Klimatas ir gyvūnai (I dalis)


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Visuotinis atšilimas – tai didžiausias biologų kada nors stebėtas eksperimentas. Kas atsitiks, kai žemės paviršiaus temperatūra pakils dviem laipsniais? Ar gyvūnų rūšys išnyks, ar sugebės prisitaikyti prie pakitusių sąlygų? Šiandien atsakymo nežinome, bet po 100 metų pamatysime. Kai kurie gyvūnai jau dabar priversti ieškoti kitos gyvenamosios vietos arba taikytis prie aukštesnės temperatūros.

Per pastaruosius 100 metų Žemės klimatas šiltėjo ir šiltės dar bent 100 metų. Kokių padarinių šis reiškinys turės gyvūnams ir augalams? Atsakymo į šį klausimą kol kas neturime. Kas laimės, o kas pralaimės, biologams numatyti gana sunku. Augalai ir gyvūnai sudaro sudėtingą sistemą, joje svarbios įvairios aplinkybės ir kiekvienai gyvūnų bei augalų rūšiai būdingos sąlygos – gyvenamoji vieta, atsparumas temperatūros svyravimams, kiti augalai ir gyvūnai, su kuriais jie gali gyventi.

Per pastaruosius 100 metų Žemės klimatas šiltėjo ir šiltės dar bent 100 metų. Per pastaruosius 100 metų Žemės klimatas šiltėjo ir šiltės dar bent 100 metų.,

Turbūt būtų neįmanoma surinkti duomenų apie visas Žemėje gyvenančias rūšis, juolab kad jų suskaičiuota daugiau kaip 30 milijonų. Tačiau galima pažvelgti atgal ir pasižiūrėti į praeities įvykius. Žemės istorijoje klimatas – kur kas staigiau  ir smarkiau – yra keitęsis keletą kartų. Prieš 56 milijonus metų Žemės paviršiaus vidutinė temperatūra pakilo 7 laipsniais. Fosilijos rodo, kad tuo metu išnyko dauguma didelių stuburinių gyvūnų. Ne visada vis dėlto istorija klostėsi taip dramatiškai.

Paskutinis ledynmetis baigėsi maždaug prieš 14,7 tūkst. metų. Grenlandijos sausumoje iš daugiamečio įšalo rievių matyti, kad temperatūra per kelerius metus pakilo dešimčia laipsnių.

Daugelis paukščių rūšių nuskrenda tolimą atstumą nuo perėjimo iki žiemojimo vietų. Nors teoriškai klimato kaita juos turėjo smarkiai paveikti, didelės žalos paukščiams nebuvo padaryta – vieni pasitraukė, jų vietas užėmė kiti. Tačiau po paskutinio ledynmečio Europoje ir Amerikoje išnyko daugelis didesnių žinduolių rūšių. Tyrinėtojai nesutaria, ar tai lėmė klimato pokyčiai, ar juos išnaikino akmens amžiaus žmonės.

Išgyveno migruodami

Fosilijų tyrimai rodo, kad dauguma gyvūnų prisitaikė prie klimato pokyčių migruodami. Kai klimatas šiltėjo, jie keliavo ašigalių link, o kai temperatūra krito – pusiaujo link. Toks elgsenos modelis panašus daugumoje Žemės vietų, jį taip pat taiko mokslininkai, norėdami bent teoriškai numatyti visuotinio klimato atšilimo padarinius.

Stebėti visas žemyno paukščių rūšis nėra galimybių. Todėl ekologai išvadas daro pasitelkdami kompiuterinius modelius. Deja, kompiuteriniai modeliai dažnai būna supaprastinti ir neatsižvelgia į svarbų rūšių gyvavimo veiksnį – evoliuciją. Daugumoje nūdienos teorijų rūšys yra nelyginant biliardo kamuoliukai, kuriuos stumdo šilumos frontas.

Kai kurios rūšys kovoja

Kai kurių rūšių gyvi organizmai,  užuot persikėlę kur nors kitur, gali likti savo įprastose vietose ir kovoti. Europoje yra roplių ir varliagyvių, paplitusių gana mažoje teritorijoje aplink Viduržemio jūrą. Daugumos šių rūšių artimi giminaičiai paplitę gerokai toliau į šiaurę, o jų populiacija užima daug didesnes teritorijas. Anksčiau tyrinėtojai manė, kad tokios nedidelės užsilikusios rūšys nuo šilumos išnyks, o mobilesni jų giminaičiai persikels šiauriau. Tačiau gyvūnai neišnyko – liko pietuose ir prisitaikė prie naujų klimato sąlygų, kurios susidarė Pietų Europoje po paskutinio ledynmečio. O štai judresnieji  giminaičiai, migravę į šiaurę, neįgijo savybių, padedančių prisitaikyti, todėl klimatui atšilus jie nebeturės kur toliau trauktis.

Anaiptol ne visos rūšys bando keltis kitur. Europoje atlikta nemažai eksperimentų bandant perkelti į naujas vietas įvairių medžių rūšių. Paaiškėjo, kad dauguma rūšių visai nesunkiai prisitaikė gyventi gerokai šiauriau nei buvo įpratusios. Jos, žinoma, pernelyg nesuvešėjo ir su vietiniais augalais nesupanašėjo.

Už karštį blogiau – izoliacija

Kai kurios gyvūnų ir augalų rūšys atsiduria dar kitokioje padėtyje. Vienos rūšys išnyksta, atkeliauja kitų. Vis dėlto pastarosioms reikia erdvės ir laisvės judėti. Labai svarbu, kad rūšis nebūtų izoliuota nedidelėje gamtos oazėje, apsuptoje žmonių civilizacijos.

Pavyzdžiui, jeigu salamandra negalės keliauti nuo vieno vandens telkinio prie kito – dėl pernelyg didelio atstumo arba kelią pastojančio greitkelio – jos bus priverstos gyventi vienoje vietoje ir arba prisitaikys, arba žus. Tai mūsų nūdienos rūpestis, nes didelių natūralios gamtos plotų lieka vis mažiau. Manoma, kad jau netrukus rūšių skaičius ims pavojingai sparčiai mažėti. Ne tik dėl šiltėjančio klimato, bet ir dėl stipresnio žmonių veržimosi į natūralų gamtovaizdį.

Kai kurių vietų trūksta
Rimtų ir pagrįstų tyrimų apie klimato pokyčių įtaką gyvūnams ir augalams Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje beveik nėra. Todėl straipsnio rengėjai šių regionų neaptarė.

Baltųjų lokių laimikis mažėja
Baltieji lokiai daugiausia minta žieduotaisiais ruoniais, o juos medžioja ant vandenyno ledo. Suaugęs baltasis lokys per metus vidutiniškai suėda 45 ruonius. Tačiau dėl visuotinio atšilimo ledas arktinėse platumose metai iš metų tirpsta, o lokiai vis dažniau priversti medžioti sausumoje. Jiems tenka pasitenkinti grobiu, aptiktu išplėšus paukščių lizdus arba šiukšlių krūvose – tai apgailėtinai mažai kelis šimtus kilogramų sveriančiam plėšrūnui.

Per 1980–2004 metų laikotarpį suaugusių baltųjų lokių patelių, gyvenančių prie Hadsono įlankos, vidutinis svoris sumažėjo nuo 295 iki 230 kilogramų. Svorio mažėjimas paveikia ir jauniklius, nes didžiausios ir stipriausios patelės yra tinkamiausios motinystei, o jų jaunikliai turi daugiausia galimybių išgyventi. Be to, nėra pastebėta, kad patelės, sveriančios mažiau nei 195 kilogramus, turėtų jauniklių. Jeigu vidutinis lokių svoris ir toliau kris, tai po 20–30 metų jis pasieks šią ribą.

Galbūt ir ateityje baltieji lokiai galėtų gyventi misdami kitkuo? Galbūt ir ateityje baltieji lokiai galėtų gyventi misdami kitkuo?,

Žieduotieji ruoniai visiškai priklausomi nuo vandenynų ledo, jie čia augina ir maitina savo jauniklius. Tirpstant ledui nyksta baltųjų lokių grobis. Mažėja plotų, kuriuose gali gyventi ir maitintis lokiai. 1987 metais Hadsono įlankos vakarinėje pakrantėje gyveno maždaug 1200 lokių, o 2004 metais jų skaičius sumažėjo iki 935.

Išlikti padėtų kitokia mityba

Daugelis mano, kad ateityje baltieji lokiai išnyks. 2007 metais Svalbarde tyrinėtojai aptiko baltojo lokio patino apatinio žandikaulio fosiliją. Prieš 120 tūkst. metų gyvenusio lokio kaulas buvo lygiai tokio paties dydžio kaip šiuolaikinių lokių, nors tuo metu Svalbarde buvo gerokai šilčiau negu šiais laikais ir ledo šiose vietose apskritai nebuvo. Galbūt ir ateityje baltieji lokiai galėtų gyventi misdami kitkuo?

Medžiai kyla į viršų

Iš senų nuotraukų matyti, kad Uralo kalnuose per pastarąjį šimtmetį miško riba pakilo į viršų 40–80 metrų. Vegetacijos laikotarpis sutrumpėjo. Miško riba pasislinko ir Alpėse, ir Skandinavijos miškuose, ir Uolinių kalnų Kanados dalyje. Pastarajame regione vidutinė temperatūra per XX amžių pakilo 1,5 laipsnio. Ateityje miškingų plotų kalnuotose vietovėse bus daugiau. Ten, kur anksčiau buvo nederlingi šlaitai, ims augti naujų rūšių augalija.

Vorai auga
Rytų Grenlandijoje Zakenbergo tyrimų stoties mokslininkai 10 metų stebėjo apylinkėse gyvenančius plėšriavorius. Šiose apylinkėse sniegas nutirpsta 20–25 dienomis anksčiau nei prieš kelis dešimtmečius. Kuo ilgesnis laikotarpis be sniego, tuo ilgiau vorai gali ieškotis maisto. Dėl šios priežasties vidutinis plėšriavorių svoris padidėjo 8–10 procentų. Vorų patinai anksčiau subręsta, o patelės susilaukia daugiau jauniklių.
Ateityje daugelis šaltakraujų gyvūnų taps didesni, jų populiacija gausės. Pusiausvyra tarp rūšių gali būti sutrikdyta.

Amerikiniam kiškėnui per karšta
Amerikiniai kiškėnai gyvena Kanados ir vakarinės JAV dalies kalnuose. Jie paplitę maždaug 2,5–4 kilometro aukštyje virš jūros lygio. Tačiau gyvūnai išnyko net septyniose iš dvidešimt penkių žinomų jų gyvenamųjų vietų. Šios rūšies kiškėnai žūsta per pusvalandį, jei temperatūra pasiekia 31 laipsnį šilumos.

Amerikiniai kiškėnai žūsta per pusvalandį, jei temperatūra pasiekia 31 laipsnį šilumos. Amerikiniai kiškėnai žūsta per pusvalandį, jei temperatūra pasiekia 31 laipsnį šilumos.,


Naujos vietos apsigyventi amerikiniai kiškėnai gali ieškotis tik tada, kai oras atvėsta ir kai gali keliauti žemumomis. Temperatūrai kylant, tinkamų vietų lieka vis mažiau – jos kaip salos, kurias pamažu užtvindo kylantis vanduo.
Ateityje amerikiniams kiškėnams – kaip ir kitoms kalnuose gyvenančioms gyvūnų rūšims – gresia išnykimas.

Kinivarpos džiaugiasi šiluma
Kinivarpos dendroctonus ponderosae ypač mėgsta gyventi suktaspyglėse pušyse. Kinivarpų lervos išgraužia po žieve takus. Jos perneša grybelį, o šis sunaikina medį. Pastaraisiais metais kinivarpų daroma žala ypač didelė, nes viso gyvenimo ciklą jos dabar gali išgyventi per vienus metus; anksčiau, kai klimatas buvo šaltesnis, ciklas trukdavo dvejus metus.
Ateityje, jeigu kinivarpos nebus sustabdytos, bus sunaikinta daugelis Šiaurės Amerikos miškų.

Kolibriai lieka JAV
Rausvasis nykštukinis kolibris selasphorus sasin yra migruojantis paukštis. Jis suka lizdus nuo pietinės Aliaskos dalies iki Kalifornijos. Anksčiau dauguma šios rūšies kolibrių žiemodavo Meksikoje, o dabar visus metus lieka JAV.

Ateityje Meksikos augalai nebeturės puikaus apdulkintojo. Ateityje Meksikos augalai nebeturės puikaus apdulkintojo.,

Iki XX a. dešimtojo dešimtmečio JAV rytinėse pakrantėse kolibrių pasitaikydavo laba retai, o dabar jų populiacija šiose vietose smarkiai išaugusi. Nuo dešimtojo dešimtmečio temperatūra pakilo vienu laipsniu. Ateityje Meksikos augalai nebeturės puikaus apdulkintojo.

Uodai perneša virusus

Vakarų Nilo karštinė – virusinė liga, labiausiai paplitusi Afrikoje, jos užkratas plinta paukščių ekosistemoje, jį perneša uodai. Užsikrėtę virusu žmonės irgi gali susirgti pavojingu meningitu. Vakariniame Žemės pusrutulyje pirmas ligos atvejis patvirtintas Niujorke 1999 metais.

Vėliau virusas išplito po JAV, Kanadą ir nusinešė 1100 žmonių gyvybių. Mokslininkai mano, kad dėl šiltesnio klimato virusas ir uodai Amerikoje atlaiko pastarųjų metų žiemas.

Manoma, kad ir daugiau ligų, šiuo metu paplitusių šiltuosiuose kraštuose, pavyzdžiui, Centrinėje Afrikoje, ateityje išplis į šiaurę.

 

 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.09.05, 11:16
Hey hey hey, take a gdnear at what' you've done

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU