Pamatinis akmuo žymi naują epochą


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Nuolatinė bazė, įkurta mūsų kaimyninėje planetoje, nebeatrodo tik nepasiekiama svajonė. Planai jau parengti ir laukia finansavimo. Ir galbūt nebe už kalnų ta diena, kai gyvensime ne ankštose bazėse, o laisvai visoje planetoje.

1952 metais Arthuras C. Clarkas, vėliau tapęs įžymiu rašytoju, parašė nediduką romaną „Marso smėlynai“. Tai buvo pirmas bandymas įsivaizduoti mūsų kaimyninės planetos kolonizavimą. Romanas neabejotinai įkvėpė daugelį mokslininkų savo gyvenimą skirti raudonajai planetai pažinti. Būtent Clarkas pasiūlė gerą idėją miestus dengti dideliais kupolais, kurių viduje sąlygos būtų panašios į Žemės.  Planetoje buvo vaizduojamos raudonos dykumos ir žali augalai. Įdomiausia, jog Clarkas išties nuspėjo, kad išėjus iš kupolo po planetą galima vaikščioti tik su specialia apranga ir deguonies kauke – tik ne todėl, kad temperatūra aukšta ir atmosferos tankis didelis, o priešingai.

Knygoje yra vienas epizodas, kuriame pasakojama apie tai,  kaip kartą, skrisdami iš vieno kupolinio miesto į kitą, pagrindiniai veikėjai buvo priversti nutūpti nežinomoje vietovėje. Čia jie aptinka ne tik mišką, bet ir mažų, į kengūras panašių žolėdžių.

Tikrų ekspedicijų į kosmosą dalyviai vargu ar galės išvysti ką nors visai nežinoma. Daugybė zondų ateityje ištyrinės kiekvieną akmenį – dar gerokai prieš tai, kai pirmas astronautas pastatys koją  į raudonas dulkes. Todėl išsilaipinę Marse astronautai netaps klasikiniais atradėjais, atrandančiais nežinomus objektus arba tiriančiais nežinomas vietoves. Jie domėsis įvairiais jau gana gerai pažįstamais planetos aspektais.

Skurdi ir nederlinga žemė, būdinga šiaurės Kanados Devono salos kraštovaizdžiui, primena Marso paviršių. Todėl čia įkurta nedidelė tyrimų stotis. Skurdi ir nederlinga žemė, būdinga šiaurės Kanados Devono salos kraštovaizdžiui, primena Marso paviršių. Todėl čia įkurta nedidelė tyrimų stotis.,

Nors šiuolaikinis mokslas atskleidė, kad Marsas nėra toks panašus į Žemę, kaip buvo manyta anksčiau, tai nesumažino susidomėjimo ir planų kurti bazes bei kolonijas. Būsimiesiems nuolatinių gyvenviečių statytojams yra ir gerų, ir blogų naujienų.

Gera naujiena ta, kad daugelyje vietų po paviršiumi, regis, slūgso dideli ledo klodai – net ir palyginti netoli pusiaujo. Jei bus galima lengvai išgauti vandens, kurti bazę bus gerokai paprasčiau . Bloga naujiena, kad Marso atmosferos sluoksnis labai plonas, o slėgis prilygsta atmosferos slėgiui 30 kilometrų virš Žemės. Visiškai nėra ozono sluoksnio, apsaugančio nuo Saulės ultravioletinių spindulių. Vadinasi, po planetą galima vaikščioti tik su specialiu astronauto kostiumu.

Degalai bus gaminamai vietoje

Dėl plono atmosferos sluoksnio ir stiprios traukos nutūpti planetoje sudėtinga. Atmosfera gerai stabdo nedidelius, iki dviejų tonų sveriančius zondus, kurie gali nusileisti su apsauginiu tūpimo skydu. Tačiau ne 50–60 tonų sveriančius erdvėlaivius. Todėl tūpiant ant planetos paviršiaus prireiks stabdymo raketų. Stabdant sunaudojama labai daug degalų, juos tektų gabentis daugelį milijonų kilometrų iš Žemės. Ši problema tokia aktuali, kad privalome jau dabar svarstyti galimybę degalus kelionei namo gaminti vietoje. Laimė, tyrimai rodo, kad tai įmanoma.

Tikėtina, kad bazę Marse ims kurti jau pirmieji išsilaipinę atvykėliai. Kadangi atstumas tolimas ir kelionės truks ilgai, numatoma, kad planetoje reikės praleisti daugelį mėnesių ar net kelerius metus. Pirmoji bazė tikriausiai bus kukli ir jau iškart susidurs su daugybe sunkumų – nuo visur lendančių  dulkių iki kosminių spindulių.

Pirmoji bazė bus sumontuota iš anksto Žemėje ir išsiųsta į Marsą nepilotuojamuoju kosminiu laivu. Suprantama, ji bus gana maža. Vienas iš modelių, pasiūlytas, charizmatiško „The Mars Society“ asociacijos  vadovo, inžinieriaus Roberto Zubrino, galėtų būti cilindro formos, aštuonių metrų skersmens ir  vienuolikos metrų aukščio patalpa. „Mars Society“ jau seniai galvoja apie žmonių išsilaipinimą Marse ir, be kitų darbų, yra išbandžiusi bazės modelį arktinėje Kanados dalyje. Šiandien asociacija projektuoja trečiąjį, sudėtingiausią modelį –  „Euro-Mars“. „Euro-Mars“ yra trijų aukštų, jame galėtų gyventi šeši astronautai beveik dvejus metus.

Apatiniame bazės aukšte įkurtos mokslinės laboratorijos. Daugumą mėginių  reikės tirti Marse, nes dėl vietos stokos jų nebus galima parsigabenti į Žemę. Labai svarbus laboratorijos prietaisas bus elektroninis mikroskopas, padedantis ieškoti mikroorganizmų, taip pat rentgeno spektrometras, leidžiantis nustatyti mineralų sudėtį. Dujų chromatografu mėginiuose bus mėginama rasti organinių medžiagų. Itin svarbi bus mėginių izoliacijos problema, kad jokie mikroorganizmai iš Marso nepatektų į bazę.

Iš apatinio denio per oro šliuzus bus galima patekti ant planetos paviršiaus. Tarp dviejų šliuzų yra remonto dirbtuvės – kaip rodo Tarptautinės kosminės stoties patirtis, jų prireikia dažnai. Viduriniame denyje išdėstytos gyvenamosios patalpos su laisvalaikio įranga, virtuve, vonios kambariu ir tualetais, taip pat  sporto kambarys ir audros patalpa. Sportas ir fiziniai pratimai būtini, nes Marso trauka sudaro tik trečdalį Žemės traukos. Kad astronautai išlaikytų gerą raumenų ir kaulų formą, jie turės treniruotis vieną– dvi valandas per dieną. Audros patalpa bus reikalinga prasidėjus saulės spinduliuotės pliūpsniams. Spinduliuotės pavojus Marse daug didesnis, nes atmosfera plona ir nėra magnetinio lauko. Viršutiniame denyje kiekvienam astronautui įrengta kabina miegoti ir nedidelė vieta asmeniniams daiktams susidėti.

Nors bazę stengtasi įrengti kuo jaukiau ir maloniau, astronautams daug laiko teks praleisti už bazės ribų. Vykdydami savo užduotis, astronautai važinės didelius traktorius primenančiais marsaeigiais su specialiomis slėgio kabinomis. Juose taip pat bus įrengti oro šliuzai, kad astronautai galėtų išlipti ir dirbti lauke. Kartais tokie žygiai truks net kelias savaites, o nuo bazės gali tekti nuvažiuoti 500 kilometrų.

Atšiauriam klimatui reikės genetiškai modifikuotų augalų

Pagrindiniai du uždaviniai, keliami pirmai bazei, - maisto produktų ir raketinių degalų gamyba. Augalai bus auginami šiltnamiuose ir galbūt tręšiami perdirbtomis žmonių atliekomis. Tačiau šiltnamyje auginti augalus bus sudėtinga, nes vargu ar pavyktų sukurti klimatą, panašų į Žemės. Todėl mokslininkai siūlo išvesti genetiškai modifikuotus augalus, atsparius ultravioletiniams spinduliams, žemai temperatūrai ir nereikalaujančius daug vandens. Kol kas nežinoma, ar Marso gruntas tinkamas augalams auginti.

Degalų gamybos pagrindą sudarys vadinamasis Sabatier procesas. Tai gana paprasta reakcija tarp vandenilio, atgabento iš Žemės, ir anglies dvideginio, paimto iš Marso atmosferos. Vykstant reakcijai, susidaro metano ir vandens. Metanas yra puikūs raketiniai degalai, nes jį lengva kaupti ir laikyti. Vandenį elektrolizės būdu galima išskaidyti į vandenilį ir deguonį. Vandenilis būtų vėl naudojamas degalams gaminti, o deguonis būtų skirtas uždegti metanui raketos variklyje.

Užuot gabenus vandenilį iš Žemės, jo galima pabandyti išgauti iš ledo. Todėl pirmą bazę būtinai reiktų įkurti šalia ledo išteklių, glūdinčių po paviršiumi. Žmogaus veiklai reikės nemažai energijos, todėl šalia bazės veiks nedidelė atominė jėgainė.

Kad Marse sąlygos taptų panašios į Žemės, reiktų pakelti temperatūrą – pavyzdžiui, pasitelkus šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Tuomet galėtų formuotis vandenynai. Kad Marse sąlygos taptų panašios į Žemės, reiktų pakelti temperatūrą – pavyzdžiui, pasitelkus šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Tuomet galėtų formuotis vandenynai.,
 

Biologinis ciklas miestuose po kupolais

Galbūt Marse tegalėsime statyti laikinas buveines, panašias į Amundseno ir Scotto bazę Pietų ašigalyje. Tačiau žmonės svajoja apie Marso kolonizavimą, ir, kas žino, gal kada nors, kai kosminės kelionės taps pigesnės, planetoje įsikurs tikra gausi kolonija. Tada, kaip savo romane aprašė Clarkas, statytume miestus po kupolais ir spręstume naujus uždavinius.

Žmonėms nebeužtektų mažo šiltnamio augalams. Tektų sukurti uždarą biologinį ciklą – su gyvūnais ir augalais, – kad nereikėtų gabenti maisto produktų iš Žemės.

Transportuoti statybines medžiagas iš Žemės taip pat būtų labai brangu, todėl jų reikės ieškoti ir pasigaminti vietoje. Tai taip pat nėra neįmanoma. Dar XX a. devintajame dešimtmetyje žinojome, kad Marse gaminti plytas bus gana lengva. Pasak inžinieriaus Bruce’o MacKenzie, dalyvaujančio projekte „Mars Homestead“, pirmam miestui Marse pastatyti tinkamiausia medžiaga bus paprastos plytos. Jas bus galima gaminti iš Marso paviršiaus dulkių ir vandens, presuojant ir išdegant. Marse taip pat bus galima gaminti skiedinį ir betoną, taigi pirmieji pastatai tikriausiai bus gražūs raudonų plytų namai.

Žema temperatūra ir kosminiai spinduliai – tai dar dvi specialių sprendimų reikalaujančios problemos. Viena iš galimų išeičių – namus statyti tranšėjose, o šias apsaugoti betono sluoksniu. Kitas variantas – pastatyti kupolą virš visos gyvenvietės. Tai galėtų būti keturkampis miestas su centrine aikšte. Po kupolu galėtų augti augalai ir net būtų galima iškasti dirbtinį ežerą. Centrinė aikštė kolonijos gyventojams natūraliai taptų susirinkimų vieta.

Tokių  miestų gyventojai galėtų sukurti visiškai naują kultūrą, daugiau orientuotą į mokslą ir kosminių aparatų kūrimą nei dabar Žemėje. Tobulesni kosminiai kostiumai, labiau prigludę prie kūno ir lengvesni, leistų paprasčiau keliauti atvirose vietose, ne po kupolais. Genetikai pradėtų eksperimentuoti su augalais, kad šie augtų natūraliomis Marso sąlygomis ir bent šiek tiek padidintų deguonies kiekį atmosferoje.

Tačiau gyvenimas po kupolais turės ir neigiamų padarinių. Marso trauka tesudaro 38 procentus Žemės traukos, todėl vaikai, gimę ir užaugę Marse, vargiai galės keliauti į Žemę, nes jų raumenys ir kaulai bus prisitaikę prie silpnesnės traukos jėgos. Net ir kolonistai, kadaise atskridę į Marse, ilgainiui nebegalės aplankyti gimtosios planetos.

Marsas galėtų tapti atsargine žeme

Kad ir kokios bus techninės galimybės, Marso gyventojų kolonija niekada nepadės išspręsti didėjančio žmonių skaičiaus Žemėje problemos. Numatomoje ateityje Marse galėtų gyventi keletas tūkstančių žmonių. Savo ruožtu ekologinės problemos Žemėje gali paskatinti naują Marso kolonizavimo etapą – Marso teraformavimą. Jeigu žmonės pajėgtų visą planetą padaryti gyvenamą, turėtume bent vieną atsarginę vietą, kurioje žmonija galėtų toliau egzistuoti, jei dėl vienos ar kitos priežasties Žemę ištiktų katastrofa.

Teraformavimas pakeistų Marso atmosferą ir klimatą taip smarkiai, kad žmonės planetoje galėtų gyventi laisvai. Tokia galimybė, bent teorinė, yra, nes, kaip žinoma, Marsas kadaise buvo daug panašesnis į Žemę. Geologai mano, kad prieš tris milijardus metų planetos Šiaurės pusrutulyje galėjo būti didelis vandenynas, taip pat upių ir aktyvių ugnikalnių, spjaudančių dujas į atmosferą, be to, buvo šilčiau ir drėgniau. Tačiau pertvarkyti Marsą reikės daugelio kartų pastangų. Net palankiausiomis aplinkybėmis prireiktų kelių tūkstančių metų, kol dabartinė raudonoji planeta sužaliuotų, virš jos driektųsi mėlynas dangus su baltais debesimis.

Šiaip ar taip, mokslininkai jau šiandien svarsto, kaip įgyvendinti šį milžinišką projektą. Pirmą kartą šią idėją 1961 metais iškėlė žymus astronomas Carlas Saganas, pasiūlęs teraformavimą  Veneroje.  Vėliau Saganas tapo vienu svarbiausių Saulės sistemos tyrinėtojų. 1973 metais jis aprašė, kaip žmonės galėtų teraformuoti Marsą.  Jo idėją perėmė ir kiti mokslininkai, tarp jų Jamesas Lovelockas, suformulavęs Gajos hipotezę – apie Žemę kaip apie save reguliuojantį superorganizmą. 1984 metais kartu su Michaelu Allaby jis parašė knygą „The Greening of Mars“, joje pirmą kartą paminėjo galimybę panaudoti CFC dujas (chlorfluorangliavandenilius) ir šitaip sukelti šiltnamio efektą.

Jei žmonės imtųsi teraformuoti Marsą, pirmiausia reikėtų pakelti planetoje temperatūrą maždaug 30 laipsnių, kad bent ties pusiauju ji ištisus metus būtų aukštesnė už nulį. Šiuo metu aprašyti trys būdai, kaip tai galima padaryti. Pirmiausia, kaip siūlo Lovelockas, žmonės turėtų atmosferą papildyti daug stipresnį šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis nei labiausiai paplitęs anglies dvideginis. Šiuo atveju geriau tiktų dirbtiniai cheminiai junginiai, kurie Žemėje laikomi labai kenksmingais. Dar būtų galima sušildyti planetą didžiuliais veidrodžiais, skriejančiais Marso orbitoje. Galima taip pat prie ledynų pribarstyti daug tamsių dulkių, atsigabentų iš dviejų  Marso palydovų, Fobo ir Deimo, ir taip padidinti saulės šviesos sugertį.

Tirpstantis ledas padidina deguonies kiekį atmosferoje

Būtų labai naudinga priversti tirpti Marso ledynus. Planetoje yra milijardai tonų ledo ir sniego, todėl jiems tirpstant padidėtų atmosferos tankis ir suintensyvėtų šiltnamio efektas. Jei žmonės iš tikrųjų imsis tankinti Marso atmosferą, jiems reikės nepamiršti ir ledo, slūgsančio po paviršiumi. Šiaip ar taip, reikėsią, kad ledas sąveikautų su atmosfera ir savaime imtų tirpti.

Kad ledas atsidurtų paviršiuje, reikės arba sprogdinti gruntą, arba bombarduoti Marsą dideliais akmenimis bei meteoritais ir paviršiuje išrausti duobių. Tačiau net ir pasitelkus šiuos būdus po kelių šimtų metų triūso atmosfera tebebus šalta, plona ir beveik be deguonies. Todėl kitame etape įsijungtų biologai – jie turėtų pritaikyti augalus prie nepalankių Marso sąlygų. Iš pradžių tikriausiai bus auginamos specialiai išvestos samanų ir kerpių veislės, vėliau – spygliuočiai. Augalai turėtų suformuoti derlingą dirvą ir padidinti atmosferoje deguonies koncentraciją. Vėliau būtų įveista genetiškai modifikuotų, atšiauriam klimatui atsparių gyvūnų.

Paskutiniame kolonizavimo etape būtų naikinami miestai po kupolais ir apgyvendinama visa planeta. Kol kas tai tik svajonė, bet reikia noro, ir svajonės anksčiau ar vėliau išsipildo. Tiesa, laiko prireiks daug, daugiau nei praėjo nuo Senovės Egipto gyvavimo, tačiau galbūt kada nors galėsime plaukioti dirbtinėmis upėmis po šiaurinį Marso pusrutulį, o toli horizonte matyti 20 kilometrų aukščio ugnikalnį.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU