Mokslininkai mins mįslę, kodėl bręstama anksti


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Faktai rodo, kad tiek mergaitės, tiek berniukai bręsta vis anksčiau, o tai gali turėti įtakos jų sveikatai ir socialiniam gyvenimui. Mokslininkai dar nežino, kodėl lytinio brendimo amžius mažėja, tačiau yra iškėlę keletą teorijų.

XIX amžiaus viduryje pirmosios menstruacijos mergaitėms paprastai prasidėdavo sulaukus septyniolikos metų, o dabar – vos trylikos. Krūtys  šiais laikais taip pat formuojasi gerokai anksčiau, per pastaruosius 150 metų jos pradėjo formuotis metais anksčiau, t. y. dar iki dešimtojo gimtadienio. Tai rodo 2009 metais danų atliktas tyrimas. Nors berniukų vystymasis nėra toks spartus, jie lytiškai bręsti taip pat pradeda anksčiau. Viso pasaulio berniukų chorai turi su tuo susitaikyti. 2007 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 463 choristai iš Kopenhagos berniukų choro, parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį berniukų balsai ėmė mutuoti vidutiniškai keturiais mėnesiais anksčiau, o visai neseniai, 2010 metais, Bulgarijoje atliktas tyrimas parodė, kad, palyginti su padėtimi prieš 30 metų, dabar berniukai lytiškai bręsti pradeda metais anksčiau. Mokslininkai išmatavo 6,2 tūkstančio iki 19 metų amžiaus berniukų sėklides ir nustatė, kad jos ima augti vaikams sulaukus dvylikos – tai yra pirmasis lytinės brandos požymis, 1980 metais atliktame tyrime dalyvavusiems berniukams jis pasireikšdavo sulaukus trylikos.

Suaugusiojo kūnas, vaiko smegenys

 

Ankstyvas brendimas, rodantis perėjimą iš vaiko į lytiškai subrendusį suaugusįjį, jaudina mokslininkus, nes greitas fizinis brendimas nesutampa su socialinio ir protinio brendimo procesais. Sunkumų kyla, kai mažo suaugusiojo elgesys turi  prisitaikyti prie įprastų socialinių taisyklių, kurios visiškai priešingos vaikystėje galiojusioms žaidimo taisyklėms, kai emociškai geriausiai jaučiamasi būnant namuose. Daugybė tyrimų parodė, kad kuo anksčiau mergaitės lytiškai subręsta, tuo labiau didėja depresijos ir baimės rizika. Ankstyva berniukų ir mergaičių lytinė branda susijusi su didesne tikimybe imti rūkyti, nusikalsti ir anksčiau pradėti lytinį gyvenimą.

Gali būti, kad laikui bėgant berniukai pripras prie kasdienio paaugliams ir suaugusiems įprasto darbo. Gali būti, kad laikui bėgant berniukai pripras prie kasdienio paaugliams ir suaugusiems įprasto darbo.,

 

Be to, dėl per ankstyvo brendimo gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Bergeno ir Tromsės universitetuose (Norvegija) atliekdami didelės apimties tyrimą(jo rezultatai buvo paskelbti 2007 metais) mokslininkai 40 metų stebėjo 60 tūkst. moterų, nurodžiusių, kada jos pradėjo lytiškai bręsti. Paaiškėjo, kad vienais metais ankstesnė branda lėmė 2,4 proc. padidėjusį mirtingumą. Rizika mirti nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, smegenų hemoragijos, nelaimingų atsitikimų ir kitų priežasčių moterims, kurios pirmųjų menstruacijų sulaukė iki 13 metų, padidėja 12 procentų, palyginti su tomis, kurioms mėnesinės prasidėjo vyresnėms negu 17.

Norvegų atliktas tyrimas nepaaiškina, kodėl taip yra, tačiau kiti mokslininkai įrodė, kad ankstyva branda didina riziką susirgti krūties arba kiaušidžių vėžiu. Anksčiau buvo manoma, kad ankstyva branda lėmė didesnę nutukimo tikimybę, tačiau dabar abejojama dėl šių sąsajų. Iš tiesų viskas yra priešingai: nutukimas vaikystėje gali lemti ankstyvą brandą.

Neturtingi bręsta vėliau

Logiška, kad gerai maitinamas  ir dažniausiai turintis antsvorio  vaikas vystosi greičiau negu liesas ir nusilpęs, nes tinkamai maitinamo vaiko organizmas turi augimui ir brandai daugiau reikiamų maistingųjų medžiagų išteklių ir energijos.

Tokia išvada buvo suformuluota 2003 metais atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo mokslininkai iš Belgijos, Danijos ir Suomijos. Rezultatai aiškiai parodė, kad vaikai pradeda anksčiau lytiškai bręsti, jeigu paauglystėje jaučiasi ekonomiškai saugūs. Paaiškėjo, kad vėlyvesnis lytinis brendimas būdingas besivystančioms šalims. Be to, socialiniai skirtumai tokiose valstybėse kaip Indija, Kamerūnas ir Pietų Afrika lemia vienais – o kai kuriais atvejais netgi trejais – metais vėlesnę brandą.

Nutukimo epidemijos vaidmuo

Mokslininkai staigų brendimo amžiaus šuolį, vykusį nuo XX amžiaus pradžios iki 7-ojo dešimtmečio, aiškina geros mitybos ir sveikatos būklės teorija. Tuo metu gyvenimo sąlygos Vakarų pasaulyje labai pasitaisė, o mergaičių amžius, kai prasideda pirmosios menstruacijos, Norvegijoje, Suomijoje ir JAV kas dešimtmetį trumpėjo 0,3 metų. Nuo to laiko gyvenimo sąlygos buvo  sąlygiškai stabilios ir geros, o pirmųjų mėnesinių sulaukiančių mergaičių amžius kas dešimtmetį mažėjo maždaug 0,1 metų. Dabartinio lėtesnio brendimo amžiaus mažėjimo nebegalima paaiškinti gerėjančia sveikatos būkle, todėl mokslininkai ėmė ieškoti kitų rodiklių, lemiančių berniukų ir mergaičių vystymąsi.

Tyrimai parodė, kad paplitusi nutukimo epidemija iš esmės gali būti ankstyvo vaikų brendimo priežastis. Kopenhagos ligoninės „Rigshospitalet“ gydytojas Andersas Juulis ir jo kolegos, daugelį metų tyrę ankstyvą brandą, 2010 metais atlikę tyrimą įrodė, kad brendimo amžių ir kūno masės indeksą (KMI), kuriuo matuojamas nutukimas, sieja glaudus ryšys. Mokslininkai, nuolat matuodami 1 528 berniukų sėklides nuo 1991 iki 1993 ir nuo 2006 iki 2008 metų, įsitikino, kad per 15 metų berniukai pradėjo bręsti maždaug pusmečiu anksčiau. Tyrimai parodė, kad ankstyvą brandą statistiškai galima paaiškinti didėjančiu KMI. Prie tokios pat išvados buvo prieita atlikus ir daugybę kitų tarptautinių tyrimų.

Cheminės medžiagos keičia organizmo hormonus

Žvelgiant iš biologinės perspektyvos, brendimo amžiaus ir KMI ryšys visiškai nestebina, nes organizmo riebalų atsargos daro įtaką hormonų, svarbių lytinio brendimo pradžiai, gamybai. Faktai rodo, kad akivaizdus svorio padidėjimas kūdikystėje suardo organizmo hormonų pusiausvyrą visam gyvenimui ir lemia ankstyvą brandą.

Kita teorija, kuriai šiuo metu skiriama daug dėmesio, siekiama paaiškinti aplinkoje esančių endokrininę sistemą pažeidžiančių medžiagų įtaką. Tai tokios cheminės medžiagos, kaip pesticidai, DDT, antipirenai, plastiko priedai, pavyzdžiui, ftalatai ir bisfenolis A. Cheminės medžiagos veikia natūralią hormonų funkciją, pažeidžia hormonų gamybą arba pakeičia audinių jautrumą hormono poveikiui.

Ankstyvą brandą skatina mokslininkai

Daugybė bandymų su gyvūnais parodė, kad endokrininę sistemą pažeidžiančios medžiagos gali paankstinti brandą. Lježo universiteto (Belgija) mokslininkas Jeanas Pierre`as Bourguignonas 2007 ir 2008 metais įrodė, kad nedideli DDT kiekiai padidino jaunų žiurkių patelių GnRH (peptidinio) hormono gamybą, todėl jos subrendo anksčiau nei įprasta. Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mokslininkas Heatheris Patisaulas 2009 metais parodė, kaip bisfenolis A paveikė ką tik gimusių žiurkių smegenų pagumburio liauką ir gyvūnai subrendo anksčiau nei įprasta.

Labai sunku nustatyti, kaip endokrininę sistemą pažeidžiančios medžiagos  veikia ankstyvą brandą, nes jų yra labai daug, o poveikis – skirtingas. Tačiau Kopenhagos ligoninės „Rigshospitalet“ gydytojas A. Juulis mano, kad endokrininę sistemą pažeidžiančios medžiagos vis dėlto daro įtaką. Vienas iš argumentų – 2010 metais atlikto tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad pastaraisiais metais padidėjo atskirtis tarp Danijos mergaičių amžiaus, kai prasideda pirmosios menstruacijos, ir amžiaus, kai ima formuotis krūtys. Per 15 metų krūtų formavimasis paankstėjo vienais metais, o mėnesinės – vos 0,3 metų.

Šią atskirtį galėjo lemti endokrininę sistemą pažeidžiančios medžiagos, kurios veikia panašiai kaip estrogenai, tiesiogiai darantys įtaką krūtų formavimuisi. Vien tik estrogenai negali lemti gaktos plaukų dygimo ar menstruacijų pradžios, tam reikia ir kitų hormonų. Ši teorija leidžia daryti išvadą, kad endokrininę sistemą žalojančios medžiagos daugiausia daro įtaką pirmajai lytinio brendimo fazei – krūtų formavimuisi – o vėlesnėms fazėms, pavyzdžiui, menstruacijoms, – gerokai mažiau.

Visiškai normalu, kad bendraamžių vaikų lytinė branda prasideda skirtingu metu. Tik kai kuriais atvejais tai nulemia ligos. Visiškai normalu, kad bendraamžių vaikų lytinė branda prasideda skirtingu metu. Tik kai kuriais atvejais tai nulemia ligos.,

Dėl skirtingų lytinio brendimo fazių mokslininkams sunku palyginti skirtingų tyrimų rezultatus ir nustatyti, kiek sumažėjo lytinio brendimo pradžios amžius. Be to, lytinio brendimo pradžios apibrėžimo nėra, todėl vienais atvejais tiriamas krūtų formavimosi pradžios, o kitais – maždaug po trejų metų pasirodančių pirmųjų menstruacijų faktas. Pirmuoju berniukų lytinio brendimo požymiu laikomas sėklidžių padidėjimas, vėliau, po dvejų trejų metų, prasideda balso mutacija. Dažnai mokslininkai pasirenka ne tik skirtingus lytinio brendimo pradžios rodiklius, bet ir taiko skirtingus metodus. Pavyzdžiui, krūtų formavimasis vienų tyrėjų vertinamas pagal išorinius krūtų požymius, o kitu atveju gydytojai stebi krūtų audinio ir riebalų mažų sankaupų pokyčius.

Šeima daro įtaką hormonams

Kaip ankstyva branda gali turėti įtakos vaiko socialinei gerovei, taip ir socialiniai santykiai gali lemti lytinės brandos pradžią. Dar prieš du dešimtmečius Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkas Jay Belsky teigė, kad kai šeima yra problemiška, vyksta natūrali biologinė hormonų reakcija, kurią veikia stresas, ir vaikai greičiau lytiškai subręsta, kad patys galėtų kurti naują, saugią šeimą. Ši teorija buvo vertinama prieštaringai, tačiau ją paremia du – 2005 ir 2008 metais – atlikti tyrimai. Sent Katrinse įsikūrusio Brocko universiteto (Kanada) mokslininkai ištyrė 8 tūkst. vaikų iš JAV ir Didžiosios Britanijos ir įrodė, kad tais atvejais, kai vaikai negyveno su savo biologiniais tėvais, mergaičių pirmosios menstruacijos prasidėdavo anksčiau, anksčiau pradėdavo mutuoti ir berniukų balsai. Patėvis negalėdavo atstoti tėvo. Keista, jog rezultatai nesiskyrė pagal  tai, ar vaikai gyveno su savo motina, ar ne.

Stebinantys rezultatai

2010 metais Kalifornijos Berklio (JAV) universiteto mokslininkė Julianna Deardorff bandė išsiaiškinti, kaip tėvo nebuvimas gali paankstinti brandą. Ji ištyrė, kad tėvo nebuvimas darydavo įtaką, jeigu motina gaudavo dideles pajamas. Mokslininkė negali paaiškinti šių stebinančių rezultatų, tačiau mano, kad mažesnes pajamas gaunančios šeimos labiau linkusios prašyti draugų ar giminaičių pagalbos, todėl tėvo nebuvimas labiau pažeidžia turtingesnes šeimas.

Kuo aktyviau mokslininkai stengiasi atsakyti į klausimą, kodėl vaikai anksčiau bręsta, tuo aiškesnė išvada, kad šį vystymosi procesą lemia daugybė skirtingais būdais vienas su kitu susijusių veiksnių. Būtent todėl šiandien šio reiškinio dar neįmanoma paprastai paaiškinti. Lygiai taip pat neįmanoma pasakyti, kaip kis lytinės brandos amžius ateityje. Bet kokiu atveju, jeigu ateinančius 100 metų dabartinė tendencija nesikeis, teoriškai galima numatyti, kad berniukų balsas mutuos, kai jie sulauks vos dešimties, o mergaičių krūtys formuosis dar nepradėjus lankyti mokyklos.

Iki šiol lieka neaišku, kaip viskas klostysis ateityje ir kokių padarinių tai turės.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.11.03, 16:09
This infortmaoin is off the hizool!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU