Dingusios ekspedicijos pėdsakais


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

2010 metų vasarą Kanados archeologai rado laivo „HMS Investigator“, kuris įstrigo Šiaurės vakarų koridoriaus lede ir buvo paliktas 1853 metais, liekanas. Laivo įgula ieškojo Franklino ekspedicijos, todėl radinys atgaivino viltį sužinoti, kas nutiko legendinei ekspedicijai.

Vakarų Ontarijo universiteto ir agentūros „Parks Canada“ archeologai, dalyvavę vasaros ekspedicijoje Gailestingumo įlankoje 2010 metais, siekė dviejų bendrų tikslų:

1. Rasti laivo „HMS Investigator“ liekanas.

2. Aptikti mirusių jūreivių kapus.

Abu tikslai buvo greitai įgyvendinti – per pirmąsias dienas, ir ekspedicija laikyta visiškai sėkminga. Ji tęsiama 2011 metais.

 

Sonaras padėjo mokslininkams rasti laivą įlankos dugne, maždaug 8 metrų gylyje, 400 metrų nuo kranto. Sonaras padėjo mokslininkams rasti laivą įlankos dugne, maždaug 8 metrų gylyje, 400 metrų nuo kranto.,

Trys povandeninių tyrinėjimų archeologai išplaukia nuo paplūdimio gumine valtimi. Oras puikus, ledo lytys įlankoje nejuda, valties variklis dirba be priekaištų. Atrodo, kad sonarą išbandyti pavyks sklandžiai. 30 km ilgio Gailestingumo įlanka yra Bankso salos šiaurinėje pusėje, vakarinėje Kanados Arkties dalyje, mažiau nei 1000 km į šiaurę nuo Šiaurės poliaračio.

Ekspedicijoje dalyvauja rūpestingai parinkti archeologai ir kiti „Parks Canada“ agentūros ir Vakarų Ontarijo universiteto specialistai. Ledas nenuspėjamas, todėl užduočiai atlikti jie turi tik kelias savaites. Bendras tikslas yra rasti 36 m ilgio, 422 tonas sveriančio laivo „HMS Investigator“ liekanas. Laivas 1853 metais buvo paliktas, kai įstrigo lede. Istoriniai šaltiniai ir vietinių eskimų pasakojimai leido archeologams pagrįstai spėti, kur galėtų būti sudužęs laivas. Maždaug 400 m nuo kranto mokslininkai įjungė sonarą ir tik po kelių minučių kažką pamatė kompiuterio ekrane: pailgą, beveik ovalios formos daiktą tik 8 metrų gylyje švariame lediniame vandenyje.

Ekspedicijoje dalyvavę mokslininkai įsirengė stovyklavietę paplūdimyje netoli vandens ir laivo liekanų. Ekspedicijoje dalyvavę mokslininkai įsirengė stovyklavietę paplūdimyje netoli vandens ir laivo liekanų.,

Kai archeologas naras Ryanas Harrisas ir jo kolegos iš „Parks Canada“ agentūros dar kartą praplaukė pro šią vietą, neabejojo radę, ko ieško. Anksčiau jie jau buvo aptikę laivo „HMS Investigatos“ nuolaužų. Šio laivo niekas nebuvo matęs nuo tada, kai XIX a. šeštojo dešimtmečio viduryje jam buvo lemta nuskęsti dėl ledų sangrūdos.

„Investigator“ turėjo ieškoti Franklino

Priežastis, dėl kurios laivo baigtis buvo būtent tokia, slypi XIX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje, kai Johno Franklino ir dviejų jo laivų, „Erebus“ ir „Terror“, ir Šiaurės vakarų kelio paieškų ekspedicijos buvo tapusios beveik nacionaliniu Anglijos reikalu. Vyriausybė, admiralitetas ir ypač Franklino žmona ledi Jane Franklin planavo ir kitą ekspediciją. Skirtingai nei visos ankstesnės ekspedicijos, plaukusios iš rytų į vakarus, šios ekspedicijos maršrutas ėjo iš kitos pusės, t. y. į pietus: aplink Horno kyšulį, atgal į šiaurę per Ramųjį vandenyną, į Beringo sąsiaurį ir galiausiai į rytus.

Buvo pastatyti ir kelionei parengti du laivai, ir 1850 metų sausį „Enterprise“ ir „Investigator“ išplaukė į Pietų Atlantą. Pirmuosius du mėnesius ekspedicija vyko pagal planą, tačiau perplaukę  Magelano sąsiaurį laivai pasimetė. Laivo „Investigator“ kapitonas buvo leitenantas Robertas J. McClure’as, žmogus, troškęs garbės ir šlovės.

Laivu „HMS Investigator“ paskutinįsyk į kelionę plaukė leitenantas S. Gurney Cresswellas. Jis nupiešė laivą 1851 metais. Laivu „HMS Investigator“ paskutinįsyk į kelionę plaukė leitenantas S. Gurney Cresswellas. Jis nupiešė laivą 1851 metais.,

Kai liepos pradžioje Honolulu mieste „Investigator“ buvo pakrautas gėlo vandens ir produktų atsargų, be visa ko, paaiškėjo, kad laivo „Enterprise“ kapitonas Richardas Collinsonas išplaukė iš uosto tik diena anksčiau. Sutartas kursas – Beringo sąsiaurio link – buvo aiškus: abu laivai turėjo praplaukti pro Aleutų salas vakarinėje dalyje ir susitikti Aliaskoje, Lisberno kyšulyje (angl. Cape Lisburne), į šiaurę nuo Šiaurės poliaračio.

Lemtingas ambicingas sprendimas

Tuomet McClure’as nusprendė veikti atskirai. Aiškiai užvaldytas minties apie greitą ir sėkmingą kelionę, jis plaukė į nežinomus ir labai ledinuotus vandenis. Rugsėjį laivas pasiekė  Baringo salą (vėliau pavadinta gamtos istoriko sero Josepho Bankso vardu).

McClure’as plaukė į pietus palei Bankso salą, kol rugsėjo pabaigoje laivą sustabdė ledai. Tik po mėnesio, prieš saulei visiškai dingstant trims mėnesiams, McClure’as ir šeši jo vyrai rogėmis patraukė į šiaurės rytus per Bankso salą. Nuo 200 metrų virš jūros lygio esančios kalvos jie galėjo matyti įveikiamą sąsiaurį (vėliau McClure’o garbei pavadintą McClure’o sąsiauriu) į šiaurę Melvilio salos kryptimi, o 1850 metų spalio 31 dieną laivo žurnale atsirado pirmas įrašas apie atrastą Šiaurės vakarų kelią.

Airių kilmės R. McClure’as 1848 metais dalyvavo pirmoje ekspedicijoje ieškant Franklino, plaukė laivu „Enterprise“, o jį lydėjo laivas „Investigator“. Po dvejų metų abu laivai vėl išsirengė į ekspediciją, šįkart McClure’as buvo „Investigator“ kapitonas. Airių kilmės R. McClure’as 1848 metais dalyvavo pirmoje ekspedicijoje ieškant Franklino, plaukė laivu „Enterprise“, o jį lydėjo laivas „Investigator“.  Po dvejų metų abu laivai vėl išsirengė į ekspediciją, šįkart McClure’as buvo „Investigator“ kapitonas.,

Laivas „Investigator“ 10 mėnesių buvo įstrigęs lede, bet 1851 metų liepos mėnesį ledai pagaliau paleido savo auką, ir kitus du mėnesius „Investigator“ lėtai judėjo palei vakarinę Bankso salos pakrantę, kol vėl atėjo žiema. Užuot plaukęs paskui dreifuojančius ledus į šiaurės rytus Melvilio salos link, rugsėjo mėnesį McClure’as ieškojo užuovėjos įlankoje šiaurinėje Bankso salos pusėje. Nors įlanka buvo vadinama „Marcy Bay“ (Gailestingumo įlanka), šis sprendimas tapo lemtingas. „Investigator“ ir keli įgulos vyrai amžinai liko įlankoje.

McClure’as ir jo nuvargę žmonės kitus dvejus metus praleido Gailestingumo įlankoje, vis rogėmis išvykdami į ekspedicijas Melvilio salos kryptimi, tikėdamiesi sulaukti kitų Anglijos laivų pagalbos ir ieškodami kokių nors švyturių ir slėptuvių su būtiniausiomis atsargomis, taip pat bent kokios žinios iš Franklino ir jo vyrų. Progos ką nors sumedžioti pasitaikė tik kelios, ir įgulos sveikatai sparčiai prastėjant McClure’as nusprendė palikti laivą. 1853 metų balandžio pradžioje mirė pirmasis įgulos narys. Tačiau, kai padėtis, regis, atrodė beviltiška, iš „HMS Resolute“, kito britų ekspedicijos laivo, žiemojusio prie Melvilio salos, rogėmis atkeliavo pirmieji gelbėtojai. McClure’ui ir jo įgulai nusišypsojo laimė, pagalba atvyko pačiu laiku.

Balandžio vidury jis ledu palydėjo 28 vyrus ant saugaus „Resolute“ denio ir grįžo į laivą pasiimti paskutinių, silpniausių vyrų. Birželio 3-iąją jie galutinai paliko „Investigator“, netoli paplūdimio surentę atsargų sandėliuką, švyturį ir paženklinę trijų mirusių vyrų kapus.

Bet „Investigator“ įgulos išbandymai tuo nesibaigė. „Resolute“ juos nuplukdė į Batersto salą, ten mirė dar du vyrai. Vėliau įstrigo ir „Resolute“, ir jį lydintis laivas „Intrepid“.

Po dar vienos žvarbios ir tamsios Arkties žiemos, kai temperatūra nukrisdavo žemiau nei -40 laipsnių, McClure’as ir jo vyrai vėl leidosi į žygį ir prie Devono salos pasiekė laivą „North Star“. Į Angliją jie išplaukė tik 1854 metų rugpjūtį, o grįžo spalį, nuo išvykimo praėjus beveik penkeriems metams. Pagal galiojusius įstatymus laivą palikęs kapitonas turi stoti prieš teismą. Taigi McClure’as buvo teisiamas jūrų teismo, tačiau buvo išteisintas ir su savo įgula pasidalijo 10 tūkstančių svarų sterlingų prizą, gautą už tai, kad atrado Šiaurės vakarų jūrų kelią. Vėliau McClure’ui buvo suteiktas pero titulas ir I rango kapitono laipsnis. Jis niekada negrįžo į Arktį, bet jo vardas visuomet bus siejamas su Šiaurės vakarų kelio atradimu.

Sutrikdytas magnetinis laukas atskleidžia kapavietes

Trys Bankso saloje palaidoti jūreiviai domina archeologus. Ar įmanoma rasti jų kapus? Į šį klausimą geriausiai atsakytų vasaros ekspedicija. Be to, Edwardas Eastaugh, Vakarų Ontarijo universiteto archeologas, turėtų padaryti žemėje rastų laivo daiktų, tokių kaip vinys, tvirtinimo detalės ir t. t., planą. Ieškoma turėtų būti maždaug 120x120 m dydžio plote netoli išsimėčiusių laivo liekanų: anglių ir statinių bei gelbėjimosi valčių medienos.

Kad galėtų „matyti“ negiliai po žeme, Eastaugh naudoja magnetometrą, kuris gali aptikti nedidelių žmogaus veiklos sukeltų žemės magnetinio lauko pokyčių. Daugelio rūšių uolienos ir dirvožemiai turi gana silpną magnetinį lauką, jis kinta pagal geležies kiekį. Viršutiniame sluoksnyje magnetinis laukas paprastai būna stipresnis nei giliau, nes geležis labiau kaupiasi viršutiniuose sluoksniuose. Kasant, pavyzdžiui, kapą, šie sluoksniai suardomi, todėl tokią vietą galima aptikti magnetometru. Eastaugh manymu, arti kapo magnetinis laukas turėtų būti silpnesnis nei aplink esančioje žemėje.

Kasinėjimų plotas sudalytas į 50 cm pločio juostas, pažymėtas mažomis vėliavėlėmis. Eastaugh vaikšto juostomis pirmyn ir atgal, o magnetometras supypsi ir praneša duomenis kas 12,5 cm. Šitoks vaikščiojimas po šviesiu vakaro dangumi trunka ištisas valandas, vėliau visi duomenys įrašomi į nešiojamąjį kompiuterį, o speciali programa pavaizduoja teritorijos magnetinio lauko netolygumus. Patyrusi Eastaugh akis greit pamato tris lygiagrečias ovalias vietas.

„Aš iš karto supratau, kad radome kapavietes“, – sako jis, sėdėdamas savo kabinete Vakarų Ontarijo universitete, ir rodo kompiuterio ekrane pavaizduotus tris taškinius kapų kontūrus.

Atsargų slėptuvė eskimams buvo aukso kasykla

Kitas žingsnis yra vaizdo koordinačių palyginimas su fizine teritorija. Išties trijų kapų kontūrus, vieną iš jų ryškesnį, galima matyti plika akimi. Labiausiai į akis krentantis kapas yra šiek tiek iškilęs, ir tai verčia Eastaugh daryti prielaidą, kad palaidotas kūnas nėra visiškai suiręs. Abejones išsklaido daugiametis įšalas.

Be to, objektai yra išsidėstę lygiagrečiai ir nukreipti į rytų vakarus, o tai patvirtina faktą, jog tai kapai. Pagal Didžiosios Britanijos jūrų teisę britų jūreiviai turėjo būti laidojami būtent taip. Be pačių kapų, Eastaugh taip pat randa kapų žymeklius, lygiai kaip nurodoma senuose įrašuose.

Antroji Eastaugh ekspedicijos dalis yra užregistruoti ir pažymėti žemėlapyje objektus, kuriuos prieš 158 metus paliko „Investigator“ įgula. Sausas šaltas oras apsaugojo medines statinių ir gelbėjimosi valčių nuolaužas, iki šiol išsibarsčiusias po visą teritoriją. Nebėra beveik viso metalo, bet jis neišnyko, priešingai. Iš laivo išneštų daiktų slėptuvė, kurią jūreiviai pastatė ant kranto, vietiniams eskimams tapo aukso kasykla. Minkštas varis ir geležinės vinys Arktyje neįkainojamos.

„Slėptuvė turėjo milžinišką įtaką ištisų eskimų kartų gyvenimams“, – sako Eastaugh, turėdamas galvoje faktą, kad medienoje tiesiogine prasme neliko vinių ir smaigų.

Vis dėlto Eastaugh labiausiai domina kapai ir ypač galimybė kada nors atlikti bent vieno kūno skrodimą. Viskas rodo, kad palaikai gerai išsilaikę. Ar skrodimas bus atliekamas, kol kas nenuspręsta. Tačiau palyginę rastuosius palaikus su vieno iš Franklino ekspedicijos dalyvių kūnu, kuris jau yra kruopščiai ištirtas, mokslininkai, be jokios abejonės, gerokai priartėtų prie tiesos ir sužinotų, kaip gyveno jūrininkai XIX amžiuje.

Keturiasdešimt ekspedicijų, ieškojusių Franklino

Pats Franklinas niekada nebuvo rastas, tačiau kelių jo vyrų palaikai buvo aptikti toje vietoje, kurioje jie buvo įstrigę. Trys mirę jūreiviai iš jo ekspedicijos buvo palaidoti mažoje Beechey saloje į pietus nuo Devono salos. 1984 metais profesorius Owenas Beattie gavo leidimą išsamiau ištirti vieno jų kūną.

Johno Torringtono sušalusio kūno nuotraukos ir dalinio skrodimo rezultatai suteikia labai daug žinių apie laikotarpį, kai ekspedicijos į mažai ištirtą Arktį buvo itin svarbios. Ypač Anglijoje, garsėjusioje profesionaliais kapitonais, tvirtai suręstais laivais ir naujausiomis technologijomis.

Franklino ekspedicija yra žinomiausia, visi jos dalyviai žuvo, o abu laivai dingo be pėdsakų. 1845 metų gegužės mėnesį patyręs ir gerbiamas poliarinis kapitonas seras Johnas Franklinas išplaukė iš Anglijos dviem laivais „HMS Erebus“ ir „HMS Terror“ – geriausiai kada nors parengtais Arkties tyrinėjimams. Turbūt novatoriškiausi buvo gana tobuli garo varikliai, įmontuoti kiekvieno laivo korpuso viduje ir sukantys propelerius. Be to, laivo priekis buvo sustiprintas geležimi, kad būtų lengviau laužyti ledą, o šiltas vanduo iš didžiulio katilo cirkuliavo plačiais laivą raizgančiais vamzdžiais.

Nors ekspedicija, turėjusi trukti trejus metus, buvo puikiai parengta, visi ryšiai su ja nutrūko jau po kelių mėnesių. 1848 metais visi 129 ekspedicijos dalyviai buvo oficialiai paskelbti dingusiais. Tai didžiausia Viktorijos epochos mįslė, neatskleista iki šiol. Ieškoti atsakymų buvo išsiųsta daugiau nei 40 ekspedicijų, dauguma iš Didžiosios Britanijos. Tuo metu kaip tik visi troško būti pirmieji, pasiekę Šiaurės ašigalį. Kadangi konkurencija buvo nemaža, tokius planus geriausia buvo laikyti paslaptyje, todėl, jei kas klausdavo apie ekspedicijos tikslą, dažnai būdavo atsakoma: „Vykstu ieškoti Franklino.“ O iš tiesų daugeliui visiškai nerūpėjo dingęs kapitonas – garbėtroškos bandė nusigauti į Šiaurės ašigalį ir taip įsiamžinti istorijoje.

Pastaba apie Franklino mirtį

Tik 1854-aisiais, tais pačiais metais, kuriais grįžo McClure’as ir jo vyrai, ledi Franklin ir visa Anglija sulaukė pirmųjų patikimų žinių apie Franklino likimą. Jas perdavė Johnas Rae, daug metų dirbęs žvalgu „Hudson Bay“ bendrovėje. Jis sutiko grupę eskimų, kurie prieš ketverius metus buvo susidūrę maždaug su keturiasdešimčia ligotų ir išbadėjusių baltaodžių, tempiančių gelbėjimosi valtį ir kelerias roges. Vėliau vietos gyventojai aptiko daugiau kaip trisdešimties mirusių jūreivių kūnus. Kai kurie gulėjo palapinėse, kai kurie – po valtimi, kiti – ant žemės. Ant kai kurių kūnų buvo matyti kanibalizmo pėdsakų. Ši žinia Viktorijos laikų Anglijoje sukėlė pasipiktinimą. Britų jūreiviai taip nesielgia, manė žmonės. Rae iš eskimų nupirko keletą daiktų, pvz., astronomijos prietaisus ir vieną Franklino medalį, ir juos pargabeno į Angliją.

Karaliaus Viljamo saloje McClintockas rado dokumentą, kuriame laivo „Terror“ kapitonas Crozier aprašo Franklino likimą. Karaliaus Viljamo saloje McClintockas rado dokumentą, kuriame laivo „Terror“ kapitonas Crozier aprašo Franklino likimą.,

Tačiau ledi Franklin tuo nepasitenkino ir finansavo dar vieną ekspediciją. Šįkart garbė teko kapitonui Franciui McClintockui – Karaliaus Viljamo saloje, be liūdno radinio – keleto įgulos narių palaikų, jis rado Crozier, laivo „Terror“ kapitono, pasirašytą dokumentą. Dokumente nurodyta 1848 metų balandžio 25 dienos data. Jame rašoma, kad 1846 metų rugsėjį abu laivai įstrigo lede, įgula juos paliko ir 105 išgyvenusieji patraukė į pietus. Pastaba paraštėse atskleidžia, kad Franklinas mirė 1847 metų birželio 11 dieną. Nors jo kūnas nebuvo rastas, vis mažiau ekspedicijų ryždavosi jo ieškoti, tik daugiau nei po 150 metų buvo pradėta rengti naujas rimtas istorikų ekspedicijas į Kanados Arktį.

Net popierius gali išlikti vandenyje

Prieš ekspediciją 2010 metų vasarą į 70 tūkstančių kvadratinių kilometrų ploto Bankso salą agentūros „Parks Canada“ archeologai narai išnagrinėjo palydovo perduotus duomenis ir orų prognozes, norėdami sužinoti, kaip gali „elgtis“ ledas Gailestingumo įlankoje.

Padėtis atrodė labai palanki, nes kelias savaites ir dienas iki išvykimo įlankoje tebuvo kelios ledo lytys. Pasak Kanados ledo tarnybos (angl. Canadian Ice Service), tą vasarą ledas ėmė trūkinėti anksčiau nei visada. Taigi viltys buvo labai didelės, kai mokslininkai, atskridę lėktuvu ir sraigtasparniu, ant įlankos kranto pagaliau iškrovė keturias tonas įrangos ir atsargų. Įkūrę stovyklavietę, jie parengė guminę valtį, pradėjo tikrinti įrangą ir rado „HMS Investigator“ nuolaužas. Po dviejų dienų buvo pasiektas ir antrasis ekspedicijos tikslas – Eastaugh aptiko kapus. Taigi ekspedicija buvo labai sėkminga.

Išplaukę gumine valtimi vyrai išbandė sonarą ir netrukus ekrane galėjo pamatyti laivo nuolaužas. Išplaukę gumine valtimi vyrai išbandė sonarą ir netrukus ekrane galėjo pamatyti laivo nuolaužas.,

Juolab kad netrukus nuožmi audra nušlavė įlanką ir stovyklavietę, primindama mokslininkams, kaip jiems pasisekė, kad pirmosiomis dienomis oras buvo toks puikus. Tris dienas jie tūnojo savo palapinėse laukdami, kol audra praūš.

„Jaučiausi kaip McClure’as. Ar mes kada nors iš čia ištrūksim?“ –prisimena Otavoje veikiančios „Parks Canada“ agentūros archeologas naras Ryanas Harrisas.

Anot Harriso, laivo liekanos yra svarbiausias atradimas „Parks Canada“ istorijoje ir teikia vilties, kad kada nors gali būti rastos gerai išsilaikiusios „Erebus“ ir „Terror“ liekanos. Ledinis Arkties vanduo pasižymi nuostabiu saugomuoju poveikiu. Net popierius ir rašysena gali jame išsilaikyti 150 metų, todėl Šiaurės vakarų jūrų kelio tyrinėjimai dar toli gražu nebaigti.

 

 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU