Plaukai skatina kitaip įvertinti žmonijos istoriją


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Didelė tarptautinė mokslininkų komanda ištyrė 90 m. senumo Australijos vietinio gyventojo aborigeno plaukus ir sėkmingai aprašė vienos seniausių pasaulio populiacijų genetinę medžiagą. Tyrimas pateikia naujos informacijos apie tai, kaip šiuolaikiniai žmonės užkariavo pasaulį, taip pat patvirtina aborigenus esant pirmuosius Australijos gyventojus ir pirmuosius tyrinėtojus.

Žmonių plaukus kolekcionavęs britų antropologas XX a. pradžioje padėjo pamatus tyrimui ir pakeitė ankstyvąją žmonijos istoriją. Pagal iš jaunuolio plaukų išgautą DNR  mokslininkai sugebėjo pirmą kartą nustatyti visą Australijos aborigenų genetinės medžiagos seką.

Tai ne tik suteikia naujų duomenų apie vieną seniausių pasaulio populiacijų, bet ir keičia dabartinį supratimą apie pasaulio kolonizavimą. Be to, tyrimas rodo, kad plaukų mėginiai iš praeities gali suteikti naujos informacijos apie žmonijos istoriją. Jis leidžia mokslininkams sekti pasaulį užkariavusių protėvių pėdsakais.

Lygindami genetinę medžiagą su šiuolaikinių žmonių DNR, mokslininkai įrodė, kad aborigenų protėviai buvo pirmieji, kurie apytiksliai prieš 70 000 m. Afrikoje išsiskyrė iš kitų šiuolaikinių žmonių. Tuo pat metu genomas atskleidžia, kad šiuolaikinių europiečių ir azijiečių protėviai migravo su kur kas vėlesne banga prieš 25 000–40 000 metų.

„Tiesą sakant, aborigenai yra pirmųjų tyrinėtojų, atvykusių į Australiją mažiausiai prieš 50 000 m., protėviai“, – teigia tyrimui vadovavęs profesorius Eske Willerslevas iš Kopenhagos universiteto. 

Australijos aborigenų protėviai mažiausiai prieš 40 000 metų perplaukė 100 km atvira jūra ir atvyko į Australijos žemyno šiaurės vakarinę dalį. Australijos aborigenų protėviai mažiausiai prieš 40 000 metų perplaukė 100 km atvira jūra ir atvyko į Australijos žemyno šiaurės vakarinę dalį. ,

Ankstyvieji žmonės užkariavo jūras

Taigi, tyrimu įrodyta, kad aborigenai buvo pirmieji Australijoje apsigyvenę žmonės, be to, jie vienoje šalyje gyvena ilgiau nei visos kitos žinomos populiacijos. Tačiau genomo tyrimas turi pateikti daugiau svarbių išvadų.

Atsižvelgiant į dvi migracijos bangas, aktualumą praranda dabartinė teorija apie šiuolaikinį žmogų kaip pranašesnę būtybę, atvykusią iš Afrikos ir pasklidusią po pasaulį su viena didele nenugalima kolonizacijos banga. Tyrimu įrodyta, kad procesas buvo kur kas sudėtingesnis, šį teiginį patvirtina kiti neseniai atlikti tyrimai, jie rodo, kad mūsų protėviai maišėsi ir poravosi su kitomis žmonių rūšimis, jau gyvenusiomis regionuose, į kuriuos atvyko mūsų protėviai.

Aborigeno genomas jau seniai traukė genetikų dėmesį kaip pagrindinis šaltinis, galintis suteikti žinių apie mūsų praeitį. Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje mokslininkai suprato, kad visi ne Afrikoje gyvenę žmonės turėjo neįtikėtinų genetinių panašumų. DNR analizės būdu genetikai suskaičiavo, kad mes visi kilę iš ne daugiau kaip 6000 individų, gyvenusių Afrikoje maždaug prieš 75 000 metų. Šių žmonių palikuonys pasklido po visą pasaulį už Afrikos ribų. Pirmoji vieta, kurioje aptikta jų liekanų, yra ne Artimuosiuose Rytuose, o kitoje pasaulio pusėje – Mungo ežere, esančiame 750 km į vakarus nuo Australijos miesto Sidnėjaus. Iš ten rastųjų dvejų griaučių galima spręsti, kad šiuolaikiniai žmonės mažiausiai prieš 40 000 m. gyveno išdžiūvusio ežero pakrantėse plytinčiose derlingose teritorijose. Kad ten patektų, jie turėjo per trumpą laikotarpį apgyvendinti pakrantes nuo Afrikos iki Australijos.

Tai, kad pirmykščiai žmonės sugebėjo perplaukti atvirą jūrą ir jos galingas sroves per vadinamąją Volaso liniją tarp dviejų priešistorinių žemynų Sundos ir Sahulo, gali būti didžiausias istorijos laimėjimas. Niekas nežino, kaip jiems tai pavyko, tačiau yra galybė teorijų – nuo į atvirą jūrą nudreifavusių kelių individų iki patyrusių jūrininkų, kurie nusprendė patys perplaukti jūrą. Nepaisydami visko, jie sėkmingai kirto atvirus vandenis. Įdomiausia, jog aborigenai yra jų palikuonys, jų genomas veda tiesiogiai atgal prie pirmųjų šiuolaikinių žmonių, kurie migravo iš Afrikos.

 

Genetinė medžiaga buvo nepažeista

Nors greta Mungo ežero rastieji griaučiai rodo žmones atvykus į Australiją mažiausiai prieš 40 000 m., kai kurie genetiniai tyrimai teigia, kad Australijos aborigenai gali būti kilę iš kur kas vėlesnės migracijos bangos iš Azijos. Tai tiesioginis klausimas apie aborigenų tapatybę ir kalbant apie žemės nuosavybę politiniu požiūriu yra „karštas“.

Kaip ir vietiniai Šiaurės Amerikos gyventojai, Australijos aborigenai ilgą laiką labai skeptiškai žiūrėjo į „baltaodžių“ atliekamus tyrimus. Metų metus Australijos genetikai nesėkmingai bandė gauti leidimus iš aborigenų tarybų, kad galėtų rinkti aborigenų genetinę medžiagą ir aprašyti genomą. Danų profesorius Eske Willerslevas visiškai nesusijęs su istoriniais nesutarimais Australijoje, jis yra vienas garsiausių senovinės ar iškastinės DNR specialistų pasaulyje. Drauge su Tomu Gilbertu iš Jungtinės Karalystės jis prieš keletą metų nustatė, kad plaukai yra puikus senovinės DNR šaltinis.

Iki tada mokslininkai nesiryžo naudoti plaukų DNR tyrimams, kadangi plaukų ląstelėse DNR skilimas prasideda dar žmogui esant gyvam. Tačiau DNR sekos naujos ir galingos sudarymo technologijos leidžia naudoti ir varganas 50–200 DNR bazių liekanas. Tiesą sakant, kur kas svarbiau, kad mėginiuose nebūtų jokios svetimos DNR. Taigi plaukai yra puikus informacijos šaltinis, nes plauko negyvas ląsteles saugo tvirtas keratino molekulių šarvas (keratinas taip pat reikalingas, pavyzdžiui, nagams). Tai reiškia, kad galimi nešvarumai lieka išorėje ir juos galima nesunkiai nuplauti prieš pradedant išgauti plauko savininko DNR. E. Willerslevas žinojo, kad kai kuriuose muziejuose gali būti plaukų saugomų pavyzdžių, kurie suteiktų neįkainojamos aborigenų genetinės informacijos. Jis buvo itin gerai informuotas apie vieną konkrečią plaukų kolekciją – Kembridžo universitete įsikūręs Leverhulmo Žmogaus evoliucijos tyrimų centras saugo didžiulę plaukų mėginių kolekciją, kurią surinko vienas iš moderniosios antropologijos pradininkų Alfredas Cortas Haddonas. Plaukai buvo A. C. Haddono aistra, jis didžiąją savo karjeros dalį skyrė žmonių rasių klasifikavimui pagal fizinius ypatumus, ypač plaukų skirtumus. 

A. C. Haddono kolekcijoje E. Willerslevas ir jo kolegos aptiko įdomią aborigeno iš Kalgurlio plaukų sruogą. Plaukai užregistruoti 1923 m., moksliniu požiūriu jie atrodė daug žadantys dėl Kalgurlio geografinės padėties – jis yra izoliuotoje dykumoje, tad ten gyvenę aborigenai su europiečiais nesusidūrė iki pat XIX a. pabaigos. Todėl plaukai tikriausiai priklausė grynakraujam aborigenui.

Siekdamas išgauti DNR ir nustatyti genetinės medžiagos seką, Eske Willerslevas ir kolegos panaudojo tik 0,6 g plaukų. Apskritai plauko DNR buvo prastos būklės. DNR paprastai sudaro ilgos grandinės su keliais milijonais DNR bazių, tačiau aborigeno plaukų DNR buvo suskilusi į mažus gabalėlius iš vidutiniškai 69 bazių. Didžiulę dėlionę iš milijonų DNR dalelių mokslininkai sudėjo dirbdami su galingais kompiuteriais, sudėliojo milijonus mažųjų dalelių į vietas ir atkūrė pirmines grandines.

Neaptikę jokių unikalių genetinių žymenų, būdingų europiečių genetinei medžiagai, mokslininkai padarė išvadą, kad genetinės medžiagos nesuteršė A. C. Haddonas ar kiti plaukus lietę asmenys. Taigi, plaukas buvo grynakraujo aborigeno. Todėl gautasis rezultatas buvo labai patikimas ir gali būti palygintas su kita genetine medžiaga, norint nustatyti nežymius ir retus pokyčius, t. y. mutacijas, kurios būdingos aborigenų genetinei medžiagai.

Plaukai atskleidžia ankstyvą migracijos bangą

DNR yra tarsi laiko mašina, nes jos mutacijos perduodamos visiems palikuonims. Ir kadangi geografiškai atskirtos grupės savo genetinės medžiagos tarpusavyje nemaišo, aptinkama tam tikroms tautoms būdingų skirtingų mutacijų pavyzdžių. Kuo anksčiau atsirado mutacija, tuo daugiau žmonių ją turi. Kuo mažiau laiko prabėgo, tuo mutacijos bus tiksliau lokalizuotos. Taip mokslininkai gali sudaryti skirtingų etninių grupių šeimos santykių ir istorijos žemėlapius, o remdamiesi turimomis žiniomis apie mutacijų atsiradimo dažnumą gali suskaičiuoti, kada dvi grupės išsiskyrė.

Tai pirmas kartas, kai genetikams pavyko susidaryti išsamų aborigeno genomo vaizdą. E. Willerslevas ir bendradarbiai atliko įvairius tyrimus ir lygino naująjį genomą su 1220 individų iš kitų 79 Azijos, Europos ir Afrikos tautų genomais. Rezultatai parodė, kad aborigenai, europiečiai ir azijiečiai turi daugiau tarpusavio panašumų, palyginti su afrikiečiais, ir tai atitinka dabartinę teoriją, pasak kurios, visi ne Afrikoje gyvenę žmonės kilo iš vienos Afrikoje gyvenusios grupės.

Tačiau taip pat išaiškėjo, kad europiečiai ir žemyninės Azijos gyventojai vieni į kitus genetiškai panašesni nei į aborigenus. Todėl aborigenų protėviai turėjo atsiskirti nuo kitų dviejų grupių anksčiau. Apskaičiavę atsiskyrimo laikotarpį, mokslininkai nustatė, kad banga su aborigenais atsiskyrė prieš 62 000–75 000 m., o azijiečiai nuo europiečių atsiskyrė prieš 25 000–38 000 m.

Tai tikriausiai reiškia, kad aborigenai yra kilę iš labai ankstyvos migracijos bangos, kuri nukeliavo ilgą kelią iki Australijos ir mažiausiai prieš 40 000 m. paliko archeologinių iškasenų prie Mungo ežero. Jie keliavo pakrante, ir tai skamba logiškai, nes ten laukia vis tie patys iššūkiai, o lankstai į žemyno gilumą reikštų visiškai kitokius sunkumus – kur kas daugiau prisitaikyti reikalaujančius naujus kraštovaizdžius, žvėris ir augalus. Teoriją apie pakrantės maršrutą patvirtina tai, jog Oksfordo universiteto profesorius Michaelas Petraglia neseniai Indijoje aptiko keletą to laikotarpio akmeninių įrankių. Be to, maršrutą patvirtina ir tai, kad genetiniu požiūriu plaukų sruogos savininkas turi daugiausia panašumų į žmones iš Papua Naujosios Gvinėjos – paskutinės stotelės pakeliui į Australiją.

 

Aborigenai patvirtina tyrinėjimus

Šiuolaikiniai europiečiai ir azijiečiai atskilo nuo tos pačios pirminės grupės apytiksliai prieš 30 000 metų. Mokslininkai negali tiksliai atsakyti, kur jie buvo visą tą laiką, tačiau tikriausiai glaudėsi Rytų Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose. Ši vėlesnė migracijos banga turi europietiškąją ir azijietiškąją atšakas. Azijietiškoji užgožė plačiai paplitusią pirmosios migracijos bangos palikuonių grupę. Mokslininkai aptiko keletą mažų etninių tautų salelių, kurios glaudžiai susijusios su aborigenais. Vadinamieji Azijos negritai yra į afrikiečius panašūs tamsiaodžiai ir garbanoti žmonės, o aėtai iš Filipinų, kurių genomas panašus į aborigenų, įrodo, kad jie kilo iš pirmosios kolonizacijos bangos. Nors Filipinai ir vėl buvo apgyvendinti slenkant antrajai bangai, aėtai buvo pakankamai izoliuoti, jų neasimiliavo ir neintegravo.

Nustatę naują ir išsamų aborigenų genomą, mokslininkai gali paaiškinti, kodėl ankstesniais genetiniais tyrimais teigta, kad aborigenai buvo imigrantai iš Azijos. Genetine prasme aborigenai primena azijiečius, tačiau tik todėl, kad azijiečių protėviai maišėsi su žmonėmis iš pirmosios migracijos bangos už Australijos ribų. Iš tikrųjų yra atvirkščiai – azijiečiai primena aborigenus.

Išsiaiškinęs genomą, E. Willerslevas dokumentuose užfiksavo, kad aborigenai yra pirmieji Australijos gyventojai, ir nors tai puikiai atitiko aborigenų įsitikinimą, kad jie yra Australijos dalis, E. Willerslevas vis tiek baiminosi aborigenų reakcijos į šiuos rezultatus. Dėl etinių priežasčių jis nuvyko į Kalgurlį ir savo išvadas pristatė regioninei aborigenų tarybai, taip pat Goldfieldso žemės ir jūros tarybai, kuri atstovauja kultūriniams ir galimai biologiniams plaukus paaukojusio žmogaus palikuonims.

„Didelei visų nuostabai jie buvo nusiteikę labai teigiamai ir manė, kad tai itin įdomu, be to, jie man pritarė raštu“, – teigė jis.

Tačiau turbūt svarbiausias tyrinėjimo rezultatas siekia toliau nei aborigenai: šiuolaikinis žmogus kilo ne iš vienos, bet dviejų migracijos bangų. Tai atskleidžia žmonijos istoriją visiškai naujoje šviesoje.

Vieninteliai Denisovo žmogaus likučiai aptikti Altajaus kalnuose esančiame urve, Pietų Sibire. Vieninteliai Denisovo žmogaus likučiai aptikti Altajaus kalnuose esančiame urve, Pietų Sibire.,

Mūsų praeitis sudėtingesnė

Šis atradimas iš dalies paruošia dirvą senesnei daugiaregionei teorijai, kuria teigiama, kad žmonės išsivystė tuo pat metu keliuose pasaulio regionuose, o ne iš vieno šaltinio.

Prieš 10–15 m. gavę pirmųjų DNR įrodymų mokslininkai aiškiai tikėjo, kad žmonės evoliucionavo Rytų Afrikoje, migravo ir vėliau išstūmė visas kitas žmonių grupes už Afrikos ribų. Mokslininkai vis dar mano, kad šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje, tačiau dabar jie labiau tiki daugiaregioniu modeliu. Jį patvirtina mūsų artimiausio giminaičio neandertaliečio genetinės medžiagos seka, nustatyta 2010 metais. Iš jos matyti, kad mūsų protėviai su neandertaliečiais susilaukė vaikų – tai matoma kaip šiuolaikinių žmonių, gyvenančių ne Afrikoje, DNR esantis mažas genetinis atspaudas. Vėliau 2010 m. profesorius Svante Pääbo iš Leipcige įsikūrusio Maxo Plancko instituto pristatė naują įspūdingą atradimą. Jis sudarė 30 000 m. piršto kaulo iš Denisovo urvo Altajaus kalnuose genomą ir atskleidė naują žmonių rūšį – Denisovo žmones, tikriausiai jie yra broliška neandertaliečiams grupė.

Tą pačią savaitę, kai 2011 m. buvo pristatytas aborigenų genomas, Markas Stonekingas iš Maxo Plancko instituto parodė, kad Denisovo žmonės paliko 5 % DNR žymę tarp Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų ir Australijos aborigenų. Jis ištyrė šiuolaikinių aborigenų DNR ir jo darbą galima paaiškinti tik dviejų skirtingų migracijos bangų buvimu, o ši išvada taip pat patvirtina E. Willerslevo rezultatus.

Jei Markas Stonekingas teisus, Denisovo žmonės, apie kurių fizinę išvaizdą galima spręsti tik iš Sibire rasto danties ir piršto kaulo, galėjo pasklisti po labai didelę teritoriją iki pat pakrantės maršruto, kuriuo aborigenų protėviai keliavo į Australiją. Senovinės DNR tyrimai parodo, kad apie savo praeitį galime ateityje sužinoti dar daug, o vaizdas gali būti labai sudėtingas.

Plaukuose galime rasti daugiau atsakymų

Pasaulio muziejuose saugomi tūkstančiai plaukų mėginių, kaip parodė E. Willerslevas, plaukuose esanti DNR leidžia mums kur kas išsamiau pažinti mažų etninių grupių istoriją ir iš arti išvysti praeities kolonizacijos maršrutus.

E. Willerslevas dabar stengiasi nustatyti daugiau priešistorinių genomų sekų, jos parodytų, pavyzdžiui, kaip susiformavo žmonija, įskaitant pirmuosius žmones Šiaurės Amerikoje. Iš Australijoje ir kituose regionuose gautų plaukų pavyzdžių nustatyti genomai gali papasakoti, pavyzdžiui, kiek aborigenų iš pradžių atvyko į žemyną ir kaip jie paplito. Kalbant apie šiuolaikinio žmogaus kilmės supratimą, kelios mokslininkų grupės dabar tiria afrikiečių genomus, galinčius atskleisti tikslią vietovę Afrikoje, iš kurios kilo mūsų protėviai. Pasak bendrosios teorijos, tai atsitiko Rytų Afrikoje, o gal, kaip teigiama pastaraisiais metais, Pietų Afrikoje. Atsakymą į šiuos klausimus galime rasti plaukais besidomėjusio antropologo stalčiuose, o šios žinios neabejotinai kur kas išsamiau parodys, kaip žmonės pasklido po pasaulį.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU