Urviniai žmonės mokėjo rašyti


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

35 tūkst. metų senumo ženklai, rasti Prancūzijos urvuose, rodo, kad rašytinis bendravimas buvo dar iki radosi pirmosios civilizacijos. Pavyzdžiui, tokie pat 26 ženklai buvo naudojami 20 tūkst. metų. Kanados mokslininkė ženklų rado visame pasaulyje – nors praeities gentys neturėjo tarpusavioryšių.

Mūsų protėviai dar prieš randantis civilizacijoms žinojo, kas yra rašytinis bendravimas. Tai įrodo Kanados antropologės Genevieve von Petzinger atliktas rašmenų tyrimas, kurio objektas – 146 Prancūzijos urvai.

Gauti rezultatai rodo, kad ledynmečio medžiotojai-rinkėjai naudojosi rašmenimis dar prieš 35 tūkst. metų. Radiniai sukėlė sensaciją pirmiausia todėl, kad buvo manoma, jog rašytinei kalbai tėra vos 5–6 tūkst. metų, o labiausiai žavi, kad tarp maždaug 5 tūkst. G. von Petzinger rastų ženklų tėra vos 26 skirtingi pasikartojantys rašmenys. Tie patys ženklai randami per visą 20 tūkst. metų trukusį laikotarpį. Ar iš tiesų paprasti išraitymai turi prasmę? G. Von Petzinger tuo neabejoja: „Beveik visi šios srities specialistai pritaria, kad ženklai skirti bendrauti. Sunku pasakyti, ką ženklai reiškia, tačiau jie tikrai nėra atsitiktiniai. Mes tikrai kalbame apie bendravimą.“

Tokie Prancūzijos urvai kaip Lasko ir Šovė (Chauvet) garsėja didingais piešiniais, todėl tikrai lengva nepastebėti šalia jų esančių mažų, paprastų ženklų. Mokslininkai ilgą laiką žavėjosi piešiniais, todėl G. von Petzinger nustebo, kad niekas nebuvo parengęs tikslios skirtingų ženklų apžvalgos.

Anksčiau archeologų datavimas buvo labai netikslus, tačiau naujosios technologijos padarė perversmą šioje srityje. Dabar galima nugremžti šiek tiek ant sienos esančio piešinio arba rašmens anglies ir nustatyti tikslų amžių. Ši technologija padėjo Kanados antropologei  rinkti informaciją apie piešinių formą, spalvą, geografinę kilmę ir amžių. Daugiausia dėmesio ji skyrė Prancūzijos olų tyrinėjimams: pateikė susistemintus 146 olų aprašus ir sudėjo piešinius į duomenų bazę, ją sudarė apie 5 tūkst. geometrinių piešinių.

Vėliau tyrė, kiek, kur ir kurio laikmečio ženklų randama ir ar tarp jų yra koks nors ryšys. Paaiškėjo, kad tie patys ženklai kartojasi nuo 35 tūkst. metų prieš mūsų erą iki 15 tūkst. metų prieš mūsų erą. Kai kurie jų randami vos keliose olose, o kiti – viso minėtojo laikotarpio olose. Vis dėlto tikėtina, kad ledynmečio žmonės tokį ilgą laiką ir tokiose skirtingose geografinėse vietovėse sąmoningai naudojosi tais pačiais ženklais. Viena pagrindinių rašytinės kalbos buvimo sąlygų – įsigalėjusi ženklų sudarymo tvarka.

Lengva nepastebėti mažų Lasko urve, šalia fantastiškų žvėrių piešinių, esančių ženklų, tačiau tikėtina, kad šie simboliai sudaro rašytinę kalbą. Lengva nepastebėti mažų Lasko urve, šalia fantastiškų žvėrių piešinių, esančių ženklų, tačiau tikėtina, kad šie simboliai sudaro rašytinę kalbą.,

Du ženklai drauge sudaro sąvoką

„Jie sudaro ženklus tokiu pačiu būdu. Dar nėra baigtinės rašto sistemos, tačiau tai, kaip jie naudojasi ženklais, rodo, kad kiekvienas jų turėjo konkrečią ir suprantamą reikšmę“, – sako G. von Petzinger.

Sunku nustatyti, ką tiksliai ženklai reiškė, gali būti, kad vieno ženklo reikšmė laikui bėgant keitėsi, nors ir nepakito jo išvaizda. Tačiau tyrimai aiškiai rodo, kad žmonės bendravo raštu dar 30 tūkst. metų iki pirmųjų civilizacijų.

Kai kurie ženklai labai dažnai vaizduojami drauge – tai vienas labiausiai įtikinamų argumentų, kad tai iš tiesų yra rašytinės kalbos užuomazga.Manoma, kad ženklai prasmingesni, kai jie nupiešti drauge, o ne atskirai: panašu, kad du ženklai sudaro tam tikrą sudurtinio žodžio formą arba reiškia sąvoką. G. von Petzinger kartu su kolegomis tiria, kiek yra skirtingų ženklų junginių.

Atlikusi daugiau tyrimų, mokslininkė rado požymių, kad laikui bėgant olų piešiniai pamažu virto raštu. Prancūzijos olose rasti ženklai visada vaizduojami šalia gyvūnų piešinių, o Šiaurės Ispanijoje rastose 7 olose  – be gyvūnų piešinių, taigi tikėtina, kad piešinių paskirtį perėmė ženklai. Verta paminėti, kad neberandama 10 tūkstantmečio prieš mūsų erą olų piešinių, o geometriniai ženklai ir toliau išlieka ant mažų, transportuojamų objektų. „Tai rodo, kad tuo metu svarbiau buvo perduoti pranešimą, o ne sukurti meno kūrinį“, – teigia G. von Petzinger.

Ankstyvos rašto sistemos teoriją pagrindžia ir nauji radiniai. Prancūzijoje esančioje gerai žinomoje Šovė oloje archeologai Marcas Azema ir Jeanas Clottesas iššifravo, kad daugybė į raidę „W“ panašių ženklų iš tiesų vaizduoja mamutų iltis.. Mokslininkai atrado mamutą vaizduojantį piešinį, kuriame ženklas „W“ buvo išraižytas tiesiog ant ilčių.

 

Ženklas atitinka piktogramą arba ikoną – svarbiausią žingsnį rašto radimosi link. Abstraktus ženklas leidžia atvaizduoti sąvokas arba idėjas, kurias sunku pavaizduoti naudojantis fizinėmis formomis. Kur kas paprasčiau nupiešti raidę „W“ negu mamutą, todėl sistema gali naudotis daugiau individų. Vėliau G. von Petzinger taip pat atrado raidę „W“ primenančių ženklų kitose olose.

Kūrybiškai mąstyti pradėta Afrikoje

Galimybė pradėti naudoti rašmenų sistemą iškelia rimtesnį klausimą: kuriuo mūsų evoliucijos laikotarpiuji atsirado. Abstraktūs ženklai, taip pat kaip menas ir paveikslai, olose yra gebėjimo kurti simbolius, perteikiančius prasmę, pagrindas. Gebėjimas mąstyti simboliais – labai svarbus žmonijos evoliucijos istorijos ženklas, išskyręs mus iš kitų žmonių rūšių ir padaręs ypatingais gyvūnų karalystės atstovais. Pirmieji piešiniai olose iki šiol buvo laikomi primityviais, tačiau jie laikui bėgant įgavo sudėtingesnes formas. Atliktas tyrimas visiškai sutrypia šią teoriją: trys ketvirtadaliai visų olose rastų ženklų yra senesni negu 30 tūkst. metų, ir jie iš pat pradžių buvo sudėtingi.

Tačiau iš kur kilę ženklai? Atsakyti į šį klausimą galima suderinus genetinius tyrimus su archeologiniais radiniais, rodančiais, kad mąstymas simboliais buvo būdingas pirmiesiems moderniesiems žmonėms, gyvenusiems Afrikoje prieš 75–100 tūkst. metų. Daugelis mokslininkų mano, kad modernusis žmogus išsivystė įvykus kokybiniams vidiniams smegenų pokyčiams, jų neįmanoma pastebėti pagal kaulų anatomiją, tačiau būtent šie pokyčiai sukėlė „kūrybinį proveržį“, jis atsispindi visapusiškai pakitusiame elgesyje: mūsų protėviai ėmė kur kas efektyviau naudotis turimais ištekliais.

Garsiojoje Blombos oloje Pietų Afrikoje archeologai rado 60–75 tūkst. metų senumo įmantrias peilio geležtes, seniausius žvejybos pėdsakus ir 75 tūkst. metų senumo geometrines ochros akmens figūras ir stručio kiaušinių lukštų. Vadinasi, daiktai buvo gabenami dideliais atstumais, o tai rodo buvus socialinius darinius ir ankstyvą ekonomiką – papuošalų, žaliavų, taip pat maisto mainų ir prekybos tinklą.

Genetiniai dabartinių žmonių tyrimai rodo, kad visi ne Afrikoje gyvenantys žmonės kilę iš nedidelės Afrikoje gyvenusių žmonių grupės, pradėjusios kolonizuoti pasaulį per Vidurio Rytus prieš 75 tūkst. metų. Per rekordiškai trumpą laiką jie pasiekė Australiją dar prieš 60 tūkst. metų, Europą – prieš 40 tūkst. ir Ameriką – prieš 15 tūkst. metų. Ši stulbinanti kelionė ir archeologiniai radiniai įrodo, kad mūsų protėviai įgijo naujų protinių galių prieš 75–100 tūkst. metų, o iš to radosi nauja kultūra ir daugybė naujovių – naujovių, kurios vos per keletą tūkstantmečių sugebėjo kolonizuoti visą pasaulį ir išstumti visas kitas žmonių rūšis.

Argentinoje, Santa Kruso provincijoje esančiame „Rankų urve“ (isp. „Cueva de los Manos“) rankų atspaudai, spiraliniai ženklai ir gyvūnų piešiniai rasti vienas šalia kito. Argentinoje, Santa Kruso provincijoje esančiame „Rankų urve“ (isp. „Cueva de los Manos“) rankų atspaudai, spiraliniai ženklai ir gyvūnų piešiniai rasti vienas šalia kito.,

Tie patys ženklai visuose žemynuose

G. von Petzinger atradimas, kad dauguma ženklų buvo sukurta jau tuo metu, kai pirmieji šiuolaikiniai žmonės atkeliavo į Europą, taip pat rodo ankstyvą kūrybinį proveržį Afrikoje. Be to, ji parengė kituose žemynuose rastų geometrinių ženklų apžvalgą, tyrimas rodo, kad dauguma iš 26 ženklų randami visuose žemynuose.

Tai gana sensacinga, nes tuo metu tarp žemynų nebuvo jokių ryšių. Nors G. von Petzinger pabrėžia, kad per anksti daryti kokias nors išvadas, ji mano, kad ženklai galėjo būti bendravimo pagrindas ir jį kaip bagažą mūsų protėviai atsinešė iš Afrikos.

Faktai rodo, kad kūrybingas protas, paveikslai olose ir piešiniai radosi prieš 75 tūkst. metų Afrikoje. Gali pasirodyti keista, kad mokslininkai neaptiko to laiko piešinių Afrikos olose, tačiau taip yra todėl, kad Afrika nėra taip gerai ištirta kaip Europa, be to, olos nėra amžinos. Paprastai 30 tūkst. metų kalkakmenio olose sienos nutrupėjusios, o lubos sugriuvusios ir užpiltos naujomis medžiagomis.

Gali būti, kad olų piešiniai yra tam tikri universalūs ženklai, radęsi daugelyje vietų per ilgą laiką. Antropologas J. D. Lewis-Williamsas įrodė, kad šie piešiniai olose gali turėti neurobiologinį pagrindą.

J. D. Lewis-Williamsas tyrinėjo Pietų Afrikos san gentį – vieną seniausių tebegyvenančių pasaulio genčių. Jie – vieni paskutinių medžiotojų-rinkėjų pasaulyje – vis dar piešia olose ir vadovaujasi šamanistinėmis tradicijomis. Antropologas įrodė, kad kai žmonės mato haliucinacijas, pavyzdžiui, pasiekę transo būseną, jie dažnai įžiūri tam tikras geometrines formas, nes taip reaguoja akys. Tokių formų randama ir Europoje esančiose olose, pavyzdžiui, įvairios formos zigzagų, į gyvates panašių linijų, mažų langelių, šešiakampių ir lygiagrečių linijų.

Vis dėlto olose yra daugybė ženklų, kurių žmonės nemato, kai regi haliucinacijas, todėl gali būti, kad ženklų tradicija yra įsišaknijusi mūsų biologinėje sandaroje arba šamanistinėse tradicijose, jos davė pradžią tam, kas galiausiai išsivystė į tikrus ženklus.

Iki šiol yra daug neatsakytų klausimų, o G. von Petzinger teatvėrė duris į naują geometrinių ženklų suvokimą. Ji ėmėsi kito projekto: suregistruoti ženklus visoje Europoje ir išsiaiškinti, kaip jie susiję, vėliau  galbūt nustatyti pradinę ženklų reikšmę. Mokslininkė jau rado porą naujų ženklų Ispanijoje, taigi iš viso jau yra radusi 29, tačiau kai kurie jų būdingi tik tam tikrai vietai.

„Tikiu, kad manęs laukia dar daugybė radinių“, – sako G. von Petzinger. Panašu, kad jos atradimai dar tik prasidėjo.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU