Nauja žalioji revoliucija


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Jau artimiausioje ateityje Žemės laukams teks išmaitinti, o miškams – aprūpinti mediena nuo 8 iki 9 milijardų žmonių. Atšilus klimatui patenkinti žmonijos poreikius taps dar sunkiau. Laimė, Žemės biosfera sugeba prisitaikyti, todėl tinkama žemdirbystė ir miškininkystė ne tik padidintų derlių, bet ir pristabdytų klimato atšilimą.

Naujieji augalai tieks daugiau maisto

Daugelyje pasaulio šalių XX a. septintąjį dešimtmetį vykusios žemės ūkio permainos vadintos „žaliąja revoliucija“. Gyventojų skaičiui sparčiai augant grėsė pavojus, kad maisto produktų gamyba, ypač neturtingose pasaulio šalyse, neįstengs patenkinti poreikių. Šio pavojaus pavyko išvengti veisiant naujas augalų rūšis ir tobulinant augalininkystės technologijas.

Vienas iš žaliosios revoliucijos laimėjimų – nauja derlingesnių ir sparčiau bręstančių ryžių rūšis. Paprastai ryžių derlius būdavo imamas dukart per metus, minėtoji rūšis subrandina derlių tris kartus.

Vienas iš žaliosios revoliucijos laimėjimų – nauja derlingesnių ir sparčiau bręstančių ryžių rūšis. Vienas iš žaliosios revoliucijos laimėjimų – nauja derlingesnių ir sparčiau bręstančių ryžių rūšis.,

Kintant klimatui ir augant gyventojų skaičiui pribrendo laikas naujai žemdirbystės revoliucijai. Šiuo metu vidutinė Žemės temperatūra siekia 15 laipsnių. Manoma, ji pakils maždaug porą laipsnių ir tai įvyks greičiau, negu augalai suspės prisitaikyti. Veikiausiai padažnės ir didelių šalčių bei kaitros laikotarpiai. Sausringos vietovės dar labiau išdžius, o drėgnosios taps drėgnesnės. 2050-aisiais Žemėje gyvens devyni milijardai žmonių – dviem milijardais daugiau negu dabar.

Kaip išplėsti dirbamosios žemės plotus? Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija teigia, kad didžiulių neišnaudotų žemdirbystei tinkamų plotų gausu Afrikoje. Ir ne tik joje – atšilus klimatui daugiau kultūrų bus įmanoma auginti šiauriniuose Žemės regionuose.

Genų inžinerija padės sukurti druskai, sausrai ir ligoms atsparesnių augalų, taip pat naujų produktyvesnių ir greičiau bręstančių augalų rūšių.

Daug daugiau maisto galime gauti iš jūrų

Šįkart žemės ūkio revoliucija bus ne tik „žalia“, bet ir „mėlyna“ – jūros taps labai svarbiu maisto šaltiniu.

Tradicinės žuvininkystės labiau plėtoti nebegalime, nes žuvų populiacija smarkiai sumažėjo. Reikia ieškoti kitų būdų, kaip padidinti iš jūrų gaunamo maisto gamybą. Vienas iš jų – tai didelės žuvų, moliuskų ir jūrų dumblių fermos. Jose auginamos gėrybės kartu su žemės ūkio produktais aprūpintų mus baltymais, mineralais ir vitaminais.

Netrukus bus įprasta matyti palei krantus nusidriekusias žuvų fermas. Netrukus bus įprasta matyti palei krantus nusidriekusias žuvų fermas. ,

Genetiškai modifikuoti augalai aušintų klimatą

Žemė atspindi maždaug 30 procentų ją pasiekiančios Saulės šviesos, todėl sakoma, kad Žemės albedas – 30 procentų. Kadangi du penktadaliai Žemės sausumos naudojami žemdirbystei, atspindėdami į kosmosą Saulės šviesą augalai tiesiogiai veikia jos klimatą. Pvz., kai kurios kukurūzų rūšys atspindi 16 proc. Saulės šviesos, o kai kurios – net 24 procentus. Šias augalų savybes galima išnaudoti: pasitelkę genų inžineriją išvestume naujų didesnio albedo kultūrų ir jas augindami vėsintume Žemės klimatą. Kaip teigia vienas britų mokslininkas, šitaip pasaulio temperatūrą sumažintume 0,1–0,2 laipsnio, tai yra klimatas sušiltų 5–10 proc. mažiau negu nesiimant jokių priemonių. Šiaurės Amerikoje ir Vidurio Europoje didelio albedo augalai vasaros temperatūrą sumažintų vienu laipsniu.

Naujos šilumai atsparios kviečių, kukurūzų ir ryžių rūšys 

 Dideli karščiai augalams nėra palankūs. Užėjus karšto oro bangai, jie gamina mažiau krakmolo, todėl sumažėja derlius. JAV mokslininkai atrado genų, kurie karštu oru, priešingai, skatina augalus brandinti didesnį derlių. Įterpę šių genų į kviečius, kukurūzus ir ryžius, jie išvedė 23–68 proc. derlingesnių rūšių. Naujieji genai skatina augalus brandinti daugiau grūdų.

Ryžiai dažnai auginami vandenyje, tačiau pakilus vandens lygiui augalai apsemiami ir jų derlius supūva. Spėjama, kad ateityje smarkių liūčių padažnės, todėl Japonijos mokslininkų išvesta naujoji ryžių rūšis išties pravers. Mokslininkai ryžiuose aptiko „kvėpavimo po vandeniu vamzdelio geną“ ir įterpė jį į derlingas rūšis. Ryžiai su naujuoju genu, apsemti vandens, per dieną išauga 25 cm.

Reikės imtis visų priemonių

Kur gauti pakankamai maisto visiems Žemės gyventojams ir kaip jo gauti nekenkiant klimatui – taiižduotis, tapsianti vis svarbesnė artimiausiais dešimtmečiais. Jei pavyks daugiau auginti genetiškai modifikuotų kultūrų, išplėsti dirbamosios žemės plotus ir išnaudoti jūrų galimybes, po 25 metų galėsime išmaitinti beveik 8 milijardus Žemės gyventojų papildomai neišskirdami CO2.

Miškininkystė padės vėsinti klimatą

Miškai dengia apie 30 proc. sausumos ir sugeria daugiau anglies dvideginio negu išskiria. Pasinaudokime šia savybe! Sodinkime miškus – šitaip padidinsime medienos gavybą ir sumažinsime šiltnamio efektą.

77 procentus Žemės augalijoje sukauptos anglies turi medžiai. Be to, miškų biomasė greitai auga, jie sparčiai plečiasi. Kadangi medžiai ypač gerai sugeria CO2, ateityje jie gali padėti stabilizuoti klimatą.

Šiandien atmosferoje yra daug daugiau CO2 negu prieš pramonės revoliuciją. Pagausėjus CO2 medžiai ėmė sparčiau augti. Greičiau augdami jie sugeria dar daugiau CO2, be to, duoda daugiau medienos.

Medžiai pradėjo augti šiauriau, o kalnuose – aukščiau. Naujosios Zelandijos mokslininkai ištyrė 166 vietoves, kuriose medžių augimas buvo stebimas nuo 1900-ųjų, ir nustatė, kad 87 vietovėse miškų plotai išsiplėtė, 77 vietovėse nepakito ir tik dviejose sumažėjo.

Norvegijos mokslininkai nustatė, kad kalnų miško juosta pakilo 50 metrų, o medžių augimo sezonas Skandinavijoje pailgėjo 1–2 savaitėmis. Žiemos tapo švelnesnės, ledas vis trumpesnį laiką sukausto žemę, tad miškams visuotinis atšilimas išėjo į naudą – jie išsiplėtė.

Deja, pusiausvyrą išlaikyti sudėtinga. Plečiant dirbamosios žemės plotus atogrąžose miškai smarkiai deginami. Per gaisrus išsiskiriantis CO2 sudaro didelę dalį Žemėje išskiriamų kenksmingų dujų. Jei nepavyks temperatūros didėjimo pristabdyti iki dviejų laipsnių, miško gaisrų gali padažnėti, jiems smarkiai plintant miškai išskirs daugiau CO2 negu sugers.

Atogrąžų miškai atauga labai lėtai, todėl jų kirtimas klimatui ypač kenkia. Nuo medžių viršūnių garuojanti drėgmė drėkina didžiules toli nuo miško esančias teritorijas, todėl jos tinka žemdirbystei.

Medžiai – idealus anglies sandėlis

Pasakojama, kad kartą būreliui inžinierių buvo duota užduotis sukurti aparatą, kuris siurbtų iš oro anglies dvideginį ir kauptų jį sandarioje talpoje. Ilgai sukę galvas inžinieriai nuleido rankas: niekas nesugebėjo išrasti nieko geresnio už gamtos kūrinį – medį.

Galbūt ši istorija pramanyta, tačiau pamokoma.. Medžio lapo paviršiuje yra galybė mažyčių porų. Jos atrodo tarsi mažos burnytės ir vadinamos žiotelėmis. Pro poras aplinkos oras prasiskverbia į mažyčių lapo ertmių labirintą. Ertmių paviršius yra 10–30 kartų didesnis už regimąjį lapo paviršių.

Lapo paviršiuje yra daugybė žiotelėmis vadinamų porų, pro jas į lapą iš oro patenka anglies dvideginio. Lapo paviršiuje yra daugybė žiotelėmis vadinamų porų, pro jas į lapą iš oro patenka anglies dvideginio.,

Lapo ertmėse medis sugeria ore esantį anglies dioksidą. Ypatingo cheminio proceso metu susidaro cukraus, jis naudojamas medžiagų apykaitai, taip pat skatina augimą. Energiją cheminiam procesui teikia Saulės šviesa. Iš oro susiurbta anglis sudaro bemaž pusę medžio biomasės.

Biologai apskaičiavo, kad per metus medžiai ir augalai susiurbia 15 procentų atmosferoje esančio CO2.

Grąžinkime anglį į žemę

Dėl intensyvios žemdirbystės per daugelį dešimtmečių dirvožemyje smarkiai sumažėjo anglies. Atėjo metas ją grąžinti. Mokslininkai nurodo kelis būdus, kaip kaupti anglį žemėje ir sumažinti šiltnamio efektą.

JAV Dirvožemio tyrimo bendrijos (angl. Soil Science Society) mokslininkų skaičiavimu, vien JAV miškai ir dirbamosios žemės plotai yra pajėgūs sugerti 650 milijonų tonų CO2 per metus, arba devintadalį šalies išskiriamo CO2. Jų nuomone, mes dažnai pamirštame dirvožemio įtaką ateities klimatui.

Mokslininkai teigia, kad dirvožemyje sukaupti daugiau anglies palyginti paprasta. Nauda būtų dviguba: žemė ne tik kauptų anglį, bet geriau sulaikydama lietaus vandenį taptų derlingesnė ir sveikesnė.

Ligi šiol žemės ūkis buvo vystomas netinkama linkme. Kelių Europos šalių tyrimų duomenys rodo, kad dėl intensyvios žemdirbystės anglies kiekis dirvožemyje sumažėjo. Pavyzdžiui, Belgijos mokslininkai, ištyrę anglies kiekį 210 tūkst. dirvožemio mėginių, nustatė, kad per dešimt tyrimo metų viename kvadratiniame metre žemės anglies kiekis per metus sumažėjo 76 gramais.

Iš viso Europoje dirvožemyje yra apie 71 mlrd. tonų anglies, tačiau galima sukaupti daug daugiau. Vienas iš veiksmingiausių būdų – atkurti daugelį metų sausintas pelkes. Anglies taip pat galima įterpti užariant – toks būdas galėtų būti labai plačiai naudojamas, juolab kad šitaip padidėja žemės derlingumas.

Puikus pavyzdys – Amazonijos juodžemis

Mokslininkai iš viso pasaulio pradėjo domėtis Amazonijos senovės indėnų žemdirbyste. Nors apskritai žemė šiame regione nederlinga, indėnai suformavo storą, derlingą dirvožemio sluoksnį, vadinamą terra preta – juodąja žeme. Metodas paprastas: organines medžiagas, pelenus ir anglis jie pylė ant žemės, o šiuos, nespėjusius visai suirti, užklodavo nauju sluoksniu. Šitaip susidariusi žemė sulaiko drėgmę, joje gausu naudingų mikroorganizmų, teikiančių daugybę maistingų medžiagų.

 Mokslininkai nustebo radę daugiau kaip tūkstantį metų nedirbamoje žemėje labai daug anglies. Siekdami iš oro šalinti ir laidoti CO2, mes taip pat galėtume pasinaudoti šiuo metodu, nors tam tinka ne visi dirvožemiai. Įsivaizduokime, kad ateityje žemdirbiai ne tik augins augalus, bet ir ardami dirvą įterps anglies.

Išdžiūvusią tundrą turime apsodinti

 Vienas iš perspektyviausių klimato stabilizavimo būdų – išnaudoti didelę Sibiro, Grenlandijos ir Kanados dalį dengiančią tundrą. Tirpstant daugiamečiam įšalui į atmosferą išsiskiria daug nuodingųjų metano dujų.

 Laimė, dėl atlydžio tundros augalai geriau vešės ir sugers daugiau anglies dvideginio. Mažėjant daugiamečio įšalo sukaustytiems plotams tundrą galima apsodinti. Grenlandijoje atlikti skaičiavimai rodo, kad augalų augimo sezonas jau pailgėjo 47–63 dienomis, o anglies tundroje sugeriama 50 proc. daugiau.

Turime užkasti medieną

Rąstuose yra labai daug anglies, kurią medžiai augdami susiurbia iš oro. JAV Merilando universiteto profesorius Ningas Zengas siūlo originalų planą: didelėse duobėse miškuose užkasti sudžiūvusius arba nukirstus medžius. Užkasti medžiai yra labai lėtai, todėl šitaip į žemę patektų labai daug anglies. Suprantama, rinkti ir gabenti  rąstus – nelengvas darbas, tačiau, anot Ningo Zengo, sukauptos anglies kiekis būtų vertas visų įdėtų pastangų.

Turime atkurti pelkes

Pelkių pasaulyje sumažėjo, nes didinant dirbamosios žemės plotus daugybė jų buvo nusausinta. Paaiškėjo, kad pelkėse susikaupia labai daug anglies, todėl turime jas atkurti. JAV geologinių tyrimų bendrija (Geological Survey) atliko bandymą ir įrodė, kad  pelkė atsikuria nepaprastai greitai ir sugeria daug daugiau anglies, negu, pvz., naujai pasodintas miškas.

Kaupimas teikia vilties

Išnaudodami žemės ir augalų gebėjimą kaupti anglį, gerokai sumažintume CO2 koncentraciją atmosferoje. Dabartinė koncentracija siekia 387 ppm, manoma, kad ją galima sumažinti maždaug 50 ppm. Vadinasi, nesunkiai galėtume CO2 kiekį atmosferoje sumažinti 13 procentų.

Keiskime mitybą

Žemdirbystės ir miškininkystės sektoriui keičiant gamybos metodus, mes, vartotojai, taip pat galime prisidėti prie permainų.

Valgome daug mėsos, o augant gyvenimo lygiui mėsos visame pasaulyje bus vartojama dar daugiau. Nustatyta, kad mėsos gamyba daug labiau kenkia klimatui  negu kitų maisto produktų gamyba. Norite padėti klimatui? Keiskite mitybą ir rinkitės kitokią mėsą. Vietoj jautienos valgykite paukštieną arba kiaulieną. Danijos žemės ūkio tyrimų instituto duomenys rodo, kad vištienos gamyba klimatui kenkia penkis–šešis kartus mažiau negu jautienos.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.09.29, 02:08
Not bad at all flelas and gallas. Thanks.

2011.07.08, 00:00
A rolling stone is worth two in the bush, thnkas to this article.

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU