Senovės laimėtojai ir pralaimėtojai


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Kelis tūkstančius metų Sibire, Baikalo ežero pakrantėse, gyveno medžiotojųir rinkėjų tauta, ji savo gyvenvietėse laidojo mirusiuosius. Tauta staiga išnyko, ir tik praėjus beveik 800 metų šioje vietovėje vėl apsigyveno žmonių. Įvairių mokslo sričių specialistai iš skeletų ir kapuose rastų dovanų mėgina atskleisti šių dviejų tautų gyvenimo būdą.

Didžiąją dalį mūsų istorijos periodo, kurį vadiname akmens amžiumi, gyvenome kaip rinkėjai ir medžiotojai. Protėvius medžiotojus įsivaizduojame pusnuogius arba kailiais apsirengusius, tykančius grobio arba renkančius laukinius vaisius, uogas, riešutus, šaknis ir kitus valgomus dalykus.

Maždaug prieš 50 metų pasaulyje – Pietų ir Rytų Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Arktikos vietovėse – vis dar gyveno nedidelės grupelės rinkėjų, medžiotojų ir žvejų. Dauguma jų įsiliejo į šiuolaikinį pasaulį, tačiau keletas išsaugojo savo autentiškumą.

 Jas antropologai tyrinėja itin kruopščiai. Nors dažniausiai patikslinama, kad šiuolaikinių rinkėjų ir medžiotojų negalima lyginti su akmens amžiaus bendruomenėmis, dauguma antropologų ir archeologų vis dėlto gretina akmens amžiaus tautas su šių dienų arba neseniai gyvenusiomis tautomis. Juolab kad menkai terandama fizinių senovės rinkėjų ir medžiotojų pėdsakų, kurie suteiktų informacijos apie anuometinių žmonių išvaizdą, amžių ir gyvenimo būdą.

Radavietėje viskas registruojama ir, jei įmanoma, datuojama. Radavietėje viskas registruojama ir, jei įmanoma, datuojama.,

Šimtai skeletų po didinamuoju stiklu

Visai kitokia padėtis Sibire, prie Baikalo ežero. Šiame krašte rastos kapavietės su dovanomis ir šimtais skeletų, kurių amžius siekia 9000 metų.

Tyrinėti akmens amžiaus kapavietes Sibire buvo pradėta dar XIX amžiaus pabaigoje, tačiau nuo XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžios kanadiečių vadovaujama įvairių sričių mokslininkų grupė ėmėsi rimčiau tirti šiuos radinius ir atlikti ekspertizas. Šiuo metu jie tiria skeletus ir kapuose rastas dovanas, tikėdamiesi gauti informacijos apie žmones, tūkstančius metų gyvenusius Baikalo ežero ir į jį įtekančių upių regione.

 

Čia klimatas žiemą šaltas, o trumpos vasaros gana šiltos. Baikalo regionas yra prie Šiaurės Sibiro amžinojo įšalo regiono ribos. Tai reiškia, kad gilesni žemės sluoksniai, gerokai po paviršiumi, niekada nespėja visiškai išdžiūti. Šio krašto miškuose akmens amžiuje gyveno daug gyvūnų: elnių, briedžių, šiaurės elnių, kalnų ožių, lokių, šernų ir vilkų. Tad buvo daug mėsos, ežere – žuvų ir kitų vandens gyvūnų, miške ant medžių ir krūmų – uogų ir riešutų, o paklotėje – grybų.

Regionas buvo negyvenamas 800 metų

Baikalo archeologinio projekto mokslininkai tiria gyvybės formų raidą, trukusią daugiau nei 6000 metų. Baikalo regione gyveno dvi skirtingos rinkėjų ir medžiotojų grupės. Seniausi palaikai čia datuojami maždaug 6800 m. pr. Kr., o vėliausi – 4900 m. pr. Kr. Metai nustatyti anglies 14 metodu ištyrus kapuose rastas medžiagas. Šiose didelėse kapavietėse neaptikta pėdsakų, kad žmonės čia būtų buvę laidojami maždaug nuo 4900 iki 4200 m. pr. Kr. Vėliau mirusiuosius čia vėl pradėta  laidoti. Tačiau kas vyko tuos 700–800 metų? Ir ar vėliau čia pradėjusi laidoti mirusiuosius bendruomenė buvo genetiškai ta pati? Ar tai buvo visai kiti žmonės?

Į šiuos du klausimus, tirdami gausybę skeletų, ir bando atsakyti Baikalo projekto mokslininkai.

Pirmieji žmonės prie Baikalo ežero įsikūrė dar 7000 m. pr. Kr. Juos mokslininkai vadina kitoi tauta. Du tūkstantmečius jie laidojo mirusiuosius skirtingose kapavietėse beržais apaugusioje ežero pakrantėje.

Mirusiesiems į kapus buvo dedama dovanų: ochros dažų, akmeninių ginklų ir įrankių, harpūnų ir kaulinių kabliukų žuvims gaudyti, papuošalų iš gyvūnų kaulų, molinių indų ir kitų daiktų. Kitoi kultūros laikotarpio pabaigos kapuose rasta vos keletas vaikų skeletų. Dauguma mirusiųjų buvo vyresni – 30–40 metų amžiaus – žmonės. Atrodo, bendruomenėje buvo menkas gimstamumas. Maždaug nuo 4900 m. pr. Kr. kitoi tauta jau nebelaidojo palaikų. Tačiau nežinoma, ar ši tauta išmirė, ar persikraustė gyventi į kitą vietą.

 

Neaptikta pėdsakų, kad žmonės čia būtų gyvenę 700–800 metų, tačiau maždaug nuo 4200 m. pr. Kr. Baikalo ežero regione vėl pradėta laidoti žmones. Šią vėlesnę bendruomenę mokslininkai praminė Serovo-Glazkovo tauta.

Šios tautos žmonės mirusiesiems į kapus irgi dėdavo dovanų – ochros, žvejybos įrankių, molinių indų ir papuošalų iš tų pačių medžiagų kaip ir kitoi tautos. Tačiau  kapuose buvo rasta ir metalinių daiktų, paprastai siejamų ne su akmens amžiaus rinkėjais ir medžiotojais, o su vėlesnių, bronzos ir geležies, amžių bendruomenėmis.

Piečiausia iš 19 tyrinėtų kapaviečių – Sagan Zaba – aptikta Baikalo ežero pakrantėje, į pietus nuo Olchono salos. Čia rasta maždaug 6000 metų senumo kapų. Piečiausia iš 19 tyrinėtų kapaviečių – Sagan Zaba – aptikta Baikalo ežero pakrantėje, į pietus nuo Olchono salos. Čia rasta maždaug 6000 metų senumo kapų.,

 

Miškingas Baikalo ežero regionas nebuvo tinkamas žemės ūkiui, todėl jame ilgai klestėjo rinkėjų ir medžiotojų kultūra. Šiame krašte taip pat toliau į šiaurę gyvenatys buriatai ir evenkai iki šiol verčiasi elninkyste arba medžiokle, žvejyba ir gamtos gėrybių rinkimu.

Seniausiai gyvenę žmonės buvo uždari

Įvairūs skeletų tyrimai iš esmės atskleidė visą informaciją apie šias dvi žmonių grupes, gyvenusias Baikalo ežero regione. Siekiant sužinoti, kokie ryšiai jas siejo tarpusavyje ir su kitomis Azijos tautomis, buvo ištirtos jų DNR.

Išnagrinėta ir mineralų sudėtis skeletuose, pagal šiuos duomenis nustatyta, kokį maistą jie valgė. Ištirtas ir stroncio kiekis dantyse – šis cheminis elementas gali daug pasakyti apie geologinės vietovės, kurioje gyveno tiriamieji, sąlygas. Koks buvo dirvožemis ir vanduo, augalai ir gyvūnai? Ištyrus stroncio kiekį dantyse, archeologams pavyko nustatyti ir kai kuriuos žmonių veiklos bruožus.

Seniausia Baikalo regiono bendruomenė – kitoi tauta – gyveno didelėmis grupėmis, ji nebendravo su kitais šio regiono rinkėjais ir medžiotojais. Nors kartais šios grupės keliaudavo – ieškojo natūralių išteklių, tokių kaip vanduo ir titnagas, medžiagos kirviams ir įrankiams, medžiojo ir rinko augalus, tačiau kitoi tauta apskritai buvo gana sėsli ir retai leisdavosi medžioti, žvejoti ir rinkti augalų už savo teritorijos ribų. Pavieniai individai vis dėlto keldavosi į kitas vietas – tuokdamiesi su kitų vietovių gyventojais arba susipykę su kitais grupės nariais.

Kitoi bendruomenės žmonės valgydavo žuvų, tačiau ne tiek, kiek galima būtų tikėtis iš žmonių, gyvenančių prie Baikalo ežero. Ne mažiau svarbi buvo sumedžiojama mėsa ir surinkti augalai. Kai kurių dantų emalio pažeidimai rodo, kad kitoi tautai teko patirti ir badmečių. Seniausios kapavietės byloja apie menką gimstamumą, nes kapuose rasta labai nedaug vaikų palaikų, daugiausia jaunų ir suaugusių moterų bei vyresnių vyrų.

Visuomeniškiems sekėsi geriau

Vėlesnė žmonių bendruomenė augino javus. Tai būdinga ir kai kurioms šių dienų arba neseniai gyvenusioms keliaujančioms rinkėjų, medžiotojų ir gyvulių augintojų grupėms.

Vis dėlto ši tauta keliavo daugiau nei kitoi žmonės. Serovo-Glazkovo tauta gyveno mažesnėmis grupelėmis, daugiau keliavo ir išplito po visą pietinę Baikalo ežero pakrantės dalį. Priešingai nei kitoi bendruomenė, šios tautos atstovai dažnai tuokdavosi su žmonėmis iš kitų vietovių. Baikalo regione gyveno kelios tautos, o žmonės buvo tolygiau pasiskirstę nei kitoi bendruomenėje: gimdavę daugiau vaikų, o moterų ir vyrų skaičius taip pat buvęs panašus. Žmonės taip pat mito įvairesniu maistu ir gyveno ilgiau – daugiau nei 50 metų. Vis dėlto maždaug 1000 m. pr. Kr. Serovo-Glazkovo kultūra išnyko.

Netoli ežero esančiose stačiose uolose kitoi tauta paliko daugybę išraižytų žmonių ir gyvūnų atvaizdų. Netoli ežero esančiose stačiose uolose kitoi tauta paliko daugybę išraižytų žmonių ir gyvūnų atvaizdų.,

 

Kitoi ir Serovo-Glazkovo tautų gyvenimo būdas buvo gana skirtingas, nors jos gyveno toje pačioje vietovėje ir vertėsi medžiokle bei gamtos gėrybių rinkimu. Kitoi tauta laikėsi didelėmis, beveik sėsliomis grupėmis – tai įrodo mineralų, ypač stroncio, kiekis jų dantyse ir kauluose. Jie taip pat dažniausiai tuokdavosi tarpusavyje, o ne ieškodavo porų svetur. Serovo-Glazkovo bendruomenė daugiau keliavo ir buvo visuomeniškesnė. Nemažai jos narių tuokdavosi su žmonėmis iš kitų bendruomenių. Taip jie išvengdavo apsigimimų ir turėdavo galimybę pasisemti kitų tautų patirties ir žinių.

Kapavietės byloja ir apie bendrus bruožus

Nors šios dvi grupės vadovavosi skirtingomis gyvenimo strategijomis, jos turėjo ir bendrų bruožų. Nei Kitoi, nei Serovo-Glazkovo žmonės nebuvo klajokliai, nors Serovo-Glazkovo tauta keliavo daugiau nei kitoi. Abi bendruomenės ganėtinai sėsliai gyveno prie ežero, savo gyvenvietėse laidojo mirusiuosius.

Kai kurios kapavietės buvo gerai matomose vietose, pavyzdžiui, ant uolų. Serovo-Glazkovo tautos nariai kapus dar apdėdavo akmenimis tarsi amžinais paminklais. Kapavietės galėjo taip pat atstoti ritualų, pavyzdžiui, protėvių pagerbimo, susirinkimų vietas.

 

Kitas bendras bruožas – rūpinimasis mirusiaisiais ir jų pomirtiniu gyvenimu. Kapuose rasta keletas skeletų be galvų, o viename kapų prie griaučių aptiktas vilkas. Tokie radiniai byloja apie religinius papročius, ypač ochra, ji buvo dedama kaip dovana į kapą, – daugumoje kultūrų ochra religinių apeigų metu buvo išpiešiami kūnai. Dabar sunku pasakyti, koks tiksliai buvo šių dviejų bendruomenių gyvenimo būdas ir kaip jos įsivaizdavo pomirtinį gyvenimą. Tačiau šį regioną tyrinėjantys mokslininkai tikisi rasti atsakymą į šiuos klausimus po kelerių metų.

 

Vis dėlto Baikalo projekto sukaupta medžiaga tyrinėjant skeletus ir radinius suteikė naujų žinių apie akmens amžiaus žmones. Pavyzdžiui, stroncio tyrimai padėjo palyginti jų gyvenimo ir keliavimo ypatumus su šiandieninių ir neseniai gyvenusių medžiotojų, žvejų ir rinkėjų bruožais. Anksčiau rinkėjai ir medžiotojai buvo laikomi klajokliais, neturinčiais pastovios gyvenamosios vietos ir nuolat ieškančiais vietovių, kuriose gausu medžiojamų gyvūnų ir renkamų augalų. Tačiau Baikalo regiono tautos gyveno sėslesnį gyvenimą. Šiuo bruožu jos panašios į Šiaurės Vakarų pakrantės indėnus Kanadoje, kurie galėjo pramisti iš jūros, todėl gyveno sėsliai ir rengdavo garsiąsias „potlach“ šventes.

 

Vis dėlto Baikalo regione rastų skeletų tyrimai rodo, kad sėslumas negarantuoja tautos išlikimo. Tai sustiprina tarp mokslininkų paplitusį spėjimą, kad per didelis bendruomenės uždarumas gali būti mažėjančio gimstamumo priežastis, o keitimasis genais ir idėjomis teikia daug pranašumų. Tai, kad kitoi bendruomenė išnyko ir po keleto šimtmečių ją pakeitė Serovo-Glazkovo bendruomenė, iš dalies gali būti paaiškinta šių tautų socialinio gyvenimo ypatumais.

Bus atskleista dar keletas klausimų

Kitoi bendruomenė gyveno didelėmis grupėmis, beveik nepalaikė ryšio su kaimyninėmis tautomis, todėl neturėjo žinių apie kitas vietoves, kuriose daugiau išteklių, ir negalėjo pasisemti naujų idėjų, kaip naudingiau išnaudoti turimas sąlygas. Be to, kitoi žmonės paprastai tuokdavosi tik su savo bendruomenės nariais, todėl dažnai pasitaikydavo apsigimimų ir persileidimų.

Serovo-Glazkovo bendruomenė buvo judresnė ir dažniau giminiavosi su aplinkinių vietovių gyventojais, todėl susilaukdavo daugiau vaikų, jie buvo sveikesni. Didesnis vaikų skeletų Serovo-Glazkovo kultūros kapuose skaičius nereiškia didesnio vaikų mirtingumo negu kitoi bendruomenėje. Vaikų mirtingumas tais laikais apskritai buvo didesnis. Iš tiesų tai reiškia, kad vaikai sudarė didelę visuomenės dalį. Vaikų skeletai rodo, kad gimdavo daugiau vaikų, apie tai byloja ir vienodo amžiaus vyrų ir moterų pusiausvyra. Serovo-Glazkovo tautos žmonės valgė geresnį maistą, nes daugiau keliavo ir greičiausiai geriau išmanė, kur rasti maisto.

 

Kitoi bendruomenė panaši į pastarųjų šimtmečių medžiotojus ir rinkėjus, jų mažėjo, nes jiems trūko žinių. Viena iš tokių nedidelių tautelių buvo Pietų Afrikos bušmenai. Pablogėjus jų gyvenimo sąlygoms, gimstamumas ėmė negrįžtamai mažėti. Savo gyvenimo būdu jie nepritapo prie šiuolaikinės visuomenės, ir tai buvo pagrindinė jų išnykimo priežastis. Galbūt žinodami bušmenų išnykimo priežastis mokslininkai galėtų atsakyti į klausimą, kodėl išnyko kitoi tauta.

 

Vykdyti Baikalo regiono projektą sekasi puikiai – aptinkama daugybė radinių, bendradarbiaujama su kitų mokslo sričių specialistais, nors kol kas atidengtas tik kampelis Sibiro medžiotojų gyvensenos šydo.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU