Barbė patiko  dukroms, bet ne mamoms

XX amžiaus septintajame dešimtmetyje dėl iškilių savo formų lėlė Barbė mergaites auginančioms mamoms kėlė daug abejonių. Todėl žaislą gaminanti bendrovė “Mattel” jas reklamavo kaip mamų ir dukterų tarpininkes.

“Ji mokysis iš tavęs, bet Barbė jums padės. Stebėk, kaip dukra aprengia lėlę drabužėliais, sumodeliuoja Barbės peruką, kartu svajokite apie ateitį. Tai patiks ir dukrai, ir jums. Nenuostabu, kad milijonai mamų ir mažų mergaičių Amerikoje bei 30 kitų šalių dalinasi šiuo džiaugsmu“, — 1965-ųjų reklamoje skelbia „Mattel“.

1945 metais Kalifornijoje įsteigta bendrovė „Mattel“ iš pradžių gamino paveikslų rėmelius, vėliau — lėlių namelius ir tik 1959-aisiais pristatė lėlę Barbę, taip pavadintą lėlės sumanytojos ir vienos iš bendrovės savininkių Ruthos Handler dukters Barbaros garbei. Tuo metu mergaitėms būdavo gaminamos kūdikius ar mažas mergaites primenančios lėlės, o Barbara mėgo žaisti su popierinėmis, moteriškų formų lėlėmis, kurias galėjo perrengti įvairiausiomis suknelėmis. R. Handler sugalvojo sukurti trimatį suaugusios lėlės variantą.

29 cm ūgio lėlę, pavadintą Barbie Millicenta Roberts, iš Vilouso Viskonsine, aprengtą dizainerės Charlotte Johnson maudymosi kostiumėliu, apautą aukštakulniais ir įsisegusią auksinius auskarus, “Mattel” pristatė Niujorko žaislų mugėje. Vėliau Barbė tapo populiariausiu visų laikų žaislu, nors iš pradžių tokio pasisekimo nesulaukė. Motinos baiminosi, kad itin moteriškų formų lėlės nėra tinkami žaislai  mergaitėms. Rinkodaros specialistas Ernestas Dichteris patarė reklamuoti lėlę kaip priemonę mokyti mergaites apie moteriškumą ir išvaizdą. Per daugiau kaip 50 gyvavimo metų Barbė turėjo vienintelį partnerį Keną, keletą įvairiausių rasių draugių ir išbandė daugybę profesijų, tarp jų — astronautės, plastikos chirurgės, prezidentės ir „McDonald‘s“ kasininkės.