Kodėl miegame


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Kodėl žmonės pramiega trečdalį savo gyvenimo? Po dešimtmečius trukusių intensyvių studijų mokslininkams šis klausimas vis dar yra neatskleista paslaptis. Faktai rodo, kad miegančio žmogaus  smegenyse ir organizme vyksta gyvybiškai svarbūs procesai. Tačiau kodėl šie procesai negali vykti, kai nemiegame? Gali būti, kad mokslininkai jau rado atsakymą.

Mums savaime suprantama, kad po ilgos darbo, žaidimų, sporto, bendravimo ar protinės veiklos dienos reikia gerai išsimiegoti naktį, tačiau kodėl apskritai mes miegame? Kaip tik šią mįslę mėgina įminti mokslininkai. Nekyla abejonių, kad miegas yra būtinas, nes jeigu miegame per mažai, smegenys veikia prasčiau, mums sunkiau sutelkti dėmesį ir spręsti kylančias problemas.

Nors faktai rodo, kad miegas yra reikalingas daugeliui smegenyse ir organizme vykstančių procesų, mokslininkai negali suprasti, kodėl šie procesai negali vykti žmogui nemiegant. Mokslininkams taip pat nepavyksta įminti mįslės, kodėl kai kuriems žinduoliams, pavyzdžiui, drambliams, pakanka trijų valandų miego per parą, šikšnosparniams reikia dvidešimties, o delfinų ir banginių miegas apskritai skiriasi nuo kitų gyvūnų miego. 

Mokslininkai prie tyrimo dalyvio veido pritvirtina elektrodus ir jam miegant gali stebėti miego fazes. Mokslininkai prie tyrimo dalyvio veido pritvirtina elektrodus ir jam miegant gali stebėti miego fazes.,

 

Elektrodai padeda perprasti miegą

Mokslininkai skiria keturias miego fazes: N1, N2, N3 ir REM. Pirmosios trys fazės bendrai vadinamos non-REM  arba tiesiog NREM. Žmogaus miegą sudaro keli ciklai, trunkantys maždaug 90 minučių. Jie paprastai prasideda N1 faze, paskui pamažu pereina į N2 ir N3 fazes, ir galiausiai – dažnai per N2 fazę – pereina į REM. Tai tėra bendra schema, tam tikri ciklai gali skirtis: REM fazės atkarpa paprastai būna ilgesnė naktį, o gilus N3 fazės miegas būdingas tik pirmiesiems miego ciklams. Be to, miegas gali nutrūkti – žmogus beveik pabunda, – tai susiję su REM faze, kurioje sapnuojama. Kiekvienai miego fazei būdingos tam tikro dažnio smegenų bangos ir akių bei raumenų judesiai. Pritvirtinus elektrodus prie eksperimento dalyvio galvos, akių vokų ir raumenų, galima stebėti miego fazes.

 

Daugumai žinduolių taip pat būdingas cikliškas, pasikartojančių REM ir NREM fazių miegas. Tas pats pasakytina ir apie paukščius, tik jų REM miego fazė yra trumpesnė. Roplių miegas skiriasi: nors jų miego cikle yra ilsėjimosi fazė, primenanti NREM, tačiau jiems nebūdingas gilus miegas. Varliagyviams, žuvims ir vabzdžiams yra būdingi paros laikotarpiai, kai jie būna neveiklūs – tai atitinka miegą, nors ir nėra įrodymų, kad jų smegenys siunčia bangas, kurios bylotų apie žinduolių REM ir NREM miego fazes. Visai gyvūnų karalystei yra būdingos miego arba į jį panašios būsenos. Daugelis mokslininkų sutaria, kad miegame tikslingai. Tačiau kyla klausimas: koks yra miego tikslas?

Vienas labiausiai pripažintų – bet ir prieštaringiausiai vertinamų – sapnų tyrinėtojų, JAV Los Andželo Kalifornijos universiteto mokslininkas Jerome‘as M. Siegelas tvirtina, kad žmonės ir gyvūnai nemiega tik tada, kai tai jiems naudinga. Tą laiką, kai gyvūnas nesirūpina savo egzistencija, protinga yra tiesiog pramiegoti, nes tuo metu taupoma energija. Rizika, kad miegantį gyvūną užpuls plėšrūnas, yra nedidelė, nes gyvūnai paprastai miega pasislėpę saugioje vietoje.

Norėdamas pagrįsti savo teoriją, Jerome‘as Siegelas palygino daugybės skirtingų gyvūnų miegą. Rezultatai parodė, kad miego poreikis priklauso nuo gyvūnų suvartojamo kalorijų kiekio. Žolėdžių maistas yra mažai kaloringas, todėl jie ėda ilgai ir, mokslininko manymu, neturi laiko daug miegoti. Priešingai negu žolėdžių, mėsėdžių maistas yra kaloringas, todėl jie gali sau leisti miegoti ilgiau.

Kava mažina miego poreikį

Jerome‘as Siegelas mano, kad žmonių ir gyvūnų miego poreikis priklauso nuo gyvenimo būdo ir todėl neatspindi miego tikrojo poreikio. Kyla klausimas, ar mes, žmonės, galime miegoti gerokai trumpiau ir sutaupytą paros laiką skirti kitai veiklai? „Žmonėms būtų sunku gyventi be miego, nes esame pripratę prie tam tikro miego kiekio ir mūsų organizmas yra įpratęs veikti optimaliai tuo metu, kai nemiegame. Todėl pakeitus miego įpročius, vienaip ar kitaip pakistų sveikatos būklė“, – teigia Jerome‘as Siegelas.

Jis taip pat tvirtina, kad mes sparčiai keičiame savo miego įpročius. „Milijonai, o galbūt milijardai žmonių mažina savo miego poreikį vartodami kofeiną ir nepatiria neigiamų fiziologinių padarinių“, – sako mokslininkas.

 

Faktai rodo, kad žmogaus miego įpročiai pakito maždaug prieš 100 metų – atsiradus elektros šviesai. Anksčiau žmonės eidavo miegoti sutemus: žiemos metu guldavo vos nusileidus saulei, o keldavosi pirmiesiems gaidžiams pragydus. Antropologai mano, kad tuo laiku žmonės miegodavo apytikriai dviem valandomis per parą ilgiau negu dabar. Be to, žmogus pabusdavo, pabudęs kelias valandas gulėdavo lovoje arba eidavo dirbti įvairių darbų, o vėliau vėl guldavosi miegoti.

Dar 1994 metais JAV Merilando valstijos Betesdos nacionalinio psichikos sveikatos instituto mokslininkas Thomas A. Wehras įrodė, kad natūralus miego poreikis priklauso nuo nakties ilgio. Jis atliko eksperimentą: aštuoni eksperimento dalyviai turėjo praleisti po 14 valandų tamsiame kambaryje. Jiems buvo leidžiama tik ilsėtis arba miegoti. Pirmą naktį tyrimo dalyviai miegojo 10,7 valandos, o per kitas keturias tyrimo savaites miego trukmė sumažėjo iki 8,9 valandos. Atliekant eksperimentą  dalyviai miegojo kur kas daugiau negu paprastai. Normaliomis sąlygomis eksperimento dalyviai miegodavo po 7,2 valandos.

Genai valdo vidinį laikrodį

Nekyla abejonių, kad miegą veikia reguliari šviesaus ir tamsaus paros laikotarpių kaita. Visi gyvūnai  ir augalai turi biologinį laikrodį, reguliuojantį daugybę fiziologinių, biocheminių ir su elgesiu susijusių procesų. Biologinį laikrodį valdo daugybė sudėtingais tarpusavio ryšiais susijusių ir vieni kitus veikiančių genų. Šis laikrodis veikia visas 24 valandas, tačiau jam reikšmės turi šviesa: jis pasitikrina du kartus per parą – vidurdienį ir vidurnaktį.

Biologinio laikrodžio funkciją atlieka pagumburis – tarpinių smegenų dalis, signalizuojanti, kelinta dabar valanda. Biologinis laikrodis priverčia mus miegoti tam tikru paros metu, o „vidinis reguliatorius“ pasirūpina, kad pavargtume, jei esame nemiegoję tam tikrą laiką. Tam tikri pagumburio neuronai išskiria hormono oreksino, šis priverčia smegenis pabusti.

Pasišviesdami elektra galime išlikti aktyvūs visą parą. Dirbtinė šviesa pakeitė mūsų miego įpročius, todėl miegame mažiau negu anksčiau. Pasišviesdami elektra galime išlikti aktyvūs visą parą. Dirbtinė šviesa pakeitė mūsų miego įpročius, todėl miegame mažiau negu anksčiau.,

 

Miego sutrikimai kenkia ligoniams

Smegenų kamieno neuronai gamina miegą sukeliančios medžiagos adenozino, jo kiekis per dieną didėja. Ši medžiaga slopina tų pagumburio neuronų darbą, kurie privertė smegenis pabusti. Taigi, kai adenozino koncentracija smegenyse yra gana didelė, oreksino gamyba lėtėja. Daugelis kitų medžiagų, pavyzdžiui, melatoninas, padeda palaikyti ryšį tarp miego ir ne miego būsenų, ir būtent šis mechanizmas priverčia žmogų jaustis pavargusį, jei jam trūksta miego.

 

Miego ritmą reguliuoja daugybė genų, esančių tam tikrose smegenų srityse. Genų mutacija arba pažeidimas turi didelės įtakos miegui. Italijos Bolonijos universiteto gydytojas Roberto Vetrugno 2009 metais aprašė dviejų maždaug penkiasdešimties metų amžiaus žmonių, sirgusių daugiasisteme (multisistemine) atrofija, atvejį. Šių žmonių tam tikrų smegenų dalių ląstelės pamažu iro ir žuvo. Sutriko abiejų ligonių smegenų funkcija, reguliuojanti pusiausvyrą tarp miego ir ne miego būsenų, ir ligoniai beveik niekada nemiegodavo. Kai vakare jie eidavo gulti, būdavo labai neramūs, o jų smegenys skleidė bangas, tik šiek tiek primenančias bangas, būdingas keturioms miego fazėms.

Abiejų pacientų miegas turėjo tik N1 ir REM miego fazes. Atėjus REM fazei, jie sapnuodavo košmarus, darydavo staigius judesius, garsiai kalbėdavo ir šaukdavo. Šis keistas miegas trukdavo vos kelias minutes, pacientai dažnai pabusdavo, o gulėdami kentėdavo nuo baisių haliucinacijų. Atlikęs MR skenavimą, Roberto Vetrugno įrodė, kad tokią ligonių būklę lėmė pažeistas smegenų kamienas, reguliuojantis dienos ritmą.

Dažnesnis miego sutrikimas yra narkolepsija, kai pagumburyje yra per mažai oreksiną gaminančių ląstelių. Sergantieji šia liga dažnai užmiega vidury dienos, pavyzdžiui, dirbdami įprastus darbus. Nors ligoniai trumpai pasnaudžia, netrukus vėl jaučiasi pavargę, o kai apima nenumaldomas noras miegoti, jam beveik arba visai neįmanoma atsispirti. Kitas miego sutrikimas yra paveldimasis progresinis miego fazės sindromas FASPS (ang. familial advanced sleep-phase syndrome). Pažeidžiamas žmogaus biologinis laikrodis, ir ligonio dienos ritmas pasislenka maždaug keturiomis valandomis: miegoti jis eina labai anksti ir labai anksti keliasi.

Naktį kovojama su laisvaisiais radikalais

Nors mokslininkai daug žino apie mechanizmus, reguliuojančius miego ir ne miego būsenų sąveiką, jie vis dar negali paaiškinti, kodėl mes miegame. Jerome‘as Siegelas mano, kad gyvūnai miega tik tada, kai neturi ką veikti; tačiau jo tyrimas taip pat parodė kitą sąsają, prieštaraujančią šiai teorijai. Pasirodė, kad smulkūs gyvūnai, kurių kūno paviršiaus plotas yra didelis, palyginti su jų svoriu, ėda daug, kad išlaikytų šilumą, ir miega daug ilgiau negu dideli gyvūnai. Gyvūno svoriui padidėjus dešimčia kartų, jo paros miego poreikis sumažėja pusantros valandos. Šią akivaizdžią prieštarą amerikiečių mokslininkas paaiškina tuo, jog smulkūs gyvūnai, kurie lengviau sušąla, gali įsitaisyti šiltame guolyje ir miegodami sutaupyti energijos.

 

Dėl greitos smulkių gyvūnų medžiagų apykaitos jų organizme pagaminama daug kenksmingų laisvųjų radikalų (reaktyviojo deguonies radikalų), kurie naikina ląstelių membranas, baltymus bei DNR ir lemia senėjimo procesus. Kai gyvūnai miega, medžiagų apykaita lėtėja, o organizmas turi laiko neutralizuoti susikaupusius laisvuosius radikalus. Dar 2002 metais Jerome‘as Siegelas įrodė: jeigu žiurkei neleidžiama miegoti, laisvųjų radikalų jos smegenyse daugėja. Miegas ne tik apsaugo smegenų ląsteles, bet ir, rodo kitų mokslininkų atlikti tyrimai, skatina naujų nervų jungčių susidarymą. Įrodyta, kad genai, dalyvaujantys šiuose procesuose, yra itin aktyvūs miegant, o jų aktyvumas mažėja, kai miego trūksta.

Vienu metu miega tik vienas delfinų smegenų pusrutulis. Miegodami delfinai gali plaukioti išvengdami kliūčių. Vienu metu miega tik vienas delfinų smegenų pusrutulis. Miegodami delfinai gali plaukioti išvengdami kliūčių.,

Miegas padeda imuninei sistemai

Daugybė su gyvūnais ir su žmonėmis atliktų tyrimų rodo, kad imuninė sistema priklauso nuo gero miego naktį. Brazilijos federalinio San Paulo universiteto (Universidade Federal de Sao Paolo) mokslininkė Monica Levy Andersen 2007 metais aprašė, kokios įtakos miego stoka turi žiurkių baltųjų kraujo kūnelių skaičiui.

Žiurkėms 21 dieną buvo leidžiama miegoti tik aštuonias–devynias valandas per parą, nors paprastai jos miega ne mažiau kaip dvylika. Po trijų savaičių baltųjų kraujo kūnelių skaičius kraujyje sumažėjo 20 procentų, palyginti su tų žiurkių, kurios miegojo įprastą laiką. Limfocitų – baltųjų kraujo kūnelių, atsakingų už imuninę sistemą, – skaičius sumažėjo 40 procentų. Mokslininkų teigimu, sumažėjus baltųjų kraujo kūnelių skaičiui, gyvūnai tampa jautresni infekcinėms ligoms.

 

Iki šiol nėra iki galo išsiaiškinta, kaip miego stoka gali susilpninti imuninę sistemą ir hormonų gamybą. Žinoma, kad biologinis laikrodis turi įtakos daugeliui organizme vykstančių procesų – taip pat hormonų sekrecijai. Nors miego stoka ne visada suklaidina vidinį laikrodį, negalime atmesti galimybės, kad ryšys tarp jų egzistuoja. Miego savybė stiprinti imuninę sistemą ir reguliuoti hormonų gamybą negali būti pagrindinė priežastis, lemianti miego poreikį. Nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad šie svarbūs procesai būtinai turi vykti miego metu. Miegas turi turėti kitą tikslą, reikalaujantį, kad sąmonė ir normali smegenų veikla būtų „išjungtos“.

 

Vokietijos Liubeko universiteto mokslininkas Janas Bornas ir jo kolegė Susanne Diekelmann mano, kad šis tikslas yra įsiminimas. Mokslininkai daug metų domėjosi, kaip veikia atmintis, ir įrodė, kad miegas yra svarbus atminčiai.

Žmonės ir dauguma gyvūnų naujas žinias gali kaupti dvejopai – trumpalaikėje arba ilgalaikėje atmintyje. Trumpalaikė atmintis veikia greitai ir efektyviai, t. y. nauja informacija naudojama vieną kartą, o vėliau įrašoma į atmintį. Informacija kaupiama tik laikinai, o norint ją išlaikyti ilgesnį laiką, reikia perkelti į ilgalaikę atmintį. Įrašyti informaciją į ilgalaikę atmintį nėra taip lengva: ją reikia pakartoti keletą kartų, todėl miego vaidmuo yra svarbus.

Prisiminimai kartojasi smegenyse

Jano Borno ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad miegant ilgalaikėje atmintyje saugoma informacija yra pakartojama daugelį kartų. Gali būti, kad šis procesas yra pagrindinė miego priežastis. „Žinių įtvirtinimas ilgalaikėje atmintyje gali vykti tik žmogui esant be sąmonės, nes aktyvinami tie patys neuroniniai tinklai, kuriuos smegenys naudoja informacijai apdoroti ne miego būsenos“, – teigia Susanne Diekelmann.

Jei šis procesas vyktų mums nemiegant, ilgalaikė atmintis būtų priversta intensyviai dirbti kartodama tai, ką išmokome ar patyrėme per dieną, todėl jai liktų mažiau laiko perkelti naujas žinias ir mintis iš trumpalaikės atminties.

Vokiečių mokslininkai 2007 metais atliko tyrimą: pamėgino miegu pagerinti tyrimo dalyvių gebėjimą žaisti žaidimą memory. Priešais dalyvius buvo išdėliojama 30 užverstų porinių kortelių, o tyrimo dalyviai turėjo atsiminti visas vienodų paveikslėlių poras, atversdami kuo mažiau kortelių. Tyrimo metu ilgalaikė atmintis atkurdavo kortelių vietą, o miegant ši informacija būdavo įrašoma į atmintį.

Miego stoka neigiamai veikia žmogaus organizmą ir smegenis. Vienas iš miego trūkumo padarinių – susilpnėjęs dėmesys. Miego stoka neigiamai veikia žmogaus organizmą ir smegenis. Vienas iš miego trūkumo padarinių – susilpnėjęs dėmesys. ,

Kvapai padeda paaiškinti miego funkciją

Kai kuriems eksperimento dalyviams žaidžiant minėtąjį žaidimą patalpoje buvo skleidžiamas rožių kvapas. Šis kvapas taip pat buvo skleidžiamas dalyviams miegant. Mokslininkai susiejo prisiminimus apie žaidimą su rožių kvapu, todėl šis malonus kvapas naktimis aktyvindavo ilgalaikę atmintį ir priversdavo ją daugiau kartų atkurti kortelių vietą. Mokslininkai pasinaudojo uosle, nes ji yra itin aktyvi naktį – priešingai negu rega ar klausa.

Tyrimas parodė, kad kitą dieną kortelių vietą geriau prisiminė tie eksperimento dalyviai, kurie buvo aktyvinami kvapais. Gavę tokius rezultatus, mokslininkai patvirtino savo teoriją, kad miegant prisiminimai įrašomi į ilgalaikę atmintį. Be to, jie galėjo nurodyti, kurioje miego fazėje tai vyksta. Faktai atskleidė, kad atmintis gerėjo tik tuo atveju, kai kvapai patalpoje buvo skleidžiami eksperimento dalyviams sulaukus N3 gilaus miego fazės.

Kitų mokslininkų panašūs bandymai parodė, kad ir gilaus miego N3 fazė, ir REM fazė turi įtakos prisiminimų įrašymui į ilgalaikę atmintį. Tačiau paaiškėjo, kad skirtingos miego fazės apdoroja skirtingus prisiminimus. Gilaus miego metu stimuliuojama vadinamoji deklaratyvioji atmintis, apimanti faktines žinias, o REM miego metu aktyviau veikia procedūrinė atmintis, apimanti motorinius įgūdžius, pavyzdžiui, važiavimą dviračiu.

Tačiau ne visi mokslininkai yra įsitikinę, kad miegas turi lemiamos įtakos atminčiai. Vienas iš skeptikų – Jerome‘as Siegelas. Jis mano, kad daugelis mokslininkų daro klaidingas išvadas, nes jų tyrimo dalyviai vartoja vaistus nuo miego sutrikimo. Mat jie patiria stresą dalyvaudami eksperimente arba jų smegenys būna pažeistos. Siegelo teigimu, vaistai gali turėti įtakos atminties procesams. Be to, jis, kaip ir daugelis kitų kritikų, teigia, kad pavieniai bandymai neįrodo ryšio tarp miego ir atminties, todėl ir tyrimų rezultatai yra diskutuotini.

Nežinoma, kodėl sapnuojame

Galima pagrįstai manyti, kad sapnuojame, nes miegant ilgalaikėje atmintyje atgaivinami dienos įvykiai ir procedūriniai prisiminimai, kurie apdorojami REM miego fazės metu. Tačiau dar neįrodyta, kad tarp šių dviejų reiškinių egzistuoja koks nors ryšys, o mokslininkai tebeieško atsakymų į klausimą, kodėl sapnuojame.

Buvo siūloma daugybė teorijų. Viena seniausių ir tebegyvuojančių teorijų teigia, kad sapnai atspindi smegenyse rūšiuojamus prisiminimus – tuos, kuriuos verta išsaugoti, ir tuos, kuriuos iš karto galima pamiršti. Kita teorija teigia, kad sapnuojame, kai smegenys kuria ryšius tarp atsitiktinių prisiminimų, spontaniškai iškylančių pasąmonėje. Dar kiti teoretikai mano, kad atsitiktiniai smegenų kamieno nervų signalai stimuliuoja jutimo centrus, ir mums atrodo, kad matome vaizdą ir girdime garsą.

Nors mokslininkai surinko nemažai duomenų apie miegą, tačiau tebėra daugybė neatsakytų klausimų. Kol kas vis dar paslaptis, kodėl daug valandų kas naktį praleidžiame miegodami.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.09.06, 02:06
I'm out of lueage here. Too much brain power on display!

2011.07.08, 10:36
Cool! That's a celevr way of looking at it!

2011.07.08, 03:33
That's really tnhiking out of the box. Thanks!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU