Erdvėlaivis pavojuje


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Beveik už 330 tūkstančių kilometrų nuo Žemės erdvėlaivyje „Apollo 13“ staiga pasigirsta stiprus dundėjimas. Po sprogimo greitai senka deguonies atsargos ir silpsta elektros srovė, erdvėlaivio įgulai teks vaduotis nuo gresiančios mirties. Mažai tikėtina, kad trims astronautams pavyks gyviems grįžti namo į Žemę.

Kapitonas Jimas Lovellas – pasaulyje daugiausia nukeliavęs žmogus. Per tris keliones į kosmosą 42 metų astronautas sukorė maždaug 11 milijonų kilometrų ir iš viso kosmose išbuvo 572 valandas. Šį 1970 metų pavasario vakarą jis rengiasi ketvirtai kelionei – viską gerai apgalvojęs, nusprendė, kad ji bus paskutinė ir užbaigs jo kaip astronauto karjerą; tai bus trečias istorijoje nusileidimas Mėnulyje.

Iš kairės: Jamesas „Jimas“ Lovellas (kapitonas), Johnas „Jackas“ Swigertas (įgulos modulio pilotas) ir Fredas Haise'as (Mėnulio modulio pilotas). Iš kairės: Jamesas „Jimas“ Lovellas (kapitonas), Johnas „Jackas“ Swigertas (įgulos modulio pilotas) ir Fredas Haise'as (Mėnulio modulio pilotas).,

Prieš kelionę žurnalistai nuolat klausinėjo, kaip astronautas jaučiasi dėl to, kad ši „Apollo“ ekspedicija yra trylikta. Lovellas tik nusišypsojo ir atsakė, kad jo draugai italai 13 laiko laimingu skaičiumi. Tačiau giliai viduje sukrėtė mintis, kad skrisdamas jis bando likimą. Lovellas neprietaringas, tačiau pripažįsta, kad tikimybė, jog būtent jis, labiausiai patyręs NASA astronautas, gali patirti nelaimę, yra didžiausia. Astronauto darbas labai pavojingas, o po kiekvienos sėkmingai pasibaigusios ekspedicijos pagal tikimybių teoriją nelaimės rizika vienu žingsneliu padidėja.

Šį puikų balandžio 13-osios vakarą Lovellas neturėjo nė mažiausios dingsties abejoti palankiu likimu. Iš valdymo centro Hjustone girdėti žodžiai: „Mūsų duomenimis, erdvėlaivis yra tikrai puikios būklės. Čia, apačioje, mes mirtinai nuobodžiaujame.“ Paleidimas taip pat vyko kaip iš vadovėlio, o laive, maždaug už 330 tūkstančių kilometrų nuo Žemės ir praėjus vos 56 valandoms, Jimas Lovellas, Jackas Swigertas ir Fredas Haise‘as perduoda vaizdo reportažą, jie džiaugsmingai aprodo žiūrovams, be visa ko, ir Mėnulio modulį „Aquarius“ – galinę trijų laivo modulių dalį.

Erdvėlaivio įgulos modulyje „Odisėjas“ Lovellas nerūpestingai atlieka konferansjė vaidmenį. „Galime jums parodyti nedidelę ištrauką iš pasilinksminimo erdvėlaivyje“, – sako jis ir įjungia nedidelį magnetofoną. Iš jo sklinda Stanley Kubricko 1968 metų mokslinės fantastikos filme „2001 metų kosminė odisėja“ (angl.  „2001 – A Space Odyssey“) skambanti melodija.

„Žinoma, mūsų įrašų rinkinys nebūtų pilnas be  „Aquarius“  (populiari daina iš Brodvėjaus miuziklo  „Plaukai“)“, – priduria jis prieš baigdamas transliaciją ir palinkėdamas visiems Žemėje gero vakaro.

Po penkių minučių įgulos modulio pilotas Jackas Swigertas Hjustono prašymu paleidžia variklį, šis, lyg plaktuvas, variklių modulio bakuose turi sumaišyti skystąjį deguonį ir vandenilinį kurą trims erdvėlaivio kuro elementams. Beveik iškart pasigirsta duslus dunkstelėjimas ir visas erdvėlaivis sudreba.

„Fredai, ar žinai, kas čia buvo per garsas?“ – klausia Lovellas ir kaltinamai žvelgia į savo partnerį. Anksčiau Fredas Haise‘as yra išgąsdinęs savo kolegas atidarydamas slėgio vožtuvą, šis taip pat kėlė baisų triukšmą, todėl Lovellas dabar įtaria draugą pakartojus šį pokštą. Tačiau Haise‘as rimtai pažvelgia į Lovellą ir papurto galvą.

Deguonis teka iš erdvėlaivio

Tuo pat metu suskamba pavojaus signalas astronautų ausinėse. Sunerimęs Swigertas patikrina valdymo pultą ir mato, kad dega raudona įspėjamoji lemputė. Slėgis viename deguonies bake krenta, o įgulos modulyje silpsta srovė – konstatuoja Swigertas. „Na, Hjustonai, turime bėdą“, – praneša jis per radiją. „Prašome pakartoti“, – pasigirsta iš Hjustono.

„Hjustonai, mes turime bėdą. Sektoriuje B nutrūko elektros srovė“, – patikslina Lovellas. „Supratau, Sektoriuje B nutrūko elektros srovė, – atsako skrydžio vadovas iš Hjustono ir po nedidelės pauzės priduria: – Gerai, 13-asis, palaukite truputį. Mes patikrinsim.“ Kol technikai Hjustone stengiasi išsiaiškinti, kas atsitiko, astronautai bando įvertinti nuostolius.

Kažkas labai blogai, tai aišku – vienas iš dviejų variklių modulio deguonies bakų yra tuščias, iš kito teka, o du iš trijų kuro elementų nebeveikia dėl deguonies stygiaus. Viskas erdvėlaivyje – nuo matavimo prietaisų iki kompiuterio – naudoja elektros energiją, ją gamina variklių modulyje esantys kuro elementai, o saugumo taisyklės leidžia nutūpti Mėnulyje tik tada, kai veikia visi elementai.

Pirmą akimirką astronautus apima apmaudas, tačiau greitai jie suvokia, kad bus didžiulė laimė, jeigu jie apskritai pasieks Žemę. Kiekvieną minutę krizė sunkėja, įgulai niekada neteko susidurti su tiek daug gedimų vienu metu: variklių modulio valdymo raketos taip pat neveikia, o vienintelis aktyvus kuro elementas praranda įtampą. 

Net blogiausiame scenarijuje, kuriam astronautai rengėsi treniruotėse, nebuvo numatyta tokia katastrofiška padėtis. Ir ne imitatoriuje, o tikrame erdvėlaivyje, kuris lekia Mėnulio link. Po sprogimo „Apollo 13“ pradėjo siūbuoti, ir Lovellas, desperatiškai bandydamas stabilizuoti erdvėlaivį, žvilgteli per mažąjį iliuminatorių.

Jis pastebi, kad iš variklių modulio šono kažkas rūksta lyg cigaretės dūmai ryškioje šviesoje. „Panašu, kad kažkas teka lauk iš erdvėlaivio. Kažkas teka į kosmosą“, – praneša jis valdymo centrui.

Lovellas ir jo kolegos nedrįsta spėti, kas atsitiko, o ir kas iš tų spėlionių. Jiems terūpi viena – kad variklių modulis sugadintas ir kad tik laiko klausimas, kada „Odisėjas“ nebeturės nei elektros, nei deguonies.

Astronautai negali atlikti U formos manevro ir pasukti Žemės link. Net jeigu paaiškėtų, kad varikliai vis dėlto nepažeisti, neužtektų elektros energijos manevruoti. „Apollo 13“ turi toliau skrieti Mėnulio link, apskrieti lanku aplink jį ir pasukti atgal į Žemę. Klausimas, ar astronautai apskritai galės taip ilgai išgyventi. Praėjus pusantros valandos po sprogimo, NASA pateikia atsarginį planą: „Mes manome, kad Mėnulio modulis galėtų būti gelbėjimosi valtis“, – pranešama iš Hjustono.

Tik atskyrus variklių modulį nuo „Odisėjo“, trys astronautai rimtai suvokia, kad sprogimas sunaikino visą vieno modulio pusę. Tik atskyrus variklių modulį nuo „Odisėjo“, trys astronautai rimtai suvokia, kad sprogimas sunaikino visą vieno modulio pusę.,

Kovodami su laiku, astronautai paleidžia Mėnulio modulio „Aquarius“ sistemas. Ši procedūra paprastai trunka dvi valandas, tačiau dabar sutrumpinama iki kelių minučių.

Įgula perkelia visas atsargas į „Aquarius“ ir tuoj po vidurnakčio, pirmadienį, liepos 13 d., praėjus beveik trims valandoms nuo sprogimo, Lovellas surinka Swigertui per tunelį: „Uždaryk jį.“ Swigertas išjungia elektros srovę „Odisėjuje“. Reikia taupyti elektros energiją nusileidimui. Dabar astronautai įlenda į ankštą „Aquarius“ kabiną, tai vienintelė gerai veikianti saugi vieta „Apollo 13“ erdvėlaivyje.

Astronautams įsižiebia vilties kibirkštis

NASA prarado tris puikius vyrus, galvoja dauguma darbuotojų, vėlyvą naktį susirinkusių Hjustono valdymo centre. Tačiau niekas neparodo savo niūrių minčių ir nuojautų.

Visi pluša palinkę virš knygų, popierių, schemų bei skaičiavimo mašinų ir mėgina rasti būdą, kaip „Apollo 13“ galėtų sugrįžti namo. Paaiškėja, kad drąsiu manevru astronautai gali nukreipti erdvėlaivį į tokią orbitą, kurioje Mėnulio traukos laukas sugautų aparatą ir apsukęs aplink Mėnulį nusviestų atgal į Žemę.

Kad patektų į šią orbitą, o vėliau iš jos išskristų, „Apollo 13“ turi keletą kartų pakeisti kursą. Tam astronautai turi kelis kartus įjungti Mėnulio modulio tūpimo variklį. Pirmas manevras turi būti atliktas antradienio rytą 2 valandą 40 minučių, kitas – tos pačios dienos vakarą 20 valandą 40 minučių. Toks įsakymas astronautams nuskamba iš valdymo centro. Hjustonas nusprendžia nepasakoti apie riziką – jeigu planas nepavyktų, erdvėlaivis praskristų tūkstančius kilometrų į šoną pro Žemę ir jam būtų lemta amžinai sukti ratus tuščiame kosmose. Likus kelioms minutėms iki pirmojo kurso pakeitimo Lovellas, Haise‘as ir Swigertas net sulaiko kvapą. Išgirdus raketos variklio triukšmą ir kompiuteriui 21 sekunde vėliau nei planuota vėl variklį išjungus, pirmą kartą po sprogimo jiems įsižiebia vilties kibirkštis. „Apollo 13“ skrenda tinkamu kursu, atrodo, blogiausia jau praėjo.

Tą patį vakarą pusę septynių „Apollo 13“ apskrieja apie Mėnulį, ir astronautai akimirką pamiršta įvykusią nelaimę. Prisispaudę prie iliuminatorių jie žiūri į Saulės nušviestą kraterių nusėtą kraštovaizdį, slenkantį 250 kilometrų po jais. Swigertas ir Haise‘as sužavėti spragsi savo fotoaparatais.

„Jeigu mes neįjungsime variklio, niekada neišryškinsite savo nuotraukų“, – savo kolegoms primena Lovellas. „Nesinervink, Jimai. Tu jau čia buvai anksčiau, o mes nebuvome“, – prieštarauja Haise‘as. Lovellas gailisi paleidęs kandžią pastabą ir pradeda rodyti tas vietas, kurias matė 1968 metais, kai „Apollo 8“ atliko pirmą pilotuojamąjį skrydį aplink Mėnulį.

Kai Mėnulis pamažu lieka už erdvėlaivio, vyrai pasirengia dar kartą įjungti „Aquarius“ raketos variklį – iš dalies tam, kad pakoreguotų kursą, iš dalies tam, kad padidintų greitį. Valdymo centro skaičiavimais, šitaip kelionė namo sutrumpėtų nuo keturių dienų iki pustrečios, o tai būtų didelis laimėjimas, nes tokioje kelionėje net nedidelė paklaida gali reikšti gyvenimą arba mirtį.

Be dvidešimt minučių devintą valandą vakaro Lovellas paspaudžia variklio įjungimo mygtuką ir iškart praneša per radiją:   „Variklis veikia.“  (angl. „We‘re burning“). Dar kartą nuotaika erdvėlaivyje pakyla, dabar viskas vyksta kaip numatyta. Užuot tolę nuo Žemės, kaip kad anksčiau, dabar „Apollo 13“ astronautai kiekvieną sekundę artėja jos link.

Džiaugsmo įkarštyje Fredą Haise‘ą pradeda kankinti nuojauta, kad jis kažką pražiopsojo. Kaip Mėnulio modulio pilotas jis pažįsta „Aquarius“ kaip nuluptą, gali išvardyti visų erdvėlaivio komponentų pavadinimus ir tiksliai žino, kiek deguonies, vandens ir elektros jiems dar likę.

Mintyse jis suskaičiavo, kad įgulai deguonies užtektų aštuonioms–dešimčiai dienų – tai daugiau negu reikia kelionei namo.

 Elektros taip pat turėtų nepritrūkti – visiškai įkrautos „Aquarius“ baterijos gali veikti dvi paras, o išjungus visus išgyvenimui nebūtinus prietaisus, elektros sąnaudas dar galima sumažinti. Taigi „Aquarius“ gali veikti keturias penkias paras.

Reikia akylai stebėti vandenį, galvoja Haise‘as ir pasiruošia tam, kad vandenį reikės normuoti. Oras! Štai ką prisimena Haise‘as. Oras kabinoje gali tapti didžiausiu priešu. Cheminių filtrų, valančių iš oro anglies dvideginį, užtenka tik parą ir tik dviem žmonėms – t. y. jie skirti dviejų astronautų apsilankymui Mėnulyje, o ne trims žmonėms ir kelioms paroms.

Be naujų filtrų astronautai pamažu uždus savo pačių iškvėpuotame ore. Ir nors įgulos modulyje yra daugybė filtrų, jų forma netinka apvaliems „Aquarius“ vamzdžiams.

Astronautai pasigamina filtro adapterį

Haise‘ui palengvėjo, kai sužinojo, jog kontrolės centro inžinieriai jau numatė šią grėsmę ir rado sprendimą. Trečiadienio rytą Hjustonas praneša, kokių daiktų astronautams prireiks, kad pasigamintų filtrų.

Pirmiausia jie turį padaryti keturkampę dėžę, į kurią tilptų filtrai iš „Odisėjo“. Tai būtų tam tikras adapteris. „Tai nesudėtinga, primena lėktuvo modeliuko konstravimą. Turėtumėte gauti daiktą, panašų į pašto dėžutę“, – sako Joe Kerwinas, vienas iš valdymo centro Žemėje darbuotojų. Astronautams suradus reikalingas dalis, Kerwinas pradeda aiškinti darbo eigą. Taupant elektrą vaizdo transliacija išjungta, todėl bendrauti tenka per radiją, ir Kerwinas turi pasitelkti visus savo pedagoginius gebėjimus, kad astronautai suprastų, ką turi padaryti. „Dabar paimkite lipnios juostos ir atkirpkite du 90 centimetrų, arba maždaug rankos ilgio, gabalėlius, o paskui padarykite du dirželius dėželei suveržti“, – nuosekliai vadovauja Kerwinas.

Per valandą Lovellui ir Swigertui pavyksta pasidaryti dvi „pašto dėžutes“. Kai Haise‘as prijungia vieną prie oro valymo sistemos, anglies dvideginio lygis akimirksniu nukrenta iki normalaus. Nejučia jis nusišypso. Štai aplinkui prikimšta techninės įrangos už milijonus dolerių. Tačiau gyvybei išgelbėti kur kas vertingesnis pasirodo popierinis žinyno viršelis, keli plastikiniai  maišai, rulonas lipnios juostos ir pora kojinių.

Visas pasaulis stebi „Apollo“ likimą

Hjustone darbuotojai pluša pamainomis rūpindamiesi, kad astronautai saugiai grįžtų namo. Sukviesti ekspertai iš visų JAV, daugybėje įstaigų visą parą dega šviesos. Ne vien tik NASA, bet ir viso pasaulio dėmesys šiomis dienomis ir valandomis nukreiptas į trijulę erdvėlaivyje. Nuo Tokijo iki Toronto, nuo Bankoko iki Berlyno – visuose laikraščiuose mirga nerimastingos antraštės, o radijo ir televizijos programos reguliariai nutraukiamos ir pranešamos paskutinės naujienos iš kosmoso. Priešais dešimttūkstantinę minią Romoje popiežius Paulius VI meldžiasi, kad astronautai sugrįžtų namo gyvi, o Indijoje į religinę šventę susirenka šimtai tūkstančių piligrimų pasimelsti už nelaimės ištiktus kosmoso keliautojus.

„Apollo 13“ ne tik netapo dar viena pastaba istorijos paraštėse, kaip kapitonas Lovellas prognozavo prieš kelionę, bet virto drama, sujaudinusia visą pasaulį. Vis dėlto, nors visi susirūpinę klausėsi naujienų, niekas negalėjo įsivaizduoti, kokia padėtis iš tikrųjų buvo sugadintame kosminiame laive.

Niekas normaliai neveikia, vyrai turi nuolat improvizuoti, negana to, išjungta šiluma, todėl tenka ištverti nežmonišką šaltį, besiskverbiantį iki kaulų smegenų. Įgulos modulis, kurį įgula dabar naudoja tik kaip miegamąjį – „antrojo aukšto miegamasis“ (upstairs bedroom), jų žodžiais, – yra tiesiog ledinis, jo sienomis, langais ir prietaisų skydu žliaugia susikondensavusi drėgmė. Taip šalta ir drėgna, kad dantys kalena, o astronautai beveik negali pailsėti – kai jiems galiausiai pavyksta užsnūsti, pamiegoti tenka daugiausia dvi tris valandas. Virtuvėje laikomas maistas taip pat gana smarkiai įšalęs, o kai Lovellas atsineša keletą dešrelių, pastebi, kad jos beveik ledinės. „Odisėjas“ jau ne miegamasis, o šaldytuvas, patvirtina astronautai, maudamiesi dar po vieną porą ilgų apatinių kelnių.

Swigertas ypač dreba nuo šalčio, nes peršlapo ir sušalo pėdas įmynęs „Odisėjuje“  į balą vandens, ištekėjusio iš geriamojo vandens rezervuaro. Nors jis trina ir spaudo pėdas, jam niekaip nepavyksta jų sušildyti. Vis dėlto jo nelaimė atrodo mažesnė nei Fredo Haise‘o – šis kenčia nuo nemalonaus šlapimtakių uždegimo. Po sprogimo astronautai nebegalėjo naudotis sistema, pašalinančia šlapimą iš laivo į kosmosą, todėl beveik tris dienas šlapinosi į visus maišelius ir indelius, kurių sugebėjo prisirinkti „Odisėjuje“. Kai astronautai būna labai užsiėmę, jie šlapinasi į tam skirtą maišelį savo skafandruose, todėl kartais net kelias valandas jie bemaž mirksta savo pačių šlapime. Kaip tik šitaip Fredas Haise‘as ir susirgo – šlapindamasis jis kenčia be galo didelius skausmus, o nuo karščiavimo jaučiasi visiškai išsekęs.

Valandoms bėgant, šaltis iš įgulos modulio atslenka ir į Mėnulio modulį „Aquarius“, ketvirtadienio popietę temperatūra jame jau nukrenta iki penkių laipsnių. Įkandin šalčio didėja ir drėgmė, visus paviršius padengia plonas rasos lašelių sluoksnis. Astronautai turi su skudurėliu sausinti prietaisus, kad apskritai matytų, ką jie rodo.

Astronautai svarsto, ar drėgmė nepadarė žalos elektros įrangai. Nėra jokios abejonės, kad drėgmė įsismelkė į prietaisų pultą – ir šiame, ir įgulos modulyje.

Mėnulio modulis „Aquarius“ yra jų gelbėjimosi valtis ir iki šiol jis veikė nepriekaištingai, tačiau „Odisėjas“ turės juos saugiai nuleisti į Žemę. Jei jame perdegtų elektros prietaisai, pasekmės būtų katastrofiškos.

Astronautai stumia šalin nemalonias mintis ir susiglaudę stengiasi sušilti, laukdami naujienų iš Hjustono. Valdymo centras baigia rengti veiksmų planą, juo vadovaudamiesi astronautai pažadintų „Odisėją“ iš letargo miego ir parengtų rytojaus kelionei Žemės atmosferoje.

Jei parengti planą užtruks, astronautams liks mažiau laiko išsistudijuoti veiksmus, nuo kurių priklauso jų gyvybė. Ketvirtadienio vakarą per radiją galiausiai pasigirsta vieno iš skrydžio vadovų balsas.

Jis iškart griebia jautį už ragų: „Labas, „Aquarius“, ar girdite mane? Leiskite man pradėti nuo pradžių.“ Savo planą jis dėstė ištisas dvi valandas, smulkiai išaiškino, ką reikia įjungti valdymo pulte ir ką paspausti kompiuterio klaviatūroje, o baigdamas patikino, kad atsarginė įgula išbandys veiksmus imitatoriuose. „Regis, numatėme visus netikėtumus“, – sako skrydžio vadovas. „Tikiuosi, – atsako Swigertas. – Nes rytoj jau egzaminas.“

Hjustonas negali matyti „Odisėjo“

„Paleisk“, – sako Lovellas, ir Swigertas paspaudžia mygtuką. Variklių modulis su trenksmu atsiskiria, ir Lovellas nustėrsta matydamas per langą, kaip sugadintas modulis lekia pro šalį. „Trūksta vienos modulio pusės! Pažvelkit pro langą!“ – šaukia jis susijaudinęs. Šoniniame skyde žiojėja skylė, jis susprogęs. Šiurpus vaizdas.

Žado netekę astronautai skuba fotografuoti sprogimo padarinius – jie nesitikėjo, kad nuostoliai bus tokie dideli. Kai variklių modulis sumažėja iki taškelio tolumoje, vyrai „Odisėjuje“ įjungia tūpti skirtus kuro elementus ir vėl atgaivina erdvėlaivį. Visos sistemos veikia nepriekaištingai, tad įgula lengviau atsikvepia.

Maždaug devintą dešimtą ryto astronautai perkelia visus nereikalingus prietaisus į „Aquarius“. Tuomet atjungia savo ištikimąjį Mėnulio modulį ir paleidžia į kosmosą. „Viso gero, „Aquarius“, dėkojame tau“, – girdėti Lovello, Haise‘o ir Swigerto atsisveikinimas.

Po trijų valandų gulėdami savo sėdynėse, tvirtai prisisegę ir pasirengę paskutiniam kelionės etapui, jie pastebi, kaip kosmoso tamsa pamažu užleidžia vietą švelniai Žemės šviesai. Po kelių akimirkų „Odisėjas“ įlekia į atmosferą ir skrieja tiesiai Ramiojo vandenyno link.

Tuo metu NASA darbuotojai, astronautų šeimos ir milijonai televizijos žiūrovų visame pasaulyje sėdi įsitempę ant kėdžių kraštelių. Keletą minučių radijo ryšys su erdvėlaiviu nutrūksta, o valdymo centras įnirtingai bando susisiekti su astronautais. „Odisėjau, Hjustonas. Mes pasirengę“, – kartoja Joe Kerwinas Žemėje. Atrodo, laikas visiškai sustojo, kiekviena sekundė kaip amžinybė – ir astronautams, ir Žemėje laukiantiems žmonėms. Juolab kad kamuoja nežinia, ar gerai veikia nusileidimo parašiutų automatinio leidimo prietaisai.

Kol kas reikalai nekokie – gelbėjimo laive „USS Iwo Jima“ įtaisytos televizijos kameros veltui ieško danguje mažo kūgio formos erdvėlaivio. Kai 12 valandą 7 minutės jis staiga išnyra pro debesis, visas pasaulis plyšta iš džiaugsmo.

 Netrukus „Apollo 13“ nukrenta į vandenyną netoli Samoa, maždaug už šešių kilometrų nuo gelbėjimo laivo. Sausakimšame valdymo centre Hjustone po akimirkos į orą pakyla dūmai iš visų cigarų, kurie buvo išdalyti šia proga; astronautai tuo metu turi tenkintis iškvėpuotu sušalusiu oru.

Kai narai pagaliau atidaro erdvėlaivio liuką, plūsteli palaiminga atogrąžų šiluma, o Lovellas, Haise‘as ir Swigertas godžiai įkvepia gaivaus jūros ir Žemės oro.

„Gražus nusileidimas į skaičiai mėlyną jūrą pasakiškai gražioje planetoje“, – taip Lovellas pavadina savo grįžimą į Žemę. Tai sėkmingiausias nusileidimas „Apollo“ programos istorijoje. Po daugelio mėnesių NASA išsiaiškina, kad deguonies rezervuaras sprogo dėl dviejų laidų trumpojo jungimo. Nors ekspedicija susiklostė išties dramatiškai, NASA ją vadina „sėkminga nesėkme“. Vis dėlto dėl šio įvykio pasitikėjimas kosminių skrydžių projektais gerokai pašlijo.

JAV prezidentas Richardas Nixonas priima šiuos tris astronautus kaip didvyrius, kurie, nepaisydami visų sunkumų, gyvi grįžo namo. JAV prezidentas Richardas Nixonas priima šiuos tris astronautus kaip didvyrius, kurie, nepaisydami visų sunkumų, gyvi grįžo namo.,

Nuo kitos ekspedicijos priklausys  „Apollo” programos ateitis, todėl ji negali nepasisekti. Taigi, kai 1971 metų sausio 31 dieną „Apollo 14“ programos astronautai gulėdami „Saturnas 5“ raketos viršuje laukia starto, visa atsakomybė dėl tolesnio Mėnulio tyrinėjimo gula ant jų pečių.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2012.02.24, 15:52
I feel so much happier now I undersantd all this. Thanks!

2011.09.06, 03:36
There's nothing like the rleief of finding what you're looking for.

2011.07.06, 23:22
Furrealz? That's marvleosuly good to know.

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU