Kodėl nunyko žmogaus protėvių kailis


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Žmogus vienintelis iš primatų šeimos neturi kailio. Tačiau taip buvo ne visada.

Vadinamoji žąsies oda yra aiškus rudimentas iš tų senų laikų, kai žmonės buvo apžėlę kailiu. Jis mūsų protėvius saugojo nuo šalčio, drėgmės, dulkių, sumušimų ir ultravioletinių saulės spindulių. Tad kodėl mūsų protėviai neteko tokio puikaus dalyko, kuriam išsivystyti reikėjo milijonų metų? Ar todėl, kad kailis trukdė plaukioti vandenyje gyvenusiems mūsų protėviams?

Žmogus yra vienintelis primatas, kuriam būdingas nardymo refleksas. Tai gali būti įrodymas, kad žmogaus protėviai gyveno vandenyje. Žmogus yra vienintelis primatas, kuriam būdingas nardymo refleksas. Tai gali būti įrodymas, kad žmogaus protėviai gyveno vandenyje.,

Ar todėl, kad nunykus kailiui galėjo išsivystyti veiksmingesnė organizmo vėsinimo sistema, būtina šilumai neatspariausio žmogaus organo – smegenų – raidai? Būta įvairių kailio nunykimo teorijų, tačiau šiandien mokslininkai linkę manyti, jog žmogus neteko kailio, nes buvo priverstas gintis nuo įvairių parazitų.

1 teorija
Lengviau plaukti

Dėl konkurencijos mūsų protėviai buvo priversti kraustytis į Afrikos pakrantes ir vis daugiau laiko praleisdavo vandenyje. Pamažu žmogaus kūno plaukuotumas nunyko, nes kailis kliudydavo mūsų protėviams plaukti ir neatlikdavo organizmo apsauginės funkcijos vandenyje.

Ruoniai turi kailį, nors yra vandens žinduoliai. Ruoniai turi kailį, nors yra vandens žinduoliai. ,

Teorijos ištakos

1960 metais britų zoologas Alisteris Hardy pateikė prieštaringai vertinamą teoriją apie žmogaus protėvių gyvenimą vandenyje. Mokslininkas teigė, kad kai kurios žmogbeždžionės iš miškų persikėlė gyventi į Afrikos pakrantes arba prie ežerų. Prieš šešis septynis milijonus metų jos leisdavo vis daugiau laiko vandenyje. Kadangi kailis trukdė plaukti, be to, neatlikdavo organizmo apsauginės funkcijos vandenyje, primatų organizmas prisitaikė prie pakitusios aplinkos ir kailis nunyko. Praėjus dar vienam ar dviem milijonams metų vandenyje gyvenančios žmogbeždžionės grįžo į sausumą, o vėliau iš jų išsivystė žmogus. 

Anot žinomos autorės Elaine Morgan, didžiausios šios teorijos šalininkės per pastaruosius 40 metų, teorija paaiškina, kodėl žmogus yra vienintelis primatas be kailio. Elaine Morgan mano, kad tie vandenyje gyvenantys žinduoliai, kurie tebeturi kailį, pvz., ruoniai, kaip tik ir leidžia daryti išvadą, jog bekailiai sausumos žinduoliai senovėje gyveno vandenyje. Pavyzdžiui, mokslininkė įrodė, kad drambliai ir raganosiai kadaise gyveno vandenyje, o kai kurie bekailiai sausumos žinduoliai, pavyzdžiui, begemotai, iki šiol yra pusiau sausumos, pusiau vandens gyvūnai.

Kalbant apie judėjimą, visos beždžionės gali šiek tiek pavaikščioti dviem kojomis, tačiau tik tam tikromis aplinkybėmis – pavyzdžiui, brisdamos vandeniu. Mokslininkė taip pat mano, kad žmogui būdingas poodžio riebalų sluoksnis irgi liudija apie tai, kad kadaise žmonės gyveno vandenyje. Daugelio dabartinių sausumos žinduolių riebalai kaupiasi aplink vidaus organus, o vandens žinduolių kūno riebalai linkę kauptis arčiau odos nei prie vidaus organų.

Anot Elaine Morgan, žmogus nepasižymėtų ir kita ypatinga savybe – kalba, jeigu mūsų protėviai kitados nebūtų gyvenę vandenyje. Žmogus gali kontroliuoti savo kvėpavimą, o tai yra kalbos prielaida. Gyvūnų karalystėje tokiu kvėpavimu pasižymi tik nardantys žinduoliai ir paukščiai. Naujagimių varškinio tepalo sluoksnis – dar viena žmogaus organizmui būdinga savybė, liudijanti apie protėvių gyvenimą vandenyje.

Teorijos šalininkė

Knygų autorė ir lektorė Elaine Morgan aktyviai palaiko šią teoriją jau daugiau nei 40 metų.

Stipriosios pusės

Mokslininkai paprastai daro išvadas apie žmogaus evoliuciją remdamiesi žmogaus savybių panašumu į žmogui artimiausių gyvūnų – šimpanzių ir gorilų – savybes. Tačiau yra ir didelių skirtumų, pavyzdžiui, visos beždžionės turi kailį ir vaikšto keturiomis kojomis, o žmogus neturi kailio ir vaikšto stačias. Žmogaus protėvių gyvenimas vandenyje paaiškintų daugelį tik žmogaus organizmui būdingų savybių, pavyzdžiui, apsauginę funkciją atliekantis poodinių riebalų sluoksnis, kaip spėjama, išsivystė todėl, kad kailis vandenyje neapsaugo organizmo. Dauguma bekailių žinduolių yra pusiau sausumos, pusiau vandens gyvūnai.

Silpnosios pusės

Teorijai trūksta tvirtų mokslinių įrodymų. Pavyzdžiui, kasinėjant šalia hominidų liekanų randama sraigių, krabų ir kitų pėdsakų, galbūt bylojančių apie tai, kad žmogaus protėviai galėjo gyventi vandenyje, tačiau tiesioginių įrodymų radiniai nepateikia. Teorijos kritikai taip pat teigia, kad kailis ir poodiniai riebalai vieniems vandens gyvūnams būdingi, kitiems ne, todėl šie bruožai neturėtų būti vertinami kaip įrodymas, kad žmogaus protėvių gyventa vandenyje. Be to, ši teorija nepaaiškina, kodėl vyrams ir moterims būdingas skirtingas kūno plaukuotumas.  

Pripažinimas

Nepaisant veikiau skeptiško požiūrio į šią teoriją, ji tebeturi būrelį šalininkų. Vis dėlto dauguma žinomų paleoantropologų teorijos nepripažįsta.

 

2 teorija
Apsisaugoti nuo parazitų

Mūsų protėviai pakeitė gyvenimo būdą ir tapo sėslūs. Todėl padidėjo pavojus užsikrėsti įvairiais kenksmingais parazitais. Žmogaus kūno plaukuotumas išnyko, nes plika oda geriau apsisaugo nuo parazitų.

Teorijos ištakos

Netrukus, kai 1859 metais buvo publikuota Charleso Darwino evoliucijos teorija, britų gamtininkas Thomas Beltas paskelbė prielaidą, kad mūsų protėvių kailis nunyko, nes šitaip žmogaus kūnas galėjo geriau apsisaugoti nuo parazitų. 1874 metais išleistoje knygoje „Gamtininkas Nikaragvoje“ Th. Beltas rašė, kad atogrąžose gyvenantys bekailiai primatai atrankos procese galėjo būti pranašesni, nes plikas kūnas galėjo išsivaduoti „nuo daugybės rūšių blakių ir kitų parazitų“. Darwinas atmetė šią idėją. Jo nuomone, dėl parazitų nenunyko jokio kito atogrąžų keturkojo žinduolio kailis ir neįvyko kitokių pokyčių žinduolių organizmuose.

Taigi teorija nukeliavo į užmarštį ir buvo prisiminta tik 1999 metais Turku universiteto (Suomija) evoliucijos biologui Markui Rantalai moksliniame straipsnyje pateikus šiuolaikinę teoriją, jog kailis nunyko dėl parazitų. Straipsnyje biologas pažymi, kad nuo Darwino laikų parazitai laikomi vienu iš svarbiausių evoliucijos veiksnių. Parazitų įtaka primatams didžiulė. Pavyzdžiui, pavianų patelės praleidžia 28 procentus laiko viena kitai iš kailio rankiodamos parazitus. Dauguma kraujasiurbių parazitų, pvz.,  utėlės, blusos, uodai, yra pavojingų užkrečiamųjų ligų nešiotojai ir kelia rimtą pavojų žmogaus sveikatai, be to, gali turėti įtakos žmonių populiacijos pokyčiams.

Pavianų patelės praleidžia 28 procentus laiko viena kitai iš kailio rankiodamos parazitus. Pavianų patelės praleidžia 28 procentus laiko viena kitai iš kailio rankiodamos parazitus.,

Žinomiausias pavyzdys iš istorinių laikų yra vadinamoji juodoji mirtis, kai viduramžiais nuo žiurkių blusų platinamų bakterijų sukelto maro išmirė pusė Europos gyventojų. Kitas pavyzdys – Napoleono žygis į Rusiją 1812 metais. Prancūzų mokslininkai neseniai atskleidė, kad puolimas buvo nutrauktas ne tik dėl šalčio ir bado, bet ir dėl utėlių, kurios platino mirtiną dėmėtosios šiltinės virusą. Manoma, kad virusas nusinešė 500 tūkst. kareivių gyvybes. Parazitų žala žmogui iš tiesų milžiniška, ir nors kailis mūsų protėvius saugojo nuo saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių, šalčio, dulkių ir sumušimų, kailio nunykimas davė daugiau naudos – padėjo geriau apsisaugoti nuo parazitų.

Kodėl be kailio liko tik žmogus, paaiškinama tuo, jog prieš 1,8 milijono metų pasikeitė mūsų protėvių gyvenimo būdas – jie tapo sėslūs. Moterys likdavo savo buveinėje su vaikais, kol vyrai toli nuo stovyklaviečių medžiodavo. Todėl, mokslininkų nuomone, susidarė palankios sąlygos sparčiai daugintis parazitams; jie suklestėjo pirmykščių žmonių buveinėse. Kitiems primatams, pvz., goriloms, parazitai nekelia tokio pavojaus, nes jos nuolat migruoja ir kiekvienai nakčiai įsitaiso naują guolį.

Iš visų 193 žinomų primatų blusos kenkia tik žmogui, nes jų kiaušinėliai nekibūs, nubyra nuo šeimininko kūno ir virsta lervomis. Iš lervų išsivysčiusios lėliukės virsta blusomis tada, kai netoliese yra šeimininkas. Markus Rantala teigia, kad kailis pirmiau pradėjo nykti moterims, nes jos beveik visą laiką būdavo savo buveinėje ir todėl nuo parazitų kentėdavo labiau. Ilgainiui neplaukuotas kūnas tapo ir seksualiai patrauklesnis. Taigi tai paaiškina faktą, kad moterų kūno plaukuotumas mažesnis negu vyrų.

Teorijos pradininkas

1999 metais moksliniame straipsnyje Markus Rantala iškėlė hipotezę, kad žmogaus protėvių kailis nunyko dėl parazitų.

Stipriosios pusės

Per pastaruosius dešimtmečius mokslininkai pripažino, kad parazitai gali turėti didelės įtakos rūšių evoliucijai. Pripažįstama ir tai, kad parazitai yra vienas stipriausių atrankos veiksnių evoliucijos istorijoje. Ši teorija vienintelė paaiškina, kodėl moterų kūno plaukuotumas mažesnis negu vyrų. Teoriją galima laikyti pagrįsta jau vien todėl, kad greičiausias ir patikimiausias būdas atsikratyti parazitų, pvz., utėlių, kaip visi žinome, yra tiesiog nuskusti kūno plaukus.    

Silpnosios pusės

Nors kailio nebeturime, mus iki šiol puola parazitai, pvz., utėlės ir blusos. Teorijos kritikai teigia, kad kai kuriems iš jų, pvz., uodams ir kraujasiurbėms musėms, parazituoti tapo net lengviau. Kitas teorijos trūkumas – ji nepaaiškina fakto, kodėl iš visų primatų kailis nunyko tik žmogui.

Pripažinimas

Parazitų, kaip atrankos veiksnio, svarba evoliucijos istorijoje yra visuotinai pripažįstama, todėl ši gana nauja teorija jau turi nemažai šalininkų.

 

3 teorija
Lengviau vėsinamas

Nunykus kailiui žmogus įgijo gebėjimą prakaituoti. Ši savybė saugojo ankstyvąsias Afrikos savanos medžiotojų gentis nuo organizmo perkaitimo ir sudarė sąlygas padidėti žmogaus smegenų tūriui.

Teorijos ištakos

Devintąjį XX amžiaus dešimtmetį Liverpulio universiteto (Anglija) dėstytojas Peteris Wheeleris pateikė įrodymų, kad medžiojant laukinius gyvūnus ankstyviesiems Afrikos savanos medžiotojams grėsė pavojus perkaisti. Šis teiginys ir vienos žymiausių žmogaus evoliucijos tyrėjų, Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) mokslininkės Ninos Jabonski tyrimai praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį atvedė prie klausimo, kaip mūsų protėviams, gyvenusiems labai aktyvų fizinį gyvenimą, pavyko išvengti organizmo perkaitimo. Abu mokslininkai mano, kad nunykus mūsų protėvių kailiui susiformavo organizmo savybė atvėsti išskiriant prakaitą, taip pat galimybė išsivystyti didelėms žmogaus smegenims.

Pietų Afrikos krūmynuose medžiojantys san genties gyventojai geba vaikyti gazeles, kol šios perkaitusios netenka jėgų, o tada jas pribaigia. Pietų Afrikos krūmynuose medžiojantys san genties gyventojai geba vaikyti gazeles, kol šios perkaitusios netenka jėgų, o tada jas pribaigia.,

Organizmo savybė vėsintis išskiriant prakaitą būdinga ir žmogui, ir kitiems primatams, tačiau žmogaus organizme ši savybė išsivysčiusi labiausiai. Pavyzdžiui, mokslininkai ne kartą stebėjosi Pietų Afrikos krūmynų medžiotojų, san genties gyventojų, gebėjimu vaikyti gazeles, kol šios perkaitusios netekdavo jėgų, o tada jas pribaigti.

Nina Jablonski pabrėžia būtent medžioklės aspektą ir maždaug prieš du milijonus metų ankstyviausių žmogaus – homo... – protėvių patirtus pokyčius. Kaip tik tuo metu  mūsų protėviai tapo aukštesni ir lieknesni. Tai liudija, kad jų gyvenimo būdo nebelėmė  medžiai – žmoginiai primatai tapo tvirtai ant žemės vaikščiojančiais dvikojais. Kailio nunykimą paskatino medžioklė, o pradėję medžioti žmonės ėmė misti kur kas kokybiškesniu maistu – mėsa, riebalais, kaulų čiulpais. Kaip tik tokio maisto, daugelio mokslininkų nuomone, tuometiniam žmogaus protėviui reikėjo, kad jo smegenys išsivystytų iki dabartinių smegenų, t. y. padidėtų trigubai ar net keturgubai.

Nina Jablonski teigia, kad žmogaus protėvių kailis nunyko dėl išsivysčiusios kūno savybės atvėsti išskiriant prakaito. Nina Jablonski teigia, kad žmogaus protėvių kailis nunyko dėl išsivysčiusios kūno savybės atvėsti išskiriant prakaito.,

Kaip palyginimą Nina Jablonski pateikia pavyzdį apie ypatingas beždžiones – markatas husarus (lot. Erythrocebus patas), gyvenančias, kaip ir mūsų protėviai kadaise, atvirose Rytų Afrikos vietovėse. Palyginti su kitais primatais, šios didelėse teritorijose klajojančios beždžionės prakaituoja gausiai – kaip žmonės. Mokslininkės nuomone, šis pavyzdys galbūt rodo, kaip anuomet mūsų protėviams pavyko prisitaikyti prie aplinkos: išliko tie, kurie gausiausiai prakaitavo.

Markatų husarų kailis trumpas ir tankus. Mokslininkė teigia, kad šių gyvūnų kailis negalėtų nunykti visiškai, nes beždžionės vaikšto keturiomis galūnėmis. Mūsų protėviai, priešingai, vaikščiojo stati, todėl juos mažiau veikė ultravioletiniai saulės spinduliai – taigi kūno plaukuotumas sumažėjo, tačiau liko galvos plaukai. Organizmo savybė vėsintis išskiriant prakaito taip pat saugojo smegenis, nes jų veikla pablogėja kūno temperatūrai pakilus vos dviem laipsniais Celsijaus.

Stipriosios pusės

Teorija remiasi įrodymais iš daugelio įvairių žmogaus fiziologijos ir genetikos sričių, taip pat iškasenomis.  

Teorija taip pat paaiškina, kaip mūsų ankstyvieji protėviai sugebėjo išvengti organizmo perkaitimo medžiodami savanoje ir dėl kokių aplinkybių išsivystė didelės žmogaus smegenys.

Silpnosios pusės

Teorija nepaaiškina, kodėl moterų kūno plaukuotumas mažesnis negu vyrų ir kodėl moterų kūno plaukuotumas apskritai nunyko, jeigu medžiodavo, taigi ir intensyviai judėdavo, tik vyrai. Teorija taip pat negali paaiškinti fakto, kad kailis nunyko savanoje gyvenančioms gentims, mat savanoje kūnas dienomis gauna daugiau saulės spindulių, o naktimis labiau atvėsta. Bekailis kūnas labiau pažeidžiamas, kai temperatūra smarkiai svyruoja, pavyzdžiui, dieną ir naktį.

Trumpa kailio istorija

Kailio istorijos neįmanoma ištirti pagal sustingusias iškasenas, todėl mokslininkai gali tik spėlioti, kodėl mūsų protėvių kailis nunyko. Pavyzdžiui, nežinoma, ar žmogaus kūno plaukuotumas išnyko dėl poreikio apsisaugoti nuo parazitų, o neplaukuotos odos gebėjimas geriau vėsinti organizmą pasireiškė vėliau. Ar vis dėlto pirminė kailio nunykimo priežastis buvo kūno vėsinimas, o apsisaugojimas nuo parazitų tebuvo to nunykimo išdava? Žmogui būdingas poodinis riebalų sluoksnis nebūtinai rodo, kad mūsų protėviai gyveno vandenyje. Galbūt šitaip žmogus prisitaikė prie kitų sąlygų, pavyzdžiui, šaltų naktų.

Paskutiniais metais teorijos papildytos detalėmis. Jutos universiteto (JAV) mokslininkui Alanui Rogersui ir jo bendradarbiams  2004 metais pavyko įrodyti, kad žmogaus genas, lemiantis labai tamsią odos spalvą, išsivystė prieš 1,2 milijono metų. Odos spalva yra savotiškas įgimtas kūno apsaugos nuo saulės mechanizmas, todėl žinant, kada atsirado šis genas, galima apytiksliai apskaičiuoti, kada vėliausiai žmogaus odos jau nebedengė kailis. Šį net ir apytikslį rezultatą galima laikyti įrodymu, naudingu visoms trims hipotezėms. 

Be to, genetiniai tyrinėjimai atskleidė, kad galvinės utėlės egzistuoja nuo pat žmogaus protėvių ir šimpanzių atsiskyrimo maždaug prieš penkis–septynis milijonus metų. O štai drabužinės utėlės, regis, atsirado maždaug prieš 650 tūkst. metų. Tai rodo, kada vėliausiai mūsų protėviai pradėjo dengti kūną drabužiais.

Galiausiai surasti atsakymą, kokia ta kailio istorija, mokslininkams turbūt padės kailio fosilija arba būsimi radiniai, galintys įrodyti, kad mūsų protėviai tapo sėslūs dar gerokai prieš susiformuojant šiuolaikinio bekailio žmogaus anatomijai.     

Pripažinimas

Organizmo vėsinimas yra labai svarbus žmogaus evoliucijos veiksnys, tačiau mokslininkai nežino, ar tai buvo pagrindinė kailio nunykimo priežastis. Šiaip ar taip, organizmo vėsinimu mokslininkai remiasi dažniausiai, tad teorija sulaukė plataus pripažinimo.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU