Šėtono Biblija buvo švedų grobis

Rankraštis Nr. A 148 yra didžiulės Biblijos ir tekstyno, kurie dabar eksponuojami Švedijos nacionalinėje bibliotekoje Stokholme, žymuo. Jis į miestą atvežtas 1648 metais kaip grobis.

Ši 310 puslapių Biblija taip pat žinoma kaip „Codex Gigas“, arba Šėtono Biblija, nes 290 puslapyje pateikiamas didelis spalvotas Nelabojo atvaizdas. Šėtono atvaizdai ankstyvosiose Biblijose dažni, tačiau nė vienoje kitoje jie neužima tiek vietos.

Istorikai mano, kad 90 cm aukščio ir 50 cm pločio knyga parašyta XIII amžiaus pradžioje vienuolyne, esančiame dabartinėje Čekijos Respublikos teritorijoje. Tai grindžiama faktu, kad, skirtingai nei Senasis ir Naujasis Testamentai, šioje Biblijoje pateikiamas ilgas Bohemijos istorijos aprašymas.

Šėtoną, sėdintį tarp dviejų bokštų, galima atpažinti iš keturių pirštų ant kiekvienos kojos ir rankos.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad visus tekstus parašė vienas asmuo. Tai davė peno legendai, kad vienuolis, turėjęs būti užmūrytas gyvas, pažadėjo pernakt parašyti vienuolyną šlovinančią knygą ir taip išvengti bausmės. Vidurnaktį jis suvokė, kad užduoties atlikti jam nepavyks, ir į pagalbą pasikvietė Šėtoną. Kaip padėkos ženklą jis nupiešė didelį savo gelbėtojo atvaizdą. Tačiau eksperimentais įrodyta, kad tokią knygą parašyti užtruktų penkerius metus, ir ne tik dėl dailios rašysenos. Raidžių aukštis siekia tik 2,5–3 mm.

Kažkuriuo momentu iš knygos išimta 10 puslapių, tai XVI amžiuje tarp kolekcininkų buvo populiaru. Trisdešimtmečio karo metais prie knygos rankas prikišo Švedijos armija – knyga atgabenta į Švediją, o 1878 metais perduota naujai pastatytajai Nacionalinei bibliotekai, joje šį didelį kūrinį galėjo tyrinėti daug Skandinavijos mokslininkų.