Naujas požiūris į žemės gelmes


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Naujausi eksperimentai, imituojantys Žemės gelmių didelį slėgį ir aukštą temperatūrą, leidžia teigti, kad Žemės gelmėse vykstantys procesai sudėtingesni, nei manyta iki šiol. Mokslininkai atskleidė, kad mantijoje esama dar vieno sluoksnio, kuris, kaip manoma, ne tik turėjo didelę reikšmę Žemės paviršiaus formavimuisi, bet ir sudarė sąlygas gyvybei Žemėje atsirasti.

Mes pabuvojome Mėnulyje ir giliausiuose Žemės vandenyse, bet į Žemę, kurios paviršiuje verda visas mūsų gyvenimas, esame prasiskverbę tik 12 kilometrų. Ir neturime vilčių prasismelkti giliau. Tad ir materialių įrodymų iš Žemės gelmių beveik negauname. Todėl tyrinėtojams, panorusiems sužinoti, kas dedasi po mūsų kojomis, tenka imtis netiesioginių tyrinėjimo būdų. 

Tokį būdą pasitelkė ir japonų mokslininkai. Laboratorijose imituodami Žemės gelmių slėgį ir temperatūrą, jie įrodė, kad gelmėse yra dar vieną sluoksnis.  Šio sluoksnio atradimas ne tik keičia mūsų pasaulėvaizdį ir paaiškina tam tikras Žemės paviršiaus sąlygas, pavyzdžiui, litosferos plokščių judėjimą, bet galbūt ir atskleidžia tiesioginę gyvybės egzistavimo Žemėje priežastį.

Stiprių žemės drebėjimų metu sklindančios seisminės bangos atskleidžia Žemės sandarą ir sudėtį. Stiprių žemės drebėjimų metu sklindančios seisminės bangos atskleidžia Žemės sandarą ir sudėtį. ,

 Žemės drebėjimai atvėrė Žemės sluoksnius
Ypač daug žinių apie Žemės gelmes atskleidė geofizikai. Jie apraizgė visą planetą seismografų tinklu, dieną ir naktį gaudančiu Žemės virpesius.

Seisminių smūgių bangos juda charakteringai. Jos atsispindi nuo vidinių Žemės sluoksnių ir sklinda tolyn, o jų greitis kinta priklausomai nuo sluoksnių struktūros. Vykstant stipriems žemės drebėjimams smūginės bangos nuvilnija per visą mūsų planetą. Išsiaiškinę, kada ir kaip šias bangas užregistruoja seismografų tinklas, mokslininkai gauna žinių ne tik apie bendrą Žemės vidaus, bet ir apie kiekvieno sluoksnio sandarą. Taigi galima sakyti, kad seismografai tyrinėtojams padeda po truputį kurti Žemės gelmių paveikslą.

 

Jau ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje mokslininkams buvo aišku, kad Žemė sudaryta iš plonos plutos, mantijos ir skysto branduolio.  Žinių apie Žemės sandarą dar sparčiau gausėja, kai buvo  patobulinti prietaisai ir įrengta daugiau matavimo stočių.

Netrukus geologai išskyrė viršutinę ir apatinę mantiją, o septintajame dešimtmetyje sužinota ir tai, kad apatinė mantijos dalis nėra vientisa. Mokslininkų nuomone, giliausieji 300 km sudaro atskirą sluoksnį. Iš pradžių buvo manoma, kad šis sluoksnis susiformavo dėl kitokios negu viršutinės mantijos cheminės sudėties. Tokia prielaida, deja, nepasitvirtino. Tačiau, kai mokslininkai pastebėjo litosferos plokščių judėjimą, paaiškėjo, kad mantija nuolat „maišosi“ dėl joje vykstančios konvekcijos (proceso, kai karšta mantijos medžiaga iš apatinio mantijos sluoksnio kyla į viršų, o ataušusi grimzta gilyn). Atrodo, tai prieštarauja faktui, jog mantija yra kieto pavidalo, tačiau, dėl aukštos temperatūros ir didelio slėgio, Žemės viduje ji veikiau primena klampų skystį.

 

Mokslininkai gavo naują mineralą

Šiandien tyrinėtojai teigia, kad naujas sluoksnis susidarė dėl specifinių sąlygų, paveikusių cheminius elementus Žemės gelmėse.  Mantija daugiausia susideda iš silicio, magnio ir deguonies. Šių trijų pagrindinių elementų atomai išsidėsto tam tikra tvarka suformuodami mineralų kristalinę gardelę. 

Kintant temperatūrai ir slėgiui, tos pačios pagrindinės medžiagos suformuoja skirtingus darinius. Žemės gelmėse, pasiekus tam tikrą slėgį ir temperatūrą, kristalinės gardelės suyra ir tie patys atomai persitvarko į kitokias gardeles. Mokslininkai pavadino šį reiškinį fazės pasikeitimu. Anot jų, kaip tik tai ir lėmė naujojo sluoksnio susidarymą. Ši prielaida iki šiol buvo tik teorinė, nes laboratorijoje nebuvo įmanoma pasiekti Žemės gelmių temperatūros ir slėgio.

1958 metais sukurtas prietaisas padarė perversmą didelio slėgio tyrinėjimų srityje ir papildė seisminius duomenis. Vadinamojo deimantų preso veikimas pagrįstas tuo, kad slėgis – tai jėga, veikianti ploto vienetą. Sutelkus nedidelę jėgą į labai mažą ploto vienetą, galima sukurti milžinišką slėgį. Tam naudojama kiečiausia gamtinė medžiaga – deimantas, o slegiamam bandiniui įkaitinti iki labai aukštos temperatūros reikalingas lazeris.

  

Spaudžiant du deimantus vienas į kitą atkartojamas Žemės gelmių slėgis. Spaudžiant du deimantus vienas į kitą atkartojamas Žemės gelmių slėgis. ,

1974 metais mokslininkams pavyko padidinti slėgį iki 30 gigapaskalių. Esant tokiam slėgiui iš pagrindinių mantijos medžiagų (deguonies, silicio ir  magnio) buvo gautas naujas mineralas, jis pavadintas perovskitu. Geologų nuomone, jis susiformavo 660 km gylyje, tarp viršutinės ir apatinės mantijų. Taip pat spėjama, kad šiame sluoksnyje įvyko ir perovskito fazės pokytis. Kadangi perovskitas  itin tankus trijų pagrindinių elementų junginys, buvo manoma, kad mantija iki pat branduolio sudaryta iš šio mineralo. Ši teorija nebuvo patvirtinta, kol nepavyko sukurti fizinių sąlygų (120 gigapaskalių slėgio ir 2500°C temperatūros), kokios egzistuoja paslaptingame giliausiame apatinės mantijos sluoksnyje.

Japonai padidina slėgį

Paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį profesoriaus Kei Hirose’s  vadovaujamai Tokijo universiteto mokslininkų grupei pavyko dar šiek tiek padidinti slėgį. Lūžis šioje tyrinėjimų srityje įvyko 2002–2004 metais, kai sukūrus anksčiau minėtas sąlygas pastebėta, jog pasikeitė perovskito kristalinė struktūra. Kitaip sakant, perovskitas pakeitė fazę ir tapo nauju, tankesniu mineralu. Kadangi šis mineralas buvo atrastas  vėliau nei perovskitas, geologai pavadino jį postperovskitu. Taigi 300 km gylyje apatinėje mantijoje ties riba su branduoliu seismologų aptiktas sluoksnis atsirado perovskitui pasikeitus į postperovskitą.   

Aptikęs postperovskitą, Kei Hirose su savo grupe tyrė dirbtinį mantijos konvekcinių srautų judėjimo modelį. Gauti rezultatai parodė, kad postperovskitas turėjo didėlės įtakos Žemės raidai.

Praėjus 4,6 mlrd. metų po mūsų planetos gimimo, Žemė ėmė vėsti. Tyrinėtojų nuomone, pačioje Žemės istorijos pradžioje perovskitas dar nebuvo susiformavęs. Tuo metu apatinė mantijos dalis buvo labai įkaitusi, ir mineralas joje nebūtų galėjęs egzistuoti. Prieš 2,3 mlrd. metų Žemė atvėso tiek, kad perovskitas galėjo pakeisti fazę ir virsti postperovskitu. Modelis parodė, kad dėl fazės pokyčio šilumos  apykaita mantijoje padidėjo 20 procentų. Ėmė sparčiau aušti Žemės branduolys, o tuomet mantija įkaito dar keliais šimtais laipsnių, padidėjo jos medžiagos konvekcija, suaktyvėjo vulkaniniai procesai  ir litosferos plokščių judėjimas. Šis reiškinys skatino žemės drebėjimus ir žemynų slinkimą. Taigi postperovskito susiformavimas paspartino litosferos plokščių judėjimą.

Postperovskitas taip pat paveikė ir Žemės paviršiaus sąlygas. Kaip žinome, didžiąją Žemės branduolio dalį sudaro geležis. Prieš 2,3 mlrd. metų branduolys buvo skystas. Maždaug prieš milijardą metų, kai susiformavo postperovskitas, Žemė ėmė vėsti ir vidinis branduolys pradėjo kristalizuotis. Šis procesas stipriai paveikė magnetinį Žemės lauką. Skysto branduolio medžiagos srautai tampa pastovesni, kai vidinis branduolys kietas. Tuomet kuriamas ir pastovesnis magnetinis laukas, apsaugantis Žemę nuo kosminės spinduliuotės ir saulės vėjo keliamos atmosferos erozijos. Kadangi magnetinis laukas be postperovskito nebūtų susidaręs, turbūt nebūtų atsiradusi ir gyvybė Žemėje.

 

Mineralų stabilumas priklauso nuo slėgio ir temperatūros. Čia matome pačiame mantijos paviršiuje vyraujantį oliviną, nufotografuotą per poliarizacinį mikroskopą. Mineralų stabilumas priklauso nuo slėgio ir temperatūros.  Čia matome pačiame mantijos paviršiuje vyraujantį oliviną, nufotografuotą per poliarizacinį mikroskopą. ,

Branduolys nuolat lydosi

Tai dar ne visos Žemės gelmių istorijos paslaptys. Danų seismologė Inge Lehmann 1936 metais atrado kietąjį Žemės vidinį branduolį, jis nulėmė magnetinio lauko susidarymą.  Kaip ir skystasis išorinis branduolys, vidinis branduolys susideda daugiausia iš geležies, jame taip pat yra šiek tiek lengvesnių elementų.

Inge’s Lehmann sėkmės paskatinti seismologai nuodugniai ištyrinėjo kietąjį branduolį ir jam artimas sritis ir padarė tris atradimus. Pirma, seisminės bangos greičiau sklinda šiaurės ir pietų kryptimis, o lėčiau – išilgai pusiaujo. Antra, bangos iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus sklinda skirtingais greičiais. Trečia, maždaug 250 km storio apatinis skystojo branduolio sluoksnis – susisluoksniavusi ir už kitą skystojo branduolio dalį sunkesnė sritis. Tai gana keistas atradimas, nes dėl tebesitęsiančio kietėjimo proceso šioje srityje lengvųjų elementų turėtų būti daugiau negu sunkiųjų.

 

Pirmąjį atradimą – kad seisminių bangų greitis didesnis šiaurės ir pietų kryptimis – galima būtų aiškinti tuo, kad geležies atomai vidiniame branduolyje išsidėstę tam tikra, pagal Žemės sukimosi ašį orientuota tvarka. Todėl pakitus slėgiui seisminės bangos branduolyje sklisdavo skirtingu greičiu. Šį reiškinį vėliau patvirtinto ir Kei Hirose’s specialistų grupė, 2010 metais viešai paskelbusi savo tyrinėjimų rezultatus. Kei Hirose’s vadovaujami mokslininkai deimantiniu presu padidino slėgį iki 377 gigapaskalių, o temperatūrą pakėlė iki 5700 laipsnių, taigi, sukūrė Žemės centrui artimas  sąlygas. Šiomis sąlygomis geležies atomai išsidėsto taip, kaip mokslininkai buvo numatę.

 

Kiti du atradimai vis dar paslaptingi. Prancūzų mokslininkų grupė 2010 metų rugpjūtį žurnale „Nature“ paskelbė įspūdingą teoriją,  ją įrodžius būtų galima paaiškinti abu reiškinius. Atlikdami laboratorinius bandymus su kietąjį ir skystąjį branduolį imituojančiais modeliais ir skysčiais, tyrinėtojai padarė prielaidą, kad viena vidinio branduolio pusė nuolat lydosi, o kita – nuolat kietėja.  Šis procesas galėjo prasidėti  visiškai atsitiktinai, kai gerokai atšalusi, sunki skystojo branduolio medžiaga nusėdo ant kietojo branduolio ir dėl traukos jėgos šiek tiek jį pastūmė. Šitaip skystoji medžiaga čia nusėdo giliau ir, veikiama didesnio slėgio, ėmė kietėti, o kita branduolio pusė pateko į mažesnio slėgio sritį ir pradėjo lydytis.  Šis savaime vykstantis procesas leidžia manyti, kad  vidinis branduolys yra šiek tiek pasistūmęs nuo Žemės centro.

Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad dėl minėtų aplinkybių skystojo branduolio centre susidaro sluoksniuota sunkios medžiagos sritis. Be to, minėtas branduolio pusių skystėjimo ir kietėjimo procesas paaiškina skirtingą seisminių bangų sklidimo greitį iš rytų į vakarus (dėl Žemės sukimosi procesas stipriau pasireiškia ties pusiauju, silpniau –  ties ašigaliais).

Nauji bandymai netrukus patvirtins arba paneigs prancūzų tyrinėtojų teoriją. Atsakymą pateiks seismologai  arba slėgio modelius tyrinėjantys eksperimentuotojai,  nors savo akimis tikrovės neišvysim.    

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2014.02.25, 14:41
~24
Taigi 300 km gylyje apatinėje mantijoje ties riba su branduoliu seismologų aptiktas sluoksnis atsirado perovskitui pasikeitus į postperovskitą.

Būtų gerai, kad autoriai šiek tiek pasidomėtų Žemės gelmių sandara. 300 km gylyje slūgso viršutinės mantijos sluoksnis, vadinamas astenosfera.

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU