužalota 300 000 žmonių, o 170 000 žuvo. Miestą supantis kraštovaizdis visiškai plokščias. Kelių kilometrų pakrantės teritorijose mangrovės buvo išnaikintos, kad būtų daugiau vietos namams ir krevečių fermoms.

Rytinėje Nikaragvos pakrantėje mangrovių plotai tebedidėja. Jie nukentėjo nuo paskutinio uragano, tačiau išliko ir greitai atsinaujina.

Išprievartauk ir pabėk

Deja, pasaulinės tendencijos panašesnės į situaciją Indonezijoje. Pasak JAV geologijos žvalgybos agentūros (U.S. Geological Survey, USGS) tyrimo, kuris atliktas su NASA palydovais, bendras mangrovių miškų plotas siekia 137 760 kv. km.

Iki tyrimo mokslininkai tikėjosi, kad mangrovėmis apaugusi apie 170 000 kv. km  teritorija. Iš naujausių duomenų matyti, kad šie miškai per pastaruosius 200 metų sumažėjo beveik perpus, o miškai ir toliau naikinami. Kasmet netenkama apie 2–8 % mangrovių miškų, šis rodiklis Azijoje siekia 15 %, t. y. viršija atogrąžų miškų naikinimo mastus.

„Manoma, kad 1980–2000 m. buvo sunaikinta 35 % mangrovių miškų, o tai turėjo įtakos pakrantėse gyvenančioms bendruomenėms, kurioms mangrovių miškai buvo kaip apsauginiai barjerai nuo gamtos stichijų, pavyzdžiui, uraganų ir cunamių“, – teigia daktaras Chandra Giri iš USGS.

Yra keletas priežasčių, kodėl mangrovės visame pasaulyje kenčia. Praeityje jų miškai buvo laikomi neįžengiamomis ir maliarijos uodų knibždančiomis pelkėmis, kurių vietiniai būtų mielai atsikratę. Vėliau miškai buvo naikinami, kad atsirastų daugiau vietos miestams ir pramonei. Daug kur, ne tik Azijoje, buvusius mangrovių miškus pakeitė uostai ir viešbučiai. Tai itin akivaizdu mieste-valstybėje Singapūre, pastatytame ant nusausinto ir išnaikinto mangrovių miško. Be to, XX a. 7-ajame dešimtmetyje ėmė kurtis krevečių fermos. Iš pradžių nekenksmingi atrodę tvenkiniai netrukus ėmė kelti didžiausią pavojų mangrovėms. Fermeriai naikina miškus, kasa gilias duobes ir ten įkurdina krevečių fermas. Joms tiekiamas vanduo iš aplinkinio miško.

Pelnas didžiulis, tačiau neįrengta jokių valymo įrenginių, tad per kelerius metus krevečių išmatos sudarė bakterijų pilną baltą sluoksnį. Todėl fermeriams reikia naikinti dar daugiau mangrovių miškų teritorijų, o nusekintos vietos paliekamos likimo valiai. Mirusios jos dešimtmečius nebetinka laukams, žolei ir mangrovėms. Šis metodas žinomas kaip „išprievartauk ir pabėk“.

Šiandien 150 000 kv. km pasaulio pakrančių teritorijų paverstos krevečių ūkiais, tačiau nuo šios ūkio šakos kenčia dar didesnės teritorijos. Reiškinys atsirado Azijoje, ypač Tailande, Filipinuose, Vietname ir Indonezijoje. Nuo tada krevečių ūkiai paplito į Centrinę Ameriką ir Afriką. Azijoje krevečių pramonė sukuria 10 milijardų dolerių metinių pajamų.

Ten, kur gyvena krevetės, dingsta žuvys. 75 % koraliniuose rifuose ir vandenynuose sugaunamų žuvų savo gyvenimą pradėjo ten, kur jas saugojo mangrovės. Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl kiekvieno hektaro sunaikinamų mangrovių miškų kasmet netenkama vienos tonos žuvų.

Laimei, pasaulyje auga supratimas apie būtinybę saugoti mangroves. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija 2011-uosius paskelbė tarptautiniais miškų metais, o organizacijos miškų išteklių vertinimo koordinatorė Mette Wilkie skatina sodinti mangroves.

Kaimiečiams tebegresia pavojus

Visame pasaulyje pristatoma projektų, kurių didžiąją dalį inicijavo Raudonasis Kryžius. Ne tik Indonezijoje, kur mangrovių poreikis itin išryškėjo po 2004 m. cunamio. 30 km į pietus nuo Banda Ačeho Sumatroje, beveik visiškai sugriautoje teritorijoje, Japonijos Raudonasis Kryžius finansavo medžių sodinimo projektą, pradėtą 2007 m. pabaigoje. Planuojama pasodinti 1,2 milijono mangrovių.

Panašus projektas vykdomas netoli žemės drebėjimo epicentro dar 300 km į pietus. Pakrantėse pranyko beveik visi kaimai. Net daugiau kaip du kilometrus nuo kranto nutolusiame Tenomo mieste cunamis upe aukštyn atnešė tiek vandens, kad susidarė intakas, ir buvo sugriauti beveik visi pastatai. Iki cunamio mieste gyveno 12 000 žmonių, tačiau dauguma žuvo. Panašiai nutiko ir daugeliui mažesnių kaimelių. Tai neturi pasikartoti.

Rizofora yra viena labiausiai paplitusių mangrovių rūšių. Balio saloje per atoslūgį sodinami nauji medžiai. Rizofora yra viena labiausiai paplitusių mangrovių rūšių. Balio saloje per atoslūgį sodinami nauji medžiai.,

„Mes didiname natūralią pakrančių apsaugą: visų pirma, kuriame pažangius pylimus iš palmių lentų, jie gali atlaikyti žemės drebėjimus, ko negalima pasakyti apie cementinius pylimus. Iškart už jų supilsime aukštus žemės pylimus su dideles šaknų sistemas turinčiomis įvairiomis žolėmis. Tuomet pasodinsime mangrovių. Visa tai kartu sustabdys vandenį“, – aiškina Harunas, vadovavęs keliems Raudonojo Kryžiaus projektams teritorijoje.

Vis dėlto kai kur žmonės pamokos neišmoko. Ačeho provincijoje dauguma namų atstatyti tokie pat, kokie buvo prieš cunamį – pavojaus teritorijoje arti kranto. Be to, čia pastangos atkurti mangrovių miškus yra visiškai kitokios. Nepavykus laiku pasodinti medžių, kitas cunamis turbūt bus toks pat pragaištingas.

Visi žino, kad miškas juos apsaugos. Profesorius Toyohiko Miyagi iš Japonijos Tohoku Gakuino universiteto ištyrė santykį tarp cunamių ir sveikų mangrovių bei koralinių rifų dydžio.

Už vienos valandos kelio jūra nuo Sumatros miesto Banda Ačeho esančioje Vė saloje 20 000 gyventojų liko gyvi būtent dėl koralinių rifų. Žuvo tik 12 žmonių.

„Įrodėme, kad mangrovių miškai gali užkirsti kelią nelaimėms“, – teigia Toyohiko Miyagi. Jo skaičiavimais, Ačeho provincijoje buvo galima išgelbėti daugiau kaip 80 000 gyventojų, jei nebūtų buvę sunaikintos mangrovės.

Mangrovės saugo ne tik nuo cunamių. 1960 m. Bangladešui smogęs galingas ciklonas pareikalavo tik kelių tūkstančių aukų. Tačiau, kai 1970 m. pakrantes nusiaubė panašus ciklonas, žuvo mažiausiai 225 000 žmonių, kadangi tuomet buvo sunaikinta didžioji dalis mangrovių miškų regione.

Kitose Bangladešo teritorijose didžioji dalis mangrovių išsaugota – ypač Sundarbane, kur plyti didžiausia mangrovėmis apaugusi teritorija pasaulyje, užimanti 4110 kv. km. Du trečdaliai jos yra Bangladeše, o likusi dalis – Indijoje. Ten miškų kirtimas nepasiekė didelio masto, tad Sundarbanas išliko daugiau ar mažiau to paties dydžio. Čia esama kitokių grėsmių: aplinkos tyrinėtojas Gurmeetas Singhas ir jo komanda iš Jawaharlal Nehru universiteto Naujajame Delyje (Indija) nagrinėja klimato pokyčių padarinius. Grupė stebi, kaip mangrovių gynybinės savybės kenčia nuo didėjančios temperatūros.

„Himalajuose tirpsta ledynai. Polaidžio vanduo atsiduria Sundarbane ir pakeičia druskos ir mineralų pusiausvyrą deltoje. Dėl to kelios mangrovių rūšys netenka lapų“, – aiškina Gurmeetas Singhas.

Ekologijos pokyčiai taip pat kenkia laukiniams gyvūnams. Dėl jų daug Bengalijos tigrų, kurių paskutiniai dideli gyvenamieji plotai driekiasi Sundarbane, traukiasi, nes pagrindinis jų maisto šaltinis – Indijos elniai – taip pat palieka pakrantes.

Nelikus išorinės apsaugos, tigrus lengviau pastebėti brakonieriams. O šiems plėšrūnams priartėjus prie kaimų, kur daug žmonių pragyvena iš mangrovėse surinkto medaus, konfliktas tarp gyvūnų ir žmonių didėja. Laukiniai gyvūnai, t. y. ne tik tigrai, yra svarbi Sundarbano ekologinio turizmo dalis. Šis turizmas duoda tiesioginę naudą vietiniams.

Sodinimas – pinigai

Kaip ir Bangladešas, Filipinai, o ypač Vietnamas, kenčia nuo galingų ciklonų. Abiejose šalyse sunaikinti dideli mangrovių plotai, tačiau jos pirmosios ėmė sodinti galybę naujų mangrovių.

Per 30 metų laikotarpį nuo 1970 iki 2000 m. sunaikinta daugiau kaip du trečdaliai mangrovių Vietname. 2005 m. buvo likę tik 1500 kv. km, o gyventojai padarinius pajuto itin sumažėjus pagautų svarbių žuvų kiekiui. Tačiau Žemės ūkio ministerija ėmėsi ambicingo plano iki 2013 m. mangrovių plotą padidinti iki 4500 kv. km. Didelėje Mekongo deltoje pietinėje šalies dalyje vykdoma daug sodinimo projektų, ten auga 70 % Vietnamo mangrovių, be to, sodinama ir rytinėje pakrantėje.

Tyrimai rodo, kad sodinimas atsiperka net finansiškai – sumažėja pylimų išlaikymo sąnaudos ir padidėja pajamos iš žuvininkystės. Pavyzdžiui, Vietnamo Raudonasis Kryžius nuo 1994 m. pasirūpino 120 kv. km mangrovių atsodinimu rytinėje pakrantėje. Projektas kainavo daugiau kaip 2,7 mln. litų, o sutaupyta 19 mln. litų pylimams išlaikyti. Be to, įdarbinta apie 8000 šeimų. Visų pirma, žmonės užsidirbo pinigų, sodindami mangroves, dabar atsodintoje mangrovių giraitėje gali sugauti daug vėžiagyvių, o koraliniame rife – žuvų.

Sodinti mangroves ne visada lengva. Ekspertai konkrečioms vietovėms turi parinkti tinkamas rūšis, be to, medžius reikia tinkamai sodinti. Tinkamiausia vieta – sūrokas vanduo šiek tiek aukščiau jūros lygio, kur dėl potvynio medžiai mažiau nei trečdalį laiko bus po vandeniu. Geriausių rezultatų sulaukiama, kai miškai sodinami netoli kaimų ir kiek įmanoma labiau įtraukiami vietiniai gyventojai.

Taip buvo Sebu saloje Filipinuose. Liloano provincijoje, sodinant mangroves ir atkuriant miškus, dalyvavo moksleiviai, kariuomenė ir „Rotary“ klubai.

Kitose šalies vietose viskas vyko ne taip sklandžiai: planuojant trūko kruopštumo ir išgyveno tik 10–20 % pasodintų augalų.

„Sodintojai nesuprato mangrovių biologinių poreikių ir sodinukus sodino medžiams netinkamose jūros užliejamose dumblėtose ir smėlingose seklumose arba jūržolių pievose. Kai kuriose šių vietovių netinkamos maisto medžiagos, kitose – sodinukai kenčia nuo galingų vėjų ir srovių“, – aiškina Maricar Samson iš Filipinų universiteto.

Kai kur Filipinuose pernelyg arti vienas kito susodinti sodinukai beveik nužudė vienas kitą kovodami dėl šviesos ir maisto medžiagų.

Įdarbinti moksleiviai

Sebu naujosios mangrovių giraitės klesti. Vietovę neseniai nusiaubė stipri audra, mažosios mangrovės atrodo šiek tiek nukentėjusios, tačiau išgyvens. Gyventojai jomis gerai rūpinasi. Drauge su vietinės mokyklos moksleiviais vienas projekto vadovas neseniai miške surinko plastiką ir šiukšles.Mangrovių miško atsodinimas prasidėjo 2006 m., pasodinta 5000 nedidelių sodinukų. „Mažėjantis pagaunamų žuvų kiekis privertė mus imtis veiksmų“, – teigia meras Vincentas Frasco.

Per artimiausius metus Sebu planuojama pasodinti vieną milijoną mangrovių, o Vincentas Frasco vardija pranašumus: „Žmonės, namai ir laukai apsaugoti, tad žuvys pamažu grįžta.“ Nikaragvoje žuvų ir kitų gyvūnų dar daug. Grįždama iš pasivaikščiojimo, Martina sugauna keletą krabų, parenka lapų naminiams gyvūnams ir prisirenka malkų krosniai. Paklausta, kodėl čia gyvena viena, ji atsako: „Čia ramu, o mangrovės duoda man visko, ko reikia.“

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU