Maisto grandinės viršūnėje nyku


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Didžiausi pasaulio plėšrūnai išgyvena krizę. Per paskutinius 100 metų daugelyje vietų stambių plėšrūnų skaičius sumažėjo daugiau kaip 90 procentų. Mokslininkai aktyviai bando išsiaiškinti, ką plėšrūnų stygius maisto grandinės viršūnėje reiškia gamtai.

 Žmonės apsunkino didžiųjų plėšrūnų gyvenimą. Mes naikinome jų buveines, o juos pačius medžiojome ir žvejojome. Padariniai tokie, kad nuo 1900 metų liūtų, ryklių, erelių ir kitų didžiausių plėšrūnų skaičius daugelyje pasaulio vietų sumažėjo daugiau kaip 90 procentų ir nesiliauja mažėjęs. Kai kur didžiųjų plėšrūnų liko tik tiek, kad jie neteko savo ekologinės svarbos. Į tai reaguoja ekosistemos ir visa maisto grandinė, kyla pavojus ekologinei pusiausvyrai žemėje, jūroje ir ore.
 
Žemėje didieji plėšrūnai sunkumų patiria jau seniai. Štai rudieji lokiai kadaise išnyko didžiojoje Vakarų Europos ir JAV dalyje. Azijos miškuose išliko tik nedidelės izoliuotos tigrų populiacijos, o pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai sumažėjo net žvėrių karalių liūtų. Biologai šiandien aktyviai domisi, kaip plėšrūnai reguliuoja maisto grandines ir ką reiškia staigus plėšrūnų sumažėjimas ekologiniu požiūriu.

Biologai skaičiuoja atbuline tvarka

Tyrimus apsunkina tai, kad dabartis mums neatskleidžia visų padarinių, kokie juntami mažėjant plėšrūnų. Daugelyje mūsų planetos vietų didžiausi plėšrūnai pradėjo nykti gerokai anksčiau nei prieš 50–60 metų, kai atsirado šiuolaikinės ekologijos teorijos. Taigi buvo sunku arba neįmanoma palyginti ekosistemų, kuriose gyvena plėšrūnai, su ekosistemomis, kuriose jie išnyko.

Tačiau biologai gali daug sužinoti apie didžiausių plėšrūnų svarbą stebėdami, kaip reaguoja ekosistemos, kai šie plėšrūnai vėl ima veistis tose vietose, kuriose buvo išnaikinti. Galima sakyti, kad jie skaičiuoja atbuline tvarka. Kai 1995 metais Jeloustono nacionaliniame parke vėl pradėjo veistis vilkai, išnaikinti trečiame dešimtmetyje, šis JAV šiaurėje įsikūręs parkas tapo tikra laboratorija.
Prieš sugrįžtant vilkams, tuopos daugelyje Jeloustouno vietų buvo smarkiai nukentėjusios, nes ištisa grakščių Šiaurės Amerikos tauriųjų elnių armija graužė jų lapus, žievę ir jaunus ūglius. Tuopos ištveria, jei taurieji elniai suėda šiek tiek jų lapų ir žievės, bet jei šių gyvūnų apetitas pernelyg geras, medžiai sunyksta iki bonsų dydžio ir galiausiai žūva. Negana to, apetitu nesiskundžiantys taurieji elniai taip nuniokojo parke augančius gluosnius, kad Jeloustoune ir kitose Uolėtųjų kalnų vietose gyvenantys bebrai, mintantys daugiausia gluosnių vidine žieve, staiga liko be maisto.

Pastaraisiais metais didieji plėšrūnai, pavyzdžiui, rykliai, ereliai ir liūtai, gyvena sunkius laikus. Jei didžiausi plėšrūnai išnyks, padariniai gali būti rimti. Pastaraisiais metais didieji plėšrūnai, pavyzdžiui, rykliai, ereliai ir liūtai, gyvena sunkius laikus. Jei didžiausi plėšrūnai išnyks, padariniai gali būti rimti.,

Bebrai iš visų gyvūnų yra sumaniausi kraštovaizdžio architektai, todėl jiems išsikrausčius išnyko ir daugybė jų užtvenktų mažų ir didelių pelkių. Šios pelkės suteikdavo kraštovaizdžiui dinamiškumo, taigi skatindavo didesnę biologinę įvairovę.

Įbauginti elniai liovėsi niokoję medžius

Vėl ėmus veistis vilkams, ekologinė padėtis Jeloustoune po kelerių metų pamažu pradėjo keistis. Tauriųjų elnių banda sumažėjo, tačiau tai buvo ne vienintelis rezultatas. Pasikeitė ir tauriųjų elnių elgesys. Kol šioje vietovėje nebuvo vilkų, taurieji elniai graužė medžius visur kur. Dabar jie vengia stačių kalnų šlaitų, užtvindytų miškų ir krūmynų – juose gausu maisto, tačiau sunku pabėgti. Tauriųjų elnių racionas nuskurdo, nes jie tapo budresni. Net ir ganydamiesi lygumose, kuriose lengva pasprukti nuo plėšrūnų, taurieji elniai beveik visada laiko aukštai iškėlę galvas ir dairosi vilkų.

Saugodamiesi, kad nepatektų vilkams į nasrus, taurieji elniai ne tik būna budresni, bet ir mažiau laiko praleidžia ėsdami, o tai naudinga medžiams, bebrams ir mažiems medžiuose gyvenantiems paukščiams.

Šiaurės Amerikos vilkai daro poveikį ne tik elniams, bebrams, mažiems paukščiams ir medžiams, bet ir vietos maitėdoms. Krankliams, ereliams ir kojotams vilkai palieka maitos, todėl maitėdoms lengviau išgyventi rūsčią Šiaurės Amerikos žiemą. Be vilkų sunkiau numatyti, kiek žiemą bus dvėsenos, nes švelniomis žiemomis nuo bado žūsta tik nedaug elnių.

Vilkai maitina kitus gyvūnus visus metus

Šiltėjant pasaulio klimatui, klimatologai numato daugiau švelnių žiemų, todėl tose vietose, kuriose nėra vilkų, maitėdos neteks svarbaus papildomo maisto. Ten, kur vilkų gyvens gausiai, maitėdos ras dvėsenos visus metus. Todėl vilkai sušvelnins visuotinio atšilimo poveikį maitėdoms ir padės lengviau prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.

Vilkų populiacijos mažėjimas arba jos naikinimas smarkiai atsiliepia Jeloustouno gamtai. Vilkų populiacijos mažėjimas arba jos naikinimas smarkiai atsiliepia Jeloustouno gamtai.,

Nors kojotai turi naudos iš vilkų paliekamos maitos, didėjant vilkų skaičiui Jeloustoune ėmė mažėti šių už vilkus mažesnių plėšrūnų. Šiandien nacionaliniame parke kojotų yra sumažėję perpus, o pagrindinėse vilkų buveinėse liko tik 10 procentų kojotų populiacijos. Mat vilkai laiko savo mažesniuosius pusbrolius konkurentais, kuriuos reikia žudyti. Kojotams sunku išgyventi, ypač poravimosi laikotarpiu, nes didesnieji giminaičiai nesunkiai aptinka jų urvus ir jauniklius. Kadangi kojotai medžioja smulkesnius gyvūnus, šių gyvūnų dažnai pagausėja, kai teritoriją užvaldo vilkai.

Vis dėlto gali būti sunku numatyti padarinius. Išnykus kojotams, krūmynuose prie Los Andželo įsiviešpatavo naminės katės, dėl to ėmė labai sparčiai mažėti nedidelių paukščių. Vakarų Teksase kojotų nykimo įtaka buvo visai kitokia. Ištyrus retais krūmokšniais ir žole apaugusią teritoriją, iš kurios pasitraukė kojotai, paaiškėjo, kad joje atvirą karą dėl maisto pradėjo 12 graužikų rūšių. Po 12 mėnesių liko tik viena rūšis.

Plėšrūnų mažėja ne tiks sausumoje. Vandenynuose per pastaruosius šimtą metų stambiųjų ryklių daugelyje vietų sumažėjo daugiau kaip 90 procentų. Didžiųjų tunų ir kitų didžiausių plėšriųjų žuvų padėtis taip pat sunki. Jie sparčiai nyksta, o tai pastebimai veikia žemesnes maisto grandinės pakopas. 1970–2005 metais JAV rytinėje pakrantėje išnyko 90–99 procentai 11-a didelių ryklių rūšių. Visos šios rūšys medžioja mažus ryklius ir rajas. Per tą patį laikotarpį biologai užregistravo dvylikos iš keturiolikos mažų ryklių ir rajų rūšių populiacijų augimą.

Juodąją jūrą užkariavo medūzos

Pastaraisiais dešimtmečiais biologai dažnai pastebi, jog dėl pernelyg intensyvios žvejybos nyksta didžiųjų plėšriųjų žuvų populiacijos ir gausėja nedidelių plėšriųjų žuvų.

Tačiau biologai tiksliai nežino, kaip didžiųjų plėšrūnų mažėjimas paveikia žemesnes vandenynų maisto grandinių pakopas. Dažnai šis poveikis dingsta viena pakopa žemesnėje maisto grandinėje, tačiau kartais biologai mato tokio mažėjimo padarinius iki pat maisto grandinės apačios. Kai kuriose Baltijos jūros dalyse mažėjant vyraujančių plėšriųjų žuvų, pvz., lydekų ir ešerių, pakinta visa ekosistema ir ima žydėti kai kurie dumbliai. Mat nelikus plėšriųjų žuvų, labai sparčiai gausėja tokių mažų žuvų kaip dyglė. Atsiradus daugiau dyglių, nepaprastai sumažėja jų maisto, pvz., smulkių vėžiagyvių. Vėžiagyviai savo ruožtu minta dumbliais ir paprastai kontroliuoja dumblių populiacijas, o jiems išnykus, dumbliai ima vešėti.

Išnykus didiesiems plėšrūnams Juodojoje jūroje, poveikis ekosistemai buvo dar skaudesnis. Dėl intensyvios delfinų ir didžiųjų plėšriųjų žuvų žvejybos aštuntajame dešimtmetyje labai padaugėjo smulkiais vėžiagyviais mintančių žuvų rūšių. Kadangi liko mažiau vėžiagyvių, dumbliai Juodojoje jūroje ėmė labai žydėti, o trūkstant didžiųjų žuvų, žvejai intensyviai žvejojo mažąsias. Taigi atsirado didelė ekologinė tuštuma, ir netrukus ją užpildė bevertės medūzos, kurios dabar vyrauja didelėje Juodosios jūros dalyje.

Šiaurės Vakarų Atlante sumažėjus plėšrūnų, gerokai padaugėjo rytinių jaučiasnukių rajų. Rajų mėgstamas maistas yra atlantinės šukutės. Šiaurės Vakarų Atlante sumažėjus plėšrūnų, gerokai padaugėjo rytinių jaučiasnukių rajų. Rajų mėgstamas maistas yra atlantinės šukutės.,

Ryklių stygius sutrikdo pusiausvyrą

Biologai buvo kito radikalaus ekosistemos įvykio liudytojai, kai šiaurės vakarinėje Atlanto vandenyno dalyje sumažėjo didžiųjų ryklių. Atsikračiusios savo aštriadančių kankintojų, rytinės jaučiasnukės rajos netruko pasinaudoti pokyčiais maisto grandinės viršūnėje. Keletą metų iš eilės rytinių jaučiasnukių rajų skaičius kasmet didėjo 9 procentais, ir šiandien jų populiaciją sudaro daugiau kaip 40 mln. individų.

Eksperimentai parodė, kad rytinės jaučiasnukės rajos gali greitai sunaikinti ištisus atlantinių šukučių sluoksnius. Šios rajos gali būti atsakingos už tai, kad daugelyje vietų sumažėjo ekologiškai ir ekonomiškai svarbių rūšių. Vien tik Česapiko įlankoje rytinėje JAV dalyje rajos suėda 840 tūkst. tonų šukučių per 100 dienų, kurias būna įlankoje. Komercinė šukučių žvejyba šioje įlankoje sumažėjo iki kelių tonų per metus.

Toliau į pietus dėl pernelyg intensyvios žvejybos daugumoje atogrąžų koralinių rifų dingo didieji rykliai ir kitos plėšriausios žuvys. Plėšrūnams nebemedžiojant smulkesnių žuvų ir jūrų žvaigždžių, niekas nebereguliuoja jų skaičiaus. Tikriausiai dėl to ėmė sparčiai daugėti koralais mintančių jūrų žvaigždžių ir mažėti rifus formuojančių koralų populiacija.

Rykliai yra ne vieninteliai didžiausi vandenynų plėšrūnai, kurių egzistencijai kelią grėsmę žmogus. Jūrinės ūdros atlieka tam tikrą ekologijos inspektorių vaidmenį jūros dumblių kolonijose šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Dėl savo milžiniško apetito jos daro didelę įtaką kitoms, maisto grandinėje žemiau esančioms rūšims. Jei jūrų ežiai neperkanda jūrinių dumblių pusiau, jų kolonijos gali išaugti iki 75 metrų aukščio ir tapti smulkių žuvų bei daugelio kitų jūrų žinduolių buveine. Jei nėra jūrinių ūdrų, kurios natūraliai reguliuoja jūrų ežių kiekį, pastarieji dažnai visiškai sunaikina nepaprastai dideles jūrinių  dumblių kolonijas.

Jūrinės ūdros padeda jūrinių dumblių kolonijoms

XIX amžiaus pirmajame dešimtmetyje, kai kailinių žvėrelių medžiotojai buvo beveik išnaikinę jūrines ūdras, nebeliko ir jūrinių dumblių kolonijų. Per pastaruosius dešimtmečius įveisus jūrinių ūdrų vakarinėje Kanados ir JAV pakrantėje, vėl susiformavo metro aukščio dumblių kolonijos, naudingos daugeliui gyvūnų rūšių. Jūrinių dumblių kolonijos slopina bangas, todėl pakrantė apsaugoma nuo erozijos, o daug maistingųjų medžiagų turinčios dalelės nusėda ant dugno. Taip pat jūrinių dumblių kolonijos yra gerokai našesnės už tuščią jūros dugną. Jų fotosintezė yra tris arba keturis kartus didesnė, todėl susidaro geresnės mitybos sąlygos viršutinėse maisto grandinės pakopose. Jūrinių dumblių kolonijose daug palankesnės sąlygos ir šukutėms, o kai kurių žuvų rūšių jose aptinkama net dešimt kartų dažniau.

Didžiausi oro plėšrūnai taip pat susiduria su sunkumais. Ilgą laiką erelių, vanagų, sakalų ir pelėdų skaičius daugelyje Europos vietų nenatūraliai mažėjo, nes kadaise jie buvo persekiojami ir gujami iš savo buveinių. Pastaraisiais metais biologai išsiaiškino, kad mažėjimas pasireiškia taip pat ten, kur plėšrūnai buvo įpratę gyventi ramiai ir turėjo grobio bei erdvės. Per trisdešimt metų už specialios apsaugos teritorijų ribų Burkina Fase, Malyje ir Nigeryje vienuolika didelių erelių rūšių sumažėjo 86–98 procentais, o Botsvanoje plėšrūnų sumažėjo 40 procentų.

Biologai nedaug žino, kaip plėšrūnų nykimas paveikia ekologinę tvarką. Italijos biologai nustatė, kad Italijos Alpėse padidėjo medžių, drugelių ir mažų paukščių įvairovė tose vietovėse, kuriose gyvena vištvanagiai ir keturios pelėdų rūšys, palyginti su panašiomis miškingomis vietomis, kuriose nėra vanagų ir pelėdų. Mokslininkai negali paaiškinti, kodėl taip yra. Tačiau kiti tyrimai byloja, kad rūšių įvairovė gali būti labai reikšminga ekosistemos gebėjimui atlaikyti gamtos arba žmogaus įsikišimą ir atsikurti po žlugimo. Todėl plėšrūnai gali padėti išsaugoti savo teritorijos ekosistemą, nešdami naudos ir augalams, ir gyvūnams.

Biologai dėlioja labai sudėtingą dėlionę, bandydami išsiaiškinti, kaip didžiausių plėšrūnų nykimas paveikia maisto grandinę sausumoje, jūroje ir ore. Poveikis gali būti nepaprastai įvairus, jis priklauso nuo ekosistemų sudėties. Dažnai didžiausių plėšrūnų mažėjimas pasireiškia tik gretimoje maisto grandinės pakopoje, tačiau gali smarkiai paveikti ir visą maisto grandinę – nuo vidutinio dydžio plėšrūnų ir žolėdžių net iki smulkiausių dumblių.

Viliamasi, kad ateities tyrimai sudėstys daugiau ekologinės dėlionės gabalėlių ir paskatins konkrečius planus svarbiose vietose strategiškai atkurti plėšrūnų populiacijas.

 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.02.24, 17:30
Times are chnangig for the better if I can get this online!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU