Didžiausios Žemės paslaptys


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Žemė – geriausiai mums pažįstama planeta, tačiau ne viską apie ją žinome. Milžiniškas slėgis ir karštis neleidžia tyrinėti jos vidaus, o nuo gyvybės atsiradimo mus skiria ištisa amžinybė. Atskleidę Žemės paslaptis, mes geriau suprasime pasaulį, todėl geologai nenuleidžia rankų ir bando atsakyti į klausimus.

1 PASLAPTIS

Ar Žemė yra ypatinga planeta?

Žemė yra oazė Visatoje. Ji turi masę, atmosferą, vandenį ir pasižymi itin tinkama šviesa bei šiluma, o štai mūsų septynios artimiausios kaimynės yra negyvenamos – arba mirtinai šaltos, arba iki raudonumo įkaitusios. Bet ar Žemė vienintelė tokia? O gal esama į ją panašių planetų?

Geriausios mokslininkų teorijos

Šiandien mokslininkai jau turi nemažai žinių apie procesus, kurie laikui bėgant suformavo Žemę. Paviršutiniškai žvelgiant, tai visiškai paprasta uolinė planeta, besisukanti aplink žvaigždę – geltonąją nykštukę. Tačiau pastaraisiais metais paaiškėjo, kad visa virtinė nenuspėjamų įvykių ilgainiui sukūrė tinkamas sąlygas gyvybei.

Visų pirma, Žemė atsidūrė geroje padėtyje Saulės atžvilgiu, tad ir temperatūra joje buvo palanki. Be to, palyginti didelis palydovas stabilizavo Žemės sukimąsi, joje nusistovėjo palyginti pastovus klimatas, o didelis geležinis branduolys kūrė magnetinį lauką, apsaugantį nuo Saulės spinduliuotės. Galiausiai Žemėje atsirado daug vandens – nors paprastai vanduo yra labiau tikėtinas planetų sistemos pakraščiuose. Populiari teorija teigia, kad Žemę bombardavo ledo meteoritai. Naujausi kompiuteriniai modeliai rodo, kad Jupiteris ir Saturnas galėjo kartu svaidyti nedidelius kūnus į vidinių planetų pusę.

Kokie tolesni mokslininkų žingsniai?

Sunku nustatyti, kiek ypatinga yra Žemė, kol nežinome, kaip dažnai atsiranda į mūsiškę panašios planetų sistemos. Kaip tik šitai tiria Europos kosmoso teleskopas „Herschel“, veikiantis nuo 2009 metų gegužės mėnesio.

Kodėl tai svarbu?

Apie Žemės unikalumą svarbu žinoti, nes tuomet suvoksime, kiek pastangų reikės ieškant gyvybės kitose Visatos vietose.

Ar galima atskleisti paslaptį?

Mes turbūt niekada iki galo neatskleisime visų įvykių, kurie suformavo Žemę per 4,6 milijardo metų. Kita vertus, astronomai žino, ko ieškoti.

Žemę sudaro keli sluoksniai: plona išorinė pluta ir didelis vidinis branduolys. Paprastai pluta yra šalta, o branduolys šiltesnis, tačiau temperatūra ir slėgis smarkiai skiriasi. Žemę sudaro keli sluoksniai: plona išorinė pluta ir didelis vidinis branduolys. Paprastai pluta yra šalta, o branduolys šiltesnis, tačiau temperatūra ir slėgis smarkiai skiriasi.,

2 PASLAPTIS

Kas yra centre?

Žemės branduolį sudaro kietasis vidinis ir skystasis išoriniai branduoliai. Branduolys nulemia Žemės magnetinį lauką, taigi ir gyvybę. Bet kodėl Žemė turi tokį ypatingą branduolį?

Geriausios mokslininkų teorijos

Remdamiesi seisminiais duomenimis, chemijos teorijomis ir Žemės magnetinio lauko matavimais, mokslininkai padarė išvadą, kad branduolys sudaro pusę Žemės skersmens, o susideda jis daugiausia iš geležies ir nikelio. Mokslininkai žino ir tai, kad branduolį sudaro skirtingi sluoksniai, t. y. kietasis vidinis branduolys ir skystasis išorinis branduolys, jis sukuria Žemės magnetinį lauką.

Iš pradžių mokslininkai darė prielaidą, kad branduolys yra palyginti didelis todėl, kad Žemė jaunystėje susidūrė su kita planeta. Abi planetos turbūt buvo tokios pačios cheminės sudėties, bet susidūrimo metu elementai pasiskirstė nevienodai, ir, užuot grįžęs atgal į kosmosą, kitos planetos geležinis branduolys dėl savo didelio tankio nusėdo Žemės „dugne“. Šiandien mokslininkai gali labai tiksliai ištirti izotopų pasiskirstymą uolienoje ir įrodyti, kad cheminių savybių nukrypimai veikiau paneigia šią teoriją.

Iš pradžių branduolys veikiausiai buvo skysto pavidalo, tačiau jam vėstant geležis viduryje kristalizavosi ir sudarė  kietąjį vidinį branduolį, beje, jis auga iki šiol. Visai neseniai mokslininkai nustatė, kad branduolys lydosi vakarų pusėje ir kietėja rytinėje, vadinasi, jis yra gerokai dinamiškesnis, nei buvo manoma.

Kokie tolesni mokslininkų žingsniai?

Tikriausiai ateityje palydovai galės suteikti daugiau išsamesnės informacijos, ypač apie išorinį branduolį. Visą savo gyvavimo laiką palydovai matuoja magnetinį lauką, todėl ilgainiui gali atskleisti pokyčius, o iš jų galima sužinoti apie branduolyje vykstančius procesus bei tų procesų spartą.

Kodėl tai svarbu?

Anksčiau Žemės magnetinis laukas smarkiai kito, o abu magnetiniai poliai kelis kartus susikeitė vietomis. Svarbu išsiaiškinti, kodėl ir kaip dažnai tai atsitinka, nes magnetinis laukas apsaugo mus nuo stiprios spinduliuotės.

Ar galima atskleisti paslaptį?

Nors geresnė įranga, t. y. palydovai, kompiuteriai ir seismografai, gali priartinti mus prie atsakymų, niekada iki galo nesužinosime, kas yra Žemės centre.

3 PASLAPTIS


Kas sukėlė žemynų dreifą?

Mokslininkai jau seniai įrodė, kad Žemės plokštės slenka viena kitos atžvilgiu, tačiau vis dar paslaptis, koks procesas skatino jas judėti. Ar kas nors sukėlė šį judėjimą, ar jos ėmė judėti savaime?

Geriausios mokslininkų teorijos


Dar prieš kelerius metus mokslininkai manė, kad žemynų dreifą sukelia jėgos, atsirandančios mantijoje: bazaltinė magma, esanti po vandenyno vidurio kalnagūbriais, verčia jūros dugną pasidalyti į dvi atskiras plutos plokštes. Jos tolsta viena nuo kitos dėl mantijos gilumoje cirkuliuojančių srovių. Tačiau kol kas mokslininkai dar nėra įrodę medžiagos judėjimo mantijoje.

Naujesnės teorijos, kurias patvirtina duomenys ir sudėtingi kompiuteriniai modeliai, rodo, kad lemiamas veiksnys yra plutos plokščių svoris. Plokštės slysta ant šiek tiek nuožulnaus mantijos medžiagos paviršiaus, todėl yra stumiamos savo svorio. Kuo senesnė pluta, tuo ji storesnė ir šaltesnė. Dėl padidėjusio svorio plokštė dar giliau grimzta į mantiją. Šitaip pluta, ypač jos apačia, priversta nuslinkti tolyn nuo vandenyno vidurio kalnagūbrio, o tuomet savo darbą vėl atlieka sunkio jėga.
Jei plokščių tektoniką sukelia ne konvekcija mantijoje, o tik plutos svoris, kas nors – pavyzdžiui, meteorito smūgis – turėjo suteikti impulsą šiam procesui. Tačiau tai neįrodyta.

Kokie tolesni mokslininkų žingsniai?

Taikydami naują technologiją, mokslininkai gali eksperimentuoti su mantijos medžiaga, pasiekti jai būdingą slėgį bei temperatūrą ir taip atkurti mantijoje vykstančius procesus. Pagal eksperimentų duomenis superkompiuteriai gali, pavyzdžiui, kurti Žemės vidaus modelius.


Kodėl tai svarbu?


Dauguma ugnikalnių išsiveržia ir žemės drebėjimų įvyksta tose Žemės vietose, kuriose susiduria plokštės. Išsamesnės žinios apie plokščių judėjimą skatinančius procesus gali leisti prognozuoti stichines nelaimes.

Ar galima atskleisti paslaptį?

Mokslininkai niekada tiesiogiai nestebės Žemės mantijos, tačiau jų žinios šioje srityje kasmet nuosekliai plečiasi.

Mono ežere mokslininkai aptiko bakterijų, kurios gali prisijungti arseno prie savo DNR. Mono ežere mokslininkai aptiko bakterijų, kurios gali prisijungti arseno prie savo DNR.,

 4 PASLAPTIS
Kada atsirado gyvybė?

Gyvybės atsiradimas tikriausiai yra svarbiausias įvykis nuo pat Žemės susiformavimo pradžios. Tačiau kada tai įvyko? Ir kiek laiko praėjo nuo sąlygų gyvybei susidaryti iki pačios gyvybės atsiradimo?

Geriausios mokslininkų teorijos

Paskutinis universalus bendras protėvis (LUCA) gyveno beveik prieš 3,5 milijardo metų. LUCA organizmui buvo būdinga viskas, kas šiandien nusako gyvybę, pavyzdžiui, ląstelių dalijimasis ir DNR pagrįstas genetinis kodas.

Seniausi pripažinti gyvybės pėdsakai aptinkami Grenlandijoje, Isua geologinėje grupėje, jiems yra maždaug 3,8 milijardo metų. Tai, ką geologai rado, nėra fosilijos, o anglis, kurią išskyrė gyvas organizmas, vėliau ji nusėdo vandenyno dugne. Mes nežinome, kas buvo tas gyvas organizmas. Tačiau gyvybė galėjo atsirasti dar anksčiau. Tiesiog jos įrodymų sunku aptikti, nes Žemę bombardavę meteoritai maždaug prieš keturis milijardus metų sunaikino visus ankstyvųjų Žemės gyvavimo laikotarpių pėdsakus. 

Esama daugelio ženklų, liudijančių, kad palankios gyvybei sąlygos susidarė netrukus po Žemės gimimo. Tai, be kitų dalykų, rodo Australijos Jacko Hillso kalnuose rasta 4,4 milijardo metų senumo cirkono kristalų. Jie byloja ne tik apie palyginti žemą temperatūrą, bet ir apie tai, kad jau prieš 4,4 milijardo metų Žemėje veikiausiai būta vandens, atmosferos, taigi ir sąlygų gyvybei atsirasti.

Kokie tolesni mokslininkų žingsniai?

Mokslininkai atlieka eksperimentus bandydami atkurti vystymosi stadijas nuo neorganinių cheminių junginių iki pirmykščių ląstelių. NASA mokslininkai teigia, kad gyvybė galėjo atsirasti kitomis sąlygoms, nei manyta anksčiau, nes buvo aptikta bakterijų, kurių DNR yra ne fosforo, o arseno.


Kodėl tai svarbu?

Svarbu žinoti, kada ir kaip Žemėje atsirado gyvybė, nes tai padėtų aptikti gyvybės kitose planetose.

Ar galima atskleisti paslaptį?

Mes turbūt niekada nesužinosime, kada atsirado gyvybė, nes datavimas yra netikslus ir neįmanoma nustatyti, ar radinys tikrai yra seniausias.

Ne kas kita, o termostato efektas veikiausiai padėjo Žemei išgyventi „sniego gniūžtės“ laikotarpius. Ne kas kita, o termostato efektas veikiausiai padėjo Žemei išgyventi „sniego gniūžtės“ laikotarpius.,

5 PASLAPTIS


Kas lemia klimato pastovumą?

Žemėje beveik visada vyravo pastovus klimatas, o dideli pokyčiai vyko lėtai. Tačiau kokie mechanizmai lėmė pastovų klimatą?

Geriausios mokslininkų teorijos

Mokslininkai žino Žemės klimato grįžtamojo ryšio mechanizmus, t. y. mechanizmus, kurie savaime stiprėja arba silpnėja. Vienas iš tokių mechanizmų yra Žemės anglies ciklas, kuris palaikė pastovią temperatūrą beveik visą Žemės gyvavimo laiką. Šis mechanizmas veikia termostato principu, nes visoje planetoje sumažėjus temperatūrai iškrenta mažiau kritulių. Tuomet anglies dvideginis iš atmosferos išplaunamas lėčiau, todėl temperatūra vėl pakyla. Pakilus temperatūrai, kritulių padaugėja, todėl jie intensyviau šalina anglies dvideginį iš atmosferos, ir temperatūra vėl krinta.

Kokie tolesni mokslininkų žingsniai?

Mokslininkai bando nustatyti visus veiksnius, lemiančius šiuolaikinį klimatą. Jų kuriami matematiniai modeliai, pavyzdžiui, atmosferos ir jūros, gali būti taikomi ir praeičiai.

Kodėl tai svarbu?

Žinios apie Žemės klimatą yra itin svarbios, nes mes irgi darome klimatui įtaką.

Ar galima atskleisti paslaptį?

Veikiausiai turime labai didelę galimybę atskleisti, kaip veikia klimato sistema.

 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.09.06, 03:31
Haha. I woke up down today. You've crheeed me up!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU