Didžiausia pasaulio dėlionė


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Akropolio kalva Atėnuose jau daugiau kaip 30 metų paversta dūzgiančia statybviete, o joje pluša daugybė inžinierių, architektų, menininkų ir amatininkų. Partenonas ir kitos maždaug 2 500 metų senumo šventyklos išardomos po vieną akmenį, dalys kruopščiai restauruojamos arba tiksliai atkartojamos ir vėl sudedamos.

Senovės Graikijos gyventojams pastatyti Partenoną ant Akropolio kalvos Atėnuose prireikė vos devynerių metų, o dabar gyvenantys jų palikuonys jau 30 metų restauruoja ir tvarko šią didingą marmurinę šventyklą, kuri stūkso virš graikų sostinės kaip Vakarų civilizacijos lopšio simbolis. Šiuos kelis dešimtmečius Akropolio lankytojus pasitinka milžiniška statybų suirutė ir pastoliai, juosiantys Partenoną ir kitus garsius šventosios kalvos griuvėsius. Ir tai dar ne pabaiga – statybos greičiausiai tęsis iki 2020 metų, ir tik tada čia įsivyraus ramybė. Netausodami jėgų, kasdien čia dirba apie 200 vyrų – nuo inžinierių ir architektų, amatininkų ir archeologų iki akmenkalių ir restauratorių.

Darbo jiems išties netrūksta – senovinio Atėnų religinio centro renovavimas yra tarsi milžiniška, beveik nežmoniško dydžio trimatė dėlionė, jos atskiros dalys išardomos po akmens bloką ir atnaujintos bei išvalytos vėl kruopščiai sudedamos atgal.

Nuo tada, kai maždaug prieš 2500 metų buvo pastatytas Akropolis ir šiandien ant kalvos tebestūksančios šventyklos, statinių neaplenkė laiko žymės. Partenono, Nikės ir Erechtėjono šventyklos yra degusios, buvo sprogdinamos, griaunamos žemės drebėjimų, grobstomos ir niokojamos. Ir jeigu ne didelio masto gelbėjimo akcija, pradėta 1975 metais, šiems istoriniams pastatams grėstų griūtis, o vėliau ir visiškas išnykimas.

 

Visos kolonos buvo išardytos ir vėl sudėtos, trūkstamos dalys pakeistos naujomis. Visos kolonos buvo išardytos ir vėl sudėtos, trūkstamos dalys pakeistos naujomis.,

Restauravimo projekto tikslas nėra vien atkurti praeities didybę, bet ir ištaisyti ankstesnes restauravimo klaidas. Netinkamai sudėtos kolonos ir sienos tvarkomos, įtrūkę arba iš viso trūkstami marmuro blokai keičiami naujais, daugiau nei 20 tūkst. statinių fragmentų, išmėtytų aplink Akropolio kalvą, rūšiuojami ir sudedami į vietą.

Visa tai atliekama itin kruopščiai, nes savo laiku šventyklos buvo statomos taip preciziškai, kad šiandien visa tai sunku atkartoti netgi su moderniais įrankiais ir mašinomis. Pavyzdžiui, tarpai tarp marmurinių blokų keliose vietose yra maždaug dvidešimtosios milimetro dalies storio – plonesni už plauką, taigi dedant blokus svarbios net menkiausios smulkmenos.

Patrankos šūvis buvo lemtingas

Partenono – nenuginčijamo klasikinio meno šedevro – restauravimo darbai pradėti 1975 metais. Pirmiausia atskirtos didžiosios šventyklos dalys, o tada buvo tvarkomi, valomi ir, jeigu reikia, keičiami kai kurie pastato elementai.

Partenonas visais laikais buvo ypatingas traukos centras. Nuo tada, kai 438 m. pr. Kr. šventyklą buvo baigta statyti, ji nuolat niokojama. 287 m. pr. Kr. sudegintos kai kurios šventyklos dalys, o VI a. po Kr. pastatas buvo paverstas krikščionių bažnyčia. Kai kurios statulos ir figūros pagoniškuose frizuose buvo sudaužytos, o pagrindiniai įėjimo vartai iš rytų pusės užmūryti, taigi juos pakeitė įėjimas iš vakarų.

Praėjus beveik tūkstantmečiui nuo tada, kai Partenonas atliko bažnyčios funkciją, 1460 metais turkai čia įkūrė mečetę, o jos vakarinėje pusėje pastatė minaretą. Nors būta daugelio perversmų, Partenonas stovėjo iki pat 1687 metų, kai Atėnus užpuolė Venecijos pajėgos ir į vakarinį Partenono fasadą buvo paleista daugiau nei 700 patrankos sviedinių. Vienas iš jų pataikė į parako kambarį, kurį šventykloje buvo įrengę turkai. Šis įvykis buvo lemtingas. Kambarys sprogo, 28 kolonos išlakstė į šalis, apskritai sugriuvo visa vidurinė šventyklos dalis.

 

Po sprogimo Partenonas buvo nuolat plėšiamas, o vienu pagrindinių kaltininkų laikytas anglas Thomas Bruce`as Elginas, pasisavinęs ir į savo tėvynę parsigabenęs dalį skulptūrų ir ornamentų. Naujaisiais laikais, ypač nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio, Akropolio statinius niokojo užterštas oras, prie jų išsaugojimo neprisidėjo ir gausūs turistų antplūdžiai.

Be to, Akropolio šventyklos stovi žemės drebėjimų alinamoje šalyje, tačiau gamtos katastrofų sukelti nuostoliai nublanksta prieš žmogaus padarytą žalą. Paradoksalu, bet ankstesnieji restauravimo darbai daugiau pakenkė nei padėjo. Daugiausia žalos buvo pridaryta XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus 3-ajame dešimtmetyje, kai diplomuotas graikų inžinierius Nikolaos  Balanosas ėmėsi vadovauti beveik sugriuvusio Partenono atstatymo darbams.

N. Balanosas planavo sutvirtinti vidines sienas ir atstatyti per 1687 metų sprogimą nugriautas kolonas. Tačiau šie darbai padarė daugiau žalos. Kolonas ir sienas N. Balanosas, žinoma, atstatė, tačiau nepaisė kai kurių dalių pirminės buvimo vietos. Marmurinius blokus jis sudėjo atsitiktine tvarka. Statiniai buvo dar labiau suniokoti nei iki tol.

Seni akmenys sudėti kompiuteriu

Vėliau sugrąžinti, ką dar įmanoma sugrąžinti, atkurti vaizdą, koks buvo prieš sprogimą, įvykusį beveik prieš 400 metų, ėmėsi architektas Manolis Korresas ir jo „Acropolis Restoration Service“ restauratorių komanda. Nesuskilę arba kitaip nepažeisti marmuriniai blokai buvo panaudoti dar kartą. Darbininkai surinko tūkstančius originalių atskirų dalių, kurios kelis šimtmečius mėtėsi aplink Akropolį. Tačiau šen bei ten tarpų vis tiek liko, taigi kai kuriuos išgrobstytus arba įvairiuose pasaulio muziejuose eksponuojamus fragmentus reikėjo atkurti.

 

M. Korreso komanda kompiuteriu sukūrė duomenų bazę, į ją įvedė visus originalius fragmentus ir suskirstė juos pagal konkrečius kriterijus, tai yra aukštį, plotį, storį, nuožulnumą, rūdžių žymes ir įtrūkius. Pagal šiuos duomenis kompiuteris nustato, kurioje statinio vietoje buvo tam tikra dalis. Tačiau toli gražu ne visi fragmentai galėjo būti grąžinti į savo vietas remiantis vien kompiuterio skaičiavimu – kartais reikėjo tiesiog įgudusio specialisto žvilgsnio ir visumos detalių pojūčio.

Visi maždaug 70 tūkst. Partenono marmurinių blokų turi konkrečią savo vietą statinyje. Visi maždaug 70 tūkst. Partenono marmurinių blokų turi konkrečią savo vietą statinyje.,

Kiekvienas akmuo turi savo vietą

Iš viso maždaug 70 tūkst. Partenono marmurinių blokų yra unikalūs ir turi specialią vietą, tai yra  kiekvienas gali būti tik jam skirtoje vienoje vietoje – visai kaip dėlionės dalys. Taip yra todėl, kad pagrindinis architektas sąmoningai norėjo pastatyti šventyklą kreivą, ir jam pavyko apgauti akį. Ryškiausiai kreivumas matomas šventyklos platformoje, kuri ilgųjų kraštinių viduryje yra 12 centimetrų aukštesnė nei keturiuose pamatų kampuose. 

Dėl visų šių netaisyklingų formų ir nuožulnių kampų šventykla spinduliuoja tobulumu, tačiau būtent todėl ją atstatyti – milžiniškas išbandymas.

Tiek antikos laikų, tiek naujieji Partenono marmuriniai blokai buvo iškirsti iš Pentelikono uolos, esančios 16 km į šiaurės rytus nuo Atėnų, akmens. Tačiau, priešingai nei prieš 2500 metų, kai iki 40 tonų sveriantys blokai iki Akropolio buvo gabenami rogėmis, tempiamomis per apvalius medžio rastus, šiandien akmenys vežami sunkvežimiais.

Grubiai iškalti blokai glotninami vietoje pagal trimatį trūkstamo elemento gipsinį modelį. Pagal šiuos modelius akmenkalys itin kruopščiai, milimetras po milimetro, apdirba marmurinius blokus. Kaip antikos darbininkai išformuodavo blokus taip tiksliai, kad tarp jų buvo neįmanoma įkišti net peilio ašmenų, vis dar yra neįminta mįslė, dauguma kitų statybų proceso detalių – taip pat. Tačiau iš akmenyse paliktų žymių mokslininkai mato, kad senovės Graikijos gyventojai greičiausiai naudojo dar aštresnius ir mažiau susidėvinčius įnagius nei panašūs šiuolaikiniai įrankiai.

Kolonas „surakino“ kedras

Apie 46 išorinių Partenono kolonų renovavimą verta kalbėti atskirai. Kiekviena kolona sveria maždaug 60 tonų ir sudaryta iš 11 cilindrų, kiekvieną jų nukelia ir vėl užkelia milžiniškas kranas. Šie cilindrai anksčiau niekada nebuvo atskirti. Restauruojant atskleista 2500 metų senumo paslaptis – cilindrai buvo tvirtinami dviem kedro kamienais, o šiuos įkišdavo į kiekvieno cilindro viduryje esančias idealiai jų matmenis atitinkančias skyles.

Dedami vienas ant kito, cilindrai buvo tiesiog „surakinami“ – taip tiksliai ir tvirtai, kad kedras iki šiol neprarado savo kvapo. Pasirodo, antikos tvirtinimo mechanizmai yra tokie ilgaamžiai, kad tinkami dar ir šiandien – tik kedras keičiamas itin patvariu ir tvirtu titanu.

Iš pradžių Partenono šventykla nebuvo baltas pastatas, kokį mes matome šiandien. Senovės Graikijos gyventojai mėgo spalvas, tad marmurinį fasadą bei ornamentus buvo nudažę ryškiai raudona, mėlyna, aukso ir žalia spalvomis. Valant pastato fasadą lazeriu, kai kuriose vietose buvo aptikta vos matomų dažų, kuriuos nublukino saulė, vėjas ir lietūs, žymių. Spalvas buvo galima atkurti. Kai 1975 metais buvo pradėti didieji restauravimo darbai, graikai galėjo grąžinti Partenonui jo buvusią spalvingą išvaizdą, tačiau buvo nuspręsta atkurti Partenoną tokį, koks jis stovėjo didžiąją dalį savo 2500 metų gyvavimo laiko – didingas baltai švytintis paminklas senovės Graikijos didybei atminti.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU