Iš raudonųjų dulkių išnyra staigmenos


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Ne sykį Marsas pasirodė mokslui neįdomus, be jokių gyvybės ženklų. Tačiau kaskart, kai atsiranda naujų duomenų, mokslininkai turėdavo iš naujo persvarstyti savo požiūrį. O raudonoji planeta dar išties kupina paslapčių.

Kai 1971 metų lapkritį kosminis zondas „Mariner 9“ įskriejo į orbitą aplink Marsą, Kalifornijos valdymo centre ši žinia buvo sutikta džiaugsmingomis ovacijomis. Zondas keliavo šešis mėnesius ir buvo pirmas dirbtinis aparatas, įskriejęs į Marso orbitą. Po mėnesio džiaugsmą pakeitė liūdesys. Marse prasidėjo didžiausia kada nors stebėta dulkių audra, todėl kameros tematė vientisą dulkių skraistę.

Gruodžio mėnesį audra pradėjo rimti ir pasirodė keturios tamsios dėmės. Atmosfera pamažu praskaidrėjo. Mokslininkai suprato, ką matą: tamsios dėmės buvo keturi milžiniški krateriai keturių 20 km aukščio ugnikalnių viršūnėse. Kaip vėliau pasakė vienas iš mokslininkų, šis atradimas buvo viena iš tų „Tai bent!“ akimirkų tyrinėtojų darbe. Per vieną mirksnį pasikeitė mūsų supratimas apie raudonąją planetą.

Per septynerius Marse praleistus metus marsaeigis „Opportunity“, be kitų dalykų, aptiko daug požymių, jog planetoje esama vandens. Per septynerius Marse praleistus metus marsaeigis „Opportunity“, be kitų dalykų, aptiko daug požymių, jog planetoje esama vandens. ,

Mokslininkai jau norėjo numoti į Marsą ranka

Po šešerių metų, 1965 metų vasarą, kosminiam zondui „Mariner 4“ praskrendant pro šalį, buvo gauti pirmieji vaizdai – 21 Marso nuotrauka stambiu planu. Deja, geriausi vaizdai visus nuvylė – juose tebuvo matyti krateriais nusėtas, į Mėnulį panašus pasaulis. „Mariner 4“ taip pat išmatavo, kad atmosferos tankis yra 100 kartų mažesnis nei Žemės. Marsas atrodė nuobodus ir vargu ar vertas nuodugniau tyrinėti. Jis nėmaž nepriminė planetos, žinomos iš fantastinių filmų ir romanų. Nuotraukose nebuvo regėti jokių žūvančio pasaulio pėdsakų, jokių didelių kanalų, kuriais sena civilizacija būtų bandžiusi nukreipti paskutinį vandenį iš apledėjusių ašigalių į karštesnes dykumas. Nebuvo nė ženklo gyvybės, nė ženklo bent kiek dėmesio vertų geologinių reiškinių.

Kai „Mariner 6“ ir „Mariner 7“ 1969 metais iš esmės patvirtino šį įspūdį,  lengvai galėjo ateiti Marso tyrinėjimo pabaiga. Laimė, NASA rengėsi paleisti kitus du zondus – „Mariner 8“ ir „Mariner 9“, tad planų nebuvo verta atsisakyti. Deja, „Mariner 8“ savo dienas baigė Atlanto vandenyno dugne, ir ne kas kita, o „Mariner 9“ parodė, kaip atsargiai reikia vertinti planetą vos kelis kartus praskridus arti.

Keturi dideli ugnikalniai buvo tik pradžia. Greitai atsiskleidė daugiau kraštovaizdžio, ypač milžiniškas palei pusiaują besidriekiantis keturių tūkstančių kilometrų ilgio kanjonas. Šiandien kanjonas vadinamas „Valles Marineris“, „Mariner“ zondų garbei. Kanjonas jau buvo žinomas, bet jo mastai nustebino.

Į veidą panašus kalnų masyvas pakurstė mitus apie išnykusią civilizaciją. Tačiau išsamesni vaizdai atskleidė, kad tai tebuvo optinė apgaulė. Į veidą panašus kalnų masyvas pakurstė mitus apie išnykusią civilizaciją. Tačiau išsamesni vaizdai atskleidė, kad tai tebuvo optinė apgaulė.,

Kitas atradimas apstulbino dar labiau. Per visą kraštovaizdį driekėsi senos, seniai išdžiūvusių upių vagos. Marso atmosferos slėgis per žemas, kad vanduo galėtų laisvai tekėti paviršiumi – vadinasi, kadaise Marse turėjo būti tankesnė atmosfera ir šiltesnis klimatas. Mokslininkai turėjo tai pripažinti, nors pabrėžė, kad gyvybės planetoje nėra veikiausiai jau keletą milijardų metų. Vis dėlto, matyt, ir šį kartą jie buvo neteisūs, nes po daugelio metų naujos kosminių zondų kartos atsiųsti vaizdai privertė suabejoti ir šia teorija.

Dvi labai skirtingos hemisferos

1972 metais mokslininkai galėjo sukurti pirmąjį Marso gaublį, kuris irgi byloja apie tai, kaip neteisingai buvo įvertinta planeta remiantis vien pirmosiomis nuotraukomis. „Mariner 4“, „Mariner 6“ ir „Mariner 7“ daugiausia fotografavo pietinę hemisferą, bet, kai buvo sudarytas viso Marso žemėlapis, paaiškėjo, kad labai smarkiai skiriasi krateriais nusėtas Pietų pusrutulio peizažas ir geologine prasme daug įdomesnė Šiaurės hemisfera, kurioje vyrauja dideli ugnikalniai, kanjonai ir sustingusios lavos lygumos. Tai būtų tas pats, kaip vertinti Žemės rutulį vien pagal bekraštes Azijos platybes nemačius Ramiojo vandenyno pakrančių.

Amerikiečiams XX a. aštuntąjį dešimtmetį gana neblogai sekėsi tyrinėti Marsą, Sovietų Sąjunga čia negalėjo pasigirti dideliais laimėjimais. Septintąjį dešimtmetį žlugo kelios sovietų kosminių zondų ekspedicijos, o sėkmingi iš dalies buvo tik 1971-ieji. 1971–1973 metais į Marsą atskrido šeši sovietiniai kosminiai zondai, bet rezultatai buvo menki. „Mars 3“ ir „Mars 6“ nuleido zondus planetoje, bet jie neveikė, o kiti zondai į Žemę nusiuntė vos kelis vaizdus ir šiek tiek informacijos.

Taigi nenuostabu, kad būtent amerikiečiai pirmavo Marso tyrinėjimų srityje. Tuo metu, kai buvo lenktyniaujama, kas pirmieji išsilaipins Mėnulyje, ir iškart po to kosmoso tyrinėjimai sulaukė didelio susidomėjimo. Taigi NASA agentūrai nebuvo sudėtinga finansuoti du labai pažangius ir brangius zondus, turinčius nusileisti Marse ir visų pirma ieškoti gyvybės ženklų – ypač gavus duomenų iš „Mariner 9“, jie rodė, kad anksčiau planetoje buvo drėgna ir šilta.

Prieštaringas biologinis eksperimentas

Du zondus, pavadintus „Viking 1“ ir „Viking 2“, sudarė aplink Marsą skriejantis dirbtinis palydovas ir nusileidimo aparatas. 1976 metais „Viking 1“ ir „Viking 2“ sėkmingai nusileido ir vykdė eksperimentus, bet, užuot atskleidę gyvybės paslaptį, patys paliko iki šiol neįmintą mįslę.

„Viking 1“ ir „Viking 2“ gabenosi biologines laboratorijas, jos turėjo tirti paviršių ir ieškoti gyvų  organizmų pėdsakų. Buvo remiamasi prielaida, kad organizmai Marse, gaudami maisto ir saulės šviesos, turėtų elgtis panašiai kaip ir Žemėje. Laboratorija atliko tris skirtingus eksperimentus, įdomiausias iš jų buvo pavadintas žymėtuoju šalinimu (angl. labelled release). Pagrindinė idėja buvo tokia: šlakstyti Marso medžiagos mėginį maistingu skysčiu, turinčiu radioaktyviosios anglies 14. Vėliau Geigerio skaitikliu matuoti, ar ore virš mėginio išsiskiria šio anglies izotopo. Jo aptikus, būtų įrodyta, kad mėginyje yra mikroorganizmų, kurie sugėrė anglį 14 ir išskyrė ją anglies dvideginio, anglies monoksido arba metano pavidalu. Eksperimentas pavyko abiejuose zonduose  – ir „Viking 1“, ir „Viking 2“. Kai mėginiai buvo pakaitinti iki 160 laipsnių, anglis liovėsi skyrusis  veikiausiai todėl, kad karštyje mikroorganizmai žuvo.

Vis dėlto vėliau NASA paskelbė, kad Marse nėra jokių gyvybės formų – visų pirma todėl, kad zondai nesugebėjo rasti organinių medžiagų pėdsakų pačiame paviršiuje. Vėliau ši išvada sukėlė abejonių, ypač daktarui Gilbertui Levinui, kuris buvo atsakingas už žymėtojo šalinimo eksperimentą. Levinas pabrėžia, kad „Viking“ matavimo prietaisai gali aptikti organinių medžiagų tik tada, kai mikroorganizmų yra milijonai, o žymėtojo šalinimo metodu galima pastebėti vos penkiasdešimties mikrobų veiklą. Be to, Gilbertas Levinas teigia įrodęs, kad radioaktyviosios dujos išsiskiria cirkadiniu ritmu, jis mano, kad tai ne cheminės, o biologinės veiklos požymis. Apie tai tebesiginčijama ir šiandien, praėjus 35 metams po „Viking“ nusileidimo – taigi mes vis dar negalime atsakyti į klausimą, ar Marse esama gyvybės.

Kitas tyrimo etapas prasidėjo 1997 metais, kai planetoje nusileido pirmasis miniatiūrinis marsaeigis „Sojourner“. „Sojourner“ buvo viso labo batų dėželės dydžio ir toli nenukeliavo – tačiau pirmą kartą per dvidešimt metų Marso kraštovaizdį buvo galima išvysti tarsi žmogaus, stovinčio ant Marso paviršiaus, akimis. Ir tai buvo tik pradžia. Kitais metais, pernelyg negarsinami, Marsą pasiekė tokie kosminiai zondai kaip „Mars Global Surveyor“, „Mars Odyssey“, „Mars Express“ ir didysis „Mars Reconnaissance Orbiter“. Jų užfiksuoti vaizdai buvo dešimt kartų ryškesni už „Mariner 9“ ir „Viking“ nuotraukas – taigi mūsų supratimas pasikeitė dar kartą.

Nuotraukose matyti uolienų telkiniai

„Mariner 9“ ir „Viking“ fotografavo kraterius, ugnikalnius ir senas upių vagas, o štai naujų kosminių zondų siųstuose vaizduose daugelyje vietų matyti susisluoksniavę telkiniai, slūgsantys, pavyzdžiui, milžiniškų kanjonų sienose ir kraterių kraštuose Pietų pusrutulio kraštovaizdyje. Dažnai galima atskirti kelis šimtus sluoksnių, o tai reiškia, kad Marso istorijoje kadaise vanduo atliko labai svarbų vaidmenį. Žemėje esama daug uolienų sluoksnių pavyzdžių. Geologai juos vadina nuosėdų telkiniais, jie susiformavo būtent jūros vandenyje.

Vieną naujausių tokių telkinių 2010 metų vasario mėnesį nufotografavo „Mars Reconnaissance Orbiter“. Labai ryškiose Gale’o kraterio nuotraukose aiškiau nei bet kada anksčiau matyti sluoksniai. Tai lyg Marso istorijos pjūvis: apačioje yra molio mineralų klodų, jie gali susiformuoti tik tuomet, kai yra tekančio vandens. Šiek tiek aukščiau kraterio sienoje pastebimi sluoksniai, kuriuose sulfatai susimaišę su moliu. Sulfatai susiformuoja drėgmės sąlygomis, o sulfato sluoksniai susidaro vandeniui garuojant. Viršuje slūgso daug sluoksnių, neturinčių ženklų, tai rodo, kad jie susiformavo veikiami drėgmės. Kraterio siena yra dvigubai aukštesnė už Didžiojo Kanjono sieną, tik ne tokia stati, o sluoksniai liudija apie tai, kad planeta lėtai džiūvo. 

Aiškėja, kad vanduo yra negiliai

Kitas svarbus atradimas byloja, kad Marsas galbūt nėra visiškai išdžiūvęs: daugelyje vietų ant kraterio sienos matyti vadinamųjų griovų. Akivaizdu, kad kažkas tekėjo iš kraterio sienos ir išrausė griovą nuo pat viršaus iki apačios.

„Phoenix“ nusileidžia netoli šiaurės ašigalio ir šešis mėnesius, iki žiemos, siunčia į Žemę nuotraukas. Tuo pačiu metu, naudodamas itin lankstų automatinį kaušą, zondas tyrinėja dirvožemį ir vos kelių centimetrų gylyje aptinka ledo. „Phoenix“ nusileidžia netoli šiaurės ašigalio ir šešis mėnesius, iki žiemos, siunčia į Žemę nuotraukas. Tuo pačiu metu, naudodamas itin lankstų automatinį kaušą, zondas tyrinėja dirvožemį ir vos kelių centimetrų gylyje aptinka ledo.,

Tokių griovų galima pamatyti ir Žemėje, ir mes žinome, kad jas suformavo vanduo. Marse atmosferos slėgis ir temperatūra yra per žemi, kad vanduo galėtų laisvai tekėti paviršiumi. Tačiau esama hipotezės, kad šaltas vandens ir įvairių druskų mišinys galėjo likti skysto pavidalo pakankamai ilgai, kad prieš išgaruodamas išgraužtų griovą. Šiaip ar taip, didelis griovų skaičius rodo, kad negiliai po paviršiumi turi būti daug ledo arba vandens ir retkarčiais jie gali pasirodyti. Iš tiesų, procesas turbūt tebevyksta. Iš savo orbitos „Mars Global Surveyor“ zondas nufotografavo griovų, kurių prieš kelerius metus ten tikrai nebuvo. Marsas gerai slepia savo vandenį, bet, atrodo, jis niekur nedingo.

Kad įsitikintumėme, reikia leistis į paviršių. Septynerius metus marsaeigiai „Spirit“ ir „Opportunity“ keliauja iš vietos į vietą ir randa daug vandens buvimo požymių. Pavyzdžiui, „Opportunity“ rado ženklų, kad Meridiano lygumoje kadaise būta sūrių ežerų. Kai kuriose vietose aptikta ir nežymių bangavimo pėdsakų. „Opportunity“ giminingas marsaeigis „Spirit“ buvo nuleistas į Gusevo kraterį, nes buvo nustatyta, kad kadaise šis krateris buvo sklidinas vandens. „Spirit“ ištisus mėnesius klajojo po sausą ugnikalnio uolieną, kol galų gale aukštumoje rado kadaise buvusio vandens ženklų – laimė, šį atradimą jis spėjo padaryti prieš amžiams įstrigdamas smėlio kalvoje.

Vandens intensyviai ieškoma, žinoma, todėl, kad, daugumos mokslininkų manymu, vanduo yra būtina gyvybės egzistavimo sąlyga. Vis dėlto „Spirit“ ir „Opportunity“ uždavinys nėra ieškoti gyvybės. Šio tikslo sieks kitas didelis marsaeigis „Curiosity“, į Marsą jis atskris 2012 metais. Jo paskirtis bus ieškoti mikroorganizmų – kaip ir „Viking“ kosminių zondų. Kadangi šis marsaeigis sukonstruotas taip, kad galėtų įveiki didelius atstumus, jis turi geras galimybes aptikti gyvybę – jei, žinoma, jos ten esama.

Vienas iš metodų yra tirti metaną, jo šiek tiek randama Marse. Metano dujas išskiria  mikroorganizmai, todėl 2003 metais aptiktas metanas buvo labai reikšmingas atradimas biologams. Metano gali susidaryti ir vykstant geologiniams procesams, pavyzdžiui, išsiveržiant ugnikalniui, todėl svarbu išsiaiškinti metano šaltinį. Tirdamas šias dujas, „Curiosity“, be kitų dalykų, ieškos jose ryšių tarp skirtingų anglies izotopų . Biologinės kilmės metane turėtų būti daug lengvų anglies 12 izotopų.

 „Curiosity“ dirbs ne vienas. Marsėlapyje reikės tiksliai pažymėti tas vietas, kuriose išsiskiria metano dujų, todėl NASA ir Europos kosmoso agentūra 2016 metais paleis naują kosminį zondą, įspūdingai pavadintą „ExoMars Trace Gas Orbiter“ (TGO). TGO statys Europos šalys, o paleistas jis bus iš Jungtinių Valstijų.

2018 metais bus paleisti dar du marsaeigiai. Jie ne tik bus aprūpinti, kaip ir „Curiosity“, specialia gyvybės paieškoms skirta įranga, bet ir galės gręžti gruntą, imti bei tirti jo mėginius. Jei Marse esama gyvybės, didesnė tikimybė jos rasti yra negiliai po paviršiumi, kur nepasiekia ultravioletiniai spinduliai ir nėra tokių temperatūros kontrastų.

Nors dedama daug pastangų, vargu ar pavyks vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar Marse yra gyvybės. Praeities patirtis rodo, kad zondų stebėjimus interpretuoja mokslininkai Žemėje, tad dėl jų kyla diskusijų. Todėl tiksliai atsakyti galima tik žengus kitą žingsnį – į raudonąją planetą nusiuntus žmonių.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2013.03.11, 09:37
I literally jumped out of my chair and dacend after reading this!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Pagal naują teoriją, branduolį suformavo geležis.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU