Kodėl išnyko neandertaliečiai?


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Neandertaliečiai – artimiausi mūsų giminaičiai, daugiau negu 200 tūkst. metų gyvenę didelėje teritorijoje nuo Portugalijos Europoje iki Uzbekistano Vidurinėje Azijoje. Tačiau prieš 40 tūkst. metų neandertaliečiai ėmė nykti, o prieš 35 tūkst. metų Europoje jų beveik nebebuvo.

Kodėl šiuolaikiniams žmonėms atsikrausčius į Europą išnyko neandertaliečiai? Gal mūsų protėviai juos suvalgė? Gal jie buvo silpnesnė rūšis, todėl ir neatsilaikė prieš sumanesnius žmones? Nuo XIX amžiaus, kai pirmąkart buvo rasta neandertaliečių kaulų, sukurta daug jų išnykimo teorijų. Nauji atradimai rodo, kad lemiamą įtaką galėjo turėti klimato pokyčiai.

1 TEORIJA. IŠSTŪMĖ ŽMONĖS

Pranašesnė kultūra neandertaliečiams atnešė pražūtį

Ir neandertaliečiai, ir žmonės buvo medžiotojai ir rinkėjai, tačiau prieš 45 tūkst. metų į neandertaliečių medžioklės plotus ėmę veržtis pranašesnės kultūros žmonės, turėję geresnius įrankius, pirmtakus greitai išstūmė. 

 TEORIJOS ISTORIJA.

Žymūs paleoantropologai – JAV Stanfordo universiteto profesorius Richardas G. Kleinas ir Anglijos Kembridžo universiteto profesorius Paulas A. Mellarsas šiuolaikinius žmones vaizduoja kaip kūrybingus antžmogius, greitai kolonizavusius kiekvieną pasaulio kampelį ir išstūmusius visus kitus žmones.

 Jie grindžia teoriją archeologų radiniais – urvų piešiniais, drožtomis figūrėlėmis bei  įrankiais – ir dabartinių žmonių DNR tyrimais, kurie įrodo, kad dabartinių žmonių protėviai kilo iš Afrikos ir prieš 150 tūkst. metų leidosi kolonizuoti viso pasaulio. Šiuolaikiniai žmonės prieš 40–45 tūkst. metų pasiekė neandertaliečių medžioklės plotus Europoje ir juos iš ten išstūmė. Ir neandertaliečiai, ir žmonės buvo medžiotojai ir rinkėjai, tačiau žmonės turėjo pranašesnių įrankių, buvo išradingesni, o jų visuomenė tikriausiai buvo visiškai kitokia, todėl jie daug veiksmingiau naudojosi gamtos ištekliais. Mūsų protėviams mokslininkai priskiria du išradimus – strėlės antgalį ir siuvimo adatą. Tad ilgainiui radosi pažangesnių medžioklės būdų, žmonės geriau rengėsi.

Kai kurie mokslininkai mano, kad Orinjako kultūra, kuriai priskiriami ir šie urvų piešiniai, – tai dabartinių žmonių kultūros ištakos. Kai kurie mokslininkai mano, kad Orinjako kultūra, kuriai priskiriami ir šie urvų piešiniai, – tai dabartinių žmonių kultūros ištakos.,

 Nepaprastai padidėjusį kūrybiškumą įrodo gausūs archeologiniai radiniai. Pirmieji žmonės, anatomiškai panašūs į dabartinius, atsirado dar prieš 200 tūkst. metų Rytų Afrikoje, Etiopijoje, tačiau už Afrikos ribų pirmąkart pasirodė tik po 60 tūkst. metų Australijoje, prie Mango ežero. Afrikoje mokslininkai aptiko daug 75–80 tūkst. metų senumo archeologinių radinių, bylojančių apie vidines permainas. Seniausi akmenyje išraižyti ženklai liudija abstraktų mąstymą, o seniausi pasaulyje strėlių smaigaliai – dailios nedidelės, plonos akmens nuolaužos – gebėjimą gamintis tobulesnius įrankius. Be to, buvo rasta moliuskų ir akmenų toli nuo jų kilmės vietos, vadinasi, žmonės plačiai prekiavo, visiškai nauja buvo jų socialinė sankloda. Keliaudami pakrantėmis kūrybingieji žmonės greitai pasiekė Indiją, o vėliau – Indoneziją ir Australiją. Tik prieš 45 tūkst. metų pakrančių gyventojai ėmė tyrinėti žemynų gilumą, ten susidūrė su nauju kraštovaizdžiu, augalija ir gyvūnija.

 

 Paulas A. Mellarsas teigia, kad garsiosios Orinjako (aurignacien) – pavadinimas kilęs iš Orinjako (Aurignac) urvo Prancūzijoje, kuriame buvo aptikti pirmieji radiniai, – kultūros pėdsakai: akmeniniai įrankiai, dailiai drožti kaulai, ragai, dramblio kaulo dirbiniai, dantų vėriniai, taip pat meno užuomazgos, moterų figūrėlės bei urvų piešiniai, rodo, kad šiuolaikiniai žmonės sparčiai plito Artimuosiuose Rytuose ir Europoje. Nors pastaruoju metu pradėta abejoti, kuri žmonių grupė sukūrė Orinjako kultūrą, Paulas A. Mellarsas pabrėžia, jog galima įžvelgti aiškią archeologinių Orinjako vietovių chronologiją: seniausi pėdsakai rasti Libano rytuose, kiek vėlesni – Balkanuose ir Vidurio Europoje, o vėliausi – Pirėnų pusiasalyje. Be to, naujieji įrankiai smarkiai skiriasi nuo neandertaliečių senesnių įrankių, vadinasi, juos gaminosi kitos kultūros žmonės. Kadangi archeologai visoje Europoje randa to paties laikotarpio šiuolaikinių žmonių liekanų, Richardas G. Kleinas ir Paulas A. Mellarsas įsitikinę, kad būtent šie žmonės atstovavo Orinjako kultūrai. 

 

 Naujas tyrimas atskleidžia, kad prieš 35 tūkst. metų klimato ir kitos sąlygos buvo palankios neandertaliečiams gyventi beveik visoje Europoje. Tačiau, rodo archeologiniai radiniai, jie gyveno nedidelėse teritorijose, o tai patvirtina teoriją, kad šiuolaikiniai žmonės konkuravo dėl gamtos išteklių su neandertaliečiais ir juos nurungė.

TEORIJOS PRANAŠUMAI.

Archeologų atrasti naujo tipo įrankiai, meno kūriniai, taip pat prekybos daiktai rodo, kad pirmieji šiuolaikiniai žmonės pasižymėjo nepaprastomis kūrybinėmis galiomis, nebūdingomis ankstesniam žmogui.

TEORIJOS TRŪKUMAI.

Iškelta hipotezė, kad neandertaliečiai buvo protingesni negu buvo manyta ir kad Orinjako kultūra yra būtent jų kultūra. Neandertaliečių smegenys buvo didesnės už žmonių, jie dirbdinosi papuošalus, jiems priskiriamos seniausios žinomos kapavietės – visa tai liudija išsivysčiusį mąstymą.

TEORIJOS VERTINIMAS

Ši teorija šiandien populiariausia, tačiau mokslininkai neatmeta galimybės, kad neandertaliečių išnykimą lėmė ne vienas veiksnys, o sudėtinga jų visuma, pvz., įtakos galėjo turėti ir klimato pokyčiai.

2 TEORIJA. PRAŽUDĖ KLIMATAS

Neandertaliečiai išmirė iš bado

Smarkūs klimato svyravimai buvo lemtingi neandertaliečiams: stambaus kūno sudėjimo žmonės nesugebėjo prisitaikyti prie naujų medžioklės sąlygų, todėl išmirė.

 TEORIJOS ISTORIJA.

2006 metais Gibraltaro muziejaus direktoriaus Clive‘o Finlaysono vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė iškėlė teoriją, kad Europoje gyvenę neandertaliečiai prieš 35 tūkst. metų neišnyko taip staigiai, kaip manyta. Nustačius medžio anglių amžių ugniakuruose paaiškėjo, kad pietinėje Gibraltaro uolos pusėje, Goramo (Gorham) urve, neandertaliečiai gyveno prieš 24 tūkst. metų. Vadinasi, į Europą atsikraustę šiuolaikiniai žmonės neišstūmė neandertaliečių staiga.

 Clive‘as Finlaysonas mano, kad neandertaliečiai išnyko dėl klimato pokyčių. Grenlandijos ledo gręžiniai rodo, kad pasaulio klimatas du kartus – prieš 74–59 tūkst. metų ir prieš 44–37 tūkst. metų – buvo smarkiai atšalęs ir nepastovus. Neandertaliečiams pakenkė ne šaltis, o dažni ir smarkūs klimato svyravimai. Teorija grindžiama tuo, kad šiais laikotarpiais gamtovaizdis smarkiai kito – tai paaiškėjo ištyrus žiedadulkių Italijos Montikijo (Monticchio) ežere. Atvirose vietovėse geriau prisitaikė lengvesni, lieknesni ir ištvermingesni žmonės, galėję daug bėgioti ir medžioti. Stambūs, daug energijos eikvojantys neandertaliečiai daugiausia tykodavo laimikio pasislėpę, todėl, pasikeitus sąlygoms, medžioti jiems tapo daug sunkiau. Miškams atžėlus jie vėl atkusdavo, tačiau, deja, neilgam.

Wilma atkurta pagal 43 tūkst. metų senumo neandertalietės kaulų DNR analizę. Wilma atkurta pagal 43 tūkst. metų senumo neandertalietės kaulų DNR analizę. ,

TEORIJOS PRANAŠUMAI.

Pagrįsta patikimais klimato duomenimis. Naujausi skaičiavimai rodo, kad neandertaliečiai išnyko prieš 24 tūkst. metų. Vadinasi, jiems nebuvo pražūtingas šiuolaikinių žmonių atsikraustymas į Europą. 

TEORIJOS TRŪKUMAI.

Pasibaigus ledynmečiams, neandertaliečiai gyveno dar kelis šimtus tūkstančių metų. Šiauriau Pirėnų pusiasalio esančiose teritorijose jie išnyko prieš 35 tūkst. metų. Kodėl klimato pokyčiai skirtingai paveikė neandertaliečių grupes ir kodėl neandertaliečiai nepersikraustė iš Mažosios Azijos į pietus?

TEORIJOS VERTINIMAS

Gavus tikslių duomenų apie senovės klimatą imta plačiai pripažinti, kad klimatas smarkiai paveikė ne tik žmonių vystymąsi, bet ir neandertaliečių išnykimą.

3 TEORIJA. TAPO ŽMOGĖDRŲ GROBIU

Neandertaliečius išnaikino žmonės
Neandertaliečiai ir žmonės ne tik konkuravo, bet ir kariavo tarpusavyje. Žmonės nugalėjo ir tiesiogine prasme suvalgė savo priešus. 

 TEORIJOS ISTORIJA. JAV Duke‘o universiteto profesorius Stevenas Churchillis 2009 metais nustatė, kad prieš 75–50 tūkst. metų Irake gyvenęs suaugęs neandertalietis (mokslininkai jį  praminė Shanidaru 3), greičiausiai buvo nudurtas ietimi, mat vienas jo šonkaulis buvo sužalotas. Ietį šiuolaikinio žmogaus protėviai išrado ne anksčiau kaip prieš 80 tūkst. metų, o anatominiai neandertaliečių rankų ir pečių tyrimai įrodė, kad šie iečių svaidyti negalėjo. Taigi Shanidarą 3 nužudė žmogus. Stevenas Churchillis ištyrė „kūną“ šiuolaikiniais teismo medicinos metodais ir nors neatmetė galimybės, kad Shanidarą 3 sužeidė kitas neandertalietis arba gyvūnas, daro išvadą, kad jis mirė iečiai persmeigus krūtinę.  Panašiai sužalotų kaulų aptikta ir daugiau. Prancūzijoje buvo rasta prieš 36 tūkst. metų gyvenusio neandertaliečio kaukolė su beveik užgijusia žaizda.

Suaugusio neandertaliečio Shanidaro 3 šonkaulyje liko mirtino dūrio randas. Suaugusio neandertaliečio Shanidaro 3 šonkaulyje liko mirtino dūrio randas.,

Paryžiuje įsikūrusio Nacionalinio mokslinių tyrimų centro antropologas Fernando Rozzi paskelbė, kad Pietryčių Prancūzijos Le Rua (Les Rois) archeologinėje vietovėje rastas neandertaliečio vaiko žandikaulis su pjūvio žymėmis, tai įrodo, kad jis buvo nužudytas ir suvalgytas. Žandikaulis aptiktas tarp Orinjako kultūros įrankių, kurie priskiriami pirmiesiems šiuolaikiniams žmonėms, o rasti žvėrių kaulai su pjūvio žymėmis rodo, kad žudikas neskyrė gyvūnų nuo neandertaliečių.
 Teoriją pagrindžia faktas, kad neandertaliečiai išnyko tik atsikrausčius šiuolaikiniams žmonėms. Rasta daug sulaužytų ir apgijusių neandertaliečių kaulų. Šie sužalojimai gali būti
fiziškai sunkaus ir pavojingo gyvenimo padarinys, bet gali būti ir smurto įrodymas.

TEORIJOS PRANAŠUMAI. Žmonių atsikraustymas sutampa su neandertaliečių išnykimu, o rasti kaulai atskleidžia kovų ir žudynių pėdsakus. Be to, mūsų laikų istorija rodo, kad žudyti nėra svetima žmogaus prigimčiai.

TEORIJOS TRŪKUMAI. Kol kas rasta nedaug kaulų su neabejotinomis karo, žmogžudystės arba kanibalizmo žymėmis. Neandertaliečiai gyveno dar 15 tūkst. metų kartu su šiuolaikinio žmogaus protėviais, vadinasi, jie nebuvo išnaikinti greitai.

TEORIJOS VERTINIMAS
Daugelis mokslininkų skeptiškai vertina teoriją, kad neandertaliečiai išnyko kovodami su besiveržiančiais pirmaisiais šiuolaikiniais žmonėmis; tokios kovos įrodymų rasta nedaug. Vis dėlto teorijos negalima visiškai atmesti.
 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2014.06.17, 18:50
~Neisnyko
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=z9m_MvXJVLU

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Pagal naują teoriją, branduolį suformavo geležis.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU