Paslaptingai besišypsanti moteris


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Prieš penkis šimtus metų moteris pozavo tapytojui. Tasai tapytojas – Leonardo da Vinci, o jo nutapytas paveikslas „Mona Lisa“, išgarsėjo visame pasaulyje. Tačiau tikrasis pozavusios moters vardas buvo užmirštas. Visiškai neseniai italų archeologai susirengė ieškoti  jos kapo viename sunykusiame Florencijos vienuolyne ir ten po grindimis jie rado griaučius, galbūt jie padės įminti vieną didžiausių meno istorijos mįslių.

Mona Lisa – vyras. O gal kunigaikštytė. O gal prostitutė arba transvestitas, arba Renesanso genijaus Leonardo da Vinci motina. Visame pasaulyje garsus paveikslas, sutraukiantis minias gerbėjų į Luvro meno muziejų Prancūzijoje, galėtų būti ir autoportretas, ir apskritai neegzistuojančio asmens portretas – grynas menininko vaizduotės vaisius.

 Jau daugiau nei 400 metų mokslininkai, mėgėjai ir meno istorikai karštai, o kartais – net piktokai, ginčijasi, kas iš tikrųjų pavaizduota šiame turbūt žinomiausiame pasaulio paveiksle. Teorijų daug, kaip ir prasimanymų, o priežastis, kodėl šis klausimas kelia tiek diskusijų, viena: jokie istoriniai šaltiniai neduoda aiškaus atsakymo.

Manoma, kad šie griaučiai priklauso Lisai Gherardini del Giocondo. Tai ji gali būti ta moteris, kurią mes visi pažįstame kaip Moną Lisą. Manoma, kad šie griaučiai priklauso Lisai Gherardini del Giocondo. Tai ji gali būti ta moteris, kurią mes visi pažįstame kaip Moną Lisą. ,

 XVI amžiaus italų tapytojas ir rašytojas Giorgio Vasari Leonardo da Vinci biografijoje rašė, kad portretą užsakė labai turtingas Florencijos šilko pirklys Francesco del Giocondo. „Jis (da Vinci) sutiko nutapyti jaunos pirklio žmonos Lisos Gherardini portretą“, – rašė Vasari. Ir nors Vasari  kiek miglotai apibūdina ir patį paveikslą, ir švelniai besišypsantį modelį, dauguma mūsų dienų iškiliausių meno ekspertų sutaria, jog būtent ši paslaptinga moteris ir turėtų būti madona Lisa – sutrumpintai mona, t. y ponia, Lisa.

 Jie, žinoma, nėra įsitikinę šimtu procentų. Tačiau šiandien, regis, ši paslaptis pagaliau gali būti atskleista: giliai po apleisto vienuolyno grindimis, pačioje Florencijos širdyje, Šiaurės Italijoje, 2011 metų pavasarį archeologai surado griaučius, manoma, kad tai ir yra Lisos Gherardini palaikai.

 Kapas nepaženklintas antkapiu, ir palaikų dar nepavyko identifikuoti. Tačiau išankstinė kaukolės  ir dubens kaulų apžiūra rodo, kad archeologai eina teisingu keliu. Griaučiai priklausė maždaug šešiasdešimties metų moteriai.

 Tyrinėtojai tikisi, kad jiems pavyks iš kaulų išskirti DNR ir palyginti ją su DNR dviejų žinomų Monos Lisos palikuonių, t. y. dviejų jos vaikų, kurie buvo palaidoti vienoje Florencijos bažnyčioje. Jei palaikai iš tiesų pasirodys besą Lisos Gherardini, archeologams teliks pasitelkti specialistus, gebančius pagal kaukolę atkurti veido bruožus, ir tuomet bus visiškai aišku, ar modelis panašus į moterį iš legendinio Leonardo da Vinci paveikslo.

Paskutiniuosius gyvenimo metus moteris praleido vienuolyne

Kasinėjimus atlieka italų mokslininkų grupė, vadovaujama meno istoriko Silvano Vinceti. Prieš keletą metų tyrinėtojai archyvuose aptiko nuorodų į paskutinę Monos Lisos poilsio vietą – surado Lisos Gherardini mirties liudijimą. Dokumentuose nebuvo detalios informacijos apie šios moters gyvenimą, bet aišku, jog gimė ji 1479 metų birželio 15 dieną Florencijoje. 1495 metais, būdama vos šešiolikos, ištekėjo už dvidešimčia metų vyresnio, bet labai turtingo šilko pirklio, našlio Francesco del Giocondo, ir susilaukė penkių ar šešių vaikų. Po vyro mirties gedinti Mona Lisa apsigyveno pranciškonų Šv. Uršulės vienuolyne, Florencijoje, čia ja buvo rūpinamasi iki pat mirties. Mirė ji sulaukusi šešiasdešimt trejų, 1542 metų birželio 15 dieną. Mona Lisa buvo palaidota požemio kriptoje po vienuolynu.

Šiandien Monos Lisos portretas kabo Luvre, apsaugotas neperšaunamojo stiklo šarvu. Šiandien Monos Lisos portretas kabo Luvre, apsaugotas neperšaunamojo stiklo šarvu.,
 

 1800 metais vienuolynas buvo apleistas, vėliau čia įsikūrė tabako fabrikas, dar vėliau – karo pabėgėlių stovykla, paskui patalpos atiteko universitetui. Tačiau XX amžiaus viduryje trijų aukštų pastatas buvo paliktas griūti. 2011 metų pavasarį į apleistą vienuolyną, tikėdamasis rasti Monos Lisos kapą, įžengė Silvano Vinceti su savo kolegomis, apsirūpinę kastuvais, kirtikliais ir vadinamuoju požeminiu radaru, kuriuo galima aptikti po žeme esančius objektus. Kaip tik šiuo radaru po šiuolaikinėmis betoninėmis grindimis ir plytų sluoksniu buvo aptikta požeminė kripta, o joje rasti visiškai nepažeisti moters griaučiai. 

 Sunku būtų įsivaizduoti kuklesnį kapą moters, kurios vardas žinomas kone visiems planetos gyventojams. Kasdien tūkstančiai muziejaus lankytojų buriuojasi prie 77 cm aukščio ir 53 cm pločio aliejiniais dažais nutapyto paveikslo, kuris dabar patikimai saugomas už storo neperšaunamojo stiklo Luvro meno muziejaus Atstovų salėje Paryžiuje.

 Šio paveikslo reprodukcijų galima pamatyti visur – ant vyno butelių etikečių ir sportinių marškinėlių arba kaklaraiščių, ant puodelių ir lošimo kortų, ant apsiaustėlių šunims ir plakatų. Atsirado visokiausių šio įvaizdžio perdirbinių. Štai Australijoje per kavos festivalį šedevras net buvo atkurtas iš 3604 kavos puodelių, kiekvienas buvo užbalintas skirtingu pieno kiekiu, kad būtų išgauta plati atspalvių skalė. Kavos paveikslas pagal 10 kartų padidintą originalo atvaizdą buvo sudėliotas per tris valandas.

Paveikslas niekada nebuvo pristatytas užsakovui

Pasak meno istorikų, būtent turtingasis šilko pirklys Francesco del Giocondo pačioje XVI amžiaus pradžioje užsakė portretą iš žymaus Florencijos dailininko Leonardo da Vinci. Spėjama, kad žmonos atvaizdą jis užsakęs tuomet, kai pora įsigijo naujus namus arba kai jiems gimė sūnus. Anuomet portretai buvo laikomi šeimos turtingumo ženklu, taigi toks užsakymas nebuvo kuo nors ypatingas.

 Nėra tiksliai žinoma, kada menininkas pradėjo šį paveikslą tapyti, greičiausiai maždaug 1503 metais. 1506-aisiais portretas jau buvo baigtas. Nežinia kodėl, tačiau jis niekada taip ir nebuvo atiduotas užsakovui – gal pats Leonardo da Vinci nebuvo patenkintas rezultatu ir norėjo jį dar tobulinti? O gal –priešingai – buvo labai patenkintas, todėl norėjo portretą pasilaikyti kaip savotišką prekės ženklą, kad galėtų jį demonstruoti savo studijoje?

 Paveikslą tapytojas vežėsi kartu keliaudamas iš Florencijos į Milaną ir į Romą. Vežėsi jį kartu ir tuomet, kai priėmė Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I kvietimą 1517 metais. Po Leonardo da Vinci mirties paveikslą paveldėjo jo mokinys ir pagalbininkas Salai. Vėliau paveikslas, regis, buvo keletą kartų parduotas, kol galiausiai 1530 metais jį įsigijo Pranciškus I. Jis nusprendė paveikslą pakabinti Fontenblo pilyje netoli Paryžiaus. Maždaug 1800 metais Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas perkėlė paveikslą į savo miegamąjį Tiuilri rūmuose, netoli Luvro, o 1804 metais ilga ir audringa paveikslo kelionė galiausiai baigėsi, ir „Mona Lisa“ visam laikui pateko į Luvrą, savo dabartinę vietą.

Vienuolyno grindys buvo ištirtos radaru, jis rodo po žemės paviršiumi esančias ertmes. Taip buvo surasta kripta su moters palaikais. Vienuolyno grindys buvo ištirtos radaru, jis rodo po žemės paviršiumi esančias ertmes. Taip buvo surasta kripta su moters palaikais.,

Archeologas ieško paslėptų užuominų

Šiandien Gioconda, kaip ji vadinama Prancūzijoje, yra didžiausia Luvro įžymybė. „Mona Lisa“ jaudino žiūrovus ir prieš 500 metų, tačiau dabartinį savo – garsiausio pasaulio paveikslo – statusą ji įgijo pamažu.

 Populiarumo kreivė tiesiog šaute šovė į viršų XIX a. pradžioje, kai poetų romantikų vaizduotėje Mona Lisa tapo femme fatale, moterimi, galinčia suvedžioti ir sunaikinti vyrą vien savo paslaptinga šypsena. Su šia paslaptinga šypsena buvo siejama visokiausių emocijų, o kai 1911 metais paveikslas buvo pagrobtas, jo populiarumas dar padidėjo. Tie, kurie dar nebuvo matę šios italės atvaizdo, galėjo susidurti su jos tamsiomis akimis viso pasaulio laikraščių puslapiuose, paveikslo reprodukcijų buvo galima gauti visur.

 Šiandien „Mona Lisa“ laikoma visų portretų motina, įkvėpusia tokius dailininkus kaip Rafaelis arba Picasso. Jos šlovė buvo nuolat lydima mokslininkų susidomėjimo 779 numeriu pažymėtu Luvro eksponatu, o ir mūsų dienomis kas keli mėnesiai pasirodo kokia nors nauja teorija. Monos Lisos veido išraiška nuolat analizuojama, tyrinėtojai net bandė įrodyti, kad, pavyzdžiui, Monai Lisai skaudėjo dantį, kad ji buvo paralyžiuota, kad gal jos cholesterolio lygis per aukštas arba kad Leonardo da Vinci užkodavo paveiksle slaptą okultinę informaciją.

 Silvano Vinceti, vadovaujantis dabartiniams kasinėjimams Florencijoje, 2010 metais yra pareiškęs, kad rado keletą mikroskopinių raidžių Monos Lisos akyse. Pasak Vinceti, dešiniojoje akies lėliukėje yra dailininko inicialai LV, o kairiojoje – raidės B ir S arba CE. Šį pastebėjimą atmeta kiti ekspertai, jie teigia, kad tai tik mikroskopiniai įtrūkiai sename dažų sluoksnyje.

 Daugiausia diskusijų vis dėlto kelia  modelio tapatybės nustatymas. Silvano Vinceti ir jo kolegos tikisi galėsią netrukus pateikti aiškų atsakymą. Jei DNR testai patvirtins, kad Florencijos pranciškonų vienuolyno kriptoje rasti griaučiai iš tiesų yra Lisos Gherardini, o veido rekonstrukcija parodys panašumą į Moną Lisą, mokslininkai bus atskleidę vieną didžiausių meno istorijos paslapčių.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.06.16, 09:22
I'm really into it, tahnks for this great stuff!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU