Kas yra intelektas?


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Kodėl vieni žmonės protingesni už kitus? Pastaraisiais metais mokslininkai nemažai sužinojo, kaip veikia smegenys spręsdamos konkrečias užduotis, tačiau iki šiol nėra aišku, kas yra protas. Nauji moksliniai tyrimai atskleidžia, kuriose smegenų dalyse slypi mūsų intelektas ir kad genai turi įtakos mūsų protiniams gebėjimams.

Nors vieni žmonės būna intelektualesni už kitus, sąvoką intelektas sunku apibrėžti, o dar sunkiau – suprasti. Žmogaus smegenys turi ypatingą savybę gauti naujų žinių darydamos išvadas, šias žinias taikyti, kai tenka spręsti problemas, mąstyti abstrakčiai ir mintis reikšti žodžiais. Mokslininkams ilgą laiką buvo neaišku, kaip smegenys sugeba atlikti šiuos sudėtingus veiksmus, ir tik dabar jie ima suprasti, kas apskritai yra intelektas ir kuri smegenų sritis už jį atsakinga.

Daugybe įvairių IQ testų siekiama nustatyti žmogaus intelekto lygį. Jei asmuo surenka daug taškų atlikęs vieną testą, tikėtina, kad surinks daug taškų ir atlikęs kitus. Daugybe įvairių IQ testų siekiama nustatyti žmogaus intelekto lygį. Jei asmuo surenka daug taškų atlikęs vieną testą, tikėtina, kad surinks daug taškų ir atlikęs kitus.,

Dirbdami su sudėtingais skeneriais, mokslininkai sugebėjo pamatyti, kurie smegenų centrai būna aktyvūs, kai tyrimo dalyviai sprendžia konkrečias užduotis. Šis metodas padėjo suprasti, kaip veikia smegenys ir kokias funkcijas atlieka skirtingi smegenų centrai, tačiau nepadėjo suprasti pačios intelekto sąvokos.

Viena aišku: būti protingam ir būti intelektualiam – du skirtingi dalykai. Protingumas dažnai reiškia žmogaus turimas žinias ir gebėjimus, o intelektualumas – žmogaus gebėjimą kaupti žinias ir jomis pasinaudoti. Aukštas intelekto lygis sudaro puikias sąlygas žmogui tapti protingam, tačiau norint tokiam tapti reikia gauti žinių studijuojant arba įgyjant patirties. Paprastai kalbant, perskaitęs knygą žmogus tampa protingesnis, bet ne intelektualesnis.

Sunku tirti protinius gebėjimus

Intelektas yra ne tik tam tikrų įgūdžių turėjimas, pavyzdžiui, kalbos supratimas, gera atmintis ar gebėjimas spręsti problemas, bet gebėjimas išnaudoti visas smegenų galimybes. Pavyzdžiui, žmogus, kurio kai kurie įgūdžiai yra puikūs, vis dėlto nepajėgs išlaikyti egzamino, jeigu nesupras užduoties, negalės prisiminti matematinės formulės arba nesugebės pritaikyti konkrečiam uždaviniui tinkamos formulės.

Kaip tik todėl, kad intelektas yra gebėjimas pasinaudoti visomis smegenų galimybėmis, jį sunku tirti. Pirmiausia susiduriama su sunkumu, kai reikia įvertinti intelektą norint palyginti intelektualių ir ne tokių intelektualių žmonių smegenis.

Psichologai yra sukūrę daugybę testų, kuriais galima nustatyti vadinamąjį žmogaus intelekto koeficientą (IQ). Visiems testams bendra tai, kad jų rezultatas išreiškiamas tam tikru skaičiumi, taigi didelės grupės žmonių rezultatų vidurkis bus 100. Skirtingos testų versijos remiasi skirtingomis užduotimis, todėl pati sąvoka intelekto koeficientas dažnai kritikuojama, nes vertinami tik tam tikri įgūdžiai – nebūtinai geresni ar naudingesni už kitus. Todėl kyla rizika ne tik dėl to, kad IQ testas teisingai  neatspindės žmogaus intelekto lygio, bet ir dėl to, kad viena lytis arba tam tikra visuomenės grupė gali gauti puikius testo rezultatus, nes testo užduotys susijusios su konkrečiais gebėjimais. Labai apibendrintai galima pasakyti, kad jeigu intelekto testas pateikiamas lietuvių kalba, galima susidaryti įspūdį, kad lietuviai – intelektualiausia pasaulio tauta. Jei teste daugiausia kūrybinių užduočių, menininkai surinks daugiau taškų negu matematikos mokytojai.

Daugelis kritikuoja IQ testą

Sąvoka intelekto koeficientas dažnai vertinama skeptiškai ir nepatikliai, tačiau britų psichologas Charlesas Spearmanas dar 1923 metais padarė išvadą, kad testas nėra toks klaidingas, kaip buvo manoma. Jis įsitikino: jei žmogus surenka daug taškų, atlikęs vienos rūšies intelekto testą, labai tikėtina, kad gavęs kitą testą – kuris paremtas visai kitomis savybėmis – jis irgi surinks daug taškų.

Spearmanas įvedė sąvoką bendrasis intelektas – g. Ji apibrėžiama kaip gebėjimas naudotis visais turimais gabumais. Atliekant intelekto testą dalis testo rezultatų priklauso nuo žmogaus specialių gebėjimų spręsti testo užduotis, o kita dalis – nuo jo bendrojo intelekto.

Kaip ir visoms žmogaus savybėms, taip ir intelektui formuotis yra labai svarbi genų ir aplinkos sąveika. 2009 metais Didžios Britanijos Karališkojo Londono koledžo psichologas Robertas Plominas su kolegomis vertino 8791 dvynių porų intelektą visą vaikystės laikotarpį. Ankstyvoje vaikystėje monozigotinių dvynių intelektas beveik nesiskyrė. Nors dvyniams augant radosi šiek tiek skirtumų, tačiau net ir sulaukusių dešimties, jų intelektas buvo beveik toks pat. Heterozigotiniai dvyniai nuo pat gimimo buvo gana skirtingi, o jiems augant skirtumai tik ryškėjo. Faktai rodo ne tik tai, kad genai atlieka svarbų vaidmenį, bet ir tai, kad jų reikšmė intelektui didėja žmogui augant.

Kiti tyrimai rodo, kad bendrasis intelektas gerokai – 50–75 proc. – priklauso nuo genų, tačiau ryšys tarp jų yra sudėtingas. Jei vaikas, kurio genetinis kodas rodo, kad ateityje jis bus intelektualus, nebus ugdomas ir jam nebus sudaroma galimybių plėtoti savo gabumus, atlikęs intelekto testą jis surinks mažai taškų, kaip ir bet kuris tokioje pačioje aplinkoje augęs vaikas  – taigi tokiu atveju genai neturi daug reikšmės.

Aplinka padeda atsiskleisti intelektui

Aplinkoje, kurioje vaikas yra ugdomas ir kurioje sudaromos galimybės vystytis jo protinėms savybėms, vaikas naudosis ir visais savo genetiniais ištekliais. Taigi ir vaiko intelekto savybes bus galima grįsti jo genais.

Vis dėlto minėtieji dvynių tyrimai rodo, kad nelavinami, tačiau gerą genų rinkinį turintys vaikai patys sugeba susikurti tokią aplinką, kurioje jų genetiškai įgimtos savybės būtų tobulinamos – todėl vaikai su amžiumi tampa vis intelektualesni.

Robertas Plominas drauge su tarptautine mokslininkų grupe siekia nustatyti genus, formuojančius mūsų intelektą. Naudojantis DNR mikrogardelėmis – tam tikrais lustais, kuriuose išdėstomi šimtai tūkstančių mažų DNR atkarpų iš visų 46 žmogaus chromosomų, – galima sukonstruoti tyrimo dalyvio genetinį profilį, jis vienu metu rodo visas žmogaus genų variacijas.

Palyginę daugybės labai intelektualių žmonių rezultatus, mokslininkai gali atrasti genetinius tyrimo dalyvių panašumus, o palyginę intelektualių ir neintelektualių tyrimo dalyvių rezultatus – surasti šių dviejų grupių genetinius skirtumus. Taigi šie tyrimai leidžia nustatyti, kokie genai lemia mūsų intelekto lygį.

Tyrimo rezultatai dar nėra paskelbti, tačiau vienas mokslininkas Oliveris Davisas daro išvadą, kad vienas, už intelektą atsakingas genas  neegzistuoja. Šiuo metu mokslininkai yra atradę šimtus ir net tūkstančius genų, turinčių įtakos intelektui, tačiau, jei juos atskirtume, vieno geno įtaka būtų mažesnė negu 1 procentas. Tik bendras daugybės skirtingų genų rinkinys iš dalies lemia intelektą. Šis atradimas paremia 2005 metais Roberto Plomino ir Yulios Kovas pateiktą generalistinę genų teoriją. Anot šios teorijos, kiekvieną mūsų protinį gebėjimą, pavyzdžiui, atmintį arba abstraktų mąstymą, valdo daugybė genų, o kiekvienas šių genų valdo daugybę mūsų gebėjimų.

Jeigu žmogus kasdien 50 dienų iš eilės žaidžia kompiuterinį žaidimą, smegenys ima eikvoti gerokai mažiau energijos negu žaidimo pradžioje. Jeigu žmogus kasdien 50 dienų iš eilės žaidžia kompiuterinį žaidimą, smegenys ima eikvoti gerokai mažiau energijos negu žaidimo pradžioje.,

Nėra genų, suteikiančių ypatingų intelektinių gebėjimų. Antra vertus, būtent genai ir lemia aukštesnį intelektą. Robertas Plominas mano, kad tam tikri genai daro įtaką intelektui gerindami pagrindines smegenų funkcijas. Pavyzdžiui, vienas genas gali lemti neuroną supančio baltymo mielino storį, o esant storesniam dangalui, nerviniai impulsai perduodami greičiau. Genas taip pat gali padidinti neuronų gebėjimą kurti jungtis ir sudaryti sudėtingesnį neuronų tinklą.

Paprasti sprendimai yra protingi

Generalistinė genų teorija visiškai neprieštarauja bendrojo intelekto (g veiksnio) sąvokai. Juk teigiama, kad jeigu žmogus surenka daug taškų viename intelekto teste, tai ir atlikti kitus intelekto testus jam seksis puikiai. Žmogus iš prigimties yra daugiau ar mažiau intelektualus, tačiau savo intelektą jis gali taikyti tam tikroje srityje, pavyzdžiui, muzikai, matematikai ar kalboms.

Roberto Plomino teorija taip pat teigia, kad skirtingi intelektiniai gebėjimai nėra susiję su konkrečiomis smegenų vietomis arba centrais. Daugybė įvairių smegenų sričių yra atsakingos už konkrečių užduočių atlikimą. Nuo XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios buvo žinoma, kad smegenys gali atlikti tą pačią užduotį daugybe skirtingų būdų. Tyrimas parodė, kad intelektualių žmonių smegenys geriau išnaudoja turimus išteklius ir problemas sprendžia paprastesniu būdu, o mažiau intelektualių žmonių smegenys renkasi daugybę aplinkkelių, kol randa teisingą sprendimą.

Šią teoriją vėliau parėmė JAV Kalifornijos Irvino universiteto neurologas Richardas Haieris. Jis įrodė, kad smegenys naudoja mažiau energijos spręsdamos jau žinomą užduotį. Tyrimo dalyviai žaidė kompiuterinį žaidimą „Tetris“, tai yra turėjo pasukti arba apversti figūras taip, kad tilptų į paliktus tarpus. Po 50 dienų pratybų energijos sąnaudos sumažėjo tose smegenų srityse, kurios nebuvo būtinos žaidžiant žaidimą.

Šis bandymas parodė, kad žmonės naudoja smegenis skirtingais būdais, nors jiems reikia susidoroti su tokia pačia užduotimi. Tačiau šie skirtingi būdai nėra individualūs. 1995 metais Richardas Haieris įrodė, kad vyrai ir moterys naudojasi smegenimis skirtingai. Tyrimas atskleidė, kad kai tyrimo dalyviai sprendė matematinę užduotį, jie naudojosi tomis pačiomis smegenų dalimis vienodai, tačiau buvo pastebėti skirtumai smegenų žievės smilkinių skiltyse. Šiose skiltyse neuronai sunaudojo daugiau energijos, jų veikla buvo tuo aktyvesnė, juo geriau buvo sprendžiama užduotis. Tai rodo, kad ši smegenų žievės skiltis yra susijusi su matematinių užduočių sprendimu. Mokslininką nustebino tai, kad šiuos skirtumus jis pastebėjo tik tiriamose vyrų smegenyse. Moterų smegenų žievės smilkinių skiltys sunaudojo tiek pat energijos kiek ir kitos skiltys. Moterys užduotį išsprendė gerai arba vidutiniškai.

Vyrų ir moterų smegenys skiriasi

Šiais rezultatais Richardas Haieris parodė, kad vyrai ir moterys, spręsdami matematines užduotis, smegenimis naudojasi skirtingai. Vėliau daugelis mokslininkų įrodė, kad nuo lyties priklausantys intelektiniai gebėjimai yra glaudžiai susiję su tuo, kaip vyrai ir moterys naudojasi smegenimis. Be to, skiriasi vyrų ir moterų smegenų sandara. Smegenų sandara tiriama atliekant magnetinio rezonanso tyrimus (MRI), šie, kitaip nei PET ir fMRI, registruoja ne neuronų veiklą, o jų struktūrą, todėl galima pamatyti detalią smegenų pilkosios ir baltosios medžiagų sandarą. Pilkoji medžiaga randama smegenų žievėje, ją sudaro neuronų kūnai, o po smegenų žieve esanti baltoji medžiaga sudaryta iš ilgų neurono ataugų aksonų, sudarančių jungtis su nutolusiomis smegenų dalimis.

 

Jeigu palygintume smegenis su kompiuteriu, pilkoji medžiaga būtų procesorius, atliekantis visas operacijas, o baltoji medžiaga – standusis diskas ir grandinė, užtikrinanti, kad duomenys būtų perduodami iš procesoriaus į kitas kompiuterio dalis. Kompiuteris negali naudotis galingu procesoriumi optimaliai, jeigu standusis diskas yra labai lėtas. Lygiai taip pat svarbu, kad smegenų pilkoji ir baltoji medžiagos būtų gerai išsivysčiusios ir atitiktų viena kitą, kad smegenys veiktų puikiai.

Mokslininkai atlieka detektyvų darbą

Norėdami sužinoti, kuri smegenų dalis yra atsakinga už intelektą, Naujosios Meksikos Albukerkio universiteto (JAV) profesorius Richardas Haieris ir jo kolega Rexas Jungas 1988–2007 metais atliko 37 tyrimus. Šiais tyrimais mokslininkai siekė nustatyti smegenų sritis, susijusias su intelektu. 2007 metais Haieris ir Jungas paskelbė rezultatus. Jie nerado vienos smegenų srities, atsakingos už žmogaus intelektą, tačiau išsiaiškino, kad keturiolika pilkojoje smegenų medžiagoje esančių laukų, išsidėsčiusių po visą smegenų žievės plotą, turėjo didelės įtakos tyrimo dalyvių intelektui. Visi šie laukai smegenų tyrinėtojams jau buvo žinomi kaip Brodmanno žieviniai laukai. Jie pavadinti vokiečių neurologo Korbiniano Brodmanno, prieš 100 metų atradusio 52 smegenų žievės laukus, kurių neuronų sandara skiriasi nuo aplink juos esančios pilkosios medžiagos sandaros, vardu. Brodmannas pastebėjo šių laukų kitokią sandarą, tačiau tik vėliau buvo išsiaiškinta, kad šie laukai susiję su tam tikromis smegenų funkcijomis.

Jeigu vaikas, nuo gimimo turintis intelektinių polinkių, bus ugdomas, ateityje galės pasinaudoti savo genetiniu pranašumu. Jeigu vaikas, nuo gimimo turintis intelektinių polinkių, bus ugdomas, ateityje galės pasinaudoti savo genetiniu pranašumu.,

Keturiolika Haierio ir Jungo atrastų Brodmanno laukų turi įtakos dėmesiui, atminčiai, kalbai bei jutimams. Vadovaudamiesi savo išvadomis, mokslininkai sukūrė vadinamąją P-FIT intelekto teoriją, ji atitinka Roberto Plomino generalistinę genų teoriją. P-FIT teorija pavadinta pagal smegenų žievės momens ir kaktos laukų sąveiką (parieto-frontal integration theory), kuri patvirtina, kad intelektas susijęs su informacijos srautu, prasidedančiu smegenų užpakalinėje dalyje ir pasibaigiančiu tarp dviejų pusrutulių smegenų priekinėje dalyje.

Esame protingi dėl tinklo smegenyse

Anot P-FIT teorijos, baltoji medžiaga jungia keturiolika Brodmanno žievinių laukų į vieną tinklą, turintį didžiausią įtaką intelektui. Nė vienas pilkosios ar baltosios medžiagos laukas nėra išskirtinai svarbus, tačiau visi jie yra būtinos sudedamosios tinklo dalys. Jeigu tam tikri laukai yra labai gerai išsivystę, su jais susiję procesai gali vykti greičiau ir efektyviau, o kitos tinklo dalys, priešingai, gali šiuos procesus stabdyti. Kad bendrasis intelekto lygis būtų aukštas, reikia, kad visi laukai būtų vienodai gerai išsivystę. Tačiau net jeigu keliuose laukuose įvyks teigiamų pokyčių, pagerės žmogaus gebėjimai tam tikrose srityse, pavyzdžiui, kalbiniai gebėjimai.

JAV Pasadenos Kalifornijos technologijų instituto mokslininkas Janas Gläscheris 2010 metais atliko tyrimą ir juo savaip patvirtino P-FIT teoriją. Visų tyrimo dalyvių smegenys buvo pažeistos, o pažeidimai paveikė jų protinius gebėjimus. Gläscheris žinojo, kurios smegenų sritys buvo pažeistos, jis galėjo sugretinti tyrimo dalyvių bendrąjį intelekto lygį su jų smegenų pažeidimais. Paaiškėjo, kad baltosios medžiagos srities, jungiančios kaktos lauką su kairiuoju smegenų pusrutuliu, pažeidimai neigiamai veikia bendrąjį intelektą.

 

Savo tyrimuose Gläscheris rėmėsi daugybe intelekto testų, todėl galėjo nustatyti bendrąjį tyrimo dalyvio intelekto lygį, g veiksnį, ir konkrečius protinius gebėjimus, pavyzdžiui, kalbos suvokimą ar erdvės pojūtį. Taikydamas statistinius metodus, jis išsiaiškino, kurie iš šių gebėjimų buvo tiesiogiai susiję su g veiksniu, o kurie – su tyrimo dalyvio geresniais tam tikros srities gebėjimais. Galima būtų tikėtis, kad gebėjimų sritį, tiesiogiai susijusią su g veiksniu, lemia konkrečios smegenų skilties dalis, tačiau rezultatai atskleidė ką kita. Pasirodo, kad 10-asis Brodmanno žievinis laukas (BA 10), esantis kairiojoje kaktos skiltyje, turėjo didelę įtaką žmogaus bendrajam intelektui, g veiksniui, bet nebuvo susijęs su kokiais nors konkrečiais protiniais gebėjimais.

Maža smegenų sritis yra labai svarbi

Brodmanno 10-asis žievinis laukas yra centrinėje baltosios smegenų medžiagos „pagrindinio kelio“, turinčio didelę įtaką intelektui, dalyje. Iš ankstesnių tyrimų žinoma, kad ši sritis susijusi su abstrakčiu mąstymu. Janas Gläscheris pastebėjo, kad ši nedidelė sritis atlieka svarbų vaidmenį. Jis mano, kad ši sritis veikia kaip valdymo centras, jame informacija paimama iš mūsų darbinės atminties ir pateikiama smegenims apdoroti. Gläscheris aiškina: „Darbinė atmintis yra ribota, todėl nuolat atnaujinama. Reikia kontrolės mechanizmo, kuris išskirtų darbinės atminties turinį ir priverstų smegenis jį atnaujinti. Mes manome, kad BA 10 atlieka pagrindinį vaidmenį kontroliuodamas procesus, svarbius mūsų kasdieniam gyvenimui.“

Iki šiol veiksmingiausia priemonė, kurią taiko mokslininkai siekdami atsakyti į klausimą, kas yra intelektas ir kuri smegenų sritis už jį atsakinga, yra skenavimo ir intelekto testų rezultatų gretinimas. Mokslininkai taip pat remiasi genetiniais tyrimais, tikėdamiesi netrukus surasti už intelektą atsakingus genus ir paaiškinti, kaip jie lemia protinius gebėjimus. Galbūt ateityje žmogaus intelekto lygį galėsime nustatyti nuskenavę smegenis ir pateikę DNR profilį.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.12.08, 21:30
~lol
Galima, juk dalis intelekto priklauso nuo aplinkos veiksnių. Smegenys auga iki ~26 metų, tad jei dar tiek nesukako, manau, kad galima laisvai šiek tiek jį pakelti. O kaip kelti, tai nežinau. Galbūt padėtų smegenų mitybą ir veiklą gerinantys papildai, medžiagos, vitaminai bei tam tikra smegenų mankšta: įvairių pratimų smegenims darymas, muzikos klausymas, mąstymas, analizavimas, skaičiavimas, multitasking'as (protinėje veikloje) ir kt. Žinoma, nevartoti alkoholio, tabako ir kitokių pavojingų narkotikų. Na čia tokia mano nuomone ir aš linkęs ja tikėti, nes taip lengviau ant širdies, kad dar gali pakelti savo intelekto lygį ir jis gali ne tik prastėti su laiku.

2012.09.11, 21:28
~bla
negalima.

2012.01.18, 18:09
~Anonymous
Gal kas galetumete atsakyti i klausima, ar isviso imanoma sustiprinti intelekta ar ne?

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU