Be perstojo judančios akys


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Nors to nepastebime, mūsų akys nuolat silpnai trūkčioja. Mokslininkai nuo seno žinojo apie šį reiškinį, tačiau negalėjo jo paaiškinti. Neseniai garsi neurologė Susana Martinez-Conde padarė stulbinamą išvadą: jei žmonių akys nuolatos nejudėtų, jie matytų kaip varlė – tik judančius daiktus.

Net jei akimirką žvilgsnis stabteli prie kokios detalės arba net jei manome, kad į ką nors įsistebeilijome, akys niekada nenustoja judėjusios. Net jei akimirką žvilgsnis stabteli prie kokios detalės arba net jei manome, kad į ką nors įsistebeilijome, akys niekada nenustoja judėjusios.,

Vaizdas gali užhipnotizuoti tiesiogine žodžio prasme. Jei įdėmiai įsižiūrėsite į vieną nejudančio peizažo detalę, visa kita po truputį pranyks iš regos lauko. Tiesiog iškris iš jo.

Laimė, visiškai sustabdyti nenustygstančių akių neįmanoma. Žvelgiant į žmogaus veidą žvilgsnis juda be perstojo – nuo nosies prie akių, burnos ar skruosto. Net jei akimirką žvilgsnis stabteli prie kokios detalės arba net jei manome, kad į ką nors įsistebeilijome, akys niekada nenustoja judėjusios. Dėl mažyčių, nematomų akies obuolio judesių žvilgsnis nuolat trūkčioja. Jei akys nejudėtų – mes apskritai nematytume, nes akies nervinės ląstelės pavargtų stebėti vieną tašką vos po kelių sekundžių.

Nervai siunčia signalą smegenims

Kai esame atsimerkę, į akies tinklainę, kurioje yra apie 125 milijonai nervų, patenka šviesa, atsispindėjusi nuo mus supančių daiktų. Akies nervai – tai šviesai jautrūs receptoriai, kurių kiekviename yra milijonai šviesai jautraus baltymo rodopsino molekulių. Į molekulę pataikius nors vienam fotonui – mažiausiai šviesos dalelei – ji deformuojama. Šviesai pasiekus receptorių šis žaibo greitumu perduoda signalą smegenims. Nuolat dirginami šviesai jautrūs receptoriai, kaip ir visi nervai, vis dėlto „aptingsta“.

Varlės mato tik judesį

Geriausiai nervų „aptingimą“ iliustruoja kasdienis pavyzdys. Ryte maudamiesi kelnes ir kojines, vilkdamiesi marškinius iš karto pajuntame, ar drabužiai patogiai guli, tačiau prabėga vos kelios minutės ir odą liečiančio drabužio nebejaučiame. Medžiaga vienodai veikia daugybę odos juntamųjų nervų, tačiau po kelias sekundes trunkančio pastovaus dirginimo nervai prisitaiko ir signalų smegenims nebesiunčia – nebent dirginimas taptų stipresnis.

Varlės mato tik judančius daiktus. Raudonakė medvarlė pastebi skrendančią musę, nes nuo jos atsispindinti šviesa paveikia vis kitą varlės akies tinklainės vietą. Varlės mato tik judančius daiktus. Raudonakė medvarlė pastebi skrendančią musę, nes nuo jos atsispindinti šviesa paveikia vis kitą varlės akies tinklainės vietą.,

Nervai nenustoja veikę – jei mums pajudėjus drabužiai suverš kūną, be abejo, tai pajusime, tačiau prisitaikę prie pastovaus dirginimo nevargina smegenų ir nebombarduoja jų pasikartojančia informacija.

Visi nervai geba prisitaikyti prie pastovaus dirginimo, taip pat ir šviesai jautrūs akies receptoriai. Geriausias pavyzdys yra varlės, jos mato tik tuomet, kai juda pačios arba kai juda objektas.

Jei priešais nejudančią varlę visiškai ramiai tupės musė, nuo jos atsispindinti šviesa pateks vis į tuos pačius varlės tinklainės receptorius. Tinklainė labai greitai prisitaikys ir liausis siuntusi signalus į smegenis, tad varlė musės nebematys. Musei pakilus šviesa atsispindės kituose receptoriuose, suaktyvins juos, ir šie perduos signalą į smegenis.

Iš esmės taip pat veikia ir žmogaus akys, o nejudančius daiktus matome tik todėl, kad mūsų akys nuolatos juda.

Kai stebimas veidas arba peizažas, akys juda sąmoningai ir nesąmoningai, be to, juda ne tik akių obuoliai, bet ir visa galva. Šie judesiai vadinami šuoliukais, arba sakadomis. Šiuo atveju akys visuomet juda tiesia linija.

Akys paprastai tolsta nuo judančio objekto arba juda jo link, taip pat juda pastebėto objekto link arba seka nuspėjamą judesį. Dažniausiai šitaip akys juda 20 procentų dienos, o likusį laiką žvilgsnis ilsisi ties kokia nors detale.

Tačiau net ir tuomet, kai manome žvilgsnį sutelkę į vieną daiktą, akys trejopai juda – tik šių judesių nematome. Stambiausi iš šių judesių vadinami mikrošuoliukais, arba mikrosakadomis. Jie trunka maždaug 25 milisekundes ir pakreipia akį tiesia linija taip, kad nuo daikto atspindėta šviesa patektų į naują receptorių, nutolusį maždaug 0,05 milimetro (maždaug per 20 receptorių) nuo pirmojo. Kitas judesys – lėtesnis, trunkantis iki sekundės, jo metu akis pajuda mažiau, tai vadinamasis poslinkis (angl. drift). Akis slenka lanku ir visada virpa – tai trečiasis, labai greitas akies judėjimas arba virpėjimas (angl. tremor) aukštyn ir žemyn.

Per vieną virpesį akis pajuda vieno receptoriaus dydžio atstumu. Per vieną poslinkį akis suvirpa maždaug 100 kartų. Pasibaigus virpančiajam slinkimui vėl pasikartoja mikrosakada, ir šitaip akis be paliovos juda.

Paskutiniai nervų signalai prieš smegenų mirtį

Kodėl akis juda lanku ir virpa – neaišku. Galbūt šiuos judesius sukelia tam tikri smegenų kamieno signalai. Įrodyta, kad judesius sukeliantys nervų signalai būna vieni iš paskutinių prieš žmogaus smegenų mirtį. Apie mikrošuoliukus mokslui žinoma daugiau, o viena geriausių šio reiškinio žinovių – ispanų neurologė Susana Martinez-Conde, dirbanti JAV Finikso miesto Barou neurologijos institute. 2006-aisiais ji pirmoji patvirtino, kad sutelkus žvilgsnį į kokį daiktą mikrošuoliukai neleidžia šviesai jautriems receptoriams pavargti.

Susana Martinez-Conde pirmoji patvirtino, kad sutelkus žvilgsnį į kokį daiktą mikrošuoliukai neleidžia šviesai jautriems receptoriams pavargti. Susana Martinez-Conde pirmoji patvirtino, kad sutelkus žvilgsnį į kokį daiktą mikrošuoliukai neleidžia šviesai jautriems receptoriams pavargti.,

Pasitelkusi sudėtingą vaizdo aparatūrą dr. Martinez-Conde su kolegomis tyrė nedidelės žmonių grupės akių judesius. Kompiuteris mikrošuoliukus atskirdavo nuo kitų akies judesių.

Eksperimento dalyviai turėjo žiūrėti į tašką ekrane ir kartu stebėti šalia esantį šviesos spindulėlį. Bandymas buvo panašus į klasikinę optinę apgaulę, vadinamą Troxlerio testu, kai stebėjimo tašką juosianti spalvota juosta, rodos, iš lėto pranyksta, o paskui vėl atsiranda. Bandyme kartkartėmis išnykdavo šviesos spindulėlis (nors iš tikrųjų ekrane buvo visą laiką). Kai spindulėlis išnykdavo ir kai vėl pasirodydavo, dalyviai turėdavo spustelėti mygtuką.

Mokslininkai nustatė, kad aštuonių tiriamųjų akys judėjo skirtingai, tačiau judesius siejo du bendri požymiai: mikrošuoliukai liaudavosi prieš pat taškeliui išnykstant iš regėjimo laiko, o jiems vėl prasidėjus – taškelis vėl tapdavo matomas. Kadangi tiriamiesiems buvo nurodyta sutelkti žvilgsnį į ekrano centrą, jie sulaikė natūralius, didžiuosius akių judesius – šuoliukus, arba sakadas. Todėl tinklainės receptoriai buvo dirginami tik dėl mikrošuoliukų – mažyčiai akių judesiai pakeisdavo tinklainės padėtį šviesos spindulėlio ekrane atžvilgiu.

Optinės apgaulės priežastis – mikrošuoliukai

Remdamiesi bandymo rezultatais mokslininkai padarė išvadą, kad akiai nustojus judėti receptoriai, į kuriuos nuolat krinta šviesa iš šviesos taškelio, pavargsta.

Receptoriai nebereaguoja į šviesą ir liaujasi siuntę nervinius signalus į smegenis, todėl jos šviečiančio taško nebefiksuoja. Kai po akimirkos akys vėl ima trūkčioti, šviesos spindulys patenka į kitus receptorius, ir šie iš karto reaguoja siųsdami signalus smegenims. Tuomet šviesos taškelis vėl tampa matomas.

Mokslininkai mano, kad mikrošuoliukai vyksta visą laiką – ne tik Troxlerio testo metu – ir kad šie mažyčiai akių judesiai lemia, ką mes regime. Apibendrinant galima teigti, kad, jei nebūtų mikrošuoliukų, 80 procentų žiūrėjimo laiko, kai dėmesį sutelkiame į ką nors konkretaus, nejudančių daiktų nematytume.

2008 metais Susana Martinez-Conde su mokslininkų grupe aptiko, kad mikrošuoliukai reikšmingi ir kitoje klasikinėje optinėje apgaulėje – „Enigmoje“. „Enigmos“ piešinyje iš centro eina iš pradžių plonos, toliau storėjančios juodos linijos, kertančios kelis centrą juosiančius spalvotus apskritimus. Ramiai žiūrint į piešinį ima atrodyti, kad apskritimai skirtingu greičiu sukasi.

Stebėdami eksperimento dalyvių akių judesius sudėtinga vaizdo aparatūra mokslininkai nustatė, kad mikrošuoliukų padaugėja, kai apskritimai sukasi greičiau, ir sumažėja, kai apskritimai ima suktis lėčiau arba apskritai nustoja suktis. 

Smegenys užpildo tuštumą

Nors neaišku, kaip mikrošuoliukai sukelia judesio iliuziją, 2008-aisiais atliktas naujas tyrimas padėjo išsiaiškinti mažųjų akies judesių reikšmę mūsų regėjimui. Paaiškėjo, kad mikrošuoliukai ne tik sukuria judesio iliuziją ir išlaiko objektą regėjimo lauke, bet ir neleidžia smegenims įsivaizduoti nematomų dalykų.

Naujasis bandymas buvo panašus į Troxlerio testą, tik užuot sutelkę žvilgsnį į šviesos taškelį tuščiame ekrane eksperimento dalyviai turėjo įsižiūrėti į tuščią plotelį margame ekrane.

Mokslininkai norėjo įsitikinti, ar eksperimento dalyviai pamatys baltas dėmes, kurias trumpą laiką mato migrena su aura sergantys žmonės arba nuolat mato žmonės, sergantys išsėtine skleroze bei kitomis nervų ligomis. Baltos dėmės atsiranda dėl pažeistų šviesai jautrių receptorių, kurie nesiunčia signalų smegenims.

Smegenys pajėgia sukurti trūkstamą informaciją. Kadangi aplinkoje nėra „skylių“, jos užpildo tuščią plotą arčiausiai esančių vaizdų motyvais.

Tyrimas atskleidė, kad žmonės mato baltą dėmę rašte tik tuomet, kai akys atlieka mikrosakadinius judesius. Jei akys ima judėti kitaip, raštas išsiplečia ir užpildo baltą dėmę nepalikdamas jokių tuščių plotų. Taigi aptikta nauja akių mikrošuoliukų funkcija – jie neleidžia smegenims „pagražinti“ paveikslo užpildant baltas dėmes. Vadinasi, mikrošuoliukai atlieka bent du svarbius vaidmenims smegenims apdorojant akies siunčiamus nervinius signalus.

Akys atskleidžia mūsų interesus

Nors pastaraisiais metais ne viena mokslininkų grupė nuodugniai tyrinėjo akių mikrojudesius, vis dėlto nebuvo aišku, ar mažieji nepastebimi judesiai dažnai pasitaiko žvilgsnį sutelkiant į vieną daiktą.

Pernai Susanos Martinez-Condes vadovaujama mokslininkų grupė paskelbė daugybės nuodugnių eksperimentų rezultatus, leidžiančius daryti prielaidą, kad mažyčiai nesąmoningi akių judesiai atlieka svarbų vaidmenį, kai akys ko nors ieško arba, pavyzdžiui, tiesiog stebi aplinką.

Mokslininkai tyrė akių judėjimą žiūrint į vienspalvį pilką paviršių arba į peizažą, arba sprendžiant atidumo reikalaujančias užduotis, pavyzdžiui, „atrask dešimt skirtumų“.

Rezultatai rodo, kad mikrošuoliukų padažnėja stebint aplinką, kurioje gausu detalių, arba sprendžiant sudėtingą užduotį – nepriklausomai nuo to, kaip dažnai ir kaip ilgai žmogus žvelgia į vieną tašką.

Žiūrėdami į vienspalvį paviršių eksperimento dalyviai dažnai ir ilgai sutelkdavo dėmesį į „nieką“; tuomet būdavo užregistruojama gana mažai mikrošuoliukų. Ir dideli, dažniausiai sąmoningi akių judesiai – sakados, ir mikrošuoliukai dalyvauja atkreipiant dėmesį į įdomias regėjimo lauko vietas.

Susana Martinez-Conde iškėlė teoriją, kad skirtingi akių judesiai gali vykti vienu metu ir juos valdo tie patys neuronų junginiai. Tyrimai taip pat rodo, kad kartais sąmoningi judesiai būna tokie pat maži kaip ir nesąmoningi ir padeda sutelkti dėmesį į naują daiktą regėjimo lauke.

Šiuos rezultatus patvirtino ir kiti mokslininkai. Vokietijos Potsdamo universiteto profesoriai Ralfas Engbertas ir Reinholdas Klieglis įrodė, kad net tada, kai žvilgsnis būna sutelktas į vieną tašką, mikrošuoliukų padaugėja, jei regėjimo lauko pakraštyje atsiranda koks nors įdomus objektas. Akys, užuot judėjusios visomis kryptimis, nukrypsta naujo įdomesnio objekto link.

Mikrošuoliukų kiekis ir kryptis gali parodyti, į ką žmogus atkreipė dėmesį, nors ir žiūrėtų kitur. Kad ir kaip bandytume nukreipti akis nuo greta sėdinčio svetimo išvaizdaus vyro arba patrauklios moters, nesugebėtume nuslėpti savo susidomėjimo – jei tik mūsų antroji pusė turėtų mikrošuoliukus fiksuojančią vaizdo kamerą.

Nauji fokusų tyrimai

Susidomėjusi akių mikrojudesiais, Susana Martinez-Conde pasišovė fiziologiškai paaiškinti, kaip optinės apgaulės ir iliuzionistai manipuliuoja mūsų pojūčiais. Optinės apgaulės, fokusai ir burtai – tai įvairios mus klaidinančios arba tikrovę iškreipiančios regėjimo ir smegenų iliuzijos. Mokslininkė tikisi išsiaiškinti, kas lemia iliuziją – akys, regos nervo signalus apdorojančios smegenys, mūsų nusiteikimas ar dėmesio nukreipimas į šalį.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU