Smegenų ryšiai


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Anksčiau buvo manoma, kad psichinės ligos kyla dėl sutrikusios protinės veiklos pusiausvyros ir neturi fizinių priežasčių. Tačiau mokslininkai nustatė, kad šių sutrikimų priežastys slypi smegenyse: tam tikri ligonių smegenų centrai būna didesni arba mažesni nei sveikųjų, taip pat būna pažeistos jų smegenų jungtys.

Smegenis galima palyginti su sudėtingu laidų tinklu, jungiančiu gausybę atskirų centrų. Šį tinklą pažeidus gali kilti rimtų psichikos sutrikimų. "Bloomberg" Smegenis galima palyginti su sudėtingu laidų tinklu, jungiančiu gausybę atskirų centrų. Šį tinklą pažeidus gali kilti rimtų psichikos sutrikimų., "Bloomberg"

Kaulų lūžiai, cukrinis diabetas, vėžys ir daugelis kitų ligų gydytojams yra aiškios, nes jas diagnozuoti padeda pažeisti audiniai, blogi tyrimų rezultatai arba infekcijos. Diagnozavus ligą, nesunku suprasti jos priežastį, skirti gydymą, o stebėdami jos eigą, gydytojai gali nuspręsti, ar pacientas sveiksta.

Tačiau dar visai neseniai, vos prieš keletą metų, daugelis psichikos ligų nebuvo tokios aiškios. Gydytojai matydavo simptomus, bet negalėdavo nustatyti priežasties. Tokių psichikos sutrikimų kaip depresija ir šizofrenija priežastys glūdi smegenyse, tačiau jos nėra akivaizdžios – medikai nemato nei pažeistų neuronų, nei pakitusių tyrimų rezultatų.

Daugelį metų buvo manoma, kad šių ligų priežastys yra psichinės, susijusios su manijomis, todėl geriausias gydymas – pokalbis, per kurį pacientui padedama suprasti savo situaciją ir ją keisti. Nors neabejojama, kad kognityvinė terapija ir kitos psichologinės pagalbos rūšys yra puikūs psichikos sutrikimų gydymo būdai, vien jų nepakanka.

Nerviniai signalai renkasi skirtingus kelius

Daugelis psichikos ligų turi aiškias ir apčiuopiamas priežastis, kurių, kaip ir, pavyzdžiui, kojos lūžio, negalima išgydyti pokalbiu. Smegenų skenavimas ir kiti nauji tyrimų metodai atskleidė, kad ligonių smegenyse, nors jos atrodo normaliai, signalai sklinda kitaip nei sveikųjų.

Kiekviena smegenų sritis yra atsakinga už vieną tam tikrą funkciją, bet viena sritis savarankiškai negali atlikti vieno konkretaus veiksmo. Pavyzdžiui, kai mus kas nors įžeidžia, mūsų staigią reakciją lemia glaudi kelių smegenų centrų sąveika: vieni iš jų atsakingi už padėties analizę, kiti – už atmintį, pyktį, savikontrolę ir sprendimų priėmimą. Jei kuris vienas iš šių centrų veikia netinkamai, mūsų reakcija gali būti pernelyg audringa arba visiškai abejinga.

Nors mokslininkams vis dar trūksta bendro smegenų veiklos aprašo, nėra abejonių, kad daugelį psichinių sutrikimų lemia netinkama tam tikrų smegenų centrų veikla arba netinkama kelių centrų sąveika.

Daugelį sutrikimų galima paaiškinti genetinėmis klaidomis: kai kurie žmonės iš prigimties labiau linkę į depresiją, šizofreniją ar potrauminio streso sindromą. Tai nebūtinai reiškia, kad žmogus susirgs, tačiau kai tokiam žmogui tenka išgyventi stresą arba skaudžią patirtį, tai savo ruožtu gali sutrikdyti normalią neuronų tinklo veiklą ir nulemti staigią ligos pradžią.

Pradėję suprasti psichikos ligų priežastis, mokslininkai išrado naujų gydymo būdų, tokių kaip naujas elektrošoko terapijos metodas arba giluminis smegenų stimuliavimas.

Be to, mokslininkams tampa lengviau apibrėžti didelės rizikos grupę, todėl, pavyzdžiui, kareiviai, linkę į potrauminio streso sindromą, nesiunčiami į pavojingas užduotis, nes trauminiai potyriai gali paskatinti šią ligą.

TSS
Potyriai smegenyse apdorojami cikliškai

Potrauminio streso sindromas (PTSS) yra rimta baimės forma, susijusi su praeityje išgyventais trauminiais potyriais.

8 proc. žmonių suserga potrauminio streso sindromu. 8 proc. žmonių suserga potrauminio streso sindromu.,

Kai karo veteranai, smurtą, kankinimus, prievartą, eismo nelaimę ar kitų žiaurių ir nemalonių įvykių patyrę žmonės prisimena šiuos įvykius, juos išgyvena iš naujo. Sveikas žmogus gali galvoti apie tai, kaip, pavyzdžiui, nusidegino ugnimi, prisiminti skausmą, bet jo neišgyvena ir nejaučia dar kartą, o sergantis potrauminio streso sindromu negali atsieti psichinio ir fizinio diskomforto nuo prisimenamo įvykio.

Atmintis užmiršta, kad nuramintų smegenis

Sergant potrauminio streso sindromu, sutrinka atminties veikla. Atmintis pasižymi svarbia ypatybe – ji geba pamiršti nereikalingą informaciją. Šią funkciją atlieka apatinė kaktinės skilties dalis (ventromedialinė prefrontalinė smegenų žievė). Gavęs signalą iš hipokampo (atmintis), šis centras turi prislopinti nerimą skatinančių centrų – migdolo ir priekinės juostinės smegenų žievės – veiklą, jeigu nėra jokios realios priežasties jaudintis ir nerimauti.

OKS
Nervingumas tampa nevaldomas

OKS (obsesinis kompulsinis sutrikimas) anksčiau buvo vadinamas „kompulsine neuroze“. Tai liga, pasireiškianti maniakišku elgesiu ir įkyriomis mintimis.

3 proc. žmonių suserga obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. 3 proc. žmonių suserga obsesiniu kompulsiniu sutrikimu.,

Dažnai – nors ne visada – kompulsinis elgesys turi aiškų modelį, pavyzdžiui, įeidamas į patalpą arba iš jos išeidamas ligonis keletą kartų įjungia arba išjungia šviesą, arba eidamas šaligatviu stengiasi neužminti ant tarpų tarp plytelių.

Obsesiniu kompulsiniu sutrikimu sergantis žmogus jaučia nerimą ir baimę, kai negali atlikti įprastų veiksmų. Sutrikimas turi neigiamą įtaką gyvenimo kokybei, sekina ligonį.

Neatlyginama už tinkamą pasirinkimą

Kai kurios obsesiniu kompulsiniu sutrikimu sergančių žmonių smegenų dalys yra kitokios negu sveikųjų. Tai kaktinėje skiltyje esanti sritis, vadinama orbitofrontaline smegenų žieve, ir priekinė juostinė smegenų žievė. Be to, jungtys tarp šių sričių ir limbinėje sistemoje esančio uodeguotojo branduolio yra mažiau apkrautos nei sveikųjų. Tiek orbitofrontalinė smegenų žievė, tiek priekinė juostinė smegenų žievė yra svarbios priimant sprendimus. Kai sutrinka šios grandinės veikla, ligonis baiminasi priimti netinkamą sprendimą, todėl savo veiksmą pakartoja daug kartų, tikėdamasis, kad už tai jam bus atlyginta nusiraminimu, tačiau tokio atpildo nesulaukia.

ADS
Blogiau valdomi judesiai, nesiseka susikaupti

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra dažniausiai pasitaikantis vaikų psichikos sutrikimas. Šiuo sutrikimu sergantys vaikai būna hiperaktyvūs ir sunkiai sutelkia dėmesį. Nors sutrikimas lėtinis, suaugdami žmonės išmoksta kontroliuoti simptomus.

Norėdami išsiaiškinti sutrikimo priežastis, mokslininkai skeneriu tyrė ligonių smegenis. Nors gauti rezultatai gana skiriasi, juos visus sieja kai kas bendra.

10 proc. moksleivių serga aktyvumo ir dėmesio sutrikimu. 10 proc. moksleivių serga aktyvumo ir dėmesio sutrikimu.,

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančių vaikų kaktinės skilties smegenų žievė ir judesius kontroliuojančios smegenėlės yra mažesnės. JAV Mičigano valstijos universiteto mokslininkės Margaretos Semrud-Clikeman 2009 metais atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai parodė, kad sergančių vaikų smegenėlės 16 proc. mažesnės negu sveikųjų.

Toks skirtumas pastebėtas tik tuomet, kai sergantys vaikai nebuvo gydomi vaistais. Vadinasi, vaistai gali pašalinti smegenų sutrikimus.

Tinklas tarp centrų susilpnėja

Skenuojant nustatyta, kad reikšmės turi ne tik smegenų sričių dydis, bet ir ryšys tarp centrų. JAV Niujorko universiteto mokslininkai, vadovaujami F. Xaviero Castellanoso, 2008 metais atliko tyrimą ir įrodė, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančių žmonių neuronų jungtys yra silpnesnės tose srityje, kuriose sujungiama priekinė juostinė smegenų žievė su priešpleiščiu, esančiu momens skiltyje tarp dviejų smegenų pusrutulių ir, kaip manoma, atsakingu už savimonę. Jungtys taip pat buvo silpnesnės tarp priešpleiščio ir prefrontalinės žievės bei užpakalinės juostinės žievės – šie mazgai svarbūs ryšiams tarp neuronų.

Šizofrenija
Įkyrios mintys iškraipo tikrovę

Šizofrenija yra rimta psichikos liga, pasireiškianti haliucinacijomis, manijomis, mąstymo ir emocijų sutrikimu. Ligos išsivystymo rizika priklauso nuo genų, tačiau paprastai ji pasireiškia esant blogai socialinei ar psichologinei terpei arba piktnaudžiaujant vaistais.

1 proc. žmonių suserga šizofrenija 1 proc. žmonių suserga šizofrenija,

Tyrimai parodė, kad šizofrenija sergančių žmonių smegenų sandara ir veikla skiriasi nuo sveikųjų. 2008 metais Vokietijos Manheimo centrinio psichikos sveikatos instituto (vok. Zentralinstitut für Seelische Gesundheit) mokslininkas Andreasas Meyeris-Lindbergas, pasitelkęs magnetinį rezonansą, ištyrė 500 žmonių smegenų sritis. Pusė tyrimo dalyvių sirgo šizofrenija.

Paaiškėjo, kad šizofrenija sergančių žmonių hipokampas (susijęs su atmintimi) ir kelios kitos smegenų žievės pilkosios medžiagos vietos buvo mažesnės negu sveikųjų, o tam tikros vidinės smegenų sritys – didesnės. Šios sritys vadinamos dryžuotuoju kūnu.

Minėtos sritys svarbios jausmams ir judesiams, jos taip pat reikšmingos kitų sričių komunikacijai. Daroma išvada, kad šizofrenija sergančių žmonių smegenų ląstelių komunikacijos kanalai nėra normalūs.

Mažiau nervų jungia centrus

Anglijos Kembridžo universiteto mokslininkai Ianas Ellisonas-Wrightas ir Edas Bullamore‘as 2009 metais ištyrė daugiau negu 400 šizofrenija sergančių žmonių skenografijos rezultatus. Šie rezultatai gauti pasitelkus sudėtingą skenavimo metodą – difuzinį tenzorių vaizdavimą. Atliekant tyrimą magnetinio rezonanso skeneriu, pailgosiose nervų ląstelėse aptinkamos judančios vandens molekulės, todėl ląstelės tampa matomos ir galima nustatyti, kurios smegenų dalys tarpusavyje susietos. Tyrimas parodė, kad šizofrenija sergančių žmonių smegenų kaktinėje ir smilkinio skiltyse yra kur kas mažiau nervinių jungčių. Šios sritys yra svarbios ryšiui tarp gumburo, kaktinės skilties ir juostos vingio bei tarp kaktinės, smilkinio ir momeninės skilčių.

Depresija
Gyvenimas nemielas – ir protui, ir kūnui

Kas dešimtas žmogus per savo gyvenimą suserga sunkia depresijos forma: persekioja slogi nuotaika, sumenksta savigarbos jausmas, gyvenimas atrodo nebepakeliamas. Prislėgtas žmogus nebesidžiaugia niekuo, vengia bendrauti, nuolat mąsto apie problemas ir negali atsikratyti minčių apie savižudybę.

Depresija žalingai veikia ne tik protą, bet dažnai ir fizinius organizmo procesus: sutrinka ligonio miegas, jis netenka apetito, jaučiasi pavargęs, pablogėja virškinimas.

10 proc. žmonių suserga depresija. 10 proc. žmonių suserga depresija.,

Šie požymiai vertė mokslininkus manyti, kad dėl depresijos kalta ne kuri nors viena konkreti smegenų vieta, – liga pasireiškia, kai keliose smegenų dalyse sutrinka nervų veikla. Dar 1999 metais Helena Mayberg, šiuo metu dirbanti Atlantos Emorio universiteto Medicinos mokykloje (JAV Džordžijos valstijoje), įrodė, kad po gydymo atslūgus depresijai smegenų aktyvumas padidėjo dviejose smegenų žievės paviršiuje esančiose kaktinės skilties srityse, tačiau sumažėjo kitoje vietoje – gilesniuose smegenų žievės sluoksniuose. Kai mokslininkė paprašė sveikų tyrimo dalyvių galvoti apie liūdną atsitikimą ir šitaip sukėlė būseną, panašią į trumpalaikę depresiją, gavo priešingus rezultatus: aktyvumas sumažėjo smegenų žievės paviršiuje esančiose dalyse ir padidėjo gilesniuose smegenų žievės sluoksniuose. Ši giliau esanti smegenų sritis vadinama 25 Brodmano lauku (arba tiesiog BA25). Paaiškėjo, kad ji turi lemiamą įtaką depresijos vystymuisi.

Pakenkiama daugelis smegenų sričių

25 Brodmano laukas, arba BA25, yra tam tikras centras, atsakingas už tai, kaip veikia ir sąveikauja skirtingos smegenų sritys: pogumburis ir smegenų kamienas (reguliuoja apetitą ir miegą), migdolas ir sala (daro įtaką nuotaikai ir nerimo jausmui), hipokampas (susijęs su atmintimi) bei atskiros kaktinės skilties sritys (kontroliuoja savigarbos jausmą).

JAV Merilando valstijoje Betesdoje veikiančio Nacionalinio sveikatos instituto (angl. National Institutes of Health) mokslininkas Danielius Weinerbergeris įrodė, kad dėl genetinių priežasčių į depresiją linkusių žmonių BA25 laukas yra mažesnis negu sveikųjų. Tai pasakytina ir apie migdolą, valdantį neigiamus jausmus. Tokių žmonių smegenys prasčiau valdo nuotaiką, galbūt net savigarbos jausmą, apetitą, atmintį ir t. t., todėl padidėja rizika susirgti depresija.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU