10 būdų kaupti ekologiškos energijos atsargas


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Iš saulės, vandens ir vėjo beveik galėtume išgauti tiek energijos, kiek reikia visiškai patenkinti mūsų energijos poreikius. Didžiausias su ekologiška energija susijęs rūpestis yra tas, kad šios energijos pasiūla retai atitinka paklausą. Neseniai sukurti energijos atsargų kaupimo metodai turėtų išspręsti šią problemą.

Ateityje atsinaujinančios energijos perteklių bus galima kaupti įvairiais būdais – naudojant druskas, smagračius ir net išlydytus metalus.  

Visa diena buvo saulėta, o dabar saulė leidžiasi. Viena po kitos išsijungia saulės jėgainės didelės turbinos. Juk jos negali gaminti energijos naktį. O gal gali?

Ispanų saulės jėgainė „Andasol 1“ gamina energiją iki vėlyvos nakties, o dalis dieną surinktos saulės energijos naudojama išlydytai druskai kaitinti. Saulei nusileidus, druskų skleidžiama šiluma ir toliau suka turbinas. „Andasol 1“ jėgainė pradėjo veikti 2009 metais ir tiekia energiją 200 tūkstančių gyventojų. Ji pagamina dvigubai daugiau energijos negu kitos saulės jėgainės ir yra puikus pavyzdys, kaip galima suderinti paklausą su pasiūla.

Vėjo jėgainės generuoja energiją tik pučiant vėjui, o saulės jėgainės – tik saulėtu paros metu, todėl tradicinių jėgainių, gaminančių elektros energiją, kai deginamos anglys, nafta arba dujos, poreikis išlieka. Taigi sukurti energijos tiekimo sistemą, kurioje vyrautų atsinaujinanti energija, sudėtinga. Tačiau klimatologai, fizikai, inžinieriai ir technologai teigia, kad visada įmanoma sukurti tobulesnius metodus ir kad atsinaujinanti energija tikrai galėtų tapti energetikos pagrindu. Mokslininkai teigia, kad atsinaujinančios energijos visiškai pakaktų, jeigu, be vėjo, saulės ir hidroelektrinių, dar būtų naudojama bangų, geoterminė ir potvynių energija.   

Tačiau norint to pasiekti, reikia sukurti pažangesnius energijos atsargų kaupimo metodus. Tikėdamiesi įveikti šį iššūkį, mokslininkai tobulina dabartinius energijos saugojimo būdus ir kuria naujus. Ateityje energijos atsargos bus kaupiamos derinant mažas ir dideles saugyklas. Didelėse saugyklose energija bus laikoma ilgą laiką, o mažesnėse saugyklose bus kaupiami nedideli energijos kiekiai, kad būtų išlaikytas nenutrūkstamas energijos tiekimas trumpą laiko tarpą, pavyzdžiui, nurimus vėjui. Tačiau išsaugoti visos pagamintos energijos kol kas neįmanoma, todėl ateityje tai vienas iš rimčiausių iššūkių – atrasti būdą, kaip padidinti energijos kaupimo našumą.

1

PATVIRTINTA
Saulės energijos atsargas galima kaupti druskoje

METODAS

Dienomis paprastai pagaminama daug perteklinės energijos. Saulės spindulius galima veidrodžiais ir parabolėmis nukreipti į specialius druskų telkinius. Išlydytos druskos laikomos milžiniškose saugyklose, o druskų skleidžiama šiluma suka turbinas naktį arba nesaulėtomis dienomis. 

BŪKLĖ

Metodas jau patikrintas bandomojoje jėgainėje JAV ir jau taikomas visu pajėgumu Ispanijoje, „Andasol 1“ jėgainėje. Per dieną pagaminta energija kaupiama 28 tūkst. tonų talpos druskos saugykloje. Naudojamas natrio ir kalio druskų mišinys. Šis energijos atsargų kaupimo būdas leidžia jėgainei veikti visu pajėgumu net ir tamsiuoju paros metu. Mažiau negu per septynias su puse valandos jėgainėje pagaminama 50 MW energijos. Lydytų druskų saugyklas planuojama pradėti naudoti daugelyje kitų, dar tik projektuojamų ar statomų jėgainių. 

PRANAŠUMAI

Druskos puikiai tinka ne tik energijai kaupti, bet ir energijai gaminti. Pirmiausia dėl to, kad išlydytos druskos yra labai aukštos temperatūros, antra – druskos negaruoja, todėl jose gali laikytis didžiulis šilumos kiekis. Šis energijos kaupimo būdas yra labai našus.

  

TRŪKUMAI

Norint kaupti energiją naudojant išlydytas druskas ir užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą net tamsiuoju paros metu, būtina pastatyti milžiniškas saugyklas, o tam reikia labai didelių investicijų. Karštų druskų saugykloms statyti reikia specialių, tam tikru būdu apdorotų medžiagų.

 

NAŠUMAS 93 %

Ispanijoje veikiančios „Andasol 1“ saulės jėgainės saugyklose cirkuliuoja skirtingos temperatūros druskos, todėl energijos gamyba nesustoja ir tamsiuoju paros metu. Ispanijoje veikiančios „Andasol 1“ saulės jėgainės saugyklose cirkuliuoja skirtingos temperatūros druskos, todėl energijos gamyba nesustoja ir tamsiuoju paros metu.  ,

2

PATVIRTINTA
Suspausto oro saugyklų energija

METODAS

Požeminės angos pripildomos aukšto slėgio oro, jis suka turbinas, kai energijos paklausa padidėja.

BŪKLĖ

Pasaulyje yra tik kelios suspausto oro saugyklos. Seniausia jų – 1978 metais pradėjusi veikti Huntorfto jėgainės (Vokietija) saugykla. Milžiniški kompresoriai pripildo suslėgtu oru dvi požemines saugyklas, bendras jų tūris  siekia 310 tūkst. kub. m, o slėgis – 43 atmosferas. Jėgainė pagamina iki 290 MW energijos. JAV šiuo metu statomos  kelios suspausto oro saugyklos. 

PRANAŠUMAI

Suspausto oro saugyklos įrengiamos po žeme ir gali pagaminti didelį kiekį energijos vos per kelias minutes. Susidariusį elektros energijos perteklių kompresoriai gali sunaudoti orui suslėgti. 

TRŪKUMAI

Saugyklą galima įrengti tik specialiai tam pritaikytoje erdvėje. Suslėgtas oras yra aukštos temperatūros, o orui vėstant mažėja ir jo slėgis. Todėl saugykla turi būti atspari temperatūros pokyčiams.   

NAŠUMAS 85 %

3

PATVIRTINTA
Kaupiama vėjo jėgainių energija

METODAS

Elektros energija kaupiama akumuliatoriuje cheminės energijos pavidalu.

BŪKLĖ

Ličio jonų akumuliatoriai našiausi. Pasaulyje veikia ir keli dideli stacionarūs vanadžio skilimo pagrindu veikiantys akumuliatoriai, pavyzdžiui, Kingo saloje (Australija).  

PRANAŠUMAI

Akumuliatorių veikimo principas yra gerai žinomas. Galima naudoti akumuliatorių grandines ir taip padidinti energijos kaupimo našumą.

TRŪKUMAI

Akumuliatoriuose energijos tankis yra mažas, jie jautrūs temperatūros pokyčiams ir greitai pasensta. 

NAŠUMAS 85 %

4

PATVIRTINTA

Gruntas – milžiniška kaupykla

METODAS

Požeminis vanduo tarsi milžiniška saugykla slūgso viršutiniame grunto sluoksnyje, sudarytame iš smėlio, akmenų ir žvyro. Kadangi požeminis vanduo visada šaltas, perleistu per šilumokaitį, vasarą juo galima vėsinti patalpų orą. Sušilęs vanduo kitu gręžiniu grąžinamas atgal į tą patį požeminio vandens baseiną. Vanduo aplinkui gręžinį taip pat sušyla. Žiemą šilumos siurbliais jį galima pumpuoti į paviršių ir naudoti šildymui.     

BŪKLĖ

Šis metodas labai dažnai diegiamas gyvenamuosiuose arba įstaigų pastatuose, nes leidžia sutaupyti labai daug energijos ir šilumos.

PRANAŠUMAI

Puikiai tinka saugoti didelį energijos kiekį ilgą laiką.

TRŪKUMAI

Netinkami vietovėse, kuriose gruntą sudaro pamatinės uolienos.

NAŠUMAS 85%

5

KURIAMAS
Superlaidininkuose energija kaupiama be nuostolių

  

METODAS

Superlaidininkai neturi elektrinės varžos, todėl juose elektros energija išlieka ilgą laiką, o prireikus ją galima vėl lengvai išgauti.   

BŪKLĖ

Superlaidininkai labai brangūs, be to, jiems reikalinga labai žema temperatūra. Pasaulyje įrengtos tik kelios superlaidininkų pagrindu veikiančios energijos saugyklos. Šis energijos kaupimo būdas dažnai naudojamas gamybos įmonėse, kurioms ypač svarbu užtikrinti nenutrūkstamą elektros tiekimą. 2010 metais JAV Energetikos departamentas  skyrė didelius finansinius išteklius šio energijos kaupimo metodo tyrimams. Spėjama, kad superlaidininkų energetikos laukia didelė ateitis.

PRANAŠUMAI

Išlieka beveik visa sukaupta elektros energija. Išgauti elektros srovę iš superlaidininko galima akimirksniu. Be to, superlaidininkai pasižymi didele galia ir yra ilgaamžiai. 

TRŪKUMAI

Metodas labai brangus. Taip pat reikia daug papildomos energijos labai žemai superlaidininko temperatūrai palaikyti.

NAŠUMAS 95 %

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė Lietuvoje kaupia energiją vandens rezervuare. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė Lietuvoje kaupia energiją vandens rezervuare.,

6

PATVIRTINTA

Energijos perteklius kaupiamas vandens rezervuare

METODAS

Vanduo pakeliamas į telkinį ant kalvos, kai elektros energija pigesnė, o išleidžiamas – kai brangesnė. Vandens rezervuaras įrengtas ant kalvos ir naudojamas kaip energijos saugykla. Iš rezervuaro išleidžiamo vandens srautas suka turbinas, o šios gamina elektros energiją. 

BŪKLĖ

Tai seniausias energijos kaupimo būdas. Pirmieji vandens siurbliai buvo pastatyti XIX a. paskutinį dešimtmetį Italijoje ir Šveicarijoje. Šiandien pasaulyje veikia daugybė tokių jėgainių – šiuo principu įrengta ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė Lietuvoje. Daugiausia jų įrengta kalnuotose vietovėse. Visos drauge jos pagamina 90 GW energijos, o didžiausiosios iš jų – beveik po 1000 MW energijos. 

PRANAŠUMAI

Didelė talpa, pigu įrengti, energija lengvai išgaunama. Patogu derinti su vėjo jėgainėmis, šių pagamintos energijos perteklių galima naudoti vandeniui pumpuoti į aukščiau įrengtą rezervuarą. 

 

TRŪKUMAI

Galima įrengti tik kalvoto reljefo vietovėse, kuriose esama skirtingo lygio vandens telkinių. Reikalingi dideli kiekiai vandens – pavyzdžiui, vienam kub. metrui vandens krentant iš 100 m aukščio, galima gauti ne daugiau kaip 0,272 kWh energijos.

NAŠUMAS 70–85 %

Kingo saloje vėjo jėgainių generuojama energija saugoma milžiniškuose akumuliatoriuose. Kingo saloje vėjo jėgainių generuojama energija saugoma milžiniškuose akumuliatoriuose.,

7

PARUOŠTA BANDYTI
Požeminis balionas suka turbiną

METODAS

Žemėje iškasama duobė ir joje įrengiamas sulydytos plastikinės plėvelės balionas. Jis užpilamas 25 m storio smėlio sluoksniu. Prileidus vandens, balionas išsiplečia ir dėl spaudžiančio smėlio jame susidaro maždaug penkių atmosferų slėgis. Šis slėgis naudojamas turbinai sukti.  

BŪKLĖ

Šis metodas yra palyginti naujas. Nedidelės apimties bandymai, kuriuos atliko danų mokslininkai, buvo labai sėkmingi. Nors balionas pagamintas iš plono plastiko, jį galima pripildyti ir ištuštinti tūkstančius kartų, nes balioną iš visų pusių supanti žemė priešinasi slėgiui. Planuojama netrukus atlikti didesnės apimties bandymus. Apskaičiuota, kad 500×500 m dydžio saugykla leistų išgauti 200 MWh energijos.

PRANAŠUMAI

Įrenginys palyginti mažas, nesunkiai įterpiamas į aplinką. Pavyzdžiui, virš saugyklos esantį plotą galima kuo puikiausiai apsėti veja, nors žemė šioje vietoje gali įdubti arba iškilti. Įrenginio veikimo principas paprastas, saugyklos vandenį galima panaudoti daugelį kartų, šiam tikslui puikiai tinka ir jūros vanduo. 

TRŪKUMAI

Metodas dar nėra plačiai išbandytas, todėl nėra jokių išvadų apie įrenginio eksploatacijos ypatumus. Be to, reikalingi papildomi kasybos darbai didina išlaidas.

VEIKSMINGUMAS 80 %

8

KURIAMA
Energija – į dujas

METODAS

Energijos perteklių (pavyzdžiui, vėjo jėgainėse) galima naudoti vandens skaidymui į vandenilį ir deguonį. Veikiant katalizatoriams deguonis reaguoja su anglies dvideginiu ir susidaro metano – tai pagrindinė gamtinių dujų sudedamoji dalis. Metaną galima kaupti gamtinių dujų tinkluose.

BŪKLĖ

Metodas buvo išbandytas po energetikos krizės XX a. aštuntąjį dešimtmetį, tačiau naftos kainai labai sumažėjus pasidarė neekonomiškas. Kelių mokslo įstaigų, tarp jų ir Fraunhoferio instituto, mokslininkai sukūrė ir Štutgarte pastatė demonstracinį šio metodo įrenginį. Bendradarbiaujant su austrų įmone „Solar Fuel Technology“ planuojama 2012 metais paleisti pirmąjį įrenginį, galintį generuoti 10 MWh.

PRANAŠUMAI

Dujas kaupti kur kas paprasčiau negu energiją. Galima pasinaudoti gerai išplėtotais gamtinių dujų tinklais.

 

TRŪKUMAI

Metodas brangus, nes dujų susidarymui reikia nemažai papildomos energijos. Mokslininkai tikisi, kad pavyks padidinti šio metodo našumą.

 

NAŠUMAS 60 %

9

DAR TIK IDĖJA
Lydyti metalai veikia kaip akumuliatorius

METODAS

JAV Masačusetso technologijos instituto profesorius Donaldas Sadoway sukūrė labai talpų akumuliatorių, jį sudaro du išlydyto metalo sluoksniai.

BŪKLĖ

Metodas dar nėra baigtas, jis bandomas laboratorijos sąlygomis.

PRANAŠUMAI

Akumuliatoriuje galima saugoti didelį elektros energijos kiekį. Įkraunant ir iškraunant teka milžiniško stiprumo elektros srovė.

TRŪKUMAI

Išlydytą metalą būtina laikyti gaubte, nes jo temperatūra yra maždaug 700 oC.

NAŠUMAS nenustatytas

10

KURIAMA
Smagratis kaupia energiją

METODAS

Smagratis veikia panašiai kaip akumuliatorius, tik jame kaupiama mechaninė energija – jis įkraunamas rotoriui greitėjant ir iškraunamas lėtėjant. Energijos tankis didelis, smagratis generuoja 130 KWh.

BŪKLĖ

Smagratis gaminamas iš kompozicinių medžiagų, kartu montuojami magnetiniai guoliai, jis uždengiamas gaubtu. Iš gaubto išsiurbiamas oras, kad smagračio neveiktų oro pasipriešinimas. Smagratis apsisuka 50 tūkst. kartų per minutę, jis naudojamas tokiose sistemose, kuriose pasiūla neatitinka paklausos.

PRANAŠUMAI

Smagratį galima iškrauti ir įkrauti daug tūkstančių kartų, jis įkraunamas per trumpą laiką.

TRŪKUMAI

Kad smagratis veiktų, jam būtinas gaubtas. Generuoja palyginti nedaug energijos.

NAŠUMAS 90 %

 

 

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.03.28, 05:52
~aha
Kaupia megavatus, gali generuot megavatvalandes - apsisprest nenorit? :D

2011.08.18, 04:27
Your story was really ifnomatrive, thanks!

2011.08.07, 10:46
Veikiant katalizatoriams deguonis reaguoja su anglies dvideginiu ir susidaro metano

deguonis -> vandenilis.

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU