Atskirti nuo pasaulio, turėjome pasirengti


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio, rengdamiesi žmogaus kelionėms į Marsą, mokslininkai atliko daugybę eksperimentų imituodami sunkias būsimų astronautų skrydžio sąlygas. Tai buvo išties sunkūs išbandymai, pavyzdžiui, eksperimento dalyviams teko gyventi uždaroje ankštoje kelių kvadratinių metrų ploto plieno kameroje negaunant pakankamai vandens, maisto ir deguonies.

Mokslininkai, stebėję daugelį mėnesių atskirtus nuo pasaulio bandymo dalyvius, sukaupė labai vertingų duomenų apie tai, kaip ateities astronautai jausis tikroje ekspedicijoje, gyvendami ankštoje erdvėlaivio kabinoje ir neturėdami galimybių sulaukti pagalbos iš Žemės.

Daugiau nei prieš 100 metų rusų mokslininkas Konstantinas Ciolkovskis svajojo apie kitų planetų kolonizavimą, yra rašęs apie tai keliose knygose. K. Ciolkovskis laikomas vienu iš kosmoso eros pradininkų, jis buvo įsitikinęs, kad pirmoji žmogaus stotelė keliaujant į kosmosą turi būti Marsas, o ne Mėnulis. Ši idėja vėliau įkvėpė ne tik Rusijos, bet ir kitų šalių ištisas mokslininkų kartas. XX amžiaus septintąjį dešimtmetį  buvo pradėta nemažai eksperimentų, kurių tikslas buvo kaupti žinias, reikalingas kelionei į raudonąją planetą. Tokie eksperimentai vykdomi ir šiandien. Vienas iš jų – izoliacijos eksperimentas „Mars500“, atliekamas dideliame komplekse Maskvoje.

Pirmą kartą erdvėlaivio sąlygos buvo imituotos prieš 50 metų Sibire. Krasnojarsko biologijos institute eksponuojamos nespalvotos nuotraukos pasakoja apie tai, kokių stulbinamų rezultatų buvo pasiekta septintajame dešimtmetyje 300 m2 ploto kelionės į Marsą imitatoriuje „Bios-3“. Dabar imitatorius stūkso aprūdijęs, o įspėjimai apie draudimą fotografuoti seniai nebegalioja. Nuotraukose matyti išvargę, bet laimingi eksperimento dalyviai, po ilgo įkalinimo pasitinkami su puokštėmis gėlių.

1967 metais trys rusai dalyvavo eksperimente –metus jie turėjo praleisti visiškai izoliuoti. Norėdami sužinoti, kaip reaguotų tiriamieji, eksperimento rengėjai net buvo sumanę pakelti hermetiškos kameros oro temperatūrą iki žmogui sunkiai ištveriamos. 1967 metais trys rusai dalyvavo eksperimente –metus jie turėjo praleisti visiškai izoliuoti. Norėdami sužinoti, kaip reaguotų tiriamieji, eksperimento rengėjai net buvo sumanę pakelti hermetiškos kameros oro temperatūrą iki žmogui sunkiai ištveriamos.,

„Bios-3“ – rusų mokslininkų idėja sukurti sudėtingą, į Žemę panašią ekosistemą, kurios visiškai nereikėtų palaikyti iš išorės, o vėliau tokį modelį pritaikyti kuriant ekosistemas erdvėlaiviuose ir kosminėse stotyse. Šis mokslinis projektas buvo visiškai slaptas ir  pareikalavo ne mažiau išteklių negu visuomenei kur kas labiau žinoma Mėnulio programa.

Žinios, kurias rusams pavyko sukaupti atliekant šį eksperimentą, buvo išties didelis žingsnis kosmoso užkariavimo idėjos įgyvendinimo link. Sovietų Sąjungos kosmoso tyrimų vadovai jau 1959 metais buvo suplanavę 1971 metų birželio aštuntąją į Marsą paleisti erdvėlaivį TMK-1 su trijų astronautų įgula. Sovietų Sąjunga ketino įkurdinti koloniją Marse ir įrengti kosminių stočių visoje Saulės sistemoje. Vėliau net buvo paskelbtos į Marsą skrisiančių trijų astronautų pavardės. Tačiau visi šie planai liko neįgyvendinti, nes trūko svarbiausio dalyko – lėšų.

 

Rusų mokslininkas Jevgenijus Šepelevas tapo pirmuoju izoliacijos eksperimento dalyviu – 1961 metais jis 24 valandas praleido uždarytas biologinėje sistemoje, kurioje chlorella dumbliai versdavo mokslininko iškvepiamo oro azotą deguonimi. Šepelevas apskaičiavo,  kad vienam žmogui reikalingam deguonies kiekiui pagaminti užtenka aštuonių kvadratinių metrų chlorella dumblių ploto. Mokslininkas ištverė parą trukusį eksperimentą – kai jis baigėsi, atvėrus plienines kameros duris tvokstelėjo labai blogas oras.

Septintajame dešimtmetyje SSRS mokslininkai tobulino Marso sąlygų imitatorių „Bios-3“. Jame pavyko įdiegti sistemą, gaminančią ir perdirbančią iki 85 procentų vandens, reikalingo trims asmenims. Į ciklą pavyko įtraukti ir kai kuriuos valgomuosius augalus, taigi eksperimento dalyviai galėjo patys augintis maistinių kultūrų. Sibiro eksperimentai kulminaciją pasiekė 1972 metais, kai trys eksperimento dalyviai – du vyrai ir viena moteris – atskirti nuo pasaulio praleido 180 dienas. Per šį laiką iš sėklos, atsitiktinai patekusios į eksperimento patalpą, išaugo gražus ir stiprus beržas. Rusai buvo sužavėti, kaip sparčiai suvešėjo medis po dirbtine saule. Po eksperimento mokslininkai beržą nukirto ir kamieną išsaugojo kaip suvenyrą.

Augalai ir gyvūnai sumažina stresą

Remdamiesi šio ir daugelio kitų eksperimentų rezultatais, rusų mokslininkai padarė išvadas, kad žmonės ne tik geriau jaučiasi šalia augalų (nes ir vieni, ir kiti gyvena bendroje ekosistemoje), bet yra ir psichologiškai susiję su augalais. Augalai slopina negatyvius jausmus, pavyzdžiui, neapykantą ir pyktį. Tokį pat poveikį žmogui daro ir gyvūnai. Vykstant eksperimentams pasitaikydavo, kad į patalpas patekdavo neprašytų svečių, pavyzdžiui, kartą į kambarį, kuriame gyveno trys dalyviai, įskrido musė.

Vyrai elgėsi su ja kaip su garbingiausiu svečiu – musė paįvairino jų nuobodžią kasdienybę. Arba kartą į hermetišką kamerą įsmuko tarakonas. Vienas iš eksperimento dalyvių rūpinosi juo, šerdavo jį. Panašia patirtimi galėtų pasidalyti ir kosminės stoties „Mir“ astronautai. Rusų įgula vos neapsiverkė, kai suprato, jog teksią nužudyti kosminėje stotyje gabentus kelis paukščius, kuriems niekaip nepavyko priprasti prie nesvarumo erdvėlaivyje.

Rusų psichologai reiškinį, kai nuo pasaulio izoliuoti žmonės labai rūpinasi augalais ar gyvūnais, vadina „atviru nervu“. Kai izoliuoti žmonės patiria stiprų stresą, jie nesugeba valdyti savo emocijų, kaip kad valdytų įprastomis sąlygomis, todėl  ima perdėtai rūpintis gyvūnais ir augalais, nes šie primena pasaulį, kuriame jie gyveno.

Pasibaigus eksperimentui, Marso erdvėlaivio imitatoriuje gyvenę dalyviai taip pat prisipažino, kad jiems labiausiai stigę banalių kasdienių dalykų: vėjo, temperatūros kaitos, gamtos garsų, gyvūnų, augalų, paukščių – viso to, ko žmogus dar negali sukurti.

Tuo metu, kai vyko eksperimentas Sibire, izoliacijos eksperimentai buvo atliekami ir Maskvoje. Svarbiausias iš jų prasidėjo 1967 metų kovo 5 dieną. Trys vyrai buvo įkurdinti 12 m2 ploto plieninėje hermetiškoje kameroje. Ši kamera imitavo kapsulę, kokia pagal planus turėjo būti paleista į kosmosą 1971 metais. Germanui Manovcevui, grupės vadovui, šis bandymas toli gražu nebuvo malonumas. Pavyzdžiui, eksperimento komplekso mokslininkai galėjo kameroje bet kada smarkiai padidinti oro temperatūrą arba sumažinti deguonies koncentraciją, kad galėtų stebėti, kaip tokie pokyčiai paveiks eksperimento dalyvių atmintį arba gebėjimą bendradarbiauti. Eksperimento dalyviams stigo skysčių, kartais jie ištrokšdavo tiek, kad slapta gerdavo vandenį iš klozeto bakelio. Eksperimento rengėjai nepaisė net to, jog vieno iš dalyvių žmona laukėsi, ir jai net nebuvo pranešta, kada jos vyras galės grįžti namo.

Tyrimo tikslas buvo sužinoti, kaip žmonės reaguoja į  didelį stresą sukeliančias situacijas žinodami, kad neturi galimybės nei jų išvengti, nei sulaukti pagalbos iš išorės. Rusų mokslininkai priėjo išvadą kad fiziškai tokias sąlygas ištverti įmanoma, tačiau žmonėms labai trūksta įprasto kasdienio gyvenimo: staigmenų, švenčių, reikšmingų įvykių laukimo. Izoliuotam laikas tampa abstraktus, dienos suvienodėja. 1967 metų eksperimentas patvirtino, kad netekę privatumo žmonės tampa dirglūs. Pusė 12 m2 hermetiškos kameros ploto buvo užgriozdinta įvairiais įrenginiais, o likusioje erdvėje gyvenę tyrimo dalyviai buvo visą parą stebimi kameromis. Kad kvėpuotų vienodu oru, jie turėdavo kas dešimt dienų pasikeisti gultais. Apsikeitimas gultais iš esmės tebuvo vienintelis jų nuobodžios kasdienybės paįvairinimas.

„Biosferoje 2“ suprojektuota daugybė skirtingų biotopų, tarp jų – net jūros ekosistema. Eksperimento rengėjai siekė, kad aplinka būtų kuo panašesnė į Žemės. „Biosferoje 2“ suprojektuota daugybė skirtingų biotopų, tarp jų – net jūros ekosistema. Eksperimento rengėjai siekė, kad aplinka būtų kuo panašesnė į Žemės.,

Aplinkosaugos šalininkai sukūrė savo įrenginį

Rusų mokslininkai eksperimentavo su uždaromis biologinėmis sistemomis. JAV mokslininkai panašiais tyrimais domėjosi mažiau, nes bandymai su žmonėmis prieštaravo amerikiečių gyvenimo filosofijai ir požiūriui asmenį –leisti dalyvauti žmonėms tokiuose eksperimentuose jiems neatrodė garbinga. Be to, bandymai atrodė per ilgi ir neverti aukotis. Tačiau JAV mokslininkai mielai vykdydavo pavienius tyrimus, susijusius su konkrečiais tikslais, pavyzdžiui, kaip nuskristi į Mėnulį per palyginti trumpą laiką.

Nenuostabu, kad uždarų sistemų idėja JAV pasiekė per alternatyvios gyvenimo filosofijos šalininkus – kolektyvistus.

 Devintojo dešimtmečio viduryje grupė kolektyvistų lankydamasi Maskvoje išgirdo apie SSRS atliekamus uždarų sistemų eksperimentus. Grįžę į JAV jie įsigijo didelį žemės sklypą dykumoje į šiaurę nuo Tusono, Arizonos valstijoje, išsirūpino naftos magnato, milijardieriaus Edo Basso paramą  ir per trejus metus įsigytame sklype pastatė milžinišką 12 700 m2 ploto stiklinę piramidę „Biosferą 2“. Joje buvo sudarytos sąlygos žemdirbystei ir sukurta ypatinga ekosistema – su jūra, koralų rifu, pelke, kriokliu, atogrąžų mišku, savana ir dykuma. Projekto idėja buvo įspūdinga, kaip ir pati konstrukcija. Aštuoni žmonės, versdamiesi visiškai savarankiškai, turėjo praleisti dvejus metus šioje ekosistemoje kartu su 3 tūkstančiais įvairių gyvūnų ir augalų rūšių. Eksperimento dalyviai turėjo pasirūpinti viskuo, jiems teko net spręsti problemą, ką daryti su žmonių išmatomis.

Idėją įgyvendinti pasirodė sunkiau negu manyta. Sunkiausiai „Biosferos 2“ grupei sekėsi sukurti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp ekosistemos vabzdžių ir augalų. Pavyzdžiui, erkės, paprastai kenkiančios tik arbatmedžiams, sunaikino bulves; piramidėje šios erkės neturėjo natūralių priešų. Taip pat vos prasidėjus eksperimentui paaiškėjo, kad norint pakankamai apsirūpinti maistu, teks dirbti visą parą. Ekosistema būtų galėjusi išmaitinti daugiausia septynis žmones.

Trūkstant maisto, bandymo dalyviai ėmė pyktis. Keli ėmė svarstyti, ar žmonių marinimas badu apskritai turi mokslinės vertės? Padėtis dar labiau pablogėjo, kai ekosistemoje dėl nesandarios betono konstrukcijos sumažėjo deguonies koncentracija – nuo normalios 21 procento iki 14 procentų. Kilo grėsmė, kad projektas žlugs, nes dalyviai visiškai neturėjo jėgų, kad pasigamintų pakankamai maisto. Apskaičiuota, jog eksperimento dalyviai neteko tiek svorio, kad vėliau galėjo patirti rimtų sveikatos sutrikimų.

Eksperimento rengėjai nusprendė tiekti ekosistemai deguonį iš išorės. Kai kurių tyrimo dalyvių manymu, šis sprendimas buvo moksliškai nepagrįstas, nes Marse nebūtų jokios galimybės tiekti ekosistemai deguonies.

Projektą užsipuolė ir JAV spauda, nors iš pradžių jį liaupsino ir palaikė. Eksperimento dalyvius žurnalistai išvadino hipiais ir bedvasiais ekstremistais.

Nepaisant visko, eksperimentas tęsėsi. Ekosistema gavo deguonies injekciją, o žmonės maistui po truputį išskerdė didžiausius ekosistemoje gyvenusius gyvūnus, kurių, ypač kiaulių, šėrimo sąnaudos buvo didesnės už gaunamą naudą. Šis ir kiti eksperimentai parodė, kad į Marsą gabentis gyvūnų maistui vargu ar pavyks ir pirmieji tokių ekspedicijų astronautai veikiausiai bus vegetarai. Bendri sunkumai vis dėlto nesuvienijo dalyvių, jie ėmė nesutarti. Praėjus vos pusei metų aštuonių žmonių kolektyvas suskilo į dvi konkuruojančias grupes: vieni manė, kad eksperimentas prieštarauja sveikam protui, todėl galima laužyti nustatytas taisykles, o kiti liko įsitikinę, kad reikia užbaigti pradėtą darbą.

 

Eksperimentui pasibaigus, Vakarų mokslininkai jį įvertino kaip visišką nesėkmę. Mokslininkai abejojo, ar tikrovėje, t. y. realioje Marso bazėje, grupė būtų galėjusi išspręsti kilusias sudėtingas problemas. Kita vertus, eksperimento sumanytojai teigia įrodę stresą patiriančių žmonių gebėjimą improvizuoti. Mokslininkų nuomone, vykstant eksperimentui sukurtos sąlygos – nuolatinės pastangos prasimanyti maisto ir kova dėl išlikimo – puikiai atitinka aplinkybes, su kuriomis veikiausiai susidurtų pirmieji Marso bazės kūrėjai. Galiausiai eksperimento vykdytojai pabrėžia, kad padarytos klaidos daug ko išmokė ir padėjo įgyti naudingos patirties.

Šeši "Mars500" tyrimo dalyviai turi ir fizinėms treniruotėms skirtas patalpas. Kasdienės treniruotės bus ypač svarbios vykstant tikrajai Marso ekspedicijai. Šeši "Mars500" tyrimo dalyviai turi ir fizinėms treniruotėms skirtas patalpas. Kasdienės treniruotės bus ypač svarbios vykstant tikrajai Marso ekspedicijai.,

Skirtingos tautybės lemia nesutarimus

O štai rusai niekada nesvarstė „Biosferos 2“ prasmingumo. Priešingai, projektas sulaukė didelio rusų susidomėjimo ir net pagarbos. Šaltojo karo metais „Bios-3“ ir „Biosferos 2“ dalyviai surengė susitikimą ir kurį laiką net aktyviai kartu siekė bendrų mokslinių tikslų. Jei pavartytume tais laikais SSRS mokslo tyrimų centro leistas apžvalgas, jose išvystumėme fotografijas, įamžinusias „Bios-3“ vadovo Josefo Gitelsono ir dumblių deguonies eksperimente dalyvavusio rusų mokslininko Jevgenijaus Šepelevo apsilankymą imitatoriuje „Biosfera 2“.

 

Nenuostabu, kad būtent Rusijoje Marso ekspedicijos imitatoriuje vykdomas ir naujausias izoliacijos eksperimentas. „Mars500“ projekte dalyvauja šeši žmonės, atskirti nuo pasaulio, jie praleis 520 dienų. Vykdydami projektą bendradarbiauja Rusijos ir Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai. Tyrimas prasidėjo 2010 metų vasarą  ir tęsis iki 2011 metų rudens. Eksperimento sąlygos turėtų būti kuo tikroviškesnės, pavyzdžiui, palaipsniui mažinamas dalyvių ir valdymo centro bendravimas, nes kaip tik taip būtų tikroje Marso ekspedicijoje. Net eksperimento trukmė atitinka tikros ekspedicijos trukmę. 520 dienų – tiek mažiausiai užtruktų nukeliauti į Marsą ir sugrįžti trumpiausiu maršrutu. Į eksperimentą įtrauktas ir 30 dienų laikotarpis, kai dalyviai turės dirbti Marso paviršiaus sąlygomis, imti mėginius ir atlikti tam tikrus bandymus.

Mokslininkai 2009 metai vykdė bandomąjį projektą – prancūzas, vokietis ir keturi rusai 105 dienas gyveno izoliuoti Marso ekspedicijos imitatoriuje. Šio projekto tikslas buvo atlikti įvairius medicininius tyrimus.

Eksperimentų rengėjų nuomone, į bandymus būtina įtraukti kelių tautybių dalyvius. Daugybė faktų rodo, jog vienos tautybės įgulai įgyvendinti Marso misiją būtų per sudėtinga ir finansiniu, ir technologiniu, ir praktiniu požiūriu. Tačiau sprendimas dėl įgulos narių tautybių ir yra potenciali problema. „Mars500“ pirmtako rezultatai rodo, kad neišvengiami kultūriniai įgulos narių skirtumai gali tapti bene didžiausiu ekspedicijos rūpesčiu. Marso ekspedicijos imitatoriaus projekto dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes – rusų ir vakariečių. Abi grupės atskirai dirbo puikiai ir nepriekaištingai atliko visas užduotis, tačiau bendros užduotys sekėsi kur kas sunkiau. Kartais vienos grupės nariai imdavo vadovauti, o kitos grupės nariai – vykdyti, ir susidarydavo nepageidautina hierarchija.

Siekdami išvengti tokių nesklandumų „Mars500“ eksperimento vykdytojai daug dėmesio skiria dalyvių bendravimui ir bendrai veiklai. Komandą sudaro šeši vyrai – trys rusai, prancūzas, kinas ir Italijoje gyvenantis kolumbietis. Gruodį komanda surengė linksmą Kalėdų šventę. Jos nariai taip pat nuolat stengiasi mokytis vieni iš kitų. Visos šios pastangos reikalingos, kad sudėtingomis aplinkybėmis žmonės išmoktų veikti išvien.

Nors nuo septintojo dešimtmečio įvyko milžiniškas technologijų šuolis, mokslininkai labai patobulino įvairias gyvybės palaikymo sistemas, kosmoso ekspedicijų rengėjai susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir rusai kadaise, kai buvo ką tik pradėję ilgąją kelionę Marso link: silpnoji ekspedicijų į kosmosą grandis yra žmogus – esame pernelyg priklausomi nuo daugelio gyvenimo sąlygų.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU