Astronomai ieško Saulės seserų


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Saulė yra vieniša žvaigždė tamsioje ir tuščioje erdvėje. Tačiau taip buvo ne visada. Saulė susiformavo tankiame spiečiuje kartu su tūkstančiais kitų žvaigždžių. Netrukus bus pradėta ieškoti dingusių Saulės seserų, išsibarsčiusių po visą Paukščių Tako galaktiką.

Nakties dangus yra tamsus, nes Saulės sistemą supa tuščias kosmosas – ji tarsi vieniša sala bekraščiame vandenyne. Net iki artimiausių žvaigždžių yra ne vienas šviesmetis, todėl jos atrodo kaip maži šviečiantys taškeliai, o tolimesnių žvaigždžių šviesa pranyksta silpname švytėjime. Visai nenuostabu, kad vos prieš keletą metų astronomai manė, kad Saulės sistema susiformavo Paukščių Tako galaktikos srityje, panašioje į Tauro ir Vežėjo tarpžvaigždinių debesų kompleksą, kuriame į Saulę panašios žvaigždės susidaro toli viena nuo kitos.

Saulė gimė netoli kitų žvaigždžių, ir tai nulėmė Saulės sistemos formavimąsi. Daugelis medžiagų, iš kurių sudaryta Žemė ir mes, atskriejo iš kadaise sprogusių didelių žvaigždžių. Saulė gimė netoli kitų žvaigždžių, ir tai nulėmė Saulės sistemos formavimąsi. Daugelis medžiagų, iš kurių sudaryta Žemė ir mes, atskriejo iš kadaise sprogusių didelių žvaigždžių.,

Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad dauguma žvaigždžių susiformavo tankiuose spiečiuose iš tūkstančių netoli viena kitos esančių žvaigždžių. Taip gimė ir Saulė, sušvitusi prieš 4,6 milijardo metų. Tai geriausiai įrodo Saulės sistemos vaikystėje susiformavusių meteoritų tyrimai. Juose yra geležies 60 skilimo produktų, o tokia geležis susidaro tik didelių žvaigždžių, kurios baigia savo gyvenimą sprogdamos kaip supernovos, šerdyse. Geležis 60 išsviedžiama iš mirštančios žvaigždės ir tolesnio skilimo metu virsta nikeliu 60, o šio proceso pusėjimo trukmė – 2,6 milijono metų, t. y. labai neilga kosminiu laiko masteliu. Todėl supernova turėjo sprogti netoli nuo Saulės sistemos, kad iš jos būtų galėję atlėkti geležies 60 turinčių meteoroidų, – tikriausiai ne toliau kaip už penkių šviesmečių.

Žvaigždžių spiečius išsisklaidė

Sprogusi žvaigždė buvo 15–25 Saulės masių milžinė, o tokios milžinės visuomet formuojasi kartu su daugiau kaip tūkstančiu mažesnių žvaigždžių. Olandijoje veikiančio Leideno universiteto mokslininko Simono Portegies Zwarto sukurti modeliai rodo, kad Saulė susidarė spiečiuje, kuriame buvo dar 3500 žvaigždžių. Jeigu įsivaizduotume, kad ką tik susiformavusioje Saulės sistemoje buvo žmonių, jie būtų matę visiškai kitokį naktinį dangų negu dabar. Jis buvo šviesus nuo žvaigždžių, o kai kurios švietė taip ryškiai, kaip dabartinė Mėnulio pilnatis. Ne viena iš jų tikriausiai buvo matoma ir dieną, o žiūrint į jas būtų pradėję skaudėti akis.

Žvaigždžių spiečius aplink Saulę išsisklaidė labai seniai, ir jame buvusios žvaigždės dabar yra kažkur tarp milijonų kitų, panašiuose spiečiuose susidariusių, žvaigždžių. Vis dėlto Simono Zwarto modeliai nurodo, kuria kryptimi reikėtų ieškoti Saulės seserų. Ši paieška prasidės 2013 metais, kai Europos kosmoso agentūra (ESA) paleis palydovą „Gaia“, skirtą didelėms Paukščių Tako galaktikos dalims žvalgyti.

Šiandien Saulės seserys išsibarsčiusios pusapskritimyje išilgai Saulės orbitos aplink galaktikos centrą. Pirmiausia bus ieškoma žvaigždžių ten, kur jų galėtų būti atkeliavusių iš to paties spiečiaus kaip ir Saulė. Suradus kandidates, jų kilmė bus patikslinta nustačius jų cheminę sudėtį – ši turėtų būti panaši į Saulės.

„Gali būti, kad rasime visas dingusias Saulės seseris. Jeigu taip nutiktų, galėsime atgaline tvarka apskaičiuoti jų orbitas ir gauti nepriklausomos informacijos apie tai, kur tiksliai Paukščių Take gimė Saulė. Jeigu rasime jos seseris, tai taip pat patvirtins teoriją, kad mūsų Saulė gimė tankiame dinamiškame tūkstančių žvaigždžių telkinyje“, – sako Simonas Zwartas.

2013 metais pradės veikti palydovas „Gaia“ – septynerius metus jis stebės milijardą (iš maždaug 200 milijardų) Paukščių Tako žvaigždžių, matuos jų padėtį, atstumą, judėjimą, ryškį ir spalvų spektrą. 2013 metais pradės veikti palydovas „Gaia“ – septynerius metus jis stebės milijardą (iš maždaug 200 milijardų) Paukščių Tako žvaigždžių, matuos jų padėtį, atstumą, judėjimą, ryškį ir spalvų spektrą.,

Tankūs spiečiai suklaidino astronomus

Teiginys, kad Saulė gimė tankiame spiečiuje, prieštarauja klasikinei teorijai apie tokius spiečius. Tradiciškai astronomai spiečius skirsto į du tipus: padrikuosius galaktinius spiečius ir kamuolinius spiečius. Problema ta, kad Saulės negalima priskirti nė prie vienos iš šių kategorijų. Sprendžiant pagal amžių – 4,6 milijardo metų –  Saulė gimė kamuoliniame spiečiuje, nes žvaigždės iš tokių spiečių dažnai būna keleto milijardų metų senumo. Tačiau jos dabartinė atskirtis ir padėtis Paukščių Take rodo, kad mūsų žvaigždė gimė padrikajame galaktiniame spiečiuje.

Pirmieji duomenys, padėję įminti šią mįslę, pasirodė 1960 metais, kai astronomai atrado nepaaiškinamai didelę žvaigždę milžinę Paukščių Tako palydovėje, Didžiojo Magelano Debesies  galaktikoje. Po 15 metų Vokietijos astronomai vis dėlto įrodė, kad R136 yra ne žvaigždė, o tankus spiečius, sudarytas iš 10 tūkstančių jaunų, vos milijono metų senumo, žvaigždžių. Vėliau mokslininkams pavyko Paukščių Take atrasti keletą panašių jaunų žvaigždžių spiečių. 

„Atradimas, kad žvaigždės tūkstančiais gimsta labai tankiuose spiečiuose, kuriuos galima klaidingai palaikyti paviene žvaigžde, tiesiog atvėrė akis. Todėl dabar mes manome, kad visos žvaigždės, tarp jų ir mūsų Saulė, gimsta į R136 panašiuose spiečiuose ir ten jos formuojasi iš to paties dujų ir dulkių debesies. Ar toks pirminis spiečius vėliau persiformuoja į padrikąjį galaktinį, ar į kamuolinį spiečių, priklauso nuo jo masės ir galaktinės aplinkos“, – teigia Simonas Zwartas.

Kometos atskleidžia žvaigždės kelią

Nepriklausomai nuo tipo, astrofizikai gali apytiksliai įvertinti, kiek žvaigždžių susiformavo debesyje kartu su Saule. Skaičiavimai rodo, kad supernova sprogo apytiksliai 0,7–5 šviesmečių atstumu nuo neseniai susiformavusios Saulės sistemos. Tokios didelės žvaigždės paprastai susiformuoja kartu su daugiau kaip tūkstančiu mažesnių žvaigždžių.

Galbūt Simonas Zwartas pateiks ir tikslesnį skaičių. Jo skaičiavimai remiasi duomenimis, kad netoli jaunos Saulės 1000 astronominių vienetų atstumu praskriejo kita žvaigždė (vienas astronominis vienetas lygus atstumui nuo Žemės iki Saulės). Išorinės žvaigždės praskriejimą patvirtina faktas, kad kometos anapus Plutono sukasi aplink Saulę kreiva orbita, kurią deformavo žvaigždės gravitacija. Kita vertus, Saulės sistemos planetų orbitos yra labai taisyklingos, vadinasi, nė viena žvaigždė nebuvo priartėjusi prie ką tik gimusios Saulės arčiau kaip per 100 astronominių vienetų. Taigi Zwartas ir jo grupė apskaičiavo žvaigždžių tankį tame spiečiuje. Modelis rodo, kad spiečių sudarė 3500 žvaigždžių, jis buvo 3–10 šviesmečių dydžio.

Pirminį žvaigždžių spiečių jau seniai suplėšė Paukščių Tako jėgos, tačiau visa šeima iki šiol juda orbitomis, panašiomis į Saulės orbitą. Saulė sukasi aplink galaktikos centrą 200 km/s greičiu ir per visą savo gyvavimo laiką yra apskriejusi 27 kartus.

„Žvaigždžių spiečiui sklaidantis, kiekvienos atskiros žvaigždės tolimo greitis yra šimtą kartų mažesnis už jų judėjimo greitį aplink Paukščių Tako centrą. Tai galima palyginti su dviratininkų išsibarstymu „Tour de France“ lenktynėse. Net jeigu kai kurie iš jų atitrūksta nuo grupės, o kai kurie atsilieka, jie labai nenutolsta vieni nuo kitų, nes visi juda ta pačia kryptimi,“ – paaiškina Zwartas.

Kelios seserys yra netoliese

27 kartus apsisukęs apie Paukščių Tako centrą, žvaigždžių pelotonas vis dėlto gerokai išsibarstė. Ir nors visos iki šiol yra Saulės orbitoje, jos kaip perlų vėrinys išsisklaidžiusios po visą galaktiką viename trečdalyje orbitos. Tačiau Zwarto modeliai rodo, kad maždaug 50 Saulės seserų tebėra ne toliau kaip 300 šviesmečių nuo Saulės. Jų ieškoti geriausia būtų Saulės judėjimo galaktikoje ir jai priešinga kryptimis.

Simonas Zwartas su kolegomis jau atliko išankstinę Saulės seserų paiešką žvaigždžių kataloge, kurį 1990 metais sudarė Europos palydovas „Hipparcos“, išmatavęs atstumus iki 120 tūkstančių artimiausių žvaigždžių ir nustatęs jų padėtis ir judėjimą. Šitaip buvo rasta viena potenciali kandidatė, tačiau šis rezultatas anaiptol nėra galutinis. Pagrindinis tyrimas prasidės paleidus didelį palydovą „Gaia“. Jis nepalyginti tiksliau galės nustatyti atstumus iki milijardo Paukščių Tako žvaigždžių, išmatuoti jų ryškį ir spalvos spektrą.

„Aš manau, kad „Gaia“ kataloge realu tikėtis rasti ne vieną kandidatę į Saulės seseris, nustačius aplink Paukščių Tako centrą judančių žvaigždžių trajektoriją“, – teigia Lundo universiteto astronomas Lennartas Lindergrenas. Lindegrenas prisidėjo prie šio palydovo kūrimo, jis yra „Gaia“ mokslinės grupės konsultantas.

„Tačiau, norint visiškai įsitikinti, kiekviena žvaigždė- kandidatė turi būti ištirta iš Žemės dideliais teleskopais, kuriais galima nustatyti, ar žvaigždės cheminė sudėtis atitinka Saulės cheminę sudėtį“, – tęsia jis.

Būtent tokios strategijos ir numato laikytis Simonas Zwartas.

„Gaia“ palydovo atlikti žvaigždžių trajektorijų skaičiavimai bus tikslūs kaip niekada, be to, palydovas galės apimti daug didesnę kosmoso sritį. Abi šios savybės yra labai svarbios. Juo kandidatė į seseris bus toliau nuo Saulės sistemos, tuo neįprastesnė bus jos į Saulės panaši orbita, o pati žvaigždė išsiskirs iš aplinkinių žvaigždžių“, – pabrėžia jis.

Taip pat labai gerai, kad Saulėje ir jos seseryse yra gana daug už vandenilį ir helį sunkesnių elementų. Todėl tirdami kiekvienos kandidatės spalvų spektrą astrofizikai galės gana lengvai jas atpažinti. Galiausiai kandidatė bus pavirtinta nustačius jos amžių, jis, žinoma, turi atitikti Saulės amžių.

Net jeigu mokslininkai kada nors nustatys, kad kuri nors žvaigždė yra viena pradingusių Saulės seserų, Simonas Zwartas labai atsargiai kalba apie tai, ką tai duotų mūsų supratimui apie pirmuosius Saulės gyvavimo metus.

„Raskite keletą jų! Tuomet ir kalbėsim“, – sako astrofizikas.

 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2013.01.23, 02:20
This is a really intelligent way to answer the qusetoin.

2012.06.16, 20:51
Thanks for inrtoducing a little rationality into this debate.

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU