Didžioji panorama


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Sukako 50 metų, kai palydovai dirba meteorologams.

Daugybė meteorologinių palydovų nuolatos stebi mūsų planetą. Jie vis tiksliau prognozuoja orus ir išgelbsti tūkstančius žmonių gyvybių. Be palydovų nebeišsiverčiama ir stebint klimato kaitos padarinius.

JAV iš Kanaveralo kyšulio kosminio centro Floridos valstijoje 1960 metų balandžio 1 dieną į erdvę triukšmingai pakilo amerikiečių raketa „Thor“, ji gabeno pirmąjį pasaulyje sėkmingai veikusį meteorologinį palydovą TIROS-1. Šis įvykis davė pradžią tikslesnėms meteorologų prognozėms ir daugybei naujos informacijos apie Žemės rutulį. Palydovas buvo iškeltas į beveik apskritą orbitą 700–750 km aukštyje virš Žemės, iš jo ir buvo atsiųstas pirmasis neryškus Žemės rutulio televizinis vaizdas. TIROS-1 meteorologams iš viso atsiuntė beveik 23 tūkstančius nuotraukų, jose, be kitų objektų, buvo užfiksuotas ir vandenyne, prie rytinės Australijos pakrantės, siaučiantis taifūnas. 

Šis pirmasis žmonijos istorijoje meteorologinis palydovas meteorologams atvėrė galimybę nuspėti nepalankias orų sąlygas kur kas tiksliau. Iki meteorologinių palydovų eros atogrąžų audros ir uraganai dažniausiai užklupdavo visiškai netikėtai. Podraug su palydovais atsirado galimybė iš anksto sužinoti apie artėjantį uraganą ir evakuoti žmones į saugią vietą – tikslios orų prognozės per 50 metų padėjo išgelbėti daugybę žmonių gyvybių. Už tai žmonija turi būti dėkinga būtent meteorologiniams palydovams. Palydovų siunčiamuose vaizduose matyti visas Žemės rutulys – tokio vaizdo negali pateikti nei oro balionai, nei antžeminės meteorologinės stotys. Palydovų transliuojama vaizdo medžiaga leidžia stebėti, kaip kas valandą keičiasi viso pasaulio klimatas.

Nuotrauka neryški ir joje matyti labai nedaug. Tačiau 1960 metų balandžio 1 dieną meteorologai, išvydę šią – pirmąją – iš kosmoso darytą Žemės rutulio nuotrauką, liko sužavėti. Nuotrauka neryški ir joje matyti labai nedaug. Tačiau 1960 metų balandžio 1 dieną meteorologai, išvydę šią – pirmąją – iš kosmoso darytą Žemės rutulio nuotrauką, liko sužavėti.  ,

Tikslios orų prognozės neįkainojamos  

Orų prognozės tampa vis tikslesnės. Šiandien meteorologai gali gana tiksliai numatyti bent savaitės orus. Juk smagu žinoti, kada žada pasnigti, kad suspėtum laiku nusipirkti slides! Tačiau orų prognozės palengvina ne tik tokius buitinius klausimus. Jos turi milžinišką įtaką įvairioms ekonomikos šakoms. Nuo orų prognozių priklauso visa transporto veikla. Išvengdami blogų oro sąlygų lėktuvai gali saugiau skraidyti, sutaupoma degalų. Lengviau surandamas optimalus kelionės maršrutas laivams. Kelininkai gali tiksliau suplanuoti sniego valymo ar kelių barstymo druska darbus. Žemdirbiams svarbu žinoti, kada geriausiai nuimti derlių. Atsižvelgiant į oro sąlygas planuojama energijos gamybos apimtis. Oro prognozės labai reikšmingos ir statybininkams, pavyzdžiui, netikslinga užmaišyti betoną žinant, kad lis arba šals.

TIROS-1 PIRMASIS METEOROLOGINIS PALYDOVAS Atsiuntė pirmuosius vaizdus iš kosmoso STARTAS: Televizinis infraraudonųjų spindulių palydovas (angl. Television Infrared Observation Satellite) paleistas 1960 m. balandžio 1 d. Palydovas veikė 78 dienas. ORBITA: Skriejo beveik apskrita orbita 700–750 km aukštyje virš Žemės. Orbita apskriedavo per 99 minutes. ĮRANGA: Dvi televizijos kameros siųsdavo meteorologams pirmuosius žmonijos istorijoje filmuotus Žemės rutulio debesų dangos vaizdus. DYDIS: 107 cm skersmens, 48 cm aukščio. Svoris – 120 kg. TIROS-1
PIRMASIS METEOROLOGINIS PALYDOVAS

Atsiuntė pirmuosius vaizdus iš kosmoso
STARTAS: Televizinis infraraudonųjų spindulių palydovas (angl. Television Infrared Observation Satellite) paleistas 1960 m. balandžio 1 d. Palydovas veikė 78 dienas. 
ORBITA: Skriejo beveik apskrita orbita 700–750 km aukštyje virš Žemės. Orbita apskriedavo per 99 minutes. 
ĮRANGA: Dvi televizijos kameros siųsdavo meteorologams pirmuosius žmonijos istorijoje filmuotus Žemės rutulio debesų dangos vaizdus.   
DYDIS: 107 cm skersmens, 48 cm aukščio. Svoris – 120 kg.,

  

Į kosminę erdvę mokslininkai yra paleidę daugybę palydovų. Jie atidžiai stebi Žemę – ne tik tam, kad būtų galima sudaryti tikslias orų prognozes. Palydovų duomenys vis dažniau praverčia renkant informaciją apie atmosferos sudėtį ir klimatą. Mokslininkai ir inžinieriai palydovuose įrengia daugybę įmantriausių prietaisų, nuolat tobulinami, jie pateikia vis tikslesnių duomenų apie mūsų žydrąją planetą.

Šiandien mokslininkai, pasitelkę palydovus, iš kosmoso stebi vandenynų ir jūrų sroves, matuoja ledo sluoksnio storį Žemės ašigaliuose. Palydovai teikia informacijos apie Žemės augalijos dangą, planktono kiekį vandenynuose, padeda stebėti jūrose išsiliejusios naftos judėjimą, gaisrų ir išsiveržusių ugnikalnių dūmų slinkimą. Palydovinės nuotraukos padeda aptikti įvairios koncentracijos teršalų telkinius, todėl politikai gauna daug tikslios informacijos, reikalingos priimant tinkamus aplinkosaugos sprendimus.

Eksperimentinis TIROS-1 palydovas įrodė, kad šiuos aparatus galima sėkmingai naudoti meteorologiniams duomenims rinkti, todėl imta kurti ir į kosminė erdvę leisti vis daugiau tokių specialių palydovų. Dvidešimto amžiaus septintąjį dešimtmetį į orbitas buvo išsiųsta dešimt TIROS palydovų, aprūpintų kaskart tobulesnėmis vaizdo kameromis, efektyvesniais energijos šaltiniais ir saulės baterijomis.

Meteorologai 1962 metais jau visame pasaulyje orų prognozes sudarydavo pagal TIROS vaizdo medžiagą. Pirmą kartą meteorologijos istorijoje – sudėjus 450 TIROS-9 padarytų nuotraukų – buvo gautas Žemės rutulio debesų visos dangos vaizdas. Kaip Žemė atrodo žvelgiant iš kosmoso, mokslininkai pirmą kartą išvydo 1965 metų vasario 13 dieną.  

Paskutiniai du TIROS palydovai buvo iškelti į vadinamąsias poliarines orbitas. Šie poliariniai palydovai skrieja aplink Žemės rutulį ties ašigaliais, o orbitą apskrieja maždaug per 100 minučių. Kadangi Žemė sukasi aplink savo ašį, virš jos skriejančio palydovo kameros fiksuoja kaskart kitą Žemės vaizdą. Palydovas taip pat apžvelgia visą Žemės rutulio paviršių. Virš kiekvieno Žemės taško palydovas praskrieja du kartus per parą – dieną ir naktį. Palydovai, skriejantys ypatinga poliarine orbita – vadinamąja heliosinchronine orbita – praskrieja virš to paties Žemės taško kasdien tuo pačiu laiku, todėl galima palyginti palydovų skirtingomis dienomis atsiųstus tos pačios vietos duomenis.

Meteorologai gali bet kada gauti naujausių Žemės rutulio vaizdų

Poliariniai palydovai skrieja 600-–800 km aukščio orbitomis. Iš tokios aukščio įmanoma padaryti ypač kokybiškų bet kurio Žemės lopinėlio nuotraukų. Tačiau poliarinių palydovų vaizdai visada apima tik ribotą Žemės plotą. O tai ir yra didžiausias poliarinių palydovų trūkumas: jais neįmanoma gauti didelės teritorijos vaizdo. Išimtis – geostacionarieji palydovai, visą laiką skriejantys toje pačioje plokštumoje virš konkretaus Žemės pusiaujo taško ir galintys nufotografuoti didžiąją Žemės rutulio dalį. Geostacionarieji palydovai skrieja apskrita 42 164 km ilgio orbita ir apsisuka aplink Žemę per parą – tai yra per ta patį laiką, per kurį Žemė apsisuka aplink savo ašį. Taigi šie palydovai visą laiką kybo virš to paties Žemės taško.

Ties pusiauju atstumas nuo Žemės rutulio centro iki paviršiaus yra 6378 km, todėl palydovai visuomet skrieja maždaug 35 800 km aukštyje. Iš tokio didelio aukščio teoriškai įmanoma matyti 42 procentus, o kokybiškai nufotografuoti – ketvirtadalį Žemės rutulio paviršiaus. Skirtingose ilgumose skriejantys penki geostacionarieji palydovai meteorologams gali pateikti naujausius viso Žemės rutulio vaizdus. Juose nematyti tik ašigalių – jų geostacionarieji palydovai negali fiksuoti. Taigi poliarinių ir geostacionariųjų palydovų duomenys puikiai papildo vieni kitus. Kartą per parą poliariniai palydovai gali labai dideliu masteliu apžvelgti bet kurią Žemės vietą, o geostacionarieji palydovai gali apžvelgti Žemę bet kuriuo paros metu, todėl meteorologai gali stebėti pasaulio klimato pokyčius.

Europiečiai pasekė amerikiečių pavyzdžiu

Pirmąjį geostacionarųjį palydovą 1964 metais į kosmosą paleido amerikiečiai. Tai buvo ryšių palydovas „Syncom 3“, jis siuntė į JAV ir televizijos signalus iš Tokijuje vykusių olimpinių žaidynių. Po dešimties metų amerikiečiai į kosmosą paleido ir pirmąjį eksperimentinį meteorologinį palydovą „Synchronous Meteorological Sattelite 1“, jis taip pat buvo nukreiptas į geostacionariąją orbitą.

Šis palydovas buvo JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijai (angl. National Oceanic and Atmospheric Administration) priklausančių GEOS (angl. Geostationary Operational Environmental Satellites) palydovų pradininkas. GEOS-1 buvo sukurtas 1975 metais, nuo tada JAV žemyninės dalies ir Ramiojo vandenyno nuotraukas meteorologams siunčia būtent GEOS palydovai. Europiečiai panoro neatsilikti nuo amerikiečių ir 1977 metais į kosmosą paleido palydovą „Meteosat 1“. Jis skriejo virš vakarinės Afrikos žemyno pakrantės, taške, kuriame susikerta Grinvičo dienovidinis ir pusiaujas, t. y. 0 laipsnių ilgumos ir 0 laipsnių platumos. Iš šio taško galima gauti išsamų Europos, Afrikos, Atlanto vandenyno ir Artimųjų Rytų vaizdą, todėl palydovai šioje padėtyje skrieja iki šiol.

Meteorologai 1965 metų vasario 13 dieną pirmą kartą iš kosmoso išvydo Žemės debesų visos dangos vaizdą, jis buvo gautas sudėjus 450 palydovo TIROS-9 padarytų nuotraukų. Meteorologai 1965 metų vasario 13 dieną pirmą kartą iš kosmoso išvydo Žemės debesų visos dangos vaizdą, jis buvo gautas sudėjus 450 palydovo TIROS-9 padarytų nuotraukų. ,

Prasidėjus palydovų erai meteorologai gavo daug informacijos apie klimato kaitą ir per trumpą laiką visiškai įprato naudotis išsamiomis geostacionariųjų palydovų nuotraukomis. Šiandieną svarbiausias Europos meteorologinis palydovas yra „Meteosat-9“, priklausantis Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai (angl. European Meteorogical Sattelite Organisation; EUMETSAT). Naudodamas pagrindinį savo optinį prietaisą SEVIRI (angl. Spinning Enhanced Visible and Infrared Imager),  palydovas nuolatos žvalgo Žemės rutulį ir kas penkiolika minučių siunčia naujų vaizdų. Šio prietaiso vienas vaizdo taškas (pikselis) lygus kvadratiniam Žemės paviršiaus kilometrui.

„Meteosat-9“ fiksuoja vaizdą ne tik dienos šviesoje. SEVIRI gali registruoti dvylika skirtingų elektromagnetinių bangų diapazonų. Keturi iš dvylikos reaguoja į žemės paviršiaus ir debesų atspindimus saulės spindulius, o kiti aštuoni fiksuoja infraraudonuosius spindulius. Palydovas gali išmatuoti debesų temperatūrą ir pagal tai nustatyti jų aukštį, taip pat išmatuoti sausumos ir vandenyno paviršiaus temperatūrą, atmosferoje esančių vandens garų, anglies dvideginio ir ozono kiekį – šie duomenys labai reikalingi klimatologams. „Meteosat-9“ turi ir vadinamąjį radijo atsakiklį, todėl gali perduoti pagalbos signalus, gaunamus iš laivų, patekusių į pavojų. Jame taip pat veikia prietaisas, matuojantis į Žemę patenkančių saulės spindulių ir atgal į atmosferą išspinduliuojamų spindulių kiekį. Ši informacija mokslininkams padeda įvertinti žmogaus veiklos sukelto šiltnamio efekto mastą.

Geostacionariuosius meteorologinius palydovus į kosmosą leidžia ne tik amerikiečiai ir europiečiai, bet ir Japonijos, Kinijos, Rusijos, Indijos, Pietų Korėjos mokslininkai.  Žemės rutulio klimatui stebėti reikėtų daugiau poliarinių palydovų. Naujausias palydovinės meteorologijos išradimas – trys Europoje sukurti „MetOp“ palydovai. „MetOp-A“ jau paleistas į kosmosą 2006 metais, „ MetOp-B“ šiuo metu bandomas, jį planuojama iškelti į heliosinchroninę orbitą 2012 metais. „MetOp-C“ tikimasi paleisti 2016 metais. 800 km aukštyje virš Žemės paviršiaus skriejantis „MetOp-A“ meteorologams siunčia išsamią informaciją apie temperatūrą, drėgmę, vėjo greitį ir kryptį bei azoto kiekį atmosferoje.

Renka duomenis apie pasaulinį klimato atšilimą

Analogiškomis orbitomis skrieja ir nemažai labai specializuotų palydovų, renkančių duomenis apie Žemės klimatą, daugiausia susijusius su pasauliniu klimato atšilimu. Neseniai Europos kosmoso agentūra (angl. European Space Agency; ESA) į kosmosą paleido palydovą „CryoSat-2“. Jame įmontuoti du radarai gali išmatuoti jūros ledo ties ašigaliais ir sausumoje susidariusių ledo keterų storį kelių centimetrų tikslumu. Taigi remdamiesi palydovo teikiamais duomenimis mokslininkai gali atsakyti į klausimą, kaip sparčiai tirpsta ledynai. Kitas klimatologinis palydovas „Jason-2“ gali išmatuoti jūros lygį tokiu pat įspūdingu tikslumu. Jūros lygis parodo, kokiose Žemės rutulio vietose vanduo labiausiai pakilęs ir kur vandenų dugnas šilčiausias.

Palydovai nufotografavo skylę ozono sluoksnyje virš Antarktidos. Nuotraukos padėjo sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio dujų (CFA) kiekį. Apskaičiuota, kad skylė turėtų visiškai užsitraukti 2050 metais. Palydovai  nufotografavo skylę ozono sluoksnyje virš Antarktidos. Nuotraukos padėjo sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio dujų (CFA) kiekį. Apskaičiuota, kad skylė turėtų visiškai užsitraukti 2050 metais. ,

Palydovai gali rinkti informaciją ir apie Žemėje egzistuojančias gyvybės formas. Šiuo metu didžiausias, aštuonias tonas sveriantis, Europoje sukurtas palydovas „Envisat“ turi daugybę prietaisų, galinčių net nustatyti vandenyno vandens spalvą. Vandenyno spalva priklauso nuo vandens paviršiuje esančio fitoplanktono kiekio, nes šie mikroorganizmai naudoja chlorofilą, saulės šviesą paverčiantį energija. Fotografuojamas tam tikru dažniu,  chlorofilas ryškiai matomas nuotraukose ir leidžia mokslininkams nustatyti planktono kiekį vandens paviršiuje. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad planktono kiekis mažėja, o tai neabejotinai klimato atšilimo išdava. Vandenynų planktoną labai svarbu išsaugoti, nes tai jūrų gyvūnų mitybos grandinės pagrindas – nuo planktono kiekio priklauso žuvų ir banginių gerovė.

Jūros paviršiuje prie Airijos krantų 2010 metų pavasarį palydovas užfiksavo didelį planktono telkinį (žydra spalva). Planktonas yra svarbi jūros gyvūnų mitybos grandinės dalis, todėl pagal jo kiekį galima spręsti apie jūrų gyvūnijos būklę. Jūros paviršiuje prie Airijos krantų 2010 metų pavasarį palydovas užfiksavo didelį planktono telkinį (žydra spalva). Planktonas yra svarbi jūros gyvūnų mitybos grandinės dalis, todėl pagal jo kiekį galima spręsti apie jūrų gyvūnijos būklę.,

ESA sukurtas „Envisat“ ir kiti palydovai, ypač NASA priklausantis palydovas „Terra“, praverčia ir Žemės paviršiaus augalijos dangai stebėti. Žali augalų lapai atspindi tam tikro dažnio saulės spindulius, o šiuos registruoja specialūs palydovų prietaisai. Sukaupę  duomenų apie augaliją, mokslininkai gali geriau įvertinti Amazonės atogrąžų miškų išnaikinimo mastą, nuspėti, kada dėl sausros Afrikoje gali kilti badas, ir pan. Neseniai „Terra“ palydovo atsiųsti duomenys rodo, kad per pastaruosius dešimt metų pasaulio augalija gerokai apnyko, ypač Pietų pusrutulyje, nes ten dėl pasaulinio atšilimo kyla daugiau sausrų.

Per pastaruosius kelerius metus „Envisat“ atsiųstose nuotraukose užfiksuotas nuo Grenlandijos ledyno atskilęs milžiniškas ledkalnis, palydovas taip pat stebėjo pelenų debesies judėjimą išsiveržus Islandijos Ejafjadlajokudlio (isl. Eyjafjallajökull)  ugnikalniui ir Meksikos įlankoje išsiliejusios naftos sklidimą. Palydovinės nuotraukos yra neįkainojamai vertingos valstybių institucijoms, kurios priima sprendimus, susijusius su klimatu ir aplinka.

Taigi meteorologiniams ir klimatologiniams palydovams turime būti dėkingi už daugybę dalykų. Iš jų sužinome, ar ruošdamiesi žiemos atostogų į nežinomą šalį turime pasiimti apsauginio kremo nuo saulės, ar lietpaltį. O svarbiausia – galime pasirengti stichinėms nelaimėms, keliančioms grėsmę visos Žemės ateičiai.          

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.07.08, 04:24
It's spooky how cevler some ppl are. Thanks!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU