Labai pažeidžiamas "šarvuotasis kreiseris"


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Eršketas yra nepaprastos sėkmės pavyzdys. Nekeisdamas savo „šarvuotos“ išvaizdos, jis išgyveno 250 milijonų metų. Tačiau juodi kiaušinėliai jo pilve, kaip tik turintys garantuoti eršketo eros tęstinumą, yra tokie trokštami, kad šiandien ši žuvų rūšis atsidūrė prie išnykimo ribos.

Nesuskaičiuojama daugybė Kaspijos jūros eršketų patelių traukia upėmis aukštyn į geriausias neršto vietas. Patelių pilvuose yra gausybė kiaušinėlių. Jos neršia, ir šie plūduriuoja upės dugne. Tuoj suplaukia daugybė patinėlių ir ant kiaušinėlių paskleidžia savo sėklą. Po savaitės šie apvaisinti kiaušinėliai taps mažais, laisvai plaukiojančiais eršketais.

 Taip bent jau buvo kažkada. Jau daugiau nei 50 metų 4–5 eršketų rūšys, vis dar gyvenančios Kaspijos jūroje, nebegali be jokių kliūčių laisvai neršti. 27 eršketų rūšims, plaukiojusioms daugelyje pasaulio vietų 250 milijonų metų, didžiausią grėsmę kelia beprotiškai didelė ypač brangių ikrų paklausa. Prie to taip pat prisideda tokie veiksniai kaip užterštumas, užtvankos, žvejybos kvotos, nelegali prekyba ir tiesiog banali korupcija. Eršketai, atrodo, yra palikti likimo valiai.

Didysis eršketas gali užaugti iki penkių metrų ilgio ir sverti iki dviejų tonų. Tačiau dėl per intensyvios žvejybos tokių didelių eršketų dabar pagaunama itin retai. Didysis eršketas gali užaugti iki penkių metrų ilgio ir sverti iki dviejų tonų. Tačiau dėl per intensyvios žvejybos tokių didelių eršketų dabar pagaunama itin retai.,
 

Tačiau, kad ir kaip sunkiai, vis dėlto jie turi nedidelę  galimybę išlikti. Vienas iš nedaugelio eršketo kozirių – profesorė Ellen Pikitch, Stoun Bruko universiteto Niujorke Vandenynų apsaugos mokslų instituto vadovė. Ji, dr. Phaedra Doukakis iš Kalifornijos universiteto San Diege ir kiti mokslininkai daug metų lankė žvejus, žuvų veisyklas ir upes prie Kaspijos jūros. Kartu su vietiniais jūrų biologais ir žuvų augintojais, pirmiausia iš Kazachstano ir Rusijos, mokslininkai surinko mėginių iš svarbiausios šiuo atveju Uralo upės – paskutinės vietos, kurioje didieji eršketai gali laisvai veistis.

 Didysis eršketas iš visų rūšių turi didžiausią paklausą, nes jo ikrai laikomi geriausiais. Mokslininkų tyrimų tikslas buvo nustatyti, kiek šių žuvų daugiausia galima sužvejoti, kad būtų išlaikyta ekologinė pusiausvyra. Gauti skaičiai buvo palyginti su prieinamais faktinės žvejybos duomenimis šiame regione. Rezultatai vilčių neteikia.

 „Dabar laukinių didžiųjų eršketų sugaunama 4–5 kartus daugiau nei reikėtų, norint išlaikyti ekologinę pusiausvyrą“, – teigia E. Pikitch. Pagautų žuvų skaičius jau pats savaime kelia susirūpinimą, tačiau ypatingas eršketo gyvenimo ciklas jį padaro dar labiau pažeidžiamą. Didieji eršketai galutinai subręsta tik po daugiau kaip 20 metų, be to, jie dauginasi ne dažniau nei kas trejus metus, taigi pavojus ir taip greitai mažėjančiai populiacijai dar labiau padidėja. Būtent todėl mokslininkai rekomenduoja, kad pati žemiausia eršketų amžiaus riba, nuo kada būtų galima pradėti juos gaudyti, būtų ne mažiau nei 30 metų. Tada visos eršketų patelės galėtų pasiekti tokį amžių ir dydį, kai turėtų daugiausia kiaušinėlių. Ši iniciatyva padidintų natūralų populiacijos augimą dešimčia kartų.

 

Žuvų veisykloje Kazachstane dr. Phaedra Doukakis prieš paleisdama eršketą į jūrą įtaiso jame radijo siųstuvą. Deja, mokslininkai iki šiol nesulaukė jokių signalų. Žuvų veisykloje Kazachstane dr. Phaedra Doukakis prieš paleisdama eršketą į jūrą įtaiso jame radijo siųstuvą. Deja, mokslininkai iki šiol nesulaukė jokių signalų.,

Mokslininkai priversti papirkinėti

Tiksliai pasakyti, kiek eršketų žuvų veisyklos aplink Kaspijos jūrą iš tikrųjų užaugina ir paleidžia, sudėtinga. Šiame regione dėl įvairių priežasčių paplitusi korupcija, vyrauja uždarumas. Pačiai E. Pikitch teko papirkti patarnautoją, tačiau ji vis tiek nebuvo įleista į veisyklą ir biologijos laboratorijas, nors su savo komanda buvo aiškiai susitarusi dėl vizitų.

 Laimė, taip vyksta ne visur. Bandymas pritaisyti radijo siųstuvus daliai didžiųjų eršketų bendradarbiaujant su Kazachstano žuvų veisykla pavyko. Tačiau tik iš dalies. Rūpesčių kėlė neveikiantys siųstuvai. Iki šiol nėra išsiaiškinta priežastis. Tokio paties tipo siųstuvai veikė nepriekaištingai vėliau atliekant bandymą Hadsono upėje Niujorke. E. Pikitch įtaria, jog signalus galėjo blokuoti vietinė valdžia. Tačiau kartu ji pabrėžia, kad jokių įrodymų nėra. Apskritai atrodo, jog valdžios noras apsaugoti šių žuvų rūšis yra nuoširdus. Tačiau sudėtingas biurokratijos aparatas akivaizdžiai apsunkina apsaugos įgyvendinimo procesą.

 Laimė, daugybė E. Pikitch ir P. Doukakis parašytų ataskaitų pasiekia tą pasaulinę instanciją – Tarptautinę gamtos apsaugos sąjungą – ji, ko gero, turi daugiausia įtakos siekiams išsaugoti įvairias gyvūnijos rūšis. Būtent ji nustato, kokio masto išnykimo pavojus gresia tam tikrai rūšiai.

Šiandien išnykimas gresia visoms 27 egzistuojančioms eršketų rūšims, o tai itin retas atvejis. Judama link prarajos. Mokslininkų skaičiavimais, 85 proc. visų pasaulio eršketų rūšių bus išnaikinta per keletą dešimtmečių, o keturios iš jų jau dabar išnykusios. Pagrindinė tokios apgailėtinos eršketų padėties priežastis – tarptautinė natūralių ikrų paklausa. Amerikos rinka šiuo atžvilgiu yra tikrai grobuoniška.

Vienas kilogramas ikrų gali kainuoti iki 23 000 litų. Dėl to saugomos žuvys vis dar beatodairiškai gaudomos. Vienas kilogramas ikrų gali kainuoti iki 23 000 litų. Dėl to saugomos žuvys vis dar beatodairiškai gaudomos.,

Amerikiečiai valgo netikrą delikatesą

Natūralūs ikrai ištisus šimtmečius buvo laikomi delikatesu. Tačiau būtent nuo XX amžiaus pradžios juodieji ir rudieji žuvų kiaušinėliai ypač sudomino išrankių turtuolių gomurius. Dėl pasiūlos ir išaugusios paklausos santykio kaina gerokai šoktelėjo, ji vis dar kyla. Aukščiausios kokybės laukinio didžiųjų  eršketų ikrų kilogramo kaina šiandien siekia 23 000 litų. Dėl to išsiplėtė masinė nelegali natūralių didžiųjų eršketų ikrų ir ne tokių populiarių eršketų rūšių ikrų prekyba.

 

Pati didžiausia rinka, kurioje dešimtmečius sukčiaujama pardavinėjant šį produktą, yra JAV. Dažniausiai pasitaikanti apgaulė – netikros etiketės ant skardinių. Eksportuojant ir importuojant ikrus taip norima apgauti muitininkus, o kartu klaidinami ir vartotojai, dažnai sumokantys už prabangią prekę, kurios kokybė yra labai prasta. Tokiu atveju vartotojai ir už tam tikrų eršketų rūšių išlikimą atsakingi asmenys pagalbos gali sulaukti iš Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. Convention on International Trade in Endangered Species of Wild Fauna and Flora (CITES), ja remiantis stebima prekyba gresiančiomis išnykti žuvų rūšimis. Ši organizacija, remdamasi tokių mokslininkų kaip E. Pikitch ir P. Doukakis mokslinėmis ataskaitomis, 2005 metais pasiekė, kad būtų visiškai uždraustas didžiųjų eršketų importas į JAV. Dėl šio įstatymo sumažėjo tiek į šalį įvežamos kontrabandos mastai, tiek sukčiavimas produktu pačioje šalyje.

 

Kova siekiant išgelbėti eršketus iš tiesų buvo pradėta dar anksčiau. Kovotojai dėl aplinkosaugos 1998 metais pramušė įstatymą, jis draudžia eksportuotojams ir importuotojams gauti prekybos leidimus. O jau po dvejų metų valstybinės institucijos sugavo pirmuosius įstatymo pažeidėjus. Grupei nusikaltėlių importuotojų skirta 10,4 milijono dolerių bauda buvo pati didžiausia, kada nors nustatyta kontrabandos ir prekybos gresiančia išnykti gyvūnų rūšimi byloje. Garbė, kad buvo sugauti nusikaltėliai, daugiausia tenka P. Doukakis ir jos nedidelei patikimų bendradarbių komandai. Naujasis metodas identifikuoti ikrus pagal tam tikrų rūšių DNR sekas buvo ką tik atrastas. Kitas pasirinktas būdas buvo nusipirkti ikrų skardinių iš daugybės importuotojų ir konkrečių delikatesų parduotuvėlių, itin daug dėmesio  teikiant Niujorko prekyvietėms. Kadangi P. Doukakis yra neblogai žinomas asmuo – taip pat ir šešėlinės prekybos atstovams iš ikrų verslo, ji įtraukė į tyrimą šeimą ir draugus, paprašiusi jų nupirkti dalį ikrų.

Pirkdama internetu taip pat naudojosi jų kredito kortelėmis.

 Skardinės su ikrais buvo ištirtos Amerikos gamtos istorijos muziejuje Manhatane. Atskleista, kad 25 proc. Niujorke pirktų ikrų buvo prastos kokybės. Tai reiškė, kad ištisus dešimtmečius per kas ketvirtus iškilmingus pietus pas turtuolius, gyvenančius Park Aveniu ir kituose milijonierių pamėgtuose rajonuose Niujorke, svečiai girdavo delikatesą nežinodami, į ką smeigia savo sidabrines šakutes.

Ikrai turi būti skanūs

Biologai nesiekia atimti iš vartotojų džiaugsmo mėgautis ikrais. Mokslininkų atkaklus siekis sukurti protingą eršketų žvejybos, negriaunančios ekologinės pusiausvyros, planą labai susijęs su faktu, kad ikrai iš tiesų yra labai didelis verslas, ir žmonės gali mėgautis šiuo produktu. Ir P. Doukakis, ir E. Pikitch ikrų  valgo labai retai. Dažniausiai joms tai būna darbo dalis, jos mėgaujasi tik ikrais iš eršketų, užaugintų pripažintose veisyklose. Būtent šis būdas – veisimas – gali padėti išsaugoti kai kurias eršketų rūšis – jeigu ne natūraliai, tai bent kontroliuojant jų dauginimąsi žuvų veisyklose. Komercinės žuvų veisyklos per pastaruosius dešimtmečius nusėjo ne tik Kaspijos jūros platybes, bet įsikūrė ir tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Izraelis ir JAV. Kai kur jau bandyta paleisti tam tikrų užveistų eršketų rūšių įvairiuose vandenyse, įskaitant Baltijos jūrą. Kol kas sėkmės sulaukta tik iš dalies.

 

Kita iniciatyva, galėsianti padaryti ikrų gamybą efektyvesnę ir kartu išsaugoti dalį eršketų rūšių, – tai cezario pjūvio principu atliekama operacija, kai išimami kiaušinėliai, o patelė lieka gyva. Skirtingos technologijos jau išbandomos įvairiose vietose, tačiau lengvai pritaikomo ir tausojančio metodo, kartu garantuosiančio ir ekonomiškai naudingą gamybą, dar teks palaukti.

 Galbūt daugiau perspektyvų siūlo pastangos sukurti dirbtinius ikrus, kurių skonis būtų toks pat arba beveik toks pat geras kaip ir natūralių ikrų. Japoniškų ikrų, pažymėtų prekės ženklu „Cavianne“, gaminamų iš kiaukutinių ir jūrų dumblių, jau dabar pagaminamas kiekis atitinka penktadalį viso Japonijoje suvartojamų juodųjų ikrų kiekio.

 

Anot E. Pikitch, norint išgelbėti eršketus, bet kokiu atveju reikia ir vartotojų pastangų. Iš lėto įsigali požiūris pirkti ikrus tik iš pripažintų veisyklų, Niujorkas – ne išimtis. Tačiau tam reikia laiko, o jo nėra, nebent visi laikytųsi savo susitarimo dalies. Jeigu to nebus, E. Pikitch skaičiavimais, laukiniai eršketai Kaspijos jūroje visiškai išnyks po 50 metų. Tokia pati niūri perspektyva prognozuojama ir kitoms eršketų rūšims visame pasaulyje. Šiaurės Amerikos vandenyse gyvenančios eršketų rūšys kenčia nuo užterštumo, užtvenktų upių ir besaikio žvejojimo. Tokia pati padėtis ir Vidurio Europoje, Azijoje – iki pat Ramiojo vandenyno.

 Itin svarbu, kad tokios organizacijos kaip IUCN ir CITES ir toliau tęstų glaudų bendradarbiavimą su mokslininkais ir vietos valdžios institucijomis, o tos šalys, kuriose veisiami eršketai, įgyvendintų šių žuvų gelbėjimo planus. Tada ir po 50 metų dar galėtume įsigyti ikrų, tegul tik iš veisyklų. Šio populiaraus skanėsto gamyba vėl gali tapti ekologinės pusiausvyros nepažeidžiančia terpe – tam tereikia nedelsiant imtis veiksmų.

 „Jeigu nelegalus verslas būtų sustabdytas ir žuvų būtų pagaunama penkis kartus mažiau negu dabar, eršketų populiacija Kaspijos jūroje, ko gero, stabilizuotųsi jau po 30–40 metų“, – teigia E. Pikitch. Tokiu atveju žuvys upėse neršdamos vėl padėtų tiek ikrų, kad eršketo išlikimo istorija, siekianti 250 milijonų metų, ir toliau nenutrūktų.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.09.29, 11:07
That's 2 celver by half and 2x2 clever 4 me. Thanks!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU