Visi teikiame pirmenybę vienai rankai


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Kadaise mokslininkai manė, kad žmogus – vienintelė rūšis, pirmenybę teikianti vienai kūno pusei. Tačiau per pastaruosius metus buvo atskleista daugybė taip pat besielgiančių gyvūnų pavyzdžių. Kyla klausimas: kada ir kaip radosi ši ypatybė.

Daugelį dešimtmečių mokslininkai manė, kad tik mes, žmonės, dažniau naudojamės dešiniąja ranka, o mūsų asimetriškų smegenų kairiajame ir dešiniajame pusrutuliuose užkoduotos skirtingos užduotys. Kadangi tiek kalba, tiek dešiniosios pusės smulkiosios motorikos įgūdžiai kontroliuojami kairiojo smegenų pusrutulio ir yra būdingi mums, mokslininkai netgi smegenų kilmę siejo su žmonių gentimi – Homo.

Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai surinko galybę pavyzdžių iš gyvūnų, kurie savo kasdienėje veikloje daugiau naudojasi viena puse, gyvenimo. Faktai rodo, kad asimetriškos smegenys būdingos ir gyvūnų karalystei. Pavyzdžių galima rasti visose stuburinių gyvūnų klasėse, o, pasak Trento universiteto (Italija) neuropsichologo Giorgio Vallortigaros ir Naujosios Anglijos universiteto (Australija) elgesį tyrinėjančio biologo Lesley Rogerso, ši savybė gali būti kilusi iš bendro visų stuburinių protėvio, t. y. prieš pusę milijardo metų.

Šimpanzės pasirenka vieną kurią nors ranką, kai medžioja termitus. Ši beždžionė tai daro dešiniąja. Šimpanzės pasirenka vieną kurią nors ranką, kai medžioja termitus. Ši beždžionė tai daro dešiniąja.,

„Labai tikėtina, kad pokyčiai prasidėjo senovės stuburiniuose gyvūnuose, o dabar asimetriškos smegenys būdingos ropliams, varliagyviams, paukščiams ir žinduoliams. Galima manyti, kad funkcijų pasiskirstymas yra toks pat“, – teigia Giorgio Vallortigara.

Nauji radiniai rodo, kad stuburinių gyvūnų smegenys buvo sudarytos iš dviejų dalių labai anksti jiems evoliucionuojant, o ne išsiskyrė evoliucionuojant žmonėms. Didelis asimetriškų smegenų paplitimas leidžia daryti išvadą, kad smegenys veikia geriausiai, jeigu jos yra šiek tiek asimetriškos. Kitaip tariant, tokios sandaros smegenys yra evoliucinis pranašumas.

Kiekviena pusė turi savo kontrolės centrą

Smegenys, kaip ir kūnas, sudarytos iš dviejų pusių, ir gauna pojūtinius signalus atitinkamai iš dešiniosios ir kairiosios kūno pusių. Tačiau smegenys veikia veidrodiniu principu: kairysis smegenų pusrutulis atsakingas už dešiniąją kūno pusę, o dešinysis – už kairiąją. Pastaraisiais metais mokslininkai nustatė, kad kai gyvūnai atlieka tam tikrą konkrečią užduotį, naudojasi viena – dešiniąja arba kairiąja – kūno puse.

Dauguma pavyzdžių susiję su kasdienėmis maisto paieškomis. Mokslininkai įsitikino, kad žuvys, ropliai ir varliagyviai griebia maistą, esantį dešiniojoje pusėje nuo jų, t. y. kairiajame regos lauke, o jų judesius valdo kairysis smegenų pusrutulis. Dauguma paukščių maisto pirmiausia ieško dešiniąja akimi ir lesa tai, kas jiems iš dešinės. Dar aštuntąjį XX amžiaus dešimtmetį Lesley Rogersas pastebėjo, kad sušvirkštus tam tikros cheminės medžiagos į kairiąją viščiukų smegenų pusę jie nebeskiria grūdų nuo mažų akmenėlių, bet jeigu tos pačios medžiagos sušvirkščiama į dešiniąją pusę, tai nedaro jokio poveikio.

Pastebėta, kad didžioji dalis visų papūgų rūšių (beveik 90 proc.) naudojasi kairiąja koja ne tik įvairiems daiktams pakelti, bet ir į juos įsikibti tuo metu, kai juos doroja. Snapas yra svarbiausias papūgų organas daiktams valdyti ir gali būti lyginamas su mūsų dešiniąja ranka, o kairioji koja – su mūsų kairiąja ranka. Įdomu, kad pirmenybę vienai kuriai kojai teikia tie paukščiai, kuriems kojos yra pagrindinis maisto ieškojimo įrankis. Pavyzdžiui, buvo atliktas tyrimas su balandžiais – šiems kojos reikalingos „tik“ vaikščioti – ir vištomis – joms kojos reikalingos maistui ieškoti, – norint išsiaiškinti, kuria koja paukščiai bandys nuimti nuo snapo lipniąją juostą. Balandžiai tai darė abiem kojomis vienodai, o vištos rinkosi dešiniąją.

Guotais gyvenančios žuvys beveik visada sukasi į tą pačią pusę bandydamos išvengti plėšrūnų. Tačiau tai, kurią pusę žuvys pasirenka, priklauso nuo rūšies. Guotais gyvenančios žuvys beveik visada sukasi į tą pačią pusę bandydamos išvengti plėšrūnų. Tačiau tai, kurią pusę žuvys pasirenka, priklauso nuo rūšies.,

Banginiai ima maistą iš dešinės

Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad šimpanzės ir gorilos, atlikdamos užduotis, kurioms reikalingos dvi rankos, kairiąja ranka laiko objektą, o dešiniąją naudoja smulkiosios motorikos užduotims atlikti toli gražu ne taip aiškiai kaip žmonės. Keista, kad ryškiausių žinduolių pavyzdžių randama ne tarp mūsų artimiausių giminaičių, o tarp jūrų vėplių ir kuprotųjų banginių. Kopenhagos universiteto biologė Nette Levermann kartu su kolegomis įrodė, kad Grenlandijos jūrų vėpliai daug dažniau naudojasi dešiniuoju plaukmeniu, nubraukdami purvą nuo jūros dugne randamo maisto.

Lygiai taip pat kuprotieji banginiai susiranda ėdesio jūros dugne. Aliaskos žvejybos mokslo centro (JAV) mokslininkas Phillipas J. Claphamas pastebėjo, kad 60 iš 75 tirtų banginių įbrėžimo žymių turi tik dešiniojoje žandikaulio pusėje, o likusieji 15 – tik kairiojoje. Žinoma, tai tėra tik taisyklės išimtis, bet paprastai gyvūnai naudoja kairiojo smegenų pusrutulio valdomą dešiniąją kūno pusę, todėl mokslininkai mano, kad kairysis smegenų pusrutulis pritaikytas kasdieniam elgesiui, pavyzdžiui, kasdienėms maisto paieškoms.

Dešinysis pusrutulis atsakingas už pabėgimą

Tačiau kam pritaikytas dešinysis smegenų pusrutulis? Mokslininkai, ištyrę gyvūnų pabėgimo reakciją, išsiaiškino, kad čia dominuoja dešinysis smegenų pusrutulis.

Viena seniausių gyvūnų reakcijų – pavojaus signalas susidūrus su grėsme. Ištyrus visas stuburinių gyvūnų klases, paaiškėjo, kad gyvūnai daug stipriau reaguoja, jeigu pamato jiems iš kairės – o ne iš dešinės – esantį plėšrūną. Pavyzdžiui, rupūžės visiškai ignoruoja iš dešinės besiartinančias gyvates, tačiau jeigu šios artinasi iš kairės, rupūžės sprunka. Šiuo atžvilgiu nesiskiria ir vištos. Bandymas su žiurkėmis taip pat rodo, kad dešinysis smegenų pusrutulis atsakingas už reakciją į grėsmę. Pažeidus jį, žiurkės lieka bebaimės ir laisvai laksto tose vietose, kurių paprastai vengia.

Devynios iš dešimties papūgų kairiąja koja pakelia maistą, o tada jį prakerta snapu. Snapas atitinka mūsų dešiniąją ranką. Devynios iš dešimties papūgų kairiąja koja pakelia maistą, o tada jį prakerta snapu. Snapas atitinka mūsų dešiniąją ranką.,

Žmonės – ne išimtis. Žmonių smegenų skenogramos rodo, kad dešiniajame pusrutulyje yra tam tikra pavojaus signalus skleidžianti sistema, duodanti smegenims ir kūnui komandą saugotis, kai gresia pavojus. Tai paaiškina ir mįslingą pastebėjimą, kad net ir dešiniarankiai greičiau sureaguoja kairiąja, o ne dešiniąja ranka. Taip yra todėl, kad kairioji ranka tiesiogiai labiau susijusi su dešiniajame smegenų pusrutulyje esančia pavojaus signalus siunčiančia sistema. Tai taip pat paaiškina, kodėl dešiniarankiai boksininkai boksuojasi atsukę kairiąją pusę: jiems lengviau suduoti smūgį stipriau iš dešinės. Be to, mes, žmonės, greičiau reaguojame į vaizdą kairėje.

Agresyviau reaguojame į grėsmę iš kairės

Apibendrinus, gali pasirodyti, kad dešinysis smegenų pusrutulis pritaikytas „išvengti“, o kairysis – „prisitaikyti“. Pavyzdžiui, vizginama šuns uodega labiau krypsta į kairę (dešinysis smegenų pusrutulis), kai keturkojis pamato nepažįstamą stipresnį šunį, o kai pamato savo šeimininką – uodega labiau krypsta į dešinę. Nors daugelio tyrimų rezultatai vienodi, yra ir išimčių. Pavyzdžiui, Paduvos universiteto (Italija) mokslininkas Angelo Bisazza kartu su kolegomis įrodė, kad tai, į kurią pusę žuvis sprunka susidūrusi su plėšrūnu, priklauso nuo žuvies rūšies. Be to, nėra jokio ryšio tarp tos pačios šeimos atstovų.

Kiti tyrimai rodo, kad dešinysis smegenų pusrutulis valdo agresyviąją pusę. Atlikus tyrimą su stuburiniais gyvūnais, paaiškėjo, kad dauguma gyvūnų daug agresyviau reaguoja net į tos pačios rūšies atstovus, jeigu šie yra jiems iš kairės. Atlikus eksperimentus, paaiškėjo, kad kairysis smegenų pusrutulis dominuoja atliekant kasdienius veiksmus, pavyzdžiui, maitinantis, o dešinysis – esant staigiems ir nenumatytiems aplinkos impulsams, ir reaguoja į pavojus ir kitus veiksnius.

Kalifornijos San Diego universiteto (JAV) mokslininkui Deanui Delisui atlikus bandymą su ligoniais pažeistomis smegenimis, paaiškėjo, kad kairiojo smegenų pusrutulio pažeidimai paveikia gebėjimą matyti mažas paveikslo detales, o dešiniojo pažeidimai – bendro vaizdo matymą. Mokslininkas paprašė ligonius atkurti piešinį, kuriame buvo pavaizduota didelė raidė „H“, sudaryta iš daugybės mažų „A“ raidelių. Ligoniai, kurių dešinysis smegenų pusrutulis pažeistas, nupiešė daug mažų „A“ raidelių, išsibarsčiusių po visą lapą, o tie, kurių pažeistas kairysis smegenų pusrutulis, – didelę raidę „H“ be „A“ raidelių. Rezultatas paaiškina, kad dešinysis smegenų pusrutulis „žvalgosi“ netikėtų pokyčių ir susitelkia į didelį paveikslą, o kairysis smegenų pusrutulis susitelkia į kasdienę veiką ir detales.

Padalytos smegenys – efektyvios

Kodėl apskritai smegenys padalytos į dvi dalis? Vienas galimų atsakymų – smegenų pusrutuliai gali greičiau dirbti, jeigu dominuoja ta pusė, su kuria atliekama veikla yra tiesiogiai susijusi. Be to, galima sakyti, kad įgudimas ugdo meistrystę: dešinioji ranka, plaukmuo arba letena geriau atlieka smulkiosios motorikos judesius, jeigu naudojama visada, o ne pakaitomis su kairiąja.

Mokslininkai atliko bandymą su vištomis ir išsiaiškino, kas turi įtakos vienos kurios nors pusės pasirinkimui. Paaiškėjo, kad vienos kurios nors pusės pasirinkimas priklauso nuo to, ar prieš išsiritant viščiukui kiaušinis gauna šviesos. Tamsiame inkubatoriuje perinti viščiukai neturi aiškios prioritetinės pusės ir lyginami su tais, kurie ją turi.

Tiriami viščiukai ieškojo grūdų tarp mažų akmenėlių, o tuo pat metu juos stebėjo dirbtinis plėšrus paukštis. Paaiškėjo, kad viščiukai be aiškios prioritetinės pusės prarado ir kairiojo smegenų pusrutulio gebėjimą surasti grūdus, ir dešiniojo smegenų pusrutulio gebėjimą saugotis plėšrūnų. Viščiukai, turėję aiškią prioritetinę pusę, abu veiksmus atliko vienu metu ir surado grūdus dvigubai greičiau. Panašūs rezultatai gauti tyrinėjant žuvis. Žuvys, kurios viena akimi ieško pašaro, o kita – stebi priešus, daug greičiau susiranda maisto, negu tos, kurios neturi aiškios prioritetinės pusės.

Bandose gyvenantys žvėrys renkasi vieną pusę

Faktai rodo, kad žmogui taip pat geriau būti arba dešiniarankiam, arba kairiarankiam negu nė vienai rankai neteikti pirmenybės. Tyrime, kuriam vadovavo Alina Rodriguez iš Londono universiteto Karališkojo koledžo (Didžioji Britanija), buvo stebimi 8 tūkst. suomių mokyklinio amžiaus vaikų. Paaiškėjo, kad jeigu vaikai nepasirenka kurios nors vienos rankos, padidėja skaitymo sunkumų ir dėmesio sutrikimų rizika, pavyzdžiui, dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas.

Nors vienos kurios nors pusės pasirinkimas turi pliusų, dar neaišku, kodėl nevienodas tam tikros rūšies gyvūnų skaičius pasirenka dešiniąją ir kairiąją puses. Giorgio Vallortigara gali paaiškinti to priežastį. Jis teigia, kad bandose gyvenantys gyvūnai turi aiškesnę prioritetinę pusę nei nesocialūs gyvūnai. Taip yra todėl, kad socialūs gyvūnai turi priprasti prie „asimetriško“ jų rūšiai būdingo elgesio, kai komunikuoja ar bendradarbiauja. Socialių gyvūnų pranašumas – gebėjimas greitai suprasti tos pačios rūšies atstovų reakcijas, o evoliucionuojant radosi to padarinių.

G. Vallortigaros teigimu, todėl tarp socialių gyvūnų rūšių evoliucionuojant radosi ypatingas gebėjimas išsirikiuoti į vieną eilę.

Kaip aiškų pavyzdį jis pateikia žuvų guotą. Tyrimas parodė, kad žuvys, gyvenančios po vieną, teikia pirmenybę vienai kuriai nors pusei, tačiau toks pasirinkimas labai savitas. Visos guote gyvenančios žuvys pasirenka tą pačią pusę. Tai reikštų, kad plėšrūnai gali numanyti, į kurią pusę spruks grobis. Tačiau grupę gelbsti kitą pusę pasirinkusių individų mažuma. Matematiniai modeliai rodo, kad tokia mažuma suteikia stiprybės visai grupei. Taip yra todėl, kad plėšrūnai sunkiau numato grobio atsaką, jeigu kai kurie individai daro ką nors stebinančio.

Mes nesame tokie skirtingi

Tikėtina, kad panašūs procesai vyko ir evoliucionuojant žmogui. Kairiarankiai, o jų būdavo mažiau, kovose įgydavo pranašumą, nes galėdavo savo dešiniarankį varžovą užpulti netikėtai. Dar ir dabar kai kuriose sporto šakose kairiarankiai turi pranašumą.

Visi nauji gyvūnų, pasirenkančių naudoti vieną kurią nors kūno pusę, elgsenos pavyzdžiai rodo, kad žmogaus smegenų asimetrija nėra tokia unikali, kaip kad buvo manyta. Smegenų gebėjimai išskirtiniai, tačiau paaiškėjo, kad kai kurios mūsų smegenų savybės būdingos ir gyvūnams. 

Mokslininkai Giorgio Vallortigara ir Lesley Rogers mano, kad žmogaus savybė naudoti dešiniąją ranką sustiprėjo, kai mūsų protėviai ėmė vartoti labiau apdirbtą maistą. Tikėtina, kad ir kalba atliko svarbų vaidmenį. Kalba yra unikalus žmonių gebėjimas, todėl galima manyti, kad geresnė ir sudėtingesnė komunikacija buvo pranašumas, evoliucionuojant nulėmęs geresnę dešiniosios rankos smulkiąją motoriką ir asimetriškesnes smegenis.

Nors žmonių smegenys ypatingos, atrodo, kad jos skiriasi nuo gyvūnų smegenų kur kas mažiau nei buvo manoma. Gali būti, kad smegenų sandaros esminiai bruožai susiformavo, kai radosi pirmieji stuburiniai gyvūnai, maždaug prieš pusę milijardo metų.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU