Atšilimas grasina seniems kapams


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Amžinasis įšalas Altajaus kalnuose pastaruosius 2500 metų saugojo unikalius kapus. Dėl klimato pokyčių pilkapiai linkę atitirpti, o mirusiųjų palaikai ir didžioji dalis jų neįkainojamų turtų dingsta. Archeologai stengiasi išsaugoti svarbiausius kapus, tačiau laiko lieka nedaug.

Atšiauriuose ir gražiuose Altajaus kalnuose galima aptikti kur kas daugiau nei retų gyvūnų ir kvapą gniaužiančių viršukalnių. Ši kalnų virtinė, besidriekianti per Rusiją, Kiniją, Mongoliją ir Kazachstaną, slepia vienus iš geriausiai išlikusių, legendomis apipintų skitų, kurie plačiosiose Sibiro stepėse gyveno pirmajame tūkstantmetyje prieš Kristų, kapų. Išdidieji klajokliai šiame didžiuliame kalnuotame regione paliko daug pilkapių.

Tačiau šiems unikaliems pilkapiams iškilusi grėsmė, ją kelia besikeičiantis klimatas. Aukščiausiai virš jūros lygio esantys kapai ir juose puikiai išsilaikiusios mumijos, taip pat tekstilė, oda ir kitos organinės medžiagos iki šiol buvo sušalusios dėl amžinojo įšalo Altajaus kalnuose. Dėl pasaulinio atšilimo šios kapavietės dabar gali atitirpti ir supūti.

Vienas iš pirmųjų pavojaus varpais ėmė skambinti archeologas Jeanas Bourgeois iš Gento universiteto Belgijoje. Kartu su kolegomis jis susisiekė su UNESCO ir nurodė šią problemą. Temperatūra Altajaus kalnuose didėja greičiau nei kitose pasaulio vietose. Šiems 1000–2300 metrų virš jūros lygio esantiems kapams, kurie tūkstančius metų buvo įšalę ir nepakitę, ypatingą grėsmę kelia besitraukiantis alpinis amžinasis įšalas. Archeologai siūlo nustatyti problemos mastą ir sukurti gelbėjimo planus.

Pirmoji projekto dalis 2005 metais pradėta praktine sesija. Komanda, kurią sudarė 20 archeologų ir geografų iš Belgijos, Rusijos, Nyderlandų ir Prancūzijos, stengėsi suskaičiuoti pavojuje atsidūrusius kapus, kurie yra aukštai kalnuose plytinčiame Džazatoro slėnyje Rusijos teritorijoje. Ši vieta pasirinkta dėl joje aptinkamų archeologinių vietovių gausos ir jos aukščio (daugiau kaip 2000 metrų virš jūros lygio). Taip komanda galėjo ištirti kapaviečių, esančių žemiau ir virš kritinės aukščio ribos, būklę ir suprasti temperatūros didėjimo poveikį.

Ši mumija rasta 2500 metrų virš jūros lygio aukštyje. Puikiai išsilaikę skitų kario palaikai gali mums daug papasakoti apie šiuos klajoklius. Ši mumija rasta 2500 metrų virš jūros lygio aukštyje. Puikiai išsilaikę skitų kario palaikai gali mums daug papasakoti apie šiuos klajoklius.,

2006 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais mokslininkai ištyrė tris slėnius Kazachstane esančioje Altajaus kalnų dalyje, pastebėjimai ir ten buvo panašūs. Kartu skaičiuojant per du ankstesnius sezonus Gento universiteto mokslininkų atlikto darbo rezultatus, Altajaus regione aptikta iš viso 8770 archeologiniu požiūriu svarbių vietovių, daug iš jų buvo susijusios su skitais.

Palydovų pagalba

Pastaraisiais metais archeologai sėkmingai naudoja palydovus ir taip aptinka priešistorines vietoves. Sezoninis darbas šiose vietovėse tik padeda papildyti palydovų darytas nuotraukas. Dirbdami tose archeologinėse vietose, mokslininkai matuoja kapavietes, registruoja jų turinį ir tiria sušalusį gruntą.

Šių išsamių tyrinėjimų metu daugiausia dėmesio skiriamas skitų pilkapiams, vadinamiesiems kurganams. Tai daugiausia skitų kapai ir juose esančios unikalios mumijos ir lobiai, dėl jų archeologai Altajaus regioną itin vertina.

2006 metų vasarą archeologas ir profesorius iš Vokietijos Hermannas Parzingeris, dirbantis Prūsijos kultūrinio paveldo fonde Berlyne, padarė vieną svarbiausių atradimų per pastaruosius metus. Olon Kurin Gole, esančiame Altajaus kalnyno dalyje Mongolijoje, H. Parzingerio vadovaujama vokiečių, mongolų ir rusų ekspedicija iškasė 2500 metrų virš jūros lygio supiltą kurganą. Jame aptiktas nepažeistas puikiai ginkluoto kario kapas. Atidarę laidojimo kamerą, mokslininkai surado daugiau nei 2000 metų amžiaus iš dalies mumifikuotas apytiksliai 60-mečio vyro liekanas. Jo šviesūs plaukai buvo trumpi, jis vilkėjo ilgą švilpiko kailio švarką, apdailintą avių vilna ir sabalo kailio apykakle. Vyras vilkėjo drobinėmis kelnėmis ir avėjo kelius siekiančius veltus batus. Ant galvos turėjo tipišką skitų veltą kepurę su ilgomis šoninėmis dalimis.

Kape rasta keletas ginklų, t. y. strėlinė, lankas ir geležinis peilis su dėklu. Kaip įprasta skitų laidojimo vietose, kape taip pat aptikta indų ir keramikos su ritualinėmis maisto aukomis. Galiausiai archeologai rado du paaukotus žirgus su pakinktais ir balnais – visą skitų kario laidojimo rinkinį.

Greta vyro galvos buvo rastas šis elnias, kuris tikriausiai buvo jo šalmo dalis. Greta vyro galvos buvo rastas šis elnias, kuris tikriausiai buvo jo šalmo dalis.,

Šis kapas priskiriamas III amžiaus pr. Kr. pradžiai ir, nors rado įvairių dirbinių, Hermannas Parzingeris pirmiausia pabrėžia palaikų svarbą. Šis neįprastai gerai išsilaikęs kūnas mokslininkams gali suteikti vertingos informacijos apie skitų gyvenimą ir sveikatą. Kadangi šis karys apytiksliai 2500  tūkst. metų buvo įšaldytas ten, kur amžinasis įšalas, archeologai dabar turi galybę anglies izotopų, DNR, pluošto, plaukų, kaulų pavyzdžių. Tai ir yra priežastis, kodėl taip svarbu išsaugoti įšalusias skitų kapavietes Altajuje.

Ant kario žasto archeologai rado tatuiruotės liekanas, tarp skitų šis paprotys buvo labai populiarus. Aukšto rango kareiviai tatuiruotėmis žymėjo savo statusą ir priklausomybę. Tai itin būdinga Pazyryko kultūrai, itin svarbiai skitų kultūros atšakai, kuriai priklausė atkastajame kape rastas karys. Pazyryko kultūra pavadinta pagal pilkapius, 1920–1930 metais aptiktus Pazyryko slėnyje, Altajaus kalnų dalyje Sibire. Ten atlikti pirmieji kurganų tyrinėjimai. Kurganu dabar moksliškai vadinami skitų pilkapiai.

Pazyryko kapai itin turtingi ir gausiai pripildyti, o Pazyryko kultūra atstovauja aukso amžiui iki skitų eros pabaigos. Kultūra nepaplito po visą skitų teritoriją, o buvo susikoncentravusi, pavyzdžiui, Altajaus regione.

Nepaprastai turtingi Pazyryko pilkapiai dėmesį patraukė dar XVIII ir XIX amžiuose, kai su senovinėmis kapavietėmis dirbo daugiau ar mažiau įgalioti žmonės. Rusijos caras Petras Didysis (1672–1725 m.) itin domėjosi skitais ir padėjo inicijuoti išsamius jų kapaviečių tyrinėjimus. Petro Didžiojo garsiąją meno kolekciją, šiandien saugomą valstybiniame Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge, daugiausia sudarė nuostabūs auksiniai dirbiniai iš skitų kapų.

Kapų plėšikai nesnaudė

XX amžiaus pradžioje tyrinėjimus Altajaus regione daugiausiai vykdė mokslininkai iš Rusijos. Kitos tautos prisijungė vėliau, o prof. H. Parzingeris vadovavo kelioms ekspedicijoms su kolegomis iš Mongolijos ir Rusijos. Vienos iš šių ekspedicijų Tuvos respublikoje metu H. Parzingeris aptiko vieną turtingiausių kada nors rastų skitų kapų. Tuva yra Sibiro pietuose, netoli Mongolijos sienos, o unikalus kurganas su galybe Pazyryko kapų yra slėnyje greta dabartinio Aržano kaimo.

Kai archeologai iškasa kurganą, kaip šis Aržane, jie paprastai aptinka kelias medines laidojimo kameras.  Kai archeologai iškasa kurganą, kaip šis Aržane, jie paprastai aptinka kelias medines laidojimo kameras.,

 Rusų archeologai ten XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje iškasė pilkapį, tačiau daugiau tyrinėjimų ten nevykdyta iki H. Parzingerio ir jo kolegų atvykimo 1997 metais. Jie dokumentuose užfiksavo didžiulius pilkapius ir jų turinį – medines laidojimo kameras ir dirbinius. Deja, juos pralenkė kapų plėšikai ir dirbinius išgrobė.

2001 metais H. Parzingeris pradėjo tyrinėti vadinamąjį „Aržanas 2“ pilkapį – 80 metrų skersmens ir apytiksliai 2 metrų aukščio kapavietę. Kasinėjimas buvo sudėtingas, kadangi pilkapį daugiausia sudarė vienas ant kito sukrauti plokšti akmenys, juos reikėjo rankomis nuimti po vieną. Archeologai kasėsi vis gilyn, o arti pilkapio centro aptiko du nepaliestus, ganėtinai kuklius kapus. Apie 10 metrų nuo pilkapio centro rastas dar vienas skitų kapas. Iš pradžių mokslininkams jis nepasirodė reikšmingas, kadangi svarbiausias kapas paprastai būdavo pilkapio viduryje.

Kapas taip pat buvo tikrai nepaliestas, o tai savaime yra mokslinė sėkmė. Maždaug 3 metrais žemiau archeologai rado medinį laidojimo kameros dangtį. Kapų statybai skitai naudojo itin daug maumedžių medienos. Kai kurie pilkapiai pastatyti aplink tam tikrą medinį karkasą, šis prilaikė ir formavo pilkapį.

Kurganuose naudota mediena suteikia archeologams puikią galimybę dendrologiniais metodais pagal medienos rieves nustatyti jos amžių. Aržane naudotos medienos analizė parodė, kad medžiai nukirsti 618–609 m. pr. Kr., tad kapas tikriausiai supiltas VII amžiaus pr. Kr. pabaigoje.

Atidarę laidojimo kamerą, archeologai aptiko dviejų žmonių – vyro ir moters – palaikus. Griaučių būklė buvo prasta, nes organinės medžiagos negalėjo išlikti dėl slėnyje nebelikusio amžinojo įšalo. Buvo rasta tik medinių objektų ir sėklų.

Organinės medžiagos trūkumą su kaupu kompensavo aukso kiekis. Vyras turėjo masyvų gryno aukso kaklo vėrinį, o aplink jo kūną rasta daug mažų auksinių panterų figūrėlių, kurios buvo prisiūtos prie jo švarko. Auksinių gyvūnų figūrėlių rasta ir po galva bei šalia, jos tikriausiai buvo jo galvos apdangalo dalis. Ant dešiniojo klubo jis dėvėjo geležinį durklą, kuris prie diržo pritaisytas juostele. Ir diržas, ir juostelė papuošti auksu. Prie kairiojo šono vyras turėjo auksu apkaltą strėlinę. Medinės strėlės buvo su geležiniais antgaliais su lakštinio aukso liekanomis.

Moteris turėjo bronzinį veidrodėlį su auksine rankena, jos drabužiai taip pat gausiai puošti auksinėmis panterų figūrėlėmis, o batai padabinti aukso žirneliais. Ant jos krūtinės buvo auksinių auskarų rinkinys ir aukso, gintaro bei granatų žirnelių. Palaidotieji aiškiai buvo karališka pora.

Panašu į Tutanchamono kapo radimą

Šiame karališkajame kape rasta daugiau kaip 9300 aukso dirbinių, tai vienas turtingiausių kada nors iškastų skitų kapų. Profesoriui H. Perzingeriui akimirka, kai buvo atvertas kapas, buvo labai ypatinga:

„Tai buvo viena įstabiausių akimirkų archeologui, pirmas žvilgsnis į tokį kapą, tai galima palyginti tik su Tutanchamono kapo radimu“, – teigė jis.

 Nepaisant visų aukso dirbinių, kuriuos šiandien galima pamatyti Sankt Peterburge, karališkąjį kapą Aržane moksliniu požiūriu lenkia kuklus kario kapas, kuris buvo rastas Olon Kurin Gole. Aržano kape archeologai rado labai mažai itin pažeistos organinės medžiagos. Jokios tekstilės, jokių drabužių, jokių mumijų, kurios apie skitų kultūrą ir gyvenimą būtų galėjusios papasakoti kur kas daugiau nei 9000 aukso dirbinių.

Todėl mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria įšalusių kapaviečių Altajaus kalnuose išsaugojimui. Galima buvo sužinoti apie to meto apdarus ir galvos apdangalus, kurie tūkstančiais auksinių panterų ir žirnelių buvo papuošti Aržano karaliaus kape, bet jei nebūtų atradę šio kario kapo su puikiai išsilaikiusiais apdarais, archeologai nebūtų galėję suprasti, kaip atrodė jo plaukai ir tatuiruotės, kokį jis valgė maistą, kokiomis ligomis sirgo ir tikriausiai nuo ko jis mirė.

Jeanas Bourgeois ir jo komanda labai rimtai ėmėsi užduoties išsaugoti įšalusias kapavietes Altajaus kalnuose. Dabar mokslininkai bando surasti tinkamiausią būdą užtikrinti, kad kapai neatitirps. Viena priežasčių, kodėl kapaviečių vidus įšalęs, yra ant pilkapių išdėstyti akmenys, jie leidžia lietaus vandeniui ir šaltam orui patekti į kapą, tačiau sustabdo šiltą orą. Todėl į kapą patenkantis vanduo sušąla į ledą, o šis suformuoja tam tikrą kapsulę aplink laidojimo kamerą ir išlaiko joje esančias organines medžiagas nepakitusias.

Ledą būtina sugrąžinti

Norint užtikrinti, kad skitų kapai neatitirps, galima pagerinti ant kapaviečių esančių akmenų išdėstymą arba pilkapius galima apdengti ir taip apsaugoti nuo lietaus, saulės ir sniego. Tačiau abu šie variantai reikalauja keisti pirminį kurganą, o archeologams tokia mintis nepatinka.

Jeanas Bourgeois pirmenybę teikia technologiniam sprendimui – savireguliaciniams vėsinimo mechanizmams, kurie laiduotų visus metus pastovią žemą temperatūrą. Populiariai kalbant, šis mechanizmas veikia tuo pačiu principu, kaip ir šaldytuvas, jam nereikalinga priežiūra ar kontrolė, tačiau jis nėra išbaigtas.

Kol kas Jeanas Bourgeois džiaugiasi dėmesiu, kurio sulaukė kapavietės Altajuje: „Pasaulinio atšilimo problemos tapo mokslininkų ir tarptautinių organizacijų bendru rūpesčiu, o daug archeologų dabar žino apie įšalusių kapų problemas. Galime tikėtis, kad prasidės tarptautinis bendradarbiavimas, atlikti moksliniai tyrimai ir bus rasti sprendimai. Tikiu, kad tai bus įmanoma dėl žmonių žinių ir kūrybiškumo.“

Tačiau Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ketina tiesti naujus vamzdynus į Kiniją iš dujų telkinių Sibire. Planuojamas 2600 km vamzdynas, iš jų 591 km būtų kasama per kai kurias turtingiausias kasinėjimo vietoves Altajuje. Norint išsaugoti plačiausiai paplitusių klajoklių tautų įšalusius palaikus, skubiai reikalingos pastangos.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.08.03, 09:29
It's like you're on a msiison to save me time and money!

2012.07.01, 22:38
Hey, stuble must be your middle name. Great post!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU