Esame smalsiausi žinduoliai pasaulyje


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite žurnalą šiandien sutaupykite iki 15%.

Iliustruotasis mokslas

Homo sapiens egzistuoja beveik visur, ir mums, septynių milijardų po visą Žemę išsibarsčiusių žmonių populiacijai, sekasi geriausiai iš visų kada nors Žemėje gyvenusių žinduolių. Šią sėkmę lėmė mūsų didžiulis smalsumas, ir gali būti, kad būtent žmonės, pasižymėję vadinamuoju aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (ADS), pirmieji patraukė ieškoti nuotykių.

Smalsumas žmonių gyvenime yra varomoji jėga. Tik visą gyvenimą mokydamiesi ir tyrinėdami mus supantį pasaulį galime tapti harmoningomis asmenybėmis. Daugybė primityvesnių gyvūnų gyvena vadovaudamiesi tik instinktais, nors kai kurie šiek tiek geba mokytis ir pasinaudoti patirtimi. Nors gimstame jau turėdami tam tikrą balastą, didžioji mūsų proto dalis yra tarsi tuščias popieriaus lapas, jį reikia užpildyti mokantis ir įgyjant žinių. Žinios ir įgūdžiai leidžia mums gyventi tam tikroje gamtinėje ir socialinėje aplinkoje. 

Nuotykių troškimas, o ne nepriteklius paskatino pirmuosius žmones palikti Afriką – vietos ir maisto joje pakako visiems. Aušros Barysienės nuotr. Nuotykių troškimas, o ne nepriteklius paskatino pirmuosius žmones palikti Afriką – vietos ir maisto joje pakako visiems., Aušros Barysienės nuotr.

Tačiau smalsumas gerokai peržengia asmenybės ribas. Mūsų tolimi protėviai eksperimentavo gamindamiesi akmeninius įrankius ir bandydami suprasti, kokie akmenys tinkamiausi kirviams ir peiliams gaminti, o dabarties mokslininkai bando rasti atsakymus į tokius visa apimančius klausimus kaip Visatos atsiradimas ir likimas. Galbūt mūsų kasdieniame gyvenime  nėra svarbu greitai atsakyti į šiuos klausimus, tačiau mūsų protas negali jų pamiršti. Smalsumo ir atradimų troškimo vedami apkeliavome savanas ir lygumas, kalnus ir vandenynus.

Mažiau nei prieš šimtą tūkstančių metų žmonės pradėjo migruoti iš Afrikos ne dėl gyventojų pertekliaus. Žmonių rūšys nebuvo labai gausios, o grobio netrūko. Tačiau mūsų protėviai nedaug skyrėsi nuo mūsų, tokių, kokie esame šiandien, ir jiems tikriausiai buvo įdomu, ar pasaulis nėra didesnis ir sudarytas ne tik iš jų gimtosios žemės gyvūnų ir apylinkių. Į šį klausimą buvo galima atsakyti tik vienu būdu – pamatyti patiems.

Užkurti ugnį gali tik žmonės. Kad to išmoktų, jie turėjo daug eksperimentuoti. Reginos Jegorovos nuotr.Užkurti ugnį gali tik žmonės. Kad to išmoktų, jie turėjo daug eksperimentuoti., Reginos Jegorovos nuotr.

Būtent tokie judrūs žmonės pradėjo formuoti šiuolaikinę pasaulio populiaciją. Tačiau pasauliui užkariauti vien smalsumo maža. Turime gebėti kraustytis iš vienos vietos į kitą, be to, kuo prasmingiau ir kuo mažiau sunaudodami energijos. Laimė, mūsų kūnai pritaikyti nukeliauti didelius atstumus. Mūsų anatomija ir fiziologija gana savita, o mūsų kūnai formavosi labai ilgai. Naujausi tyrimai parodė, kad, pavyzdžiui, prieš keturis milijonus metų bent dalį laiko mūsų protėviai vaikščiojo užpakalinėmis galūnėmis. Ardipiteko kojos ir dubuo buvo pritaikyti stovėti ir vaikščioti stačiomis, tačiau šie žmoginiai primatai turėjo ilgas rankas, plaštakas ir pėdas, todėl galėjo laipioti medžiais. Maždaug prieš du milijonus metų ankstyvųjų žmonių rūšių, tokių kaip Homo ergaster ir Homo erectus, kojos išsivystė ilgos, raumenys – ploni ir lankstūs, o pėdos įgavo tamprų išlinkį, todėl pasidarė  lengviau vaikščioti.

Dėl riebaus maisto mūsų kūnai tapo tobuli

Žmonės tapo tikrais ilgų nuotolių bėgikais, o jų kūno sandara buvo taip puikiai suderinta, kad mūsų protėviai galėjo didžiuotis itin efektyviu energijos naudojimu. Šiuolaikinių žmonių bandymai bėgtakiuose rodo, kad įveikdami tam tikrą atstumą sunaudojame perpus mažiau energijos nei panašaus dydžio keturkojai žinduoliai, pavyzdžiui, antilopės ir elniai. Mūsų protėviai energiją naudojo taip pat efektyviai, o maždaug prieš du milijonus metų, kai jų kojos pasidarė  tokios kaip dabar mūsų, žmogaus biomechanika tapo itin sudėtinga, todėl žmonės galėjo keliauti po visą pasaulį.

Tai, kad turime bėgikų kūnus, labiausiai nulėmė mūsų mityba. Palyginti su artimiausiais giminaičiais, mūsų virškinimo sistema yra nedidelė, o liemuo – mažas ir lengvas. Šimpanzės ir ypač gorilos turi didelius skrandžius ir ilgas žarnas, jose lėtai įsisavinamas pluoštinis augalinis maistas.

Mūsų protėviai maždaug prieš 2,5 milijono metų pakeitė savo racioną. Rasti akmeniniai įrankiai ir gyvūnų kaulai su pjovimo ir kapojimo žymėmis byloja, kad jie pamėgo mėsą, smegenų audinius ir kaulų čiulpus. Mėsoje yra kur kas daugiau kalorijų nei daržovėse, skaičiuojant vienam kilogramui, o viename grame riebalų ir smegenų yra dvigubai daugiau kalorijų nei baltymuose. Taigi, didelės ir energiją naudojančios virškinimo sistemos nebereikėjo. Tapome lengvesni ir lieknesni. Pasikeitęs racionas taip pat suteikė mums dar vieną pranašumą. Žmonės gali valgyti beveik viską – nuo šaknų, vaisių ir riešutų iki mėsos ir vėžiagyvių. Tad ir gyventi galime beveik visur, mums atviras visas pasaulis.

Išsivysčius naujajam mūsų kūnui ir naujiems mitybos įpročiams, pradėjo didėti ir mūsų smegenys – tam palankios sąlygos atsirado ėmus valgyti maistą, kuriame daug kalorijų ir riebalų, smegenų audinio svarbių statybinių medžiagų. Mutacijos, dėl kurių didėjo smegenys ir kurios ankstesnėje stadijoje nebūtų nieko lėmusios, dabar tapo reikšmingos.

Homo erectus smegenys buvo maždaug dvigubai didesnės nei šimpanzės. Kaip tik Homo erectus ir buvo pirmieji žmonės, palikę Afriką ir pasklidę po visą pasaulį.

Be abejo, mes nežinome, kokie smalsūs ir protingi buvo Homo erectus. Tačiau sunku įsivaizduoti, kad jie būtų galėjęs užkariauti naujus kraštus be tam tikro mąstymo ir bendradarbiavimo. Homo erectus nebuvo įvaldę beveik jokių kitų įrankių, išskyrus tuos, kuriuos atsinešė iš Afrikos, taip pat nerasta jokių meno egzistavimo pėdsakų. Tačiau jie mokėjo užkurti ugnį, t. y. atlikti gana sudėtingą veiksmą, kurio nesugeba jokie kiti gyvūnai, o kad to išmoktų, tikriausiai turėjo daug eksperimentuoti.

Hiperaktyvieji buvo pirmieji 

Homo erectus seniai išnyko. Jie nukeliavo į Europą, į tolimiausius rytinės Azijos kraštus ir Javą. Nors pirmieji Afriką palikę žmoginiai primatai dėl nežinomų priežasčių išnyko, netrukus jų pėdomis sekė kiti.

Šiuolaikinis žmogus išsivystė Afrikoje maždaug prieš 200 tūkstančių metų. Galbūt tik prieš 70 tūkstančių metų – ir tikriausiai ne kartą – kai kurie iš artimiausių mūsų giminaičių iškeliavo iš Afrikos ir patraukė į Europą ir Aziją, o iš ten – ir po visą pasaulį. Prieš 15 tūkstančių metų pirmieji žmonės pasiekė Ameriką, prieš 3 tūkstančius metų ryžosi užkariauti Ramųjį vandenyną, o vos prieš 800 metų atvyko į Naująją Zelandiją. Tik prieš 100 metų pirmasis žmogus žiemojo Antarktidoje, paskutiniame dar neužkariautame žemyne.

Naujausi tyrimai rodo, kad pirmieji keliautojai buvo labai judrūs ir neramūs. Neuromediatorius dopaminas, kurį gamina tam tikros smegenų ląstelės, lemia žmogaus nuotaiką, veiklą ir mokymąsi. Dopaminas kaupiasi specialiuose smegenų ląstelių receptoriuose, kai kurių žmonių receptoriai būna mažiau jautrūs. Kad neuromediatorius juos veiktų taip pat, jie turi patirti daugiau išgyvenimų ir daugiau judėti nei kiti. Tai pasakytina ir apie žmones, turinčius DRD4-7R receptoriaus geno atmainą. Daugeliui šios grupės žmonių nustatomas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), jie pasižymi vadinamuoju hiperaktyvumu.

Leistis į nežinomus kraštus reikėjo didelės drąsos, o jų tyrinėjimas kainavo daug gyvybių. Tačiau tai niekada nesumažino troškimo keliauti. Juditos Grigelytės nuotr.Leistis į nežinomus kraštus reikėjo didelės drąsos, o jų tyrinėjimas kainavo daug gyvybių. Tačiau tai niekada nesumažino troškimo keliauti., Juditos Grigelytės nuotr.

Šiandien ADS vertinamas beveik kaip liga, hiperaktyvūs mokiniai dažnai kelia rūpesčių mokyklose. Jie nėra kvailesni už kitus, greičiau priešingai, tačiau jie nepritampa prie šiuolaikinės pasyvesnės visuomenės. O štai praeityje tokie žmonės buvo lyderiai.

Genetiniai žmonių iš viso pasaulio tyrimai rodo, kad ADS pasižymėję žmonės tikriausiai buvo vieni pirmųjų, praskynusių kelią iš Afrikos. DRD4-7R atmaina gana retai pasitaiko tarp afrikiečių, bet tolstant nuo Afrikos jos aptinkama vis dažniau, o tarp kai kurių Pietų Amerikos indėnų ji gana paplitusi. Yra daug požymių, kad ši mutacija atsirado maždaug tuo metu, kai mes palikome Afriką. Šią geno atmainą turintys žmonės yra linkę rizikuoti ir mažiau galvoja apie nemalonius padarinius, jei kas nors nepavyktų.

Bebaimiškumas patrauklus

Ankstyvieji kolonizatoriai turėjo didžiulį pranašumą, nes galėjo laisvai sklisti ir apgyvendinti vis naujas vietas. Jie taip pat išsiskyrė ekstravertiškumu ir drąsa.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad bebaimiškumas yra patrauklus tiek moterims tiek vyrams, juos žavi ir gyvybe rizikuojantys nutrūktgalviai, ir žmonės, nebijantys išrėžti tiesą viršininkui į akis.

Tol, kol mūsų protėviai kolonizavo naujas vietas, DRD4-7R buvo pranašumas. Tačiau žmonėms tapus sėsliais ūkininkais, o vėliau miestiečiais, ši geno atmaina galėjo būti konfliktų ir neramumų priežastis. Pavyzdžiui, tarp kinų valstiečių ši mutacija beveik neaptinkama. Ilgą laiką kinai turėjo gyventi glaudžiai, ir kultūra reikalavo žinoti savo vietą.

Tačiau mums vis dar reikia nenustygstančių ir smalsių piliečių, galinčių parodyti iniciatyvą. Smalsumas būtinas norint tapti geru verslininku, mokslininku arba keliautoju, jis nebūtinai reiškia sutrikusią  neuromediatorių veiklą smegenyse. Visi gimstame smalsūs, kitaip nebūtume žmonės. Tiesiog kai kurie yra smalsesni už kitus.

Paskui žmones sekė pelės

Naminės pelės ir rudosios bei juodosios žiurkės yra vieninteliai žinduoliai, išskyrus žmones, sugebėję išplisti po visą pasaulį – joms padėjo kai kurios bendros savybės.

Pelės labai lanksčios ir minta beveik viskuo, joms puikiai sekasi šalia žmonių. "Bloomberg" nuotr.Pelės labai lanksčios ir minta beveik viskuo, joms puikiai sekasi šalia žmonių. , "Bloomberg" nuotr.

Pavyzdžiui, jos tyrinėja savo aplinką ir nesunkiai įsikuria naujose buveinėse. Tačiau be žmonių pagalbos jos nebūtų taip toli nukeliavusios. Mat jos visiškai priklausomos nuo grūdų ir kitų maisto produktų, kuriuos šiuolaikinis žmogus augina nuo pat ūkininkavimo istorijos pradžios. Jos taip pat panašios į mus tuo, kad gali misti beveik viskuo.

Tačiau jos neturi pakankamai fizinės jėgos, kad galėtų nukeliauti didelius atstumus, todėl prasmukdavo į mūsų laivus ir vagonus. Laimė, jos taip pat neturi mūsų protinių gebėjimų.

ADS turintys policijos šunys – geriausi

Dopamino receptorių, turinčių didelę įtaką žmogaus charakteriui ir asmenybei, skirtingų atmainų taip pat aptinkama kai kurių gyvūnų organizmuose.

Vesterheidės apylinkėse pietinėje Nyderlandų dalyje kai kurios didžiosios zylės turi ypatingą SNP830 dopamino receptorių, dėl to dopamino poveikis jų smegenims yra silpnesnis. Jos yra kur kas aktyvesnės ir labiau linkusios tyrinėti nei kitos jų rūšies atstovės. Panašiai ir žmonės, turintys DRD4-7, labiau nenustygsta nei kiti.

Šunims sukurtas ADS tyrimas šiuo metu taikomas dresūroje.

Geras policijos šuo turi būti smalsus ir aktyvus. Šios savybės siejamos su ADS. "Bloomberg" nuotr.Geras policijos šuo turi būti smalsus ir aktyvus. Šios savybės siejamos su ADS., "Bloomberg" nuotr.

Vengrų mokslininko atliktas bandymas įrodė, kad policijos išmokytų vokiečių aviganių, turinčių DRD4 VNTR dopamino geną, tyrimo rezultatai buvo geresni nei kitų šios veislės šunų, turinčių įprastą geną.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Stiklinėje įkraunamas dantų šepetukas

Naujas „Philips“ dantų šepetukas „Sonicare DiamondClean“ įkraunamas kartu parduodamoje vandens stiklinėje.
DAUGIAU

Toris - saugi branduolinė energija (1)

Po Japonijoje Fukušimos atominėje elektrinėje įvykusios katastrofos vėl diskutuojama apie pasaulio atominių jėgainių saugumą. Rengiama novatoriška technologija. Išlydytos druskos reaktoriuose vietoje urano naudojamas toris, jų statyba ir naudojimas pigesni, be to, jie negali ištirpti ar sprogti.
DAUGIAU

Jodinėti galima ir namuose

Beikerio gatvėje Londone iki šiol lankosi Šerloko Holmso gerbėjai, tačiau XIX amžiaus pabaigoje į ją užsukdavo ir susidomėjusieji nauju išradimu — jodinėjimui namie skirtu prietaisu, kurį sukonstravo kompanija "Vigor & Co".
DAUGIAU

Vergo sūnus tapo žemdirbystės žinovu

Augalus mylintis ir jaučiantis juodaodis padėjo suklestėti žemės ūkiui.
DAUGIAU

Ledynmetis: išlikę ir išnykę

Klimatas? Žmogaus veikla? Pasaulinė epidemija ar meteoritas? Mokslininkai ilgai nežinojo, kas vėlyvojo ledynmečio pabaigoje pražudė didžiuosius žinduolius. Norėdami rasti atsakymą, jie naujausiais metodais ištyrė DNR, kurios amžius siekia dešimtis tūkstančių metų. Išsamaus tyrimo rezultatai teikia svarbios informacijos, ji gali padėti apsaugoti gyvūnus, kuriems išnykimas gresia šiandien.
DAUGIAU

Gauruotieji raganosiai kilo iš Tibeto

Seniausio ir primityviausio iki šiol žinomo gauruotojo raganosio iškasena, rasta Tibeto plynaukštėje, suteikė naujų žinių apie šių ledynmečio milžinų kilmę.
DAUGIAU

Populiarumą lemia apvalios formos

Šiais laikais sunku įsivaizduoti reklamą, kurioje moteris džiaugtųsi priaugusi svorio, tačiau aktorė Linda Peck 1969-ųjų reklamoje tikino, kad dėmesio ir populiarumo sulaukia tik tos damos, kurių figūros apvalios.
DAUGIAU

Mekongas - gamtos sukurta Nojaus arka

Daugiau kaip 4000 kilometrų ilgio Mekongo upė teka tomis Pietryčių Azijos teritorijomis, kuriose mokslininkai net kelis dešimtmečius neturėjo galimybės dirbti dėl siautėjančio karo ir vėlesnių neramumų. Dabar padėtis pasikeitė, ir paaiškėjo, kad sunkiai įžengiamų miškų tankmėje veisiasi galybė nežinomų gyvūnų rūšių. Saugų prieglobstį čia rado ir nykstančių rūšių atstovai.
DAUGIAU

Aštrus kumpis tapo „spam“

Kai Amerikos bendrovė „Hormel Foods“ 1937 metais pristatė skardinėse parduodamą kumpį „Spam“, jis iškart sulaukė didelio pasisekimo.
DAUGIAU

Paslaptingai besišypsanti moteris

Prieš penkis šimtus metų moteris pozavo tapytojui. Tasai tapytojas – Leonardo da Vinci, o jo nutapytas paveikslas „Mona Lisa“, išgarsėjo visame pasaulyje. Tačiau tikrasis pozavusios moters vardas buvo užmirštas. Visiškai neseniai italų archeologai susirengė ieškoti  jos kapo viename sunykusiame Florencijos vienuolyne ir ten po grindimis jie rado griaučius, galbūt jie padės įminti vieną didžiausių meno istorijos mįslių.
DAUGIAU

Kai "Apple" pradėjo mąstyti kitaip

Paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje "Apple" nebuvo tai, kas yra dabar. 1997-aisiais prie kompanijos vairo sugrįžęs Steve'as Jobsas suprato, kad pirmiausia reikia keisti įmonės įvaizdį — taip atsirado viena populiariausių visų laikų reklamų "Think different" (liet. mąstyk kitaip).
DAUGIAU

Krevetės yra daug senesnės negu manyta anksčiau

Krevetės egzistuoja 115 milijonų metų ilgiau negu manyta anksčiau. Tai buvo nustatyta JAV, Oklahomos valstijoje, aptikus 360 milijonų metų senumo suakmenėjusį egzempliorių.
DAUGIAU

Dingusi Amazonės žemė (1)

Ne vieną šimtmetį nuotykių ieškotojai veltui eikvojo jėgas nesvetingų Amazonės atogrąžų miškų tankmėje ieškodami pradingusios Eldorado imperijos. Pasitelkę „Google Earth“ palydovų nuotraukas mokslininkai netikėtai atrado išnykusią kultūrą, kuri klestėjo džiunglėse dar gerokai prieš Colombo pasiekiant Ameriką.
DAUGIAU

“General Electric” – geriau už Napoleoną

1926-ųjų reklamoje „General Electric“ savo darbo jėga pasigirti sugalvojo ją prilygindama Napoelono karuose žuvusių žmonių skaičiui.
DAUGIAU

Kas vyksta po žeme sprogstant atominei bombai?

Visi žinome, kaip atrodo branduolinio sprogimo debesis. Bet kaip vyksta sprogimas po žeme?
DAUGIAU

Į kosmosą savadarbe raketa

2011 metų liepos 3 dieną nuo platformos Baltijos jūroje buvo paleista raketa „HEAT 1X“. Tačiau po 15 sekundžių, raketai pasiekus maždaug 2 kilometrų aukštį, skrydis buvo nutrauktas. Vis dėlto tai vis tiek įspūdingas laimėjimas, nes „HEAT 1X“ raketą sukonstravo svajotojai mėgėjai, turintys tikslą paleisti į kosmosą žmogų.
DAUGIAU

Ar jūs įtraukiate?

Pagaliau rimta diskusija apie svarbius dalykus.
DAUGIAU

Šimpanzės naikina kitas beždžionių rūšis

Šimpanzės Ugandoje taip uoliai medžioja ir ėda savo giminaičius kolobusus, kad kyla grėsmė pastarųjų išlikimui.
DAUGIAU

Naciai pastatė slaptą meteorologijos stotį

1943 metų spalio 22 dieną vokiečių povandeninis laivas U-537 įplaukė į atokią Martino įlanką šiaurinėje Labradoro pusiasalio dalyje, Kanadoje.
DAUGIAU

Šilkas - ateities supermedžiaga (1)

Penkis tūkstančius metų kinai sistemingai augina šilkaverpius, plečia ir tobulinašilko gamybą. Amerikiečių mokslininkų grupė padarė perversmą šios nuo senų laikų žinomos natūralios medžiagos naudojimo srityje. Kiek pakeitus šilko apdorojimo procesą, jis tapo labai svarbus medicinos ir technologijų pažangai.
DAUGIAU

Mokslas rausvoje pakuotėje

1923 metais rinkai pateikęs berniukams skirtą mokslo rinkinį amerikiečių išradėjas A. C. Gilbertas aptiko tikrą aukso gyslą.
DAUGIAU

Vagis paslėpė „Moną Lizą“ po drabužiais (1)

1911-ųjų rugpjūčio 22 dieną iš Luvro meno muziejaus dingo „Mona Liza“.
DAUGIAU

Atogrąžų vandenynas tirpdo Antarktidos ledą (1)

Pastaraisiais dešimtmečiais Antarktidos ledynas gerokai sumažėjo.
DAUGIAU

Marso peizažas Jutos dykumoje

Geriausias reginys pasaulyje. Taip JAV astronautė Tracy Dyson apibūdina Žemės vaizdą iš kosmoso. Ji šešis mėnesius gyveno TKS ir daug laiko praleido stebėjimo kupole.
DAUGIAU

Iš kur kilo žemynų pavadinimai?

Visi žinome žemynų pavadinimus. Bet kas juos taip pavadino?
DAUGIAU

"Kellogg's" tigriukas Tonis užtildė Groucho Marxą

Tigriukas Tonis ant "Kellogg‘s" pusryčių dribsnių "Sugar Frosted Flakes" pakuočių šypsosi nuo 1951-ųjų. 1955-ųjų reklamoje jis sugebėjo užčiaupti ir žodžio kišenėje neieškantį komiką Groucho Marxą, kažkada taikliai pastebėjusį:
DAUGIAU

Kelią rodo trys magnetinės juslės (1)

 Paukščiai, vėžliai, sraigės, šikšnosparniai, rykliai ir driežai puikiai jaučia magnetinį lauką. Kol kas mokslininkai nežino, kam gyvūnams reikalingas šis pojūtis ir kaip jis veikia. Vis dėlto neseniai jiems pavyko atrasti trijų rūšių magnetizmo jutimo organus, kurių veikimo pagrindas yra kriptochromas, magnetitas bei elektros indukcija ir kurie veikia kaip kompasas arba GPS imtuvas.
DAUGIAU

Gimstame netolerantiški (1)

Išankstinis nusistatymas prieš tai, kas neįprasta, nėra išskirtinė žmogaus savybė. Remiantis naujausiais bandymais, beždžionės taip pat geba atskirti „saviškius“ nuo „svetimų“. Rezultatai rodo, kad priešiškumas nepažįstamiesiems gali būti įgimtas elgesys, susiformavęs per ilgą evoliucijos procesą.
DAUGIAU

Susipažinti padeda "Sheaffer" rašiklis (1)

Šis jaunuolis džiaugiasi sugrįžęs į universitetą, nes pasiilgo draugų. O priešais sėdinti mergina yra pirmakursė, todėl labai ilgisi namų. Neįtikėtina, tačiau vienintelis būdas jiems susipažinti — pasikalbėti apie "Sheaffer" rašiklius.
DAUGIAU

Gyvybiškai svarbi Egipto upė „šviečia“ (1)

Tęsiami eksursiją aplink Žemę Tarptautinėje kosminėje stotyje.
DAUGIAU

Milžiniškų jūros dramblių kovos (1)

Jam patinka gera kova. Ji viską ištvers. Jis sveria 4 tonas ir didžiąją laiko dalį praleidžia riaumodamas, kovodamas ir poruodamasis. Ji sveria 700 kg ir atidžiai prižiūri mažylį. Jis yra vadas, nekarūnuotas paplūdimio meilužis. Ji priklauso jo dideliam haremui. Pietiniai jūrų drambliai nepripažįsta lyčių lygybės, patinų ir patelių padėtis labai skirtinga. Pasaulyje daugiau nėra žinduolių, kurie sugebėtų turėti didžiausius haremus arba taip pabrėžtinai demonstruotų lyčių skirtumus.
DAUGIAU

Cukrų valgyti sveika (1)

Kad cukrus kenkia dantims ir figūrai, atrodo, žinojome visada, bet 1970-ųjų reklamoje  kaip tik cukrumi siūloma malšinti apetitą ir išvengti persivalgymo.
DAUGIAU

Michelangelo paslėpė smegenis dievo kakle

Niekas to nepastebėjo 500 metų. Bet štai du JAV Johno Hopkinso universiteto mokslininkai teigia atradę vieną labai retų Michelangelo anatominių eskizų.
DAUGIAU

Dykumos klimatas išsaugojo kraterį

Dar vienas vaizdas iš virtualios eskkursijos aplink Žemę Tarptautinėje kosminėje stotyje.
DAUGIAU

Mobiliųjų telefonų labiausiai erzinantys 6 trūkumai (2)

Kiekvienas turime mobilųjį telefoną, o daugelyje šalių mobiliųjų telefonų skaičius pranoksta gyventojų skaičių. Paprastas mobilusis telefonas evoliucionavo į išmanųjį – mobiliojo telefono  ir asmeninio kompiuterio, MP3 failų grotuvo, vaizdo kameros ir visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS) įrenginio hibridą. Kas ketvirtį metų Tolimuosiuose Rytuose pagaminama 100 milijonų naujų išmaniųjų telefonų, o mobilusis telefonas po truputį tampa mūsų pagrindiniu kompiuteriu.
DAUGIAU

Nauja ekosistema per rekordinį laiką

XIX a. pradžioje britų kariniam jūrų laivynui prireikė bazės Atlanto vandenyne. Dangun Žengimo sala buvo kaip sykis tinkamoje vietoje, tačiau ji buvo sausa ir netinkama gyventi. Šį keblumą įveikė botanikas Josephas D. Hookeris. Tikriausiai įkvėptas artimo draugo Charleso Darwino, jis atgabeno viso pasaulio augalų ir žaibiškai sukūrė gajų, vešlų pasaulėlį.
DAUGIAU

Štai kas laukia žmonos, jei kava neskani (4)

Tirpia kava skardinėse prekiavusi JAV įmonė "Chase & Sanborn" XX a. penktajame dešimtmetyje siūlė išperti žmonai kailį, jei ji paruoštų neskanios kavos.
DAUGIAU

Skaudi XIII amžiaus kreditų krizė (2)

Šiandien pasaulį sukrėtusios krizės pagrindinė priežastis yra likvidumo stoka.
DAUGIAU

Kaip maži vabzdžiai gali skristi per lietų? (2)

Lietus kliudo visiems skraidantiems padarams, nes vandens lašai gali smarkiai smogti ir sumažinti matomumą. Be to, sušlapęs gyvūnas daug daugiau sveria negu sausas ir sunkiau paskrenda, eikvoja kur kas daugiau energijos. Todėl daugelis skraidančių vabzdžių, prasidėjus lietui, ima ieškoti priedangos.
DAUGIAU

Kodėl mumijos rudos? (1)

Mumijos rudos todėl, kad žmogaus kūne esama gamtinės geležies. Balzamuoto kūno svoris sumažėja daugiau kaip 70 procentų. Iš kūno pasišalina tik skystis, todėl įvairių kūne esančių mineralinių medžiagų koncentracija labai padidėja ir jos išryškėja.
DAUGIAU

Astronomai ieško Saulės seserų

Saulė yra vieniša žvaigždė tamsioje ir tuščioje erdvėje. Tačiau taip buvo ne visada. Saulė susiformavo tankiame spiečiuje kartu su tūkstančiais kitų žvaigždžių. Netrukus bus pradėta ieškoti dingusių Saulės seserų, išsibarsčiusių po visą Paukščių Tako galaktiką.
DAUGIAU

Prisidekite savo cigaretes

XIX a. pabaigoje kilo tiesiog išradimų, kuriuose vienaip ar kitaip pritaikoma elektra, bumas.
DAUGIAU

Toksinas varė skrybėlininkus iš proto

Skrybėles ar kitus galvos apdangalus XIX amžiuje nešiojo beveik visi.
DAUGIAU

Keista jūros pabaisa buvo gerai prisitaikiusi išgyventi

Priešistorinio gyvūno fosilija keičia mūsų supratimą apie masinį išnykimą.
DAUGIAU

JAV– Didžiausia pasaulyje vitrina (1)

Tęsiame apžvalginę eksursiją po mūsų planetą, matomą iš Tarptautinės kosminės stoties.
DAUGIAU

Pyškink uošvius į sveikatą (2)

Juokelių apie įtemptus vyro santykius su uošviais pasakojama visuose pasaulio kampeliuose. Amžina nesantaika 1967-ųjų reklamoje pasinaudojo "General Electric", pasiūliusi uošvį ir uošvę tiesiog nupyškinti.
DAUGIAU

Kada atsirado šunų antkakliai? (2)

Šiandien dauguma šunų nešioja antkaklius, tačiau iš kur jie paplito?
DAUGIAU

Tikrasis Balu

Draugiškas meškiukas iš R. Kiplingo „Džiunglių knygos“ (angl. Jungle Book) Indijoje nebėra toks populiarus. Indams nepatinka itin ūmus ilgalūpio lokio būdas. Biologai labai stengiasi išgelbėti nykstančius lokius, tačiau kol kas arčiau prieiti prie šių gyvūnų pavyko tik vienam mokslininkui. Tiesa, ir jam nelabai jauki tokia kaimynystė.
DAUGIAU

Iš vaikiškų knygelių nyksta gamta

Palyginus gausybę vaikiškų knygelių, išleistų tarp 1938—2008 metų, paaiškėjo, kad jose vis mažiau ir mažiau vietos lieka natūraliai aplinkai.
DAUGIAU

Kokainas nuo dantų skausmo (1)

Šiuolaikiniams tėvams reklamos užrašas „kokainas“ ir šalia nupiešti namelį iš medinių lentelių statantys vaikai gali sukelti pykčio priepuolį. Bet XIX amžiaus pabaigoje tokios reklamos nestebino — kokaino lašų nuo danties skausmo buvo galima be recepto įsigyti kiekvienoje vaistinėje.
DAUGIAU

Voras gali išgyventi 24 valandas po vandeniu (3)

Naujausi tyrimai rodo, kad vandeninis sidabriukas gali išbūti paniręs iki 24 valandų nekildamas į paviršių paimti oro.
DAUGIAU

Muzika įkrauna mobilųjį telefoną (5)

Nusėdo telefono baterijos? Eikite į koncertą.
DAUGIAU
Banner Side 1

Naujas numeris

26 robotai keliauja į Mėnulį, ar gali baltieji lokiai gyventi šilumoje, nauji keliai į sveiką širdį ir daug kitų temų.
DAUGIAU

Ar visos mūsų Saulės sistemos planetos juda vienodu greičiu?

Kuo arčiau žvaigždės yra planeta, tuo greičiau ji juda orbita.
DAUGIAU

Ar pašvaistės matomos tik Šiaurės ašigalyje?

Pašvaistės yra populiarus aurora borealis ir aurora australis pavadinimas.
DAUGIAU

Kam reikalingi protiniai dantys?

Protiniai dantys yra praeities reliktas, evoliucijos raidoje tapęs nereikalingas.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl eglės nemeta spyglių?

Dauguma spygliuočių yra visžaliai ir rudenį nemeta spyglių, nors lapuočiai tuo metu lieka visiškai be lapų.
DAUGIAU

Kaip gaminami kontaktiniai lęšiai

Kokio storio yra kontaktiniai lęšiai, kaip jie veikia ir kaip gaminami?
DAUGIAU

Ar Žemė tolsta nuo Saulės?

Keli veiksniai turi įtakos atstumui tarp Žemės ir Saulės.
DAUGIAU

Ar įmanoma gauti dujinę geležį?

Visoms medžiagoms būdingos keturios agregatinės būsenos: kieta, skysta, dujinė ir plazminė.
DAUGIAU

Kas nutiks, kai sprogs Betelgeizė? (5)

Manoma, kad raudonoji milžinė Betelgeizė kada nors per artimiausią milijoną metų sprogs kaip supernova.
DAUGIAU

Ar pemza tikrai plūduriuoja vandenyje? (1)

Net vaikas žino, kad įmestas į vandenį akmuo nuskęsta. Tačiau esama išimčių, iš jų labiausiai žinoma pemza – porėta, pilkšva, labai lengva uoliena.
DAUGIAU

Ar įmanoma visiškai pašalinti tatuiruotę? (1)

Tatuiruotes galima pašalinti, tačiau ši procedūra yra brangesnė, skausmingesnė ir trunka ilgiau, nei tatuiravimas.
DAUGIAU

Kodėl užšalęs pienas būna geltonas? (1)

Gelsvą spalvą užšalusiam pienui suteikia riboflavino vitaminas.
DAUGIAU

Kokio gyvūno DNR labiausiai skiriasi nuo žmogaus?

Visa gyvybė Žemėje prasidėjo nuo vieno organizmo, atsiradusio daugiau kaip prieš 3,5 milijardo metų.
DAUGIAU

Ar galima liuminescencinę lempą daug kartų įjungti? (4)

Anksčiau liuminescencinės lempos buvo didelės, storos, su įmontuotais starteriais. Prieš įsižiebdamos jos paprastai kelis kartus sumirgėdavo.
DAUGIAU

Kada žmonės pradėjo dėvėti apatinius?

Pirmasis apatinis drabužis buvo tūkstančius metų dėvima strėnjuostė.
DAUGIAU

Kodėl „dainuoja“ didžiųjų ežerų ledas? (2)

Ledas „dainuoja“, kai vienoje vietoje atsiradę maži įtrūkiai ima greitai plisti per visą ežerą ir verčia ledą virpėti.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 milijonų metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kurioje Visatos vietoje įvyko Didysis Sprogimas? (8)

Dažnai klaidingai manoma, kad Didysis Sprogimas įvyko jau egzistuojančiame kosmose.
DAUGIAU

Aptikti skraidantys ropliai užpildo genealogijos medžio spragą (1)

Kinijoje atkasti keli beveik vientisi nežinomos skraidančių roplių rūšies, gyvenusios maždaug prieš 160 milijonų metų, griaučiai. Šiuos skraidančius roplius Kinijos geologijos mokslų akademijos paleontologai rado Liaoningo provincijoje, jie buvo pavadinti
DAUGIAU

Apsemtas miestas buvo pavadintas Kinijos Pompėja (2)

Kinijoje archeologai iš po dumblo atkasė miestelį, kuris 2000 metų buvo laikomas visiškai dingusiu nuo žemės paviršiaus.
DAUGIAU

 Saloje išbandytas biologinis ginklas (1)

Ar gali vokiečiai panaudoti prieš Angliją biologinį ginklą? Ar gali anglai prieš vokiečius panaudoti bakterijas? Šie klausimai 1942 metais kamavo britų karinį tyrimų centrą „Porton Down“.
DAUGIAU

Kas išrado kontaktinius lęšius?

Idėja koreguoti regėjimą kontaktiniais lęšiais kilo dar 1508 metais, jos autorius Leonardo da Vinci.
DAUGIAU

Į mišką važiuokite elektriniu dviračiu (5)

Dauguma rinkoje parduodamų elektrinių dviračių yra arba dideli, arba negražūs. Vokiečių kompanijos „Third Element“ dviratis „eSpire“ yra ir stilingas, ir patogus.
DAUGIAU

Imperatorius įvedė mokestį už naudojimąsi tualetu (1)

Romoje pisuarai vadinami „vespasiani“ pagal imperatoriaus Vespasiano, valdžiusio nuo 69 iki 79 m. po Kr., vardą. Siekdamas pakelti Romos imperijos ekonomiką, nualintą pilietinio karo ir korupcijos, jis įvedė daug įvairių mokesčių, tarp jų ir mokestį už viešuosius tualetus.
DAUGIAU

Genų terapija mažina stuburo traumas (2)

Ne už kalnų laikas, kai lūžusį stuburą bus galima sugydyti labai gretai. Arba bent sušvelninti stuburo traumų padarinius. Tam pasitelkiama genų terapija.
DAUGIAU

Kodėl jūrų arkliukų patinai išnešioja kiaušinius? (3)

Jūrų arkliukų dauginimosi būdas yra vienas įdomiausių ne tik tarp žuvų, bet ir tarp stuburinių gyvūnų apskritai.
DAUGIAU

Neriebiu maistu mintančios beždžionės yra sveikesnės (3)

Iš tyrimų, atliktų su mieliagrybiais, kirmėlėmis, pelėmis, o dabar ir beždžionėmis, žinome, kad misdamas nekaloringu maistu organizmas gyvena ilgiau.
DAUGIAU