Mokslininkai matuoja mažų vaikų smegenų bangas


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Kol vaikai dar nemoka kalbėti, jų smegenų tyrimai gali atskleisti, ar jie ateityje sunkiai supras kalbą, ar  susidurs su saviraiškos sunkumais. Šios žinios leidžia mokslininkams daryti įtaką smegenų vystymuisi ir spręsti problemas, kol dar jų nekyla.

Profesorė April Benasich iš JAV nuo 2010 m. atliko daug vaikų smegenų tyrimų ir jų rezultatai nepalieka abejonių. Tyrinėdama dar nekalbančių šešių mėnesių kūdikių smegenis, ji gali tiksliai nurodyti, kurie vaikai ateityje patirs kalbos sunkumų.

„Pasirodo, trys kūdikio smegenų savybės aiškiai prisideda prie kalbos rezultatų vėliau: migdolinio kūno dydis, gama bangų skaičius ir sugebėjimas efektyviai susidoroti su greitais besikartojančiais pokyčiais“, – teigia April Benasich iš Rutgerso universitete veikiančios Kūdikystės studijų laboratorijos (Naujasis Džersis, JAV). Ji daug metų nagrinėja vaikų kalbinį vystymąsi.

Trys ankstyvieji perspėjimai padidina mokslininkų galimybes laiku aptikti nukrypimus ir anksti taisyti vaikų kalbos trūkumus.

Mažiems vaikams atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas pateikia išsamų smegenų vidinės struktūros vaizdą, iš jo galima spręsti, ar ateityje vaikas susidurs su kalbos sunkumais. Mažiems vaikams atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas pateikia išsamų smegenų vidinės struktūros vaizdą, iš jo galima spręsti, ar ateityje vaikas susidurs su kalbos sunkumais.,

Nepakankamos jungtys

Kai pradinės mokyklos mokytojai nustato, kad vaikas susiduria su kalbos mokymosi sunkumais, dažnai jau būna per vėlu ką nors pakeisti. Smegenys jau būna pasiekusios tam tikrą išsivystymo lygį, tad trūkumų atitaisyti nebegalima. Vadovaujantis April Benasich siūlomais metodais, kalbos ydas galima aptikti jau kūdikystėje.

„Mes galime nuspėti vaiko kalbos mokymosi sunkumus dar gerokai prieš jam pradedant lankyti mokyklą – kai jis yra šešių mėnesių amžiaus, smegenys kuria svarbiuosius nervinius tinklus, kurie atsakingi už automatinį kalbos apdorojimą“, – sako April Benasich.

Kalbos sunkumų iškyla, nes smegenyse esančios pagrindinės jungtys veikia neoptimaliai, todėl vaikas negali atskirti nedidelių ir greitų garsų pokyčių, sudarančių žodžius ir sakinius. Dėl to vaikui sunku pajusti skirtumą tarp dviejų palyginti panašių skiemenų, jam gali būti sudėtinga suvokti prasmę ar apskritai suprasti kalbą. Kadangi minėto amžiaus smegenys dar ne visiškai išsivysčiusios, yra vilties vystymąsi paveikti reikiama linkme.

Tyrinėjama smegenų forma

Atliekant tyrimus su šešių mėnesių kūdikiais April Benasich laboratorijoje, prie jų galvyčių pritvirtinami 64 elektrodai, registruojantys smegenų bangas. Vaikai tuo metu sėdi mamoms ant kelių ir klausosi besikeičiančių garsų per garsiakalbius.

Elektrodų „kepurėlė“ naudojama ne visada. Kartais pietų miego vaikai keliauja į vietos ligoninės magnetinio rezonanso tyrimo kabinetą. Ligoninės aplinką stengiamasi sušvelninti neryškia šviesa, lopšinėmis ir šiltu lopšiu.

Užmigusiam vaikui ant galvos uždedamas specialus šalmas iš garsą izoliuojančių putų, o pats mažylis įkeliamas į rezonanso aparatą. Šalme yra ausų kamštukai ir ausinės, kurie slopina magnetinio rezonanso aparato skleidžiamą triukšmą. Todėl vaikas miega, kol mokslininkai skenuoja jo smegenis.

Analizuodama tyrimo rezultatus, April Benasich stengiasi išsiaiškinti, ar jų kalbinius sugebėjimus, t. y. gebėjimą suvokti kitų žmonių kalbą ir žodinę saviraišką, galima suprasti pagal tam tikrų smegenų bangų formą ar tam tikrų smegenų struktūrų dydį. Kitaip nei didžioji dalis kitų smegenų tyrinėtojų, ji retai vykdo tyrimus tada, kai vaikai atlieka kalbos užduotis.

April Benasich nedomina tai, kaip smegenys apdoroja kalbą. Ji ieško mažų smegenų formos ar funkcijų sutrikimų, kurie galėtų atskleisti gresiančius sunkumus, o po kelerių metų gali išaugti į kalbos ydas. Todėl April Benasich savo tyrimus paprastai atlieka, kai vaikai dar nemoka kalbėti. Kita vertus, jų kalbiniai rezultatai tikrinami dar ikimokyklinio amžiaus.

Kalbiniai įgūdžiai tikrinami pagal Ikimokyklinės kalbos skalę (angl. Preschool Language Scale, PLS) – plačiai taikomą įrankį, parodantį vaikų sugebėjimą kalbėti ir suprasti kalbą. IKS testus sudaro daug įvairių užduočių, jie atliekami su papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui, barškučiais, pliušiniais meškučiais ir žaislinėmis mašinėlėmis. Mokslininkai gali testus pritaikyti įvairaus amžiaus vaikams nuo šešių mėnesių.

Vaikai, kuriems smegenų tyrimai atlikti iki pirmųjų metų, vėlesniais metais reguliariai tikrinami pagal IKS sistemą. April Benasich gali susirasti vaikų, kurie vyresnio amžiaus susiduria su kalbos sunkumais, smegenų tyrimų rezultatus ir patikrinti, ar yra bendrų savybių, išskiriančių juos iš kitų vaikų, kurių kalbiniai gebėjimai vėliau yra normalūs.

Kalba priklauso nuo 3 savybių

Viena iš trijų savybių – migdolinio kūno dydis. Šie du migdolo formos dariniai yra atsakingi už žmogaus gebėjimą susidoroti su emocijomis ir ypač susieti emocijas su atsiminimais. Be to, šios migdolo formos sritys dalyvauja išlaikant ilgalaikę atmintį ir yra svarbios žmogaus gebėjimui mokytis.

April Benasich magnetiniu rezonansu išmatavo vaikų migdolinio kūno dydį. Tyrimai parodė, kad didesnį migdolinį kūną dešiniajame smegenų pusrutulyje turintys šešių mėnesių vaikai, sulaukę ketverių, prastai atlieka beveik visas kalbos užduotis.

Ši tarpusavio priklausomybė tiesioginė – šešių mėnesių amžiaus kūdikių 10 % didesnis migdolinis kūnas dešiniajame smegenų pusrutulyje reiškė 12 % prastesnius kalbos testų rezultatus, sulaukus ketverių metų. Atitinkamai, keturmečio gebėjimas suprasti ištartus žodžius 9 % blogesnis, jei jo dešinysis migdolinis kūnas šešių mėnesių amžiaus buvo 10 % didesnis.

Praktikoje tai reiškė, kad santykinai didelį migdolinį kūną turintiems vaikams buvo sunkiau suvokti paprastas žinutes nei jų bendraamžiams, turintiems mažesnį migdolinį kūną. Tikriausiai taip yra todėl, kad jie sunkiai skyrė kalbos garsus. Jie klaidingai suprasdavo kai kuriuos skiemenis, todėl kildavo rizikos neteisingai suvokti visą sakinį arba jo nesuvokti.

Įdomus tyrimo rezultatas – kad tik šešių mėnesių kūdikio migdolinio kūno dydis galėjo nurodyti jau vyresnio vaiko kalbinius gebėjimus.

Vaikams sulaukus metų, migdolinis kūnas ir visos smegenys buvo gerokai išaugusios. Tarpusavio priklausomybė tarp migdolinio kūno dydžio ir kalbinių sugebėjimų vėliau buvo pranykusi. Mokslininkai kol kas negali paaiškinti, kodėl taip nutinka. Atrodo, kad migdolinis kūnas tuomet labai svariai veikia smegenyse esančių kalbos centrų vystymąsi ateityje.

Mokymuisi reikia „aha“ potyrių

April Benasich negali paaiškinti antrojo ankstyvo įspėjimo apie gresiančius kalbos sunkumus – mažo gama bangų aktyvumo smegenyse. Elektroencefalografijos būdu ji registravo smegenų bangas iš 64 elektrodų, vienodais tarpais pritvirtintų vaikui prie galvos. Tyrimai atlikti su kalbėti besimokančiais trimečiais. Tyrimo rezultatus April Benasich vėliau palygino su įvairiais kalbos testais, kuriuos vaikai atliko sulaukę penkerių. Paaiškėjo, kad kuo daugiau gama bangų sklido trimečio vaiko kairiojo smegenų pusrutulio priekinėje dalyje, tuo geriau jis išlaikė kalbos testus po 2 metų.

Prof. April Benasich, Rutgerso universitetas. Prof. April Benasich, Rutgerso universitetas.,

Smegenų tyrinėtojai nedaug težino apie gama bangų atsiradimą ir negali atsakyti, kodėl smegenys jas skleidžia. Tyrimai rodo, kad jos ima sklisti, kai smegenys gauna vad. aha potyrį (įžvalgą, staigų sprendimą – red. past.) ir, pavyzdžiui, atpažįsta matytą veidą ar girdėtą žodį. 

Pasak April Benasich, didelis gama bangų aktyvumas saugiomis sąlygomis parodo, kad vaikas puikiai susikaupia ir gali nesunkiai mokytis kalbos.

Smegenyse vykstantys „aha“ potyriai labai svarbūs žodinės ir rašytinės kalbos supratimui. Potyrį galima užfiksuoti, kai vaikas klausosi tono, kurio dažnis staiga pasikeičia, pavyzdžiui, iš žemo boso iki aukšto diskanto. Gebėjimas pastebėti tono pokyčius ir į juos reaguoti yra svarbus kalbant apie skiemenų atskyrimą sakiniuose ir jų prasmės suvokimą.

„Aha“ potyrius taip pat galima matuoti elektroencefalogramos būdu, kol vaikai žiūri, pavyzdžiui, nebylų filmą, o iš dviejų garsiakalbių sklinda besikeičiantys tonai. Tonui pasikeitus, smegenys reaguoja trumpu smegenų bangų pokyčiu – tonui pasikeitus iškart atsiranda gilus bangos linkis, reiškiantis „aha“ potyrį, kai smegenys supranta, kad kai kas pasikeitė.

Tyrinėdami vaikus, kurių kalbinė raiška normali, mokslininkai registruoja stiprius „aha“ potyrius, kurie pasikeitus tonams atsiranda kaktinėje zonoje tarp smilkinių. Tačiau vaikų, kuriems nesiseka kalbos testai, „aha“ potyriai gerokai silpnesni, tai reiškia, kad smegenims sudėtingiau atpažinti nedidelius garsų pokyčius ir pajausti skirtumą tarp gana panašių skiemenų, tokių kaip „ga“ ir „da“.

Smegenis stimuliuoja kompiuteriniai žaidimai

Laimė, mažų vaikų smegenys labai lanksčios, tad, jas stimuliuojant, milijonai jose esančių neuronų gali sukurti naujų jungčių. Jei kūdikis gimsta su silpnomis nervinėmis jungtimis už kalbos apdorojimą atsakingose smegenų dalyse, jam gali būti sunku suvokti ir reikšti kalbą.

Todėl April Benasich sukūrė kompiuterinį žaidimą, kuris gali išmokyti labai mažus vaikus atskirti pasikeitusius tonus ir į juos reaguoti stipriais „aha potyriais“. Žaidime naudojama vaizdo kamera, kuri seka vaiko matomą vaizdą, ir du garsiakalbiai, skleidžiantys tipiškus tono pokyčius tiesiai į dešinę ar kairę ausį. 

Iš pradžių tono pokyčiai aiškūs, ir vaiko smegenims duodama daug laiko juos registruoti ir į juos reaguoti „aha“ potyriu. Jei vaikas suvokia pasikeitimą ir žiūri garso sklidimo kryptimi, jam rodomas filmukas. Filmuko žiūrėjimo malonumas sustiprina vaiko dėmesį ir stimuliuoja tono pokyčius atpažįstančias smegenų jungtis. Todėl smegenims reaguoti sekasi vis geriau.

„Iš pirminių rezultatų matyti, kad kūdikiams skirtas specialus sąveikusis kompiuterinis žaidimas gali padidinti jų gebėjimą suvokti greitus, vienas po kito vykstančius akustinius pokyčius ir pagerinti jų kalbinius gebėjimus vėliau“, – teigia A. Benasich.

Kol kas kompiuterinis žaidimas sėkmingai išbandytas su nedidele grupe vaikų, kurių kalbiniai gebėjimai normalūs. Pažaidę žaidimą porą savaičių, vaikai geriau skyrė akustinius pokyčius ir greičiau į juos reagavo.

Jei viskas vyks pagal planą, šis kompiuterinis žaidimas gali netrukus tapti vertingu įrankiu, suteikiančiu visiems vaikams geriausias įmanomas prielaidas įsisavinti kalbos meną.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.11.15, 00:18
All things cosdniered, this is a first class post

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Pagal naują teoriją, branduolį suformavo geležis.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU