Ledynmetis: išlikę ir išnykę


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Klimatas? Žmogaus veikla? Pasaulinė epidemija ar meteoritas? Mokslininkai ilgai nežinojo, kas vėlyvojo ledynmečio pabaigoje pražudė didžiuosius žinduolius. Norėdami rasti atsakymą, jie naujausiais metodais ištyrė DNR, kurios amžius siekia dešimtis tūkstančių metų. Išsamaus tyrimo rezultatai teikia svarbios informacijos, ji gali padėti apsaugoti gyvūnus, kuriems išnykimas gresia šiandien.

Baigiantis ledynmečiui, dauguma šio laikotarpio stambiųjų žinduolių išnyko. Šis masinis išnykimas buvo vienas didžiausių Žemėje: viena po kitos pamažu dingo mamutų, gauruotųjų raganosių ir didžiųjų galvijų rūšys.

Niekas nežino, kas iš tikrųjų atsitiko. Ilgus metus mokslininkai ginčijosi, kas kaltas, kad išnyko šie gyvūnai. Vieni kaltino staigius klimato pokyčius, taip pat ir pasaulinį atšilimą, kiti buvo įsitikinę, kad populiacijų mažėjimą galėjo lemti žmogaus veikla.

Buvo ir tokių, kurie manė, kad taip greitai gyvūnus galėjo išnaikinti ūmi infekcinė liga ar kosminė katastrofa, pavyzdžiui, nukritęs meteoritas. Manoma, kad kaip tik dėl šios priežasties prieš 65 milijonus metų išnyko dinozaurai. Kad ir koks būtų atsakymas, jis labai aktualus šiandien, nes panašūs įvykiai gali pasikartoti.

„Mes patikrinome visas žinomas teorijas – nė viena iš jų nepaaiškina visko iki galo. Gyvūnų išnykimo negalima paaiškinti vienu įvykiu“, – sako profesorius Eske Willerslevas, Kopenhagos universiteto (Danija) Geogenetikos centro vadovas.

Manoma, kad Europoje paskutinį gauruotąjį raganosį nudobė žmonės. Manoma, kad Europoje paskutinį gauruotąjį raganosį nudobė žmonės. ,

Tyrinėja 50 000 metų rūšių gyvavimo laikotarpį

Eske Willerslevas vadovauja visų laikų didžiausiam ledynmečio gyvūnų DNR tyrimui. Tai pirmasis projektas, skirtas kelių gyvūnų rūšių raidos tyrinėjimams. Mokslininkai siekia sužinoti, kaip paskutinius 50 000 metų Šiaurės pusrutulyje keitėsi gyvūnų rūšys. Tyrinėdami iš karto keletą rūšių, mokslininkai gali aptikti naujų koreliacijų ir rasti ne vieną, o keletą atsakymų.

Vėlyvasis ledynmetis, vadinamas Veichselio ledynmečiu, prasidėjo prieš 115 000 metų ir baigėsi prieš 11 500. Tai buvo vėlyviausias iš visų ledynmečių, kiekvienas truko maždaug po 100 000 metų ir turėjo didelį poveikį Žemei per praėjusį milijoną metų. Dabartinis holoceno šiltasis laikotarpis yra tikriausiai kitas tarpledyninis laikotarpis, trunkantis 10 000–15 000 metų. Kiekvienas ledynmetis prasideda esant gana šiltam klimatui, bet pamažu jis vėsta. Šiaurės vėjai darosi vis žvarbesni, ir augalija pradeda keistis. Pušynai nuo kalnų plinta žemyn ir išstumia lapuočių miškus Europos upių slėniuose. Azijos stepės virsta tundra, o dideli sausumos plotai – šaltomis ir tuščiomis ledo dykumomis. 

Kai kurie gyvūnai pabėgo į Afriką

Vanduo, kuris garuoja iš vandenynų ir paprastai grįžta į žemę lietaus ar sniego pavidalu, kaupiasi kaip milžiniškos ledo kepurės, ypač šiauriniame pusrutulyje. Nuo kalnų viršūnių ledynai leidžiasi į žemumas.

Drėgmė tiesiog išsiurbiama iš atmosferos, ir vandens lygis vandenynuose krenta maždaug 120 m.

Tai gera žinia šilumą mėgstantiems gyvūnams, nes dėl kritusio vandens lygio Europos ir Afrikos žemynų nebeskiria vanduo. Bėgdami į pietus, gyvūnai gali išsigelbėti nuo ledynų ir sulaukti naujų klimato pokyčių.

Net ir sunkiausiomis šaltojo laikotarpio žiemomis ledu nepadengti plotai nebuvo tušti: juose gyveno avijaučiai, elniai, lemingai, arktinės lapės, gauruotieji raganosiai, mamutai.

Tačiau sunkiausiu vėlyvojo ledynmečio laikotarpiu, maždaug prieš 40 000 metų, prasidėjo katastrofa. Didžiųjų žinduolių (sveriančių daugiau kaip 40 kg) populiacija sumažėjo, gyvūnai ėmė nykti. Nebeliko 36 proc. rūšių Europoje ir Azijoje, 72 proc. rūšių – Šiaurės Amerikoje. Tas pats nutiko Pietų Amerikoje ir Australijoje. Tik Afrikoje viskas liko kaip buvę.

Mokslininkai teigia, kad sunkiausiais laikais elniai išgyveno tik dėl jauniklių gausos. Mokslininkai teigia, kad sunkiausiais laikais elniai išgyveno tik dėl jauniklių gausos.,

Šiandien tik iš suakmenėjusių liekanų žinome, kad kitados gyveno tokie nepaprasti gyvūnai kaip kardadančiai tigrai, mastodontai ir kt. Kai kurie gyvūnai dingo iš savo gimtųjų vietų – pavyzdžiui, Amerikoje neliko kupranugarių ir arklių. Išnyko ir pats ledynmečio simbolis, įspūdingi mamutai, kurie buvo paplitę šiauriniame pusrutulyje. Šiek tiek ilgiau išgyveno viena mažųjų mamutų rūšis, susitelkusi Vrangelio saloje, Sibiro ledjūryje. Rūšies nebeliko maždaug prieš 4000 metų.

Didieji gyvūnai išnyko. Mokslininkai naujausia technika ištyrė suakmenėjusių gyvūnų liekanų DNR ir dabar gali atsakyti, kodėl taip nutiko. Nors ilga DNR grandinė, paprastai sudaryta iš milijonų bazinių porų, buvo sutrūkusi į mažas 50–100 bazinių porų atkarpėles, šių duomenų užteko, kad būtų nustatyta, kokiems gyvūnams jos priklausė. Atliekant tokius tyrimus, užtenka ir dirvožemyje rastos DNR: galima įrodyti, kad prieš 10 000 metų čia vaikščiojo mamutai, jų DNR liko fekalijose. 

Išlikę gyvūnai taip pat domina mokslininkus

Naujoje studijoje Eske Willerslevas ir jo komanda aprašė iš gyvūnų kaulų, dantų, išmatų ir ragų nustatytą DNR. Jie ne tik sužinojo, kokiam gyvūnui priklausė ši DNR, bet ir nustatė specifines DNR dalis, o jos atskleidė individų genetines variacijas. Taigi tyrėjai galėjo sužinoti, kokio dydžio buvo gyvūnų populiacija ir kaip sąveikavo skirtingos populiacijos.

Buvo tyrinėjamos šešios gyvūnų rūšys – trys žuvusios ir trys išlikusios. „Privalome suprasti, kodėl vieni išgyvena, o kiti išnyksta“, – aiškina Willerslevas.

Norėdami patikrinti klimato poveikį, mokslininkai nustatė, kur tos šešios rūšys galėjo gyventi pastaruosius 50 000 metų. Vėliau gyvūnų populiacijų didėjimą ir mažėjimą, tai, kiek jis priklausė nuo klimato pokyčių ir galimų aplinkos sąlygų, jie lygino su dabartiniu faktiniu, tai yra numanomu rūšies atstovų skaičiumi. Bet kai mokslininkai atidžiau patyrinėjo populiaciją tuo laikotarpiu, kai žmonių dar nebuvo, rezultatai buvo šiek tiek kitokie: rūšys skirtingai reagavo į klimato pokyčius. Tos pačios rūšies grupės, gyvenančios skirtinguose žemynuose, pavyzdžiui, amerikiniai ir europiniai elniai, reagavo skirtingai.

„Vadinasi, klimatas nebuvo vienintelė priežastis“, – įsitikinęs Eske Willerslevas.

Raganosiai išnyko dėl medžioklės

Kitaip tariant, išnykimą lėmė kelios priežastys ir viena iš jų buvo medžioklė. Mokslininkai pabandė nustatyti, kaip pagal vietą ir laiką buvo pasiskirstę gyvūnai ir žmonės. Jie patikrino 1600 archeologinių kasinėjimų duomenis: pagal žmonių ir gyvūnų liekanas mokslininkai gali atidžiai stebėti pokyčius, vykusius maždaug kas 1000 metų.

Paaiškėjo, kad žmonės neturėjo jokio poveikio avijaučiams ir gauruotiesiems raganosiams, nes abi rūšys gyveno toli šiaurėje ir ten žmogus jų nepasiekdavo.

Tačiau paskutinius keletą tūkstantmečių kartu su gauruotaisiais raganosiais Europoje gyveno ir žmonės. Gali būti, jog žmonės išstūmė raganosius iš jų gyvenamųjų teritorijų. Nėra jokių abejonių, kad būtent žmonės turėjo įtakos arkliams ir stepiniams bizonams. Daugelyje Amerikos vietovių prieš 11 000 metų dramatiškai sumažėjo stepinių bizonų populiacija – tai įvyko netrukus, kai pasirodė žmonės. Maža to, daug sumedžiotų arklių ir stepinių bizonų liekanų buvo rasta akmens amžiaus gyvenvietėse Sibire.

„Tie gyvūnai buvo žmonių maisto šaltinis, – sako Eske Willerslevas. – Mes manome, kad dėl žmonių veiklos sumažėjo arklių ir stepinių bizonų, bet gauruotieji raganosiai ir avijaučiai išnyko dėl klimato pokyčių.“

Tačiau visko neįmanoma paaiškinti klimato kaita ir žmonių veikla. Aštuoni mamuto, gauruotojo raganosio, arklio ir stepinio bizono suakmenėjusių fekalijų pavyzdžiai, rasti Sibire ir Aliaskoje, leido mokslininkams suprasti, kad tarp rūšių būta konkurencijos. Paprastai žolėdžiai minta skirtingu maistu: pavyzdžiui, stepinis bizonas neėda to, ką ėdė mamutas. Bet iš gyvūnų išmatų nustatydami augalų DNR mokslininkai gali pamatyti, kas iš tikrųjų buvo ledynmečio gyvūnų skrandžiuose. Pasirodo, skirtingų gyvūnų, gyvenančių toje pačioje teritorijoje, skrandžiuose buvo daug tų pačių augalų. Nors kiekviena rūšis dažniausiai maitinosi labiausiai mėgstamu maistu, tačiau nevengė pabandyti ir ko nors kito. Taigi gyvūnų išnykimą galėjo lemti dar viena priežastis – rūšių konkurencija.

„Tai svarbus faktas, – sako Eske Willerslevas. – Vienu metu stepiniams bizonams grėsė išnykimas. Bet kai išnyko arkliai ir mamutai, stepiniai bizonai galėjo atsigauti.“

Kitaip nutiko Europoje ir Azijoje: čia išliko arkliai, o stepiniai bizonai, mamutai ir gauruotieji raganosiai išnyko.

Mamutai galėjo išlikti

Ar gali būti, jog mamutai išnyko dėl nukritusio meteorito arba staiga kilusios epidemijos? „Apie tai net nekalbama. Išnykimas buvo lėtas procesas – tai atsitiko per tūkstančius metų“, – sako Willerslevas.

Mokslininkai daro išvadą, jog žūtį sukėlė ne vienas veiksnys. Klimatas ir žmonių veikla buvo svarbiausi elementai, bet abipusė konkurencija ir keli kiti veiksniai reiškė, kad rūšių likimą lėmė grynas atsitiktinumas.

„Tai šiek tiek liūdna žinia. Negalime nurodyti vienos priežasties, lėmusios vienų gyvūnų išnykimą, o kitų išlikimą, – aiškina Eske Willerslevas. – Mamutai galėjo išgyventi, bet tada nebūtų arklių arba stepinių bizonų. Tai labai svarbu suprasti šiandien, kai itin rūpinamasi gamtos išsaugojimu. Labai sunku nuspėti, kurie gyvūnai yra pažeidžiamiausi.“

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Pagal naują teoriją, branduolį suformavo geležis.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU