Valdymą perima autopilotas


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Vis daugiau karo aviacijoje naudojamų nepilotuojamųjų lėktuvų pritaikoma civilinėje aviacijoje. Kol kas daugumą jų iš dalies valdo skrydžių valdytojai, arba per atstumą veikiantys pilotai, tačiau daugėja ir visiškai automatiškai valdomų lėktuvų. Tokie lėktuvai atveria milžiniškas galimybes – tai puiki priemonė ir įvairioms valstybės tarnyboms, ir mokslininkams.

Kalifornijos miškuose siaučiantiems dideliems gaisrams stebėti amerikiečių tarnybos skraidina nepilotuojamuosius žvalgybinius lėktuvus. Pietinėje JAV dalyje – prie Meksikos valstybės sienos  – pasienio policija nepilotuojamaisiais lėktuvais seka nelegalius imigrantus, narkotikų prekeivius, įtariamus teroristus. 2008 metais uraganams nusiaubus Luizianą ir Teksasą (JAV), nepilotuojamieji lėktuvai ieškojo dingusių žmonių ir vertino pastatams padarytą žalą. Šie lėktuvai taip pat buvo naudojami stebėti Raudonosios upės potvynių mastą JAV šiaurėje. Kitoje Ramiojo vandenyno pusėje, Japonijoje, nepilotuojamuosius orlaivius, tiksliau – nuotolinio valdymo malūnsparnius, naudoja japonų žemdirbiai – malūnsparniai purškia dirbamus laukus piktžolių nuodais arba barsto trąšas.

„Ikhana“ – civilinė amerikiečių žvalgybinio kovinio lėktuvo versija. 2008 metais „Ikhana“ padėjo nustatyti JAV pakrantėje uragano padarytą žalą ir stebėti miškų gaisrus Kalifornijoje. 2009 metais „Ikhana“ buvo pasitelktas stebėti potvyniams Raudonosios upės slėnyje šiaurinėje JAV dalyje. JAV tarnybos šį lėktuvą taip pat skraidina prie JAV valstybių sienų su Kanada ir Meksika. „Ikhana“ – civilinė amerikiečių žvalgybinio kovinio lėktuvo versija. 2008 metais „Ikhana“ padėjo nustatyti JAV pakrantėje uragano padarytą žalą ir stebėti miškų gaisrus Kalifornijoje. 2009 metais „Ikhana“ buvo pasitelktas stebėti potvyniams Raudonosios upės slėnyje šiaurinėje JAV dalyje. JAV tarnybos šį lėktuvą taip pat skraidina prie JAV valstybių sienų su Kanada ir Meksika.,

Nors nepilotuojamieji lėktuvai jau seniai naudojami kariniams tikslams ir jų reikšmė vis didėja amerikiečių ir europiečių pajėgoms vykdant karines užduotis visame pasaulyje, šiandien kompiuterinių programų komandomis valdomi lėktuvai pamažu įsitvirtina ir civilinėje aviacijoje.

Nepilotuojamųjų lėktuvų, profesiniu žargonu sutrumpintai vadinamų UAV (angl. unmanned aerial vehicles) arba UAS (angl. unmanned aircraft systems), šalininkai ir gamintojai įžvelgia dideles automatiškai valdomų orlaivių galimybes – tikimasi, kad tokie orlaiviai galės perimti daugelį užduočių, kurias šiandien atlieka įprasti pilotuojamieji lėktuvai. Nepilotuojamieji lėktuvai taip pat gali būti pasitelkiami tuomet, kai pilotuojamaisiais lėktuvais skraidyti neįmanoma arba per brangu. Nors nepilotuojamieji lėktuvai turi daug pranašumų, palyginti su paprastais lėktuvais, kol kas kai kurie esminiai trūkumai neleidžia jų plačiau naudoti civiliniais tikslais. Pagrindinis trūkumas yra tas, kad dabartinės skrydžių valdymo sistemos nepritaikytos nepilotuojamųjų lėktuvų skrydžiams valdyti, nes remiasi piloto ir skrydžių valdymo centro bendravimu radijo ryšiu.

Padėtis turėtų keistis, nes pamažu jau diegiamos naujos skrydžių valdymo sistemos. Taip pat valstybių politikai, gamintojai ir Europos bei JAV aukštųjų technologijų bendrovės rengia technologinį ir teisinį pagrindą tam, kad ateityje nepilotuojamieji lėktuvai galėtų būti naudojami civilinėms reikmėms taip pat plačiai, kaip ir pilotuojamieji lėktuvai.

JAV rengia daugiau skrydžių valdymo specialistų negu pilotų

Pirmieji nepilotuojamieji lėktuvai buvo vadinami dronais, jų istorija siekia maždaug Pirmojo pasaulinio karo laikus, kai buvo pradėta eksperimentuoti su tokiais lėktuvais. Vis dėlto tik Antrojo pasaulinio karo metais radijo bangomis valdomus dronus pradėta naudoti karo veiksmams. Po karo šie lėktuvai buvo toliau kuriami ir tobulinami, juose imta montuoti reaktyvinius variklius. Vietnamo karo metais septintajame dešimtmetyje, taip pat aštuntajame dešimtmetyje amerikiečių karinės pajėgos plačiai naudojo nepilotuojamuosius žvalgybos lėktuvus. Sudėtingesni nepilotuojamieji lėktuvai radosi devintajame dešimtmetyje, ėmus sparčiai plėtotis kompiuterių technologijoms. Šiandien nepilotuojamųjų lėktuvų gamybą daugiausia skatina karinės organizacijos – JAV, Izraelyje ir Didžiojoje Britanijoje.

Per pastaruosius dešimt metų nepilotuojamųjų lėktuvų skaičius JAV gynybos pajėgose smarkiai augo. Dar 2000 metais šalies oro pajėgos turėjo mažiau negu 50 lėktuvų. Dabar JAV yra daugiau negu 5500 tokių lėktuvų. 2009 metais JAV buvo skelbiama, kad šalyje rengiama nepilotuojamųjų lėktuvų valdymo specialistų daugiau negu įprastų pilotų.

Didžiausias nepilotuojamųjų lėktuvų pranašumas – žmonių saugumas, nes skrendant į pavojingas užduotis lėktuve nebūna įgulos. Skrydžius per nuotolį valdo pilotai už tūkstančių kilometrų esančiose saugiose JAV oro bazėse, į kurias siunčiami lėktuvo kamerų ir jutiklių duomenys. „MQ-9“ „Reaper“ tipo lėktuvui (civilinė lėktuvo versija pavadinta – „Ikhana“) valdyti reikalingas vienas skrydžių valdytojas ir du specialistai duomenims apdoroti. Nuo 2013 metų, patobulinus technologijas, vienas skrydžių valdytojas įprastomis sąlygomis vienu metu galės valdyti tris lėktuvus, o krizinėse situacijose – net keturis.

Didžiausias nepilotuojamųjų lėktuvų pranašumas – žmonių saugumas, nes skrendant į pavojingas užduotis lėktuve nebūna įgulos. Nuotraukoje: kovinis lėktuvas „X-47B UCAS“. Didžiausias nepilotuojamųjų lėktuvų pranašumas – žmonių saugumas, nes skrendant į pavojingas užduotis lėktuve nebūna įgulos. Nuotraukoje: kovinis lėktuvas „X-47B UCAS“.,

Paminėtinas ir dar vienas nepilotuojamųjų lėktuvų pranašumas – jie gali ilgiau skristi nenutūpdami. Įprastų lėktuvų pilotams paprastai būtinas poilsis, valgymo ir miego pertraukos, o nepilotuojamiesiems tereikia kuro, reguliarių patikrinimų ir priežiūros. Be to, nepilotuojamųjų karinių lėktuvų eksploatavimo išlaidos yra mažesnės negu pilotuojamųjų, menkesnės taip pat ir gamybos sąnaudos, nes nereikalinga pilotavimo įranga.

NASA pasitelkia lėktuvus tyrimams

Nepilotuojamųjų lėktuvų šalininkai ir gamintojai teigia, kad šių lėktuvų pranašumai ir plačios galimybės leidžia jau dabar juos naudoti daugybei civilinių užduočių, o ateitis neabejotinai priklauso jiems. Kaip ir karinėje aviacijoje, nepilotuojamieji lėktuvai galėtų atlikti pavojingas užduotis, nekeldami rizikos patirti technikos ir žmonių nuostolių, jie taip pat tinkamesni tolimiems skrydžiams, našesni už įprastinius lėktuvus.

Jau dabar nepilotuojamuosius lėktuvus įvairiais tikslais naudoja kai kurios valstybės tarnybos, organizacijos ir mokslo įstaigos. Tiesa, jų panauda dar yra labai ribota, dažniausiai eksperimentinė. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais NASA papildė savo lėktuvų ir orlaivių parką nepilotuojamaisiais lėktuvais. Jų paskirtis – moksliniai tyrimai, ilgos trukmės Žemės rutulio stebėjimai ir naujų technologijų bei įrangos kūrimas ir bandymai. Be to, NASA įsigijo du „Global Hawk“ lėktuvus – pirmuosius civilinės aviacijos tarnyboje. Vienas iš jų 2009 metais buvo įtrauktas į NASA išsamaus klimato atšilimo padarinių tyrimo programą ir per 2009-ųjų pavasarį ir vasarą atliko šešias ilgalaikes užduotis virš Ramiojo vandenyno ir Šiaurės poliaračių. Lėktuve įmontuoti 12 prietaisų rinko duomenis troposferoje ir stratosferoje, t. y. 10–30 kilometrų aukštyje.

„RQ-4 Block 20“ (Global Hawk), kurio sparnų ilgis siekia beveik 40 metrų, yra vienas didžiausių nepilotuojamųjų lėktuvų pasaulyje. Šie lėktuvai gali skristi dideliame aukštyje, todėl jais galima apžvelgti net 100 tūkst. kvadratinių kilometrų per parą. „RQ-4 Block 20“ (Global Hawk), kurio sparnų ilgis siekia beveik 40 metrų, yra vienas didžiausių nepilotuojamųjų lėktuvų pasaulyje. Šie lėktuvai gali skristi dideliame aukštyje, todėl jais galima apžvelgti net 100 tūkst. kvadratinių kilometrų per parą.,

NASA taip pat priklauso perdarytas „MQ-9 Reaper“ lėktuvas „Ikhana“, pritaikytas mokslo tikslams ir kitoms užduotims. Jis ne kartą yra padėjęs aptikti didelius miško gaisrus Kalifornijoje. Lėktuvo infraraudonųjų spindulių davikliai reaguoja į ugnį ir gali „pamatyti“ aukštos temperatūros sritis pro tirštą rūką ar tamsoje. Vietovės nuotraukos labai greitai per palydovą perduodamos į NASA Eismo tyrimų centrą. Jame nuotraukos yra įterpiamos į „Google“ naršyklės pasaulio žemėlapį ir siunčiamos valstijos priešgaisrinės saugos tarnyboms. Taigi ugniagesiai vos per kelias minutes gauna tikslią informaciją apie miško gaisrų išplitimą bei stiprumą ir gali operatyviai spręsti, kur ir kaip išdėstyti priešgaisrines pajėgas, kad kova su gaisru būtų kuo efektyvesnė.

Nepilotuojamuosius lėktuvus naudoti pradėjo ir kitos JAV tarnybos. Pavyzdžiui, JAV nacionalinio saugumo departamentas pasitelkia daug „MQ-9 Reaper“ lėktuvų Meksikos valstybės sienai žvalgyti; taip pat turima planų pradėti šiais lėktuvais žvalgyti Kanados valstybės sienas ir Floridos (JAV) pakrantes. Kitas pavyzdys – NOAA, JAV nacionalinė vandenynų ir meteorologijos tarnyba, kuri nuo 2006 metų nepilotuojamuosius lėktuvus skraidina į uraganų apimtas zonas rinkti duomenų, leidžiančių tiksliau prognozuoti šių pavojingų tropinių ciklonų judėjimo kryptį, greitį, stiprumą. Palyginti su pilotuojamuoju lėktuvu, toks nepilotuojamasis lėktuvas gali skristi arčiau vandens paviršiaus, taigi atlikti ir pavojingesnes užduotis nerizikuojant įgulos gyvybe.

Nepilotuojamieji lėktuvai ne tik renka meteorologijos duomenis. Los Andželo, Majamio ir Hjustono (JAV) policija išbando šiuos lėktuvus ir žvalgyboje, o štai Japonijoje nepilotuojamieji malūnsparniai jau daugelį metų naudojami kaip paprasta, greita ir pigi priemonė purkšti laukams piktžolių nuodais arba barstyti trąšomis. Vienas toks malūnsparnis atlieka 15 žemdirbių darbą.

Nepilotuojamiesiems lėktuvams reikalingos naujos valdymo sistemos

Niekas neabejoja, kad ateityje automatiškai valdomi lėktuvai bus vis plačiau naudojami civilinėje aviacijoje, tačiau tam reikia įveikti nemažai technologinių ir administracinių kliūčių. Šiandien nepilotuojamieji lėktuvai jau įsitvirtinę karo aviacijoje, tačiau visavertiškai pritaikyti juos civilinės oro erdvės sistemoje tebėra keblus ateities uždavinys.

Pagrindinės civilinės aviacijos taisyklės ir technologijos visiškai nenumato galimybės nepilotuojamiesiems lėktuvams skraidyti civilinėje oro erdvėje (išskyrus radijo bangomis valdomus lėktuvų modelius ir kitas panašias priemones), į ją įskristi jie gali tik su specialiaisiais leidimais ir išimtiniais atvejais. Pilotuojamieji lėktuvai yra nuolat prižiūrimi skrydžių vadovų arba skraido pagal vizualaus skrydžio taisykles (pavyzdžiui, dauguma mažosios aviacijos priemonių), kitaip tariant, patys pilotai yra atsakingi už tai, kad būtų išvengta susidūrimo su kitais lėktuvais. Taigi didžiausia kliūtis automatiškai valdomiems lėktuvams integruotis civilinėje aviacijoje yra ta, kad dar nesukurta sistema, užtikrinanti saugų nepilotuojamųjų ir pilotuojamųjų lėktuvų skraidymą.

Lėktuvų valdymo sistemų pagrindas – radarai

Anot šios srities specialistų, didžiausia problema, kliudanti sėkmingai naudoti civilinėje aviacijoje abiejų tipų lėktuvus, yra ta, kad šiuo metu nėra sukurta patikimų „būk budrus ir išvenk“ (angl. sense and avoid) technologijų, leidžiančių nepilotuojamiesiems lėktuvams išvengti susidūrimų su kitomis oro transporto priemonėmis, o pilotams – „pamatyti“ nepilotuojamuosius lėktuvus. Kol JAV gamintojai ragina valdžios institucijas spręsti šią problemą, Europoje jau pradėti du dideli tyrimų projektai, kurių tikslas – sukurti automatines susidūrimų vengimo sistemas.

Vienam iš šių ES projektų vadovauja švedų automobilių gamintojas „Saab“, o kitą vykdo vienas britų konsorciumas. Pirmas žingsnis kuriant naująją sistemą – modernizuoti dabartines skrydžių valdymo sistemas. Šis procesas jau pradėtas ir JAV, ir Europoje, tačiau tai kompleksinis, reikalaujantis didelių investicijų ir daugybės bandymų būdas. Skrydžių valdymas yra sudėtinga ir smulkiai reglamentuota dispečerių, pilotų ir aukštųjų technologijų įrenginių sąveika, kurios visų svarbiausias tikslas yra saugumas. Nors jau diegiamos naujausios technologijos, ši sąveika paremta, kaip ir pastaruosius penkiasdešimt metų, radijo ryšiu tarp pilotų, antžeminių skrydžių valdymo tarnybų ir radarų stočių.

Naujos sistemos bandomos visame pasaulyje

Viena reikšmingiausių inovacijų, galinčių pagreitinti civilinės nepilotuojamosios aviacijos plėtrą, yra GPS technologija pagrįstos žvalgybos sistemos. Viena iš tokių sistemų – automatinė oro navigacijos kontrolės sistema ADS-B (angl. automatic dependent surveillance broadcast). Tokios automatinės sistemos ilgainiui visiškai arba iš dalies pakeis radarų sistemas.

ADS-B kiek primena radarų sistemas – pagal lėktuvų siunčiamus signalus antžeminėms skrydžių valdymo tarnyboms sudaromas bendras oro eismo vaizdas. Tačiau ADS-B yra kur kas tikslesnė ir greitesnė už radarų sistemą, nes signalai perduodami ir priimami per palydovus, o ore esantys lėktuvai bei valdymo centrai automatiškai keičiasi informacija apie lėktuvų tapatumą, vietą, skrydžio kryptį ir greitį. Ši sistema gali veikti ir tose srityse, kurių neaprėpia radarai, pavyzdžiui, kai kuriose vietose virš Atlanto vandenyno.

ADS-B sistema eksperimentiškai diegiama kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Turkijoje. Sistema taip pat išbandoma JAV Floridos ir Aliaskos valstijose, o šalies aviacijos vadovybė planuoja pradėti sistemą taikyti visoje šalyje per artimiausius 10–15 metų. Kanadoje sistema jau veikai Hadsono įlankoje.

Nepilotuojamieji lėktuvai gali skraidinti ir keleivius

Nors ADS-B sistema gali iš esmės pakeisti nepilotuojamosios civilinės aviacijos perspektyvas, lieka dar nemažai neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, ką daryti su mažaisiais lėktuvais, dabar skraidančiais pagal vizualinių skrydžių taisykles? Ar šiuos lėktuvus irgi derėtų įtraukti į ADS-B sistemą ir tik tada atverti civilinę oro erdvę nepilotuojamiesiems lėktuvams?

Šiaip ar taip, mišrios civilinės aviacijos plėtra įmanoma tik sukūrus ir įdiegus veiksmingas susidūrimo vengimo sistemas. Kai kurie specialistai mano, kad nūdienos aviacijos ateitis reikalauja tokių pat svarbių sprendimų ir pokyčių, kokie buvo daromi kadaise, kai sparčiai plėtojant reaktyvinę aviaciją taip pat reikėjo tobulinti skrydžių valdymo sistemas, sukurtas propeleriniams lėktuvams. Taigi tokie procesai reikalauja laiko. Juolab kad ateityje galbūt atsiras keleivinių nepilotuojamųjų lėktuvų ir jie taps tokia pat įprasta oro transporto priemone, kaip ir šiuolaikiniai automatiniai traukiniai, metro ar tramvajai.

Kai kurios aviacijos technologijų bendrovės jau dabar rengiasi tokiai ateičiai ir kuria sudėtingas nepilotuojamųjų lėktuvų valdymo ir saugumo sistemas.  Pavyzdžiui, JAV technologijų bendrovė „Rockwell Collins“ rinkai jau yra pateikusi sistemų, galinčių, iškilus nenumatytoms aplinkybėms, perimti iš piloto lėktuvo valdymą ir nutupdyti jį visiškai automatiškai.    

Tokią sistemą įdiegus būsimuose keleiviniuose nepilotuojamuosiuose lėktuvuose, prireikus keleiviai galės patys nuspausti tam tikrą „stop“ mygtuką ir paleisti veikti autopilotą, kuris automatiškai lėktuvą nutupdys artimiausiame oro uoste. Kol kas nežinia, kiek psichologinių barjerų dar teks įveikti, kad skrisdami tokiu lėktuvu jaustumėmės visiškai saugiai ir nesijaudintume išgirdę raminamą laivo vado balsą, sveikinantį mus iš skrydžių valdymo centro iš už tūkstančių kilometrų.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.09.05, 05:13
This is exactly what I was lokonig for. Thanks for writing!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU