Plunksnotosios šimpanzės


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Varninių šeimos paukščiai – ne kvailesni už šimpanzes, o kai kada net protingesni. Tokią netikėtą išvadą mokslininkai padarė atlikę daugybę bandymų su varnomis, krankliais, šarkomis, kėkštais ir kovais. Nėra abejonių, kad evoliucija numatė keletą būdų, kaip išvystyti aukštą intelektą, o tyrimų rezultatai verčia abejoti vyraujančia nuomone apie žmogaus išskirtinumą.

Žmonių giminė išskirtinė – nors ir gal ne tokia unikali, kaip mums atrodo. Per pastarąjį dešimtmetį buvo atliktą daugybė įdomių eksperimentų, jie įrodė, kad varnos turi neįtikėtinų protinių gebėjimų. Protu jos prilygsta žmogbeždžionėms ir galbūt net jas pranoksta.

Krankliai – vieni protingiausių varninių šeimos paukščių. Jie nesunkiai atidaro bet kokią dėžutę. Krankliai – vieni protingiausių varninių šeimos paukščių. Jie nesunkiai atidaro bet kokią dėžutę.,

 

 Varnos, krankliai, šarkos ir kiti varninių šeimos paukščiai sugeba planuoti ateitį, logiškai mąstyti ir išspręsti sudėtingas naujas problemas. Jie atpažįsta kitus gyvūnus, moka bendradarbiauti ir prisitaikyti įrankių, kokių nemoka susirasti net šimpanzės. Ir tai dar ne viskas. Atrodo, šie paukščiai suvokia kitų gyvūnų siekius ir tikslus – tokį gebėjimą mokslininkai vadina psichikos teorija (angl. theory of mind) ir dažnai laiko galutiniu sąmoningumo įrodymu.

 Kad varnos ir krankliai yra protingi paukščiai, puikiai žino sodininkai ir medžiotojai, jie pasakoja, pavyzdžiui, kad šie sumanūs paukščiai nesiartina prie žmogaus su ginklu. Arba kad paukščiai skaičiuoja, kiek žmonių suėjo į trobą, ir nesiartina, jei lauke yra likęs nors vienas. Skandinavų mitologijoje vyriausiojo dievo Odino akis Žemėje atstojo krankliai Huginas ir Muninas.

 

 Viena yra juokai ir mitai, visai kas kita – mokslinių tyrimų rezultatai, verčiantys mokslininkus naujai pažvelgti į mūsų pačių intelektą. Paukščių ir žmonių evoliucijos linijos išsiskyrė prieš dinozaurų erą, beveik prieš 300 milijonų metų. Jei paukščiai turi vaizduotę, geba kelti hipotezes ir numatyti ateitį, vadinasi, žmonės nėra vienintelė protinga gyvybės forma. Eksperimentai su paukščiais rodo, kad aukštas intelektas ir sąmonė nepriklausomai susiformavo skirtingose gyvūnų raidos linijose. Įdomu, kokie veiksniai paskatino varninių šeimos paukščių ir žmonių protinių gebėjimų vystymąsi.

Kai priartėdavo tyrinėtojai su tam tikromis kaukėmis, varnos pasidarydavo agresyvios. Kai priartėdavo tyrinėtojai su tam tikromis kaukėmis, varnos pasidarydavo agresyvios.,

 

 Viena autoritetingiausių paukščių tyrinėtojų profesorė Nicola Clayton drauge su vyru, profesoriumi Nathanu J. Emery, ir psichologu Anthony Dickinsonu – visi trys dirba Kembridžo  universitete – atliko nemažai originalių eksperimentų ir pateikė stulbinamų duomenų apie paukščių protą .

 1998 metais Clayton ir Dickinsonas novatorišku tyrimu įrodė, kad kėkštams būdinga tam tikro pobūdžio atmintis, vadinama epizodine atmintimi, mokslininkų laikoma unikalia žmogaus savybe. Epizodinė atmintis – tai gebėjimas prisiminti konkretų laiką bei konkrečias vietas ir susieti su išgyvenimais, jausmais bei konkrečiomis žiniomis.

 Kėkštai atsimena maisto galiojimo laiką

 Net šimpanzių tyrinėtojams sunku įtikinti kitus biologus, kad žmoginėms beždžionėms būdinga epizodinė atmintis. Todėl kai Clayton pateikė įrodymų, jog ji būdinga ir paukščiams, tarp mokslininkų užvirė karštos diskusijos.

  Tuo metu mokslininkai įniko tirti, ar atsargas kaupiantys kėkštai apskritai prisimena, kur paslėpė maistą, ar tiesiog jį aptinka atsitiktinai. Clayton atkreipė dėmesį į tai, kad kėkštai slepia ir greitai gendantį maistą, todėl iškėlė hipotezę, kad jie prisimena ne vien slėptuvės vietą. Kartą konferencijoje ji susipažino su Anthony Dickinsonu, šis nenorėjo sutikti, kad paukščiams būdinga epizodinė atmintis, todėl jiedu nutarė išspręsti ginčą atlikdami tyrimą.

 

 Clayton ir Dickinsonas davė krūminiams kėkštams dviejų rūšių lesalo – ilgai išsilaikančių riešutų ir greitai gendančių lervų. Gavę užtektinai laiko, paukščiai paslėpė atsargas, o tuomet buvo perkelti į kitą narvą. Sugrįžti į pirmąjį narvą jiems buvo leidžiama praėjus kuriam laikui – nuo keturių valandų iki penkių dienų. Paaiškėjo, kad paukščių pasirinkimą, katras atsargas išsikasti, lėmė praėjusio laiko trukmė. Po keturių valandų jie teikė pirmenybę lervoms, tačiau po penkių dienų vengė net priartėti prie lervų slėptuvių. Akivaizdu, kad jie prisiminė, kur ir ką paslėpę, ir žinojo, ar maisto atsargos vis dar tinkamos.

 Tyrimas privertė abejoti tarp mokslininkų vyravusia nuomone, kad paukščiai nėra labai protingi, ir įrodė, jog apskritai jie yra daug sąmoningesni už visus kitus gyvūnus. Iki šiol mokslininkai dažniausiai tyrinėjo artimiausių žmogaus giminaičių – šimpanzių ir makakų – sąmoningumą ir protinius gebėjimus. Kitais gyvūnais beveik nesidomėjo dėl paprastos priežasties – nesitikėjo atrasią ką nors nauja. Pirmieji etologai net nedrįso prabilti apie gyvūnų sąmoningumą ir visą dėmesį skyrė aprašyti elgesiui, būdingam įvairioms rūšims. Šiuolaikinės etologijos pradininkais laikomi Nobelio premijos laureatai Nico Tinbergenas ir Konradas Lorenzas tyrinėjo, kurie įgūdžiai yra išmokti, o kurie – įgimti, tačiau netyrė gyvūnų sąmoningumo.

 

 Paukščiai apsigyveno viešbutyje

 Clayton atradimas paskatino iškelti daugybę naujų hipotezių ir mokslininkai nedelsdami ėmė jas tikrinti. 2006 metais Clayton kartu su kolegomis įrodė, kad paukščiai ne tik prisimena, ką ir kur paslėpė, bet ir kas juos pastebėjo slepiančius atsargas. Prisiminę, kas juos matė, paukščiai nusprendžia, ar reikia pernešti atsargas į kitą vietą.

Šarkos veidrodyje pastebėdavo prie plunksnų priklijuotą lipduką ir bandydavo jį nusikrapštyti. Šarkos veidrodyje pastebėdavo prie plunksnų priklijuotą lipduką ir bandydavo jį nusikrapštyti.,

 Neseniai Clayton ir Dickinsonas įrodė, kad šarkos geba mintimis nukeliauti į ateitį ir tuo grindžia savo veiksmus. Eksperimento metu mokslininkai leido paukščiams apsigyventi tam tikrame trijų kambarių paukščių viešbutyje ir būti jame ištisą dieną. Sutemus paukščiai užmigdavo, o naktį mokslininkai juos perkeldavo į vieną iš dviejų kambarių. Pirmajame kambaryje atsibudusių paukščių visuomet laukdavo pusryčiai, o antrajame kambaryje atsibudusieji lesalo turėdavo laukti kelias valandas. Kartą mokslininkai leido paukščiams dienos metu pasislėpti dalį maisto. „Blogajame“ antrajame kambaryje šarkos prikaupė tris kartus daugiau lesalo negu pirmajame kambaryje, nors nežinojo, kuriame kambaryje gali atsibusti.

 Tyrimas įrodo, jog šie paukščiai sugeba numatyti savo poreikius. Iki tol psichologai manė, kad judėti laike mintimis būdinga tik žmonėms.

 „Pasirodo, varninių gebėjimai beveik prilygsta šimpanzių gabumams. Mano vyras juos net vadina plunksnotosiomis žmogbeždžionėmis“, – pasakoja Nicola Clayton.

 Sutuoktiniai Nicola Clayton ir Nathanas Emery mano, kad gamtoje ir varninių šeimos paukščiai, ir žmonės turi nugalėti labai panašius sunkumus. Mokslininkai remiasi Nicholo Humphrey išvadomis, paskelbtomis 1976 metais ištyrus laukinių šimpanzių elgseną: socialinis gyvenimas reikalauja daugiau smegenų darbo negu sudėtingi techniniai sprendimai. Susiorientuoti, kas, kaip, su kuo ir kodėl bendravo, sugebėti užmegzti ir palaikyti ryšius bei vykdyti mainus – visa tai, anot Humphrey, smarkiai skatina proto evoliuciją. Visos šios priežastys galėjo turėti įtakos ir varninių šeimos paukščiams, vieniems iš bendruomeniškiausių. Šių paukščių, kaip ir papūgų, smegenys, palyginti su kūno mase, yra vienos iš didžiausių.

 

 Varnos sukčiauja ir apgaudinėja

 Pastaraisiais metais Clayton ir kiti mokslininkai nuodugniai tyrinėjo įvairius varninių intelekto aspektus. Šių paukščių socialiniame gyvenime itin svarbų vaidmenį atlieka vagystės ir apgaulės. Daugelis varninių šeimos paukščių slepia maisto atsargas – kai kurios rūšys paslepia daugiau kaip 30 tūkstančių maisto gabaliukų, – tačiau ir aiškiai supranta, kad gali pasilengvinti gyvenimą išplėšdami giminaičių sukauptas atsargas.

 Sakoma, vagis mano, kad vagia visi. Tai pasakytina ir apie varninių šeimos paukščius. Paukštis vagišius nepamiršta nusikaltimo – priešingai, jis puikiai suvokia, kad ir kiti gali sumanyti gvelbti maistą, tad prasideda įspūdingas strateginis psichologinis žaidimas, tam tikros proto lenktynės – vagis bando apgauti vagį. Anot Clayton, šitoks psichologinis „apgauk arba pats būsi apgautas“ žaidimas kovojant dėl gyvybiškai svarbių išteklių – tai varžybos, kurios lavina paukščių protinius gebėjimus.

 

 Mokslininkai įrodė, kad intelektas gali pasireikšti ir kitaip – paukščiai sugeba kelti hipotezes. Vieno įsimintino tyrimo metu biologai Thomas Bugnyaras ir Berndas Heinrichas patikrino kranklių išradingumą: prie šakos pririšo virvutę su mėsos gabaliuku ir stebėjo, kaip krankliai jį pasiims. Nė vienas kranklys nebuvo bandęs nieko panašaus, bet penki iš šešių greitai sumetė, kad reikia atsitūpti ant šakos ir prisitraukti virvutę. Atrodo, paprasta, tačiau tam reikia atlikti daug veiksmų tam tikra eilės tvarka: sugriebti virvutę snapu, pakelti, tvirtai prispausti nagais, paleisti virvutę iš snapo, sugriebti žemiau ir t. t.

 Įspūdingiausia tai, jog keli krankliai iš pradžių kurį laiką stebėjo įrenginį, po to nutūpę ant šakos prisitraukė mėsos gabalėlį. Paukščių gebėjimas mintyse iškelti ir patikrinti hipotezes prieš priimant teisingą sprendimą liudija aukštą intelektą. Tik ar jie išties elgėsi logiškai, ar jiems tiesiog pasisekė? Vienas paukštis užduoties atlikti nesugebėjo, o kiti gal tik sureagavo į tai, jog kartą patraukus už virvutės mėsa priartėdavo.

 Todėl mokslininkai atliko dar vieną bandymą. Jie pakabino mėsą taip, kad, priešingai intuicijai, norėdami patraukti mėsos gabaliuką aukštyn, krankliai turėjo timptelėti virvutę žemyn. Virvutė buvo permesta per kitą šiek tiek aukščiau pritvirtintą šakelę kitapus tinklelio, kad paukščiai negalėtų patraukti už virvutės kitoje vietoje. Visi penki pirmajame bandyme dalyvavę paukščiai greitai perprato ir išsprendė užduotį. Pirmosios užduoties neatlikę krankliai sutriko ir su antrąja nesusidorojo.

 Dvi įrankių naudojimo kultūros

 Eksperimentas su virvute ir prie jos pririštu mėsos gabaliuku įrodė, kad paukščiai puikiai suvokia gamtos dėsnius, sugeba išspręsti naujas užduotis, o įgytas žinias pritaiko vėliau.

 Taigi tikriausiai nėra ko stebėtis, kad varninių šeimos paukščiai išmoko pasigaminti įrankių. Visų nagingiausias meistras – Naujosios Kaledonijos varna. Salose, kuriose gyvena šios varnos, susiformavo dvi skirtingos kultūros, panašios į mūsų protėvių įrankių naudojimo kultūras. Vienos kultūros paukščiai pagaliuko gale išlenkia kabliuką ir iš plyšių bei skylių, kurių nepasiekia snapu, išsikrapšto lervų ir vabzdžių. Kitos kultūros paukščiai lape iškandžioja dantukus ir naudoja jį tuo pačiu tikslu. Šie du įrankiai yra sudėtingesni už tuos, kuriuos šimpanzės pasidirba termitams išsikrapštyti, anot Naujosios Zelandijos Oklando universiteto profesoriaus Russello Gray, juos pranoksta tik akmeniniai kirviai, kuriuos prieš pusantro milijono metų pasidirbo mūsų pačių protėviai.

 Kartu su doktorantu Alenu Tayloru atlikęs daug eksperimentų, Gray įrodė, kad varnos sugeba įvykdyti tokias užduotis, kurių, be žmogaus, neįveikia jokie kiti gyvūnai. Varnos pritaiko įrankius kitiems įrankiams gauti, o kiti gyvūnai įrankius naudoja tik maistui pasiekti. 2007 metais mokslininkai atliko eksperimentą: kad išsikrapštytų maisto iš plyšio, paukščiams reikėjo ilgo pagaliuko, tačiau jiems buvo duotas tik trumpas, o ilgas gulėjo dėžutėje už grotelių. Daug negalvojusios, šešios iš aštuonių varnų iškart nustraksėjo prie reikiamos dėžutės ir snape laikydamos trumpą pagaliuką greitai išsikrapštė ilgąjį, tada parstraksėjo atgal ir ilguoju pagaliuku išsitraukė iš plyšio maistą.

 Žinoma, neįmanoma sužinoti, ką varnos iš tikrųjų galvoja ir ar jų nuovoka prilygsta žmogaus nuovokai. Vis dėlto tyrimai aiškiai įrodė, kad aukštas intelektas nėra išskirtinis žmogaus ir jo artimiausių giminaičių bruožas. Įdomu būtų sužinoti, ar išoriškai tokie nepanašūs į mus paukščiai yra išties mums artimi. Tam reikėtų atlikti nemažai lyginamųjų tyrimų, apie vieną iš jų, apie kovų bendradarbiavimą, neseniai paskelbė Nicola Clayton ir Nathanas Emery.

 

Bendradarbiavimas priklauso nuo lyties

 Ant lentelės, kurios kovai negalėjo pasiekti, mokslininkai padėjo kelis skanėstus. Vienintelis būdas juos pasiekti buvo patraukti dvi virvutes. Kadangi virvutės nebuvo surištos, du paukščiai turėjo jas truktelėti vienu metu. Įdomu, jog visos kovų poros išsprendė užduotį taip pat greitai, kaip šimpanzės.

 Vis dėlto vienas skirtumas buvo. Šimpanzės įvertina, ar viena iš jų suspės suėsti visą maistą, jei jis, pvz., sukrautas vienoje padėklo pusėje. Kovai to nėmaž neįvertina. Be to, atrodo, kad kovai nevisiškai suvokia bendradarbiavimo vertę, nes, kai vienas eidavo pro dureles, kitas nedelsdamas truktelėdavo už virvutės. O šimpanzės supranta, kad turi palaukti porininkės. Šitokį elgesį mokslininkai aiškina tuo, kad beždžionės geriau suvokia, kaip bendradarbiauti.

 Mokslininkai mano, kad skirtingą elgesį lemia nevienodas šimpanzių ir varninių šeimos paukščių poravimosi pobūdis. Nors kovai gyvena dideliais būriais, jie turi pastovius partnerius. O šimpanzių poros ir konkurentai nuolat kinta. Šimpanzėms būtina bendradarbiauti su įvairiais partneriais, o kovams užtenka vieno.

 

 Vaikus lygins su paukščiais

 Nors sudėtinga lyginti labai skirtingas gyvūnų rūšis, Clayton pradėjo daug žadantį tyrimą: trejų–penkerių metų amžiaus vaikams ji ketina skirti tokias pačias atminties užduotis, kokias išbandė su šarkomis, tik vietoj lervų duoti žaislų. „Jei prieš dešimt metų manęs kas būtų paklausęs, ar kada nors imsiuosi tyrinėti vaikus, būčiau garsiai nusijuokusi ir atsakiusi  „niekada“, – pasakoja Nicola Clayton.

 Jos eksperimentai su paukščiais įkvėpė daug kitų mokslininkų domėtis gyvūnų protiniais gebėjimais.

 „Tyrinėti galima papūgas, delfinus ir daug kitų gyvūnų. Tikiuosi, kad pagaliau liausimės ieškoję protingiausių ir imsime ieškoti rūšių panašumų“, – teigia Clayton. Ji viliasi, kad etologiniai tyrimai sukurs teorinį pagrindą ir leis suskaidyti intelektą į smulkesnes dalis.

 

 Ir Clayton, ir Nathanas Emery jau dabar pabrėžia, kad šimpanzės ir varninių šeimos paukščiai turi vienodus protinius gebėjimus, t. y. geba logiškai mąstyti,  yra lankstaus proto, turi vaizduotę ir gali mintimis judėti laike. Vadinasi, aukštesnę sąmonę ir intelektą evoliucija yra suteikusi ne kartą ir labai skirtingoms smegenims.

 Galbūt būsimi moksliniai tyrimai atskleis, ar panašiais protiniais gebėjimais pasižymi ir kiti gyvūnai ir ar socialiniai veiksniai yra vienintelis intelekto raidos kelias. Šiaip ar taip, šiandien paukščiai paneigė nuomonę, kad juo gyvūnas tolimesnis žmogaus giminaitis, tuo jis kvailesnis.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU