Netekčių metai


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Everestą kasmet bando užkopti keli šimtai žmonių. Tačiau kuo daugiau alpinistų, tuo daugiau ir nelaimių. 1996-ieji pateko į istoriją kaip netekčių Evereste metai. Daugiausia gyvybių kalnas pareikalavo gegužės 10 dieną, kai net keturios ekspedicijos pateko į staiga atūžusią audrą.

 7925 metrų aukštyje, siaučiant vėjui, palapinėse guli 33 žmonės ir svajoja apie didelį žygdarbį. Nė vienas jų nemiega, nes vėjas blaško ir purto nailonines palapines, o vėjo garsas prilygsta automatų  tratėjimui. Nors triukšmas siaubingas, šią gegužės ketvirtadienio popietę jie guli tarsi transo apimti. Temperatūra lauke gerokai žemiau nulio, tačiau palapinėse atmosfera įkaitusi. Po kelių savaičių aklimatizavimosi Himalajuose pagaliau artėja akimirka, kai alpinistai mėgins įgyvendinti savo didžiausią svajonę – užkariauti Everestą.

Staugiant vėjui neįmanoma susikalbėti, nors žodžiai čia ir taip nereikalingi. Visi nekantriai laukia, kol aprims audra ir bus galima keliauti toliau. Kai pusę aštuonių vėjas visiškai liaujasi, iš Robo Hallo palapinės pasigirsta ilgai laukti žodžiai: „Vyručiai, rodos, jau tuoj laikas. Pusę dvylikos iškeliaujam į vakarėlį.“ Robas Hallas vadovauja „Adventure Consultants“ grupei, ji, kaip ir Scotto Fischerio vadovaujama „Mountain Madness“ grupė, taip pat taivaniečio Makalu Gau trijų šerpų grupė, kopti į viršukalnę pasirinko tą pačią dieną – gegužės 10-ąją.  Prieš pat vidurnaktį pirmieji į žygį  susiruošia penkiolika Hallo grupės alpinistų. Po pusės valandos stovyklavietę palieka ir penkiolika Fischerio vadovaujamų alpinistų, o pakui juos iškart – Makalu Gau su dviem savo šerpais. Taigi į aukščiausią savo gyvenimo viršukalnę kyla 33 alpinistai. Keliauti jiems padeda mėnulio svidėjimas, vaiduokliška šviesa užliejantis ir Everestą.

Hillary laiptas (Hillary Step) – 12 metrų aukščio uola prie pat kalno viršūnės – tai viena kebliausių maršruto vietų, nes alpinistai gali lipti tik po vieną ir turi pasikelti virve. Hillary laiptas (Hillary Step) – 12 metrų aukščio uola prie pat kalno viršūnės – tai viena kebliausių maršruto vietų, nes alpinistai gali lipti tik po vieną ir turi pasikelti virve.,

Po trijų valandų žygio stingdančiame šaltyje Frankas Fishbeckas nusprendžia kelionės nebetęsti. Kelionės vadovui Robui Hallui jis savo sprendimą pagrindžia taip – „kažkas šiandien ne taip“. Po kurio laiko dar vienas „Adventure Consultants“ grupės narys Dougas Hansenas ima svarstyti, ar nevertėtų sukti atgal, tačiau leidžiasi įkalbamas eiti toliau, nors yra visiškai sušalęs ir netekęs jėgų. Dougui skauda gerklę, jis bemaž nemiegojo ir nevalgė jau porą dienų, tačiau labai nenori prarasti savo antros galimybės užkopti į Everestą. Prieš metus jis bandė įveikti kalną, tačiau pristigęs laiko buvo priverstas apsisukti atgal, kai iki viršūnės buvo likę 90 metrų, – amerikietis pašto darbuotojas tada patyrė didžiulį nusivylimą. Visus metus turėjo plušėti dviejuose darbuose, kad galėtų įgyvendinti savo svajonę – vėl kopti į Everestą.

Pritrūkus virvės, alpinistai gaišta kelias valandas

Greitai visos trys grupės susitinka. Prie Scotto Fischerio alpinistų prisijungė Hallo grupė, o Makalu Gau su savo šerpais įsimaišė tarp pilkšvai rudus kostiumus vilkinčių alpinistų, padrika vora brendančių per gilų sniegą.

Prieš saulėtekį ekspedicijos pasiekia „Balkoną“, vedantį link pietrytinės keteros 8534 metrų aukštyje, ten į viršų kyla 30 metrų aukščio uolos. Kad būtų galima įveikti uolas, reikia apsauginės virvės. Buvo suplanuota, kad pirmieji kops šerpai ir paruoš virves. Neaišku, kodėl jie to nepadarė. Taigi dabar uolų papėdėje susidaro spūstis. Šioje vietoje stingdančiame šaltyje alpinistai praleidžia daugiau kaip valandą laukdami, kol Fischerio vedlys Nealas Beidlemanas pritvirtins virves.

Laukdamas uolos papėdėje Beckas Weathersas nusprendžia atidėti planus užkopti į viršūnę. Po ragenos operacijos jo akys tapo ypač jautrios. Dideliame aukštyje, kur atmosferos slėgis žemas, jis nebemato toliau savo rankos. Vyriškis baiminasi, kad ledo kristalėliai neišbadytų jau ir taip nesveikų akių. „Jei regėjimas pagerės, prisijungsiu prie kitų vėliau“, – sako jis Hallui.

Alpinistai vienas po kito lėtai kyla virve į viršų, o likę uolos papėdėje nekantraudami juos ragina. „Paskubėk, paskubėk“, – kartkartėm girdėti laukiančiųjų apačioje balsai. Laikas bėga, o kelias dar ilgas. Vėliausias laikas pasiekti viršūnę, kad būtų galima saugiai nusileisti žemyn dar prieš sutemstant, – 14 valanda.

Pusę dvyliktos pasiduoda dar trys alpinistai iš Hallo grupės – Lou Kasischke, Stuartas Hutchisonas ir Johnas Taske'as. Kiekvienas iš jų už lipimą su vedliu į aukščiausią pasaulio viršukalnę paklojo po 65 tūkstančius dolerių. Jų tikslas – už trijų valandų, tačiau jo beveik nebeįmanoma pasiekti laiku – 14 valandą. Vyrai pripažįsta pralaimėję ir ima leistis žemyn lydimi dviejų šerpų.

 

Pasirodė, kad jų sprendimas buvo protingas, nes 8750 metrų aukštyje Pietinėje viršūnėje laukia dar viena spūstis, dėl jos ekspedicija vėluoja dar viena valanda. Dėl nesusikalbėjimo šerpai neparengė virvių ir šioje vietoje. Saugos virvė turėjo būti nutiesta per aštrias ir stačias uolas, vedančias aukštyn į Everesto viršukalnę.  Šioje vietoje dėl vienintelio neatsargaus ar klaidingo judesio alpinistas gali nuslysti net du kilometrus žemyn. Nepatyrusiems alpinistams ketera – dažniausia žūties priežastis. Taigi, kol Hallo ir Fischerio grupių vedliai tvirtina virves, kiti ekspedicijos dalyviai vėl priversti laukti.

Hillary laiptas yra 12 metrų aukščio uola. Tarsi neįveikiama siena, ji skiria viršūnės prieigą, kai iki tikslo telikę 60 metrų. Alpinistai turi įveikti ją paeiliui keldamiesi virve. Vienintelis lynas veda per paskutinę likusią kliūtį, tuo metu aplinkines viršūnes ima dengti tirštėjantys debesys. Kol kas didelio susirūpinimo jie nekelia, nes Everestas, dar netemdomas debesų, ryškiai boluoja priekyje. Keliautojai nė neįtaria, kad didžiuliu greičiu artėja audra.

Visą artimiausią valandą Hillary laiptas – pagrindinis transporto mazgas, kuriame pasiekę viršūnę alpinistai leisdamiesi žemyn susitinka kolegas, kopiančius į viršų. Priartėję prie keteros, besileidžiantieji džiūgaudami spaudžia vienas kitam ranką ir drąsina tuos, kuriems iki 8850 metrų viršukalnės vis dar lieka keli metrai. Prie keteros stovi eilė ir kylančių į viršų, ir lipančių žemyn alpinistų. Visi laukia, kada galės prieiti prie oranžinės virvės, ir kol bėga brangios minutės ir sekundės, kalno viršūnę ima gaubti tiršti debesys. Reikia skubėti, kol nevėlu.

Paskutinis žmogus viršūnę pasiekia dviem valandom pavėlavęs

Maždaug trečią valandą Hillary laiptu pakyla paskutinis alpinistas – Scottas Fischeris. Per visą ekspediciją Fischeris atlieka saugo funkciją, jis kopia paskutinis ir saugo kitus, mažiau patyrusius alpinistus. Ir nors kaip vyriausiasis ekspedicijos vadovas jis privalėjo liepti visiems pradėti leistis, kopia toliau. Apie ketvirtą valandą – maždaug dviem valandomis pavėlavęs – jis irgi pasiekia aukščiausią pasaulio viršukalnę. Radijo ryšiu jis susisiekia su bazine stovykla ir triumfuodamas praneša, kad visi „Mountain Madness“ grupės nariai pasiekė viršūnę. „Bet kad žinotumėte, koks aš pavargęs“, – atsidūsta Fischeris, nusikamavęs per ilgą dieną.

Robas Hallas jau viršūnėje ir laukia savo bendražygio Dougo Hanseno, kuriam iki tikslo teliko keli ledkirčio smūgiai. Viršūnę pasiekė ir Makalu Gau su savo šerpais, tačiau žinodami, kad smarkiai atsilieka nuo grafiko, jie greitai suka atgal.

Tuo tarpu nemaža alpinistų grupė jau gerokai nusileido žemyn ketvirtos stovyklos link. Mirtinai pavargę, mažomis grupelėmis jie brenda per gilų sniegą. Daugeliui ekspedicijos dalyvių trūksta deguonies ir jie iš paskutiniųjų stengiasi greičiau pasiekti Pietinę viršūnę, prie kurios šerpai atgabeno papildomų deguonies balionų. Papildę deguonies atsargas, pirmieji alpinistai nuo Pietinės viršūnės ima leistis pusę keturių dienos. Šviesa pamažu blėsta, debesys leidžiasi žemiau, ir greitai per storą debesų sluoksnį nebematyti, kur baigiasi Everestas ir kur prasideda dangus. 

Nusileidus iki 8412 metrų aukščio ir atėjus iki „Balkono“ priešais Mike‘ą Groomą, vieną iš Robo Hallo grupės vedlių, staiga išnyra snieguota figūra. „Labas, Mike‘ai,“ – sako žmogus, didžiulei Groomo nuostabai pasirodęs esąs Beckas Weathersas. Jis kelias valandas kantriai laukė bendražygių. Beckas Weathersas dėl sutrikusio regėjimo atsisakė planų lipti į viršūnę, bet dabar jis beveik nieko nebemato. Groomas iškart supranta, kad Weathersas savo jėgomis nuo kalno nenusileis. Groomas suranda virvę, apriša ja Weathersą ir po truputį ima leisti bendražygį žemyn. Vedlio širdis nukrenta į kulnus kiekvieną kartą, kai maždaug kas dešimt žingsnių Weathersas išklysta iš tako ir jį tenka gaudyti bei tempti virve į viršų. Kyla pavojus, kad ir Groomas neišlaikys ir nukris kartu.

Paklysta iki stovyklos likus 300 metrų

Alpinistams leidžiantis nuo viršukalnės prasideda audra. Pirmieji ekspedicijos dalyviai pavakare pasiekia ketvirtąją stovyklą ir saugiai pasislepia nuo audros. Apie septintą valandą audra sustiprėja iki uragano. Didžioji dalis alpinistų tuo metu vis dar aukštai kalnuose, apsupti tamsos, tiršto rūko ir košiančio vėjo.

Vienuolika alpinistų iš Hallo ir Fischerio grupių artėja prie stovyklos. Visi jie prie išsekimo ribos, o žemyn juos veda du šerpai. Ledo gabalėliai talžo veidus ir tarsi adatos lenda į akis. Negalėdami eiti tiesiai prieš vėją, šerpai šiek tiek pasuka į šoną ir veikiai nuklysta. Daugiau kaip dvi valandas alpinistai klaidžioja į vieną ir kitą pusę, mirtinai pavargę ir sušalę. Jie net neįsivaizduoja, kad iki stovyklos tėra 300 metrų.

Trys labiausiai išsekusios grupės narės, japonė Yasuko Namba ir amerikietės Charlotte Fox su Sandy Pittman, nebepastovi ant kojų, ir jas reikia tempte tempti. Kaip ir kitiems grupės nariams, moterims trūksta deguonies ir svaigsta galva. Be to, temperatūrai nukritus iki minus 75 laipsnių, alpinistus kaustyte kausto šaltis.

Nealas Beidlemanas, stengdamasis išlaikyti visą grupę drauge ir baimindamasis, kad nieko nematydami jie gali nuslysti nuo uolos, liepia visiems alpinistams ropoti į uolos užuovėją. Jie susėda ant ledo vienas šalia kito, veltui bandydami nors kiek sušilti.

Alpinistai nejudėdami guli ant ledo

Sėkmingai nusileidę ekspedicijos dalyviai ketvirtojoje stovykloje guli ir nežino, kad dedasi už kelių šimtų metrų nuo stovyklos. Keli alpinistai, kurie nemiega palapinėse, minutė po minutės ima vis labiau nerimauti. Trūksta 19 žmonių. Scotto Fischerio grupės vedlys Anatolijus Bukrejevas, vienas pirmųjų apie 17 valandą grįžęs atgal, vis išlenda į lauką pasidairyti.

Apie pusę aštuonių vakaro jis išgirsta balsus. Kažkas pagaliau ateina. Net ir pučiant uraganiniam  vėjui,  Beidlemanui ir dar trims alpinistams pavyko rasti kelią per siaučiančią pūgą. Nors juda jie kaip zombiai ir beveik nebegali kalbėti, šiaip ne taip paaiškina Bukrejevui, kur yra likusi grupės dalis. Po akimirkos Bukrejevas iškeliauja ir kai galiausiai suranda paklydėlius, vedlį ištinka šokas. Alpinistai guli ant ledo nejudėdami, beveik užkasti sniegu. Beckas Weathersas ir Yasuko Namba atrodo jau nebegyvi, tačiau Bukrejevas mato, kad ir kiti visai arti mirties.

Artėja rytas, Everestas vėl visai kitoks. Dangus giedras, matomumas puikus, tačiau ketvirtojoje stovykloje keletas palapinių stovi tuščios. Naktį Bukrejevas turėjo nuspęsti, kuriuos draugus gelbėti pirmiausia. Weathersas ir Namba nerodė gyvybės ženklų, todėl Bukrejevas paliko juos gulėti sniege. Scottas Fischeris, Robas Hallas, Andy Harrisas, Dougas Hansenas ir Makalu Gau dingę be pėdsakų. Maždaug pusę penkių ryto Robas Hallas vis dėlto susisiekia su stovykla radijo ryšiu ir papasakoja, kad yra įstrigęs Pietinėje viršūnėje.

„Aš per daug išsekęs ir nebegaliu judėti“ , – sako alpinistas ir beveik negirdimu balsu praneša, kad Andy Harrisas ir Dougas Hansenas nebegyvi.

Šerpas Lopsangas taip pat atneša blogų žinių apie Scottą Fischerį ir Makalu Gau. Praėjusį vakarą šerpas su šiais dviem vyrais valandą prasėdėjo prie pietinės keteros mėgindami sukaupti jėgas bandymui nusileisti žemyn per ūžiančią pūgą. Dešimtą valandą ryto iš ketvirtosios stovyklos pakyla gelbėjimo komanda ieškoti Hallo, Fischerio ir Gau. Fischerį ir Gau vyrai aptinka toje pačioje vietoje prie keteros, kur juos paliko Lopsangas. Tačiau Fischeriui padėti vargu ar galima. Jis vos kvėpuoja, akys žvelgia nieko nematydamos, žandikaulis sustingęs. Gau, priešingai, visiškai sąmoningas. Jis kabinasi į gyvenimą, gavęs karštos arbatos ir deguonies atsigauna tiek, kad padedamas dviejų šerpų nusileidžia į ketvirtą stovyklą.

Robo Hallo gelbėjimo operacija nesėkminga. Keldamiesi į viršų šerpai patenka į smarkią audrą, jie priversti laukti, kol ji nurims, maždaug 200 metrų žemiau nei Pietinė viršūnė. Ekspedicijos ir grupės draugai keliskart per dieną radijo ryšiu mėgina įkalbėti Hallą leistis žemyn savo jėgomis. 15 valandą dvidešimt minučių supykęs, kad jį taip ragina, Hallas atšauna: „Jei tikėčiau, kad nušalusiomis rankomis galiu susidoroti su virvės mazgais, būčiau nusileidęs jau šešis kartus.“

Beckas Weathersas išgulėjo ant ledo be sąmonės daugiau kaip pusę dienos. Per stebuklą jis liko gyvas, tačiau patyrė labai pavojingų nušalimų. Beckas Weathersas išgulėjo ant ledo be sąmonės daugiau kaip pusę dienos. Per stebuklą jis liko gyvas, tačiau patyrė labai pavojingų nušalimų.,

Į stovyklą įsvirduliuoja mumiją primenanti būtybė

18 valandą 30 minučių Robo Hallo žmona palydoviniu ryšiu iš Naujosios Zelandijos susisiekia su savo vyru. Ji nerimauja dėl jo būklės. „Kaip tavo kojos?“ – klausia susirūpinusi. „Žinai, negaliu nusiauti batų ir pasižiūrėti, bet gali būti, kad nušalimų yra“, – atsako Hallas. Baigdamas pokalbį, alpinistas palinki žmonai labos nakties ir atsisveikina žodžiais, kurie bus paskutiniai jo gyvenime: „Miegok ramiai, mieloji. Pažadėk man per daug nesijaudinti.“

Ketvirtojoje stovykloje visiems ima ryškėti nelaimės mastas. Tačiau įvyksta ir stebuklas. Apie penktą valandą po pietų į stovyklą medinėmis kojomis įsvirduliuoja į mumiją panaši būtybė ir žengia tiesiai prie palapinių. Nušalusia, sustingusia be pirštinių ranka jis bando mojuoti draugams. Apstulbę alpinistai atpažįsta, kad tai prisikėlęs iš mirusiųjų Beckas Weathersas. Nors Weathersas nieko nemato dešiniąja akimi ir vos mato kairiąja, jam šiaip ne taip pavyko rasti kelią atgal, kai atsigavo išgulėjęs be sąmonės ant ledo ilgiau kaip pusę dienos.

Apstulbę, bet labai laimingi bendražygiai palydi Weathersą į palapinę, suvynioja jį į du šiltus pūkinius miegmaišius. Atrodo jis baisiai: tamsiai mėlyni nušalimai dengia beveik visą veidą, jo pulsas vos užčiuopiamas, tačiau, priešingai nei Robas Hallas, Scottas Fischeris, Dougas Hansenas, Andy Harrisas ir Yasuko Namba, jis gyvas.

Antradienį, gegužės 14 dienos rytą, pagrindinė Everesto stovykla virsta improvizuota koplyčia. Lama degina kadagių smilkalus ir laiko budistų pamaldas, o saujelė išgyvenusiųjų tyliai meldžiasi už žuvusius draugus.

Diena anksčiau Beckas Weathersas ir Makalu Gau malūnsparniu buvo išgabenti į Katmandu. Dėl smarkių nušalimų jiems buvo būtina skubi pagalba ir gydymas. Kitų ekspedicijos dalyvių būklė taip pat apgailėtina: akys užtinusios, lūpos, atrodo, tuoj nukris, skruostai pajuodę nuo nušalimų, rankos ir kojos aptvarstytos. Bet didžiausias ne kūno skausmas, jis nematomas – tai sielos skausmas.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.09.05, 09:09
I'm out of laeuge here. Too much brain power on display!

2011.08.18, 16:05
Oh yeah, fublaous stuff there you!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Pagal naują teoriją, branduolį suformavo geležis.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU