Naujos vakcinos


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Šiuo metu atrandamos naujos kartos vakcinos. Klasikinės vakcinos „išmoko“ imunitetą atpažinti susilpnintą arba negyvą ligos sukėlėją, o remiantis genų technologija sukurtos naujos vakcinos padeda gydyti kai kurias ligas. Tai suteikia naujų galimybių. Šiuo metu skiepai reikalingi, kad užkirstų ligoms kelią, o ateities vakcinos jas ir gydys.

Šiuo metu atrandamos naujos kartos vakcinos. Klasikinės vakcinos „išmoko“ imunitetą atpažinti susilpnintą arba negyvą ligos sukėlėją, o remiantis genų technologija sukurtos naujos vakcinos padeda gydyti kai kurias ligas. Tai suteikia naujų galimybių. Šiuo metu skiepai reikalingi, kad užkirstų ligoms kelią, o ateities vakcinos jas ir gydys.

Vakcinos – neabejotinai geriausias būdas apsaugoti žmones nuo ligų. Šiuo metu mokslininkai yra sukūrę daugybę strategijų, kaip gaminti veiksmingas vakcinas, galinčias apsaugoti nuo beveik visų tipų ligų.

Šiuo metu mokslininkai yra sukūrę daugybę strategijų, kaip gaminti veiksmingas vakcinas, galinčias apsaugoti nuo beveik visų tipų ligų. Šiuo metu mokslininkai yra sukūrę daugybę strategijų, kaip gaminti veiksmingas vakcinas, galinčias apsaugoti nuo beveik visų tipų ligų.,

Vakcinų pranašumas tas, kad jas ne tik pigu ir paprasta naudoti. Jos neturi beveik jokio šalutinio poveikio ir apsaugo nuo ligos anksčiau, nei ši pasireiškia, nes preparatai „išmoko“ imuninę sistemą atpažinti ligas sukeliančius mikroorganizmus arba vėžines ląsteles – nepageidaujamus svetimkūnius. Jie lemia antikūnų gamybą, šie pirmiausia pašalina svetimkūnius, o vėliau išlieka baltuosiuose kraujo kūneliuose. Jeigu praėjus daugeliui metų nuo skiepijimosi žmogaus organizmą užpuola kenksmingi mikroorganizmai, antikūnai juos atpažįsta ir su jais kovoja. Dažniausiai mikroorganizmai sunaikinami, kai žmogus dar nepastebi, kad apskritai užsikrėtė kokia nors liga.

Pastaraisiais metais vakcinų kūrimo technologijos smarkiai pažengė į priekį. Klasikinės vakcinos, kurių sudėtyje yra susilpnintų mikroorganizmų, „išmoko“ imuninę sistemą atpažinti svetimkūnius ir kovoti su būsima infekcija, todėl organizmas tampa atsparus. Tokios vakcinos pačios efektyviausios ir plačiai naudojamos visame pasaulyje. Tačiau dauguma naujųjų vakcinų sukurtos taikant pažangesnius metodus: remiantis genų inžinerija, laboratorijos Petri lėkštelėje arba ligonio organizme sukuriama mažų, bet lengvai atpažįstamų svetimkūnio fragmentų, todėl vakcina gali būti pritaikyta konkrečiai žmogaus ligai.

Šis metodas leidžia tobulinti vakcinas, kad jos ne tik apsaugotų nuo galimų ligų, bet ir gydytų žmones, padėtų išgelbėti jau susirgusius mirtinomis ligomis. Šios vadinamosios terapinės vakcinos naikina ne ligas sukeliančius mikroorganizmus, o negyvas ląsteles, todėl jos yra naujas gydytojų ginklas kovojant su vėžiu, šios ligos gydymas – it vaikščiojimas peilio ašmenimis, nes reikia kovoti su nesveikomis paciento ląstelėmis ir tuo pačiu metu apsaugoti sveikas, tačiau visiškai identiškas ląsteles.

Vakcina trukdo vėžiui progresuoti

JAV 2010 metais buvo patvirtina pirmoji terapinė vakcina nuo vėžio. Nors ji negydo ligos, tačiau pailgina prostatos vėžiu – liga, kurios neveikia joks kitas gydymas, – sergančių vyrų gyvenimo trukmę. 

Ši vakcina ypatinga, nes medikai paima paties ligonio imuninės sistemos ląstelių ir laboratorijoje „išmoko“ atpažinti vėžines ląsteles, o tada jos vėl sušvirkščiamos pacientui ir kovoja su augliu. Kiti Klivlando (JAV) mokslininkai kuria terapinę vakciną, kuri gydytų krūties vėžį. Tyrimai su pelėmis parodė, kad vakcina perpus sumažina vėžio ląstelių dauginimąsi. Gali būti, kad pasitelkiant dar ir kitą gydymo būdą arba paties organizmo apsaugos mechanizmus galima visiškai sunaikinti auglį.

Vėžys nėra vienintelė daugiausia žmonių gyvybių nusinešanti liga, kurią mokslininkai norėtų nugalėti vakcinomis. Trejus metus trukęs ir 2009 metais baigtas tyrimas, kuriame dalyvavo 16 395 sveiki tailandiečiai, parodė, kad riziką užsikrėsti mirtinai pavojingu ŽIV virusu galima sumažinti 31 proc., jeigu žmogus paskiepijamas. Tai pirmas kartas, kai ŽIV vakcinos rezultatai buvo teigiami, todėl šie duomenys teikia vilties, kad patobulinus vakciną galima visiškai užkirsti kelią AIDS ir ŽIV. Daug tikimasi ir iš vakcinos nuo maliarijos, nes su šia liga taip pat sunku kovoti – maliariją sukeliantis parazitas, vystydamasis žmogaus organizme, pereina daug skirtingų fazių, todėl imuninei sistemai sunku jį atpažinti.

Naujų vakcinų moksliniai tyrimai eina koja kojon su medžiagų, sustiprinančių antigenų imunogeniškumą, plėtra. Šios medžiagos švirkščiamos kartu su vakcina ir skatina imuninę sistemą daug aršiau kautis su organizmo priešais. Vakcinų ir pagalbinių medžiagų mišinys – mirtinas kokteilis ligas sukeliantiems mikroorganizmams ir nesveikoms ląstelėms. Mokslininkai siekia, kad net pačios baisiausios ligos po kelerių metų būtų išgydomos arba joms būtų užkertamas kelias vos vienu vakcinos sušvirkštimu.

Klasikinės vakcinos užkerta kelią

Klasikinės vakcinos iš esmės panašios į natūralią infekciją, jos sudarytos iš susilpnintų arba negyvų mikroorganizmų, kurie nėra pavojingi, bet vis tiek veikia imuninę sistemą taip, kad ši kovoja su svetimkūniu ir taip sukuria imunitetą, padedantį apsisaugoti nuo būsimų ligų. Paprastai skiepai yra pakankamai efektyvūs, tačiau labai rimtų ligų atvejais gali būti rizikingi, nes tam tikri mikroorganizmai gali sukelti infekciją.

1. Metodas
Susilpninti mikroorganizmai sukelia švelnius simptomus

Gyvuosiuose skiepuose yra susilpnintų žalingų mikroorganizmų, kurie organizme auga labai lėtai ir yra nepavojingi arba sukelia tik labai silpnus simptomus. Mikroorganizmai paprastai silpninami, kai dauginami laboratorijoje, pavyzdžiui, vištos kiaušinyje. Tuomet jie pritaikomi pulti žmogų ir priverčiami mutuoti, kad prisitaikytų prie naujojo šeimininko. Mikroorganizmas pasikeičia tiek, kad žmogaus nebesusargdina.

Apsaugo nuo:

parotito, tymų, dėmėtosios šiltinės, raudonukės, poliomielito ir maliarijos.

Pranašumai:

gyvos vakcinos supažindina imuninę sistemą su mikroorganizmu, nes jis auga ir vystosi žmogaus organizme ir jame visapusiškai atsiskleidžia. Be to, jis kaip natūrali infekcija suaktyvina visą imuninę sistemą, todėl sustiprėjęs atsparumas ilgiau išlieka.

Trūkumai:

nors mikroorganizmas susilpnintas, vis tiek retais atvejais vakcinos sukelia ligą. Paprastai suserga žmonės, kurių imuninė sistema silpna (pavyzdžiui, ligoniai, gydomi chemoterapija, arba sergantys AIDS), tačiau jeigu mikroorganizmas mutuoja ir susigrąžina ligą sukeliančias savo savybes, liga gali pasireikšti ir tiems, kurie yra visiškai sveiki.

Vakcinos sudėtyje yra slapto parazito

Maliariją sukelia parazitas Plasmodium falciparum, uodas jį perduoda į kraują. Tuomet prasideda sudėtingas kenkėjo gyvenimo ciklas, jis apima dauginimosi stadiją kepenyse ir ligos stadiją, kai užkrečiami ir sunaikinami raudonieji kraujo kūneliai. Patekęs į kraujotakos sistemą, parazitas nuolat keičia savo išvaizdą, todėl sukurti veiksmingą vakciną nuo maliarijos – gana rimtas iššūkis. Mokslininkai mano, kad ideali vakcina turėtų būti nukreipta į parazitą tuo metu, kai jis dauginasi kepenyse ir dar nėra pasiekęs raudonųjų kraujo kūnelių.

Alanas Cowmanas sukūrė maliarijos parazitą, kuris nustoja vystytis. Alanas Cowmanas sukūrė maliarijos parazitą, kuris nustoja vystytis.,

Melburno instituto „Walter and Eliza Hall Institute“ (Australija) mokslininkas Alanas Cowmanas sukūrė silpnesnį parazito variantą, šis, patekęs į kepenis, nebesivysto. Dabar jį reikia išbandyti su žmonėmis. Ankstesni bandymai su pelėmis teikia vilties, kad vakcina suteiks visišką atsparumą maliarijai.

Svetimas šeimininkas susilpnina virusą

Kai viruso sušvirkščiama svetimam šeimininkui, jis taip susilpnėja, kad nebėra pavojingas žmogui.

1. Virusas sušvirkščiamas į vištos kiaušinį.

2. Kiaušinyje virusas turi mutuoti, kad išgyventų. Tada jis tiek pasikeičia, kad nebėra pavojingas žmogui.

3. Mutavęs virusas išgryninamas ir naudojamas injekcijai.

2. Metodas
Negyvi kiautai apgauna sistemą

Negyvose vakcinose yra neaktyvių kenksmingų mikroorganizmų, todėl vakcina nesukelia ligos. Paprastai mikroorganizmai žudomi šiluma arba cheminėmis medžiagomis. Šią procedūrą reikia atlikti tiksliai, kad mikroorganizmai nesuirtų ir neprarastų savo natūralios išvaizdos.

Apsaugo:

nuo gripo, choleros ir pasiutligės.

Pranašumai:

vakcinos sudėtyje nėra gyvų ligą sukeliančių mikroorganizmų. Kadangi nereikia rūpintis mikroorganizmo išgyvenimu, jį lengva saugoti ir perkelti.

Trūkumai:

imuninė sistema silpnai suaktyvinama tik labai trumpam laikui, todėl skiepytis reikia keletą kartų per gyvenimą.

J. Salko vakcina buvo dauginama beždžionės ląstelėse. J. Salko vakcina buvo dauginama beždžionės ląstelėse.,

Poliomielitą sukeliantis virusas žudomas formalinu

Poliomielitas – tai virusinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Amerikiečių gydytojas Jonas Salkas 1952 metais sukūrė efektyvią vakciną, ji poliomielito virusą žudo formalinu. Ši vakcina kartu su geriamąja vakcina, kurios sudėtyje yra susilpninto viruso, per kelis dešimtmečius sunaikino poliomielitą didžiojoje pasaulio dalyje.

3. Metodas
Nuodingosios medžiagos tampa bejėgės

Tam tikros bakterijos yra pavojingos, nes jos į organizmą išskiria nuodingųjų medžiagų, tad  daugeliu atvejų apsimoka sukurti vakciną, veikiančią nuodingąją medžiagą, o ne pačią bakteriją. Bakterija auginama laboratorijoje, iš jos pašalinama nuodingoji medžiaga. Paveikti šiluma arba cheminėmis medžiagomis, nuodai tampa nekenksmingi ir toksinis poveikis išnyksta.

Apsaugo nuo

stabligės ir difterito.

Pranašumai:

vakcina saugi – jos sudėtyje nėra ligą sukeliančių mikroorganizmų, galinčių užkrėsti pacientą, nes naudojama nepavojinga toksino forma. Vakciną galima naudoti norint užkirsti kelią ne tik bakterijų, bet ir kitų organizmų išskiriamiems toksinams.

Trūkumai:

ši vakcina, kaip ir negyvoji vakcina, tik trumpam suaktyvina imuninę sistemą, todėl reikia skiepyti keletą kartų.

Stabligė: skiepai apnuodija organizmą nekenksmingais toksinais

Stabligę sukelia Clostridium tetani bakterija. Pati bakterija nesukelia ligos, tačiau ji išskiria toksino tetanospazmino, jis pažeidžia centrinę nervų sistemą ir sukelia raumenų spazmus, dėl jų blogiausiu atveju žmogus nebegali kvėpuoti. Vakcina gaminama išgrynintą toksiną apdorojant formaldehidu. Toksinas praranda savo poveikį, bet vis tiek yra pakankamai panašus į aktyvųjį toksiną, todėl imuninė sistema reaguoja į infekciją.

Nuo 1950 metų visi Danijos vaikai skiepijami nuo stabligės. Nuo 1950 metų visi Danijos vaikai skiepijami nuo stabligės.,

Daugialypio poveikio vakcina atkeršija

Londono universiteto „Royal Free Hospital School of Medicine“ gydytojas Andrew J. Wakefieldas 1998 metais aprašė, kad vaikai susirgo autizmu ir kitomis ligomis, kai buvo paskiepyti vadinamąja daugialypio poveikio vakcina nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti prestižiniame moksliniame žurnale „The Lancet“. Tačiau dabar susirūpinę tėvai gali nurimti. 2010 metų vasario mėnesį žurnalas paskelbė, kad publikuoto tyrimo rezultatai neteisingi, nes buvo suklastoti. Andrew J. Wakefieldas kritikuojamas ir už tai, kad tyrimą apmokėjo advokatas, ginantis tėvų, iškėlusių bylą vakcinos gamintojui, teises.

A. J. Wakefieldo tyrimas, įrodęs, kad egzistuoja ryšys tarp autizmo ir vakcinos nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės, buvo melagingas. A. J. Wakefieldo tyrimas, įrodęs, kad egzistuoja ryšys tarp autizmo ir vakcinos nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės, buvo melagingas.,

Paskelbus tyrimo rezultatus, daugelis tėvų nusprendė neskiepyti savo atžalų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės, tačiau po kelerių metų labai smarkiai išaugo vaikų, susirgusių būtent šiomis trimis ligomis, skaičius. Pavyzdžiui, nuo 2007 iki 2008 metų Anglijoje ir Velse vaikų, sergančių tymais, skaičius išaugo 70 procentų.

Naujos vakcinos ir gydo

Imuninė sistema atpažįsta svetimkūnius organizme pagal mažas, charakteringas detales, pavyzdžiui, pagal specifinį baltymą svetimkūnio paviršiuje. Tokios mikroorganizmų dalelės gali būti naudojamos kaip vakcinos ir svarbiausia, kad kai kuriais atvejais jos gali išgydyti jau sergančius ligonius. Šis metodas labai saugus, nes baltymų dalelės negali sukelti infekcijos. Be to, jis nukreipia imuninę sistemą taip, kad ji puola konkretų baltymą turinčias vėžines ląsteles, bet apsaugo sveikąsias.

1. Metodas
Genai aktyvina imuninę sistemą

Mokslininkai atrado vadinamąsias DNR vakcinas, kai jiems nepavyko keletas genų terapijos bandymų. Į tam tikras ligonių ląsteles buvo įterpta genų, turėjusių išgydyti paveldėtas ligas, tačiau imuninė sistema stipriai sureagavo į baltymą, kurį kodavo naujasis genas. Naudojant vakciną, kurios sudėtyje yra nedidelę mikroorganizmo dalį koduojantis genas, galima suaktyvinti imuninę sistemą ir sukurti imunitetą.

Apsaugo:

dar nėra sukurta vakcinos, tačiau atlikti bandymai su vakcinomis nuo krūties vėžio ir ŽIV.

Pranašumai:

taikant šį metodą, suaktyvinamos visos imuninės sistemos dalys. Be to, kai baltymas, kurį imuninė sistema atpažįsta, bus natūraliai gaminamas organizme, jis bus labai panašus į tikrą mikroorganizmą. Galiausiai metodas yra pigus ir ilgaamžis, nes DNR molekulė – atspari ir nesudėtinga.

Trūkumai:

taikant šį metodą, naujas genas implantuojamas į ligonio ląsteles, o tai gali paveikti natūralią ląstelės veiklą ir labai retais atvejais netgi sukelti vėžį. Be to, padidėja rizika, kad imuninė sistema implantuotą DNR ląstelę palaikys svetima ir ims naikinti paties organizmo DNR.

Vakcina pašalina virusą iš žaidimo

Paaiškėjo, kad labai sunku sukurti efektyvią vakciną, kovojančią su ŽIV virusu. Taip yra todėl, kad gyvybei pavojingas virusas labai greitai mutuoja ir keičia savo išvaizdą, todėl imuninė sistema jį sunkiai atpažįsta.

Suomių farmacijos bendrovė „FIT Biotech“ sukūrė vakciną, ji atpažįsta šešias skirtingas visų ŽIV viruso ciklų dalis, todėl virusui, puolamam iš kelių pusių, sunkiau pasprukti. Vakciną sudaro mažos DNR dalys: sušvirkštos į raumenis, jos sudaro šešis virusų baltymus, o imuninė sistema juos suvokia kaip svetimkūnius.

Vakcina vadinama terapine, nes skiriama ligoniams, kurie jau yra užsikrėtę ŽIV. Pietų Afrikoje 2009 metais buvo atliktas klinikinis bandymas, jis parodė, kad naujoji vakcina sunaikino du trečdalius virusų, o nedidelis virusų kiekis išliko nepakitęs ne mažiau kaip dvejus metus. Prieš pradedant prekiauti, su šia vakcina dar reikia atlikti daugiau klinikinių bandymų. 

Keturi antpuoliai vienu metu

1. ŽIV virusas prisitvirtina prie dviejų imuninės sistemos T ląstelės receptorių.

2. Virusas susilieja su ląstele ir įsileidžia savo genomą bei du fermentus. Dėl vakcinos ląstelės tampa mažiau jautrios infekcijai.

3. Fermentai viruso RNR genomą paverčia DNR. Vyksta mutacijos, ŽIV visą laiką keičiasi. Vakcina neleidžia ŽIV dauginti savo RNR.

4. ŽIV DNR patenka į ląstelės branduolį ir susijungia su žmogaus chromosoma.

5. Viruso genai priverčia ląstelę kopijuoti viruso RNR, ir šie palieka ląstelės branduolį. Vakcina trukdo viruso RNR palikti ląstelės branduolį.

6. Ląstelė gamina viruso daleles. Vakcina trukdo susidaryti baltyminiam ŽIV apvalkalui.

7. Viruso dalelė ištrūksta iš ląstelės ir apgaubiama membranos sluoksniu, o ląstelė plyšta ir miršta.

2. Metodas
Nekenksmingos dalelės atskleidžia priešus

Kartais pakanka nedidelės bakterijos ar viruso dalies, kad imuninė sistema ją atpažintų, todėl į organizmą nereikia perkelti viso mikroorganizmo. Daugelio virusų išorinis sluoksnis sudarytas iš kelių šimtų vieno baltymo kopijų, tad, jeigu imuninė sistema atpažįsta šį baltymą, ji gali atpažinti ir virusą prasidėjus infekcijai.

Apsaugo:

nuo hepatito B, žmogaus papilomos viruso ir gripo.

Pranašumai:

taikant šį metodą, gali būti sukurta vakcina, nukreipta, pavyzdžiui, į vieną iš dviejų giminingų virusų ar bakterijų. Be to, pasitelkus genų technologijas, galima sukurti skirtingas mikroorganizmo dalių versijas ir taip numatyti mutacijas.

Trūkumai:

kadangi vakcina „išmoko“ imuninę sistemą atpažinti konkrečią mikroorganizmo dalį, jos paprastai negalima naudoti esant skirtingiems to paties pažeidėjo tipams, pavyzdžiui, skirtingiems gripo virusams. Mikroorganizmui pakanka mutuoti ir pakisti labai nedaug, kad jis taptų nebeatpažįstamas ir galėtų sukelti infekciją.

Vakcina kopijuoja viruso išvaizdą

Dengė karštligę sukelia virusas, kurį perduoda uodai. Per pastaruosius dešimtmečius liga stipriai plito, ja suserga iki 100 milijonų žmonių per metus, o maždaug 500 tūkst. iš jų ima mirtinai kraujuoti arba patiria šoko būseną. 2010 metais amerikiečių mokslininkų grupė, taikydama genų technologijas, gavo teigiamų rezultatų. Mokslininkai genetiškai modifikavo mielių ląsteles, ir šios ėmė gaminti kenksmingo viruso paviršiaus baltymų. Tuomet baltymai buvo išgryninti ir jų sušvirkšta pelėms ir beždžionėms, o gyvūnai apkrėsti Dengė virusu. Nė viena iš paskiepytų pelių nesusirgo, o 70 proc. užkrėstų, bet nepaskiepytų pelių pastipo. Vakcinos taip pat buvo suleista beždžionėms, nė viena iš jų nesusirgo.

Genai sukuria nepavojingus baltymus

1. Viruso genomas izoliuojamas.

2. Genas, koduojantis paviršiaus baltymą, atskiriamas nuo genomo.

3. Genas sujungiamas su žiedine DNR, vadinamąja plazmide.

„Protein“ – baltymas

4. Plazmidės įterpiamos, pavyzdžiui, į mieles, o šios, padedamos geno, gamina baltymą.

„Protein“ – baltymas

5. Baltymas išgryninamas ir paskirstomas smulkiomis dalelėmis adjuvantuose, todėl imuninė sistema pradeda veikti.

6. Vakciną galima sušvirkšti.

Nauji adjuvantai sustiprina imuninę sistemą

Daugelio naujųjų vakcinų sudėtyje yra baltymų fragmentų arba mikroorganizmų DNR, tačiau jos sunkiai suaktyvina imuninę sistemą, taigi reikia geresnių adjuvantų, t. y. cheminių medžiagų, sustiprinančių antigenų imunogeniškumą. Tai pastūmėjo mokslininkus imtis tirti vadinamųjų taurinių ląstelių receptorius (TLR), esančius imuninių ląstelių paviršiuje. Jie gali atpažinti ir prisijungti prie charakteringų mikroorganizmų RNR, baltymų, riebalų arba cukraus molekulių. Būtent šie receptoriai suaktyvina imuninę sistemą esant infekcijai ar paskiepijus.

Vakcina „Cervarix“ – pirmoji vakcina, kurioje naudojamas naujas galingas adjuvantas. Vakcina „Cervarix“ – pirmoji vakcina, kurioje naudojamas naujas galingas adjuvantas.,

Šiuo metu mokslininkams žinoma dešimt skirtingų TLR, o juos ištyrus laboratorijoje galima sukurti chemines medžiagas, kurios jungiasi prie jų ir suaktyvina imuninę sistemą. Tokios medžiagos dažniausiai yra nežalingi adjuvantai, tačiau juos reikia kruopščiai išbandyti, nes kai kurie gali sukelti per stiprią imuninę reakciją. Pirmasis adjuvantas, turintis TLR, buvo patvirtintas 2007 metais, kai farmacijos bendrovė „Glaxo Smith Kline“ pristatė vakciną „Cervarix“, apsaugančią nuo gimdos kaklelio vėžio. Su kitais adjuvantais, turinčiais TLR, šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai. 2009 metais atliktas tyrimas parodė, kad 100 kartų efektyvesnė buvo ta vakcina nuo paukščių gripo, kurios sudėtyje buvo du skirtingi TLR paremti adjuvantai, o ne aliuminio druska.

 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU