Rusiška ruletė kosmose


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Jurijus Gagarinas 1961 metais pirmasis pasaulyje pakilo į kosmosą ir apskriejo Žemę. Šis įvykis buvo ne tik didelis technikos laimėjimas, bet ir kulminacijos taškas ilgiau nei 10 metų trukusiose tuometinės Sovietų Sąjungos ir JAV kosminėse varžybose. Tos varžybos nebuvo planuotos iš anksto, tačiau privertė abi šalis imtis pavojingų misijų. Per mažiau nei dvejus metus šios šalys į kosmosą išskraidino 12 žmonių ir taip davė impulsą tolimesnėms, neretai neparengtoms ir todėl dramatiškoms kosminėms kelionėms.

1961 metų balandžio 12 dieną kosminis laivas „Vostok“, pilotuojamas pirmojo pasaulyje kosmonauto Jurijaus Gagarino, ruošėsi nusileisti. Viskas ėjosi kuo puikiausiai, todėl vos 27-erių metų J. Gagarinas mėgavosi skrydžiu. Ilgai skrodęs tamsą virš Ramiojo vandenyno, „Vostok“ artinosi saulėtekio link. Virš pietinės Atlanto dalies J. Gagarinas akimirksniui išvydo Saulės nutviekstą horizontą, paskui stojo šviesa.

Jurijus Gagarinas 1961 metų balandžio 12 dieną prieš pirmąjį žmogaus skrydį į kosmosą. Jurijus Gagarinas 1961 metų balandžio 12 dieną prieš pirmąjį žmogaus skrydį į kosmosą. ,

Kai „Vostok“ vakarinės Afrikos pakrantėje pasiekė Angolą, automatiškai įsijungė kosminio laivo stabdymo variklis, mat iki nusileidimo vietos tebuvo likę vos 8 tūkstančiai kilometrų. J. Gagarinas puikiai žinojo, kad nusileidimas bus ilgas, pavojingas, kad apskritimo formos kabiną apgaubs ugnys, o galiausiai jam teks katapultuotis ir kelionę baigti parašiutu. Vis dėlto kelionė namo buvo gerokai dramatiškesnė, nei pilotas buvo numatęs.

Iš pradžių viskas klostėsi puikiai. „Vostok“ mažino aukštį, nusileido į tankiuosius atmosferos sluoksnius, tačiau prietaisų skyrius su stabdymo varikliu neatsiskyrė nuo kabinos, kaip buvo numatyta, taigi besileidžiančius žemyn juos vis dar laikė vienas kabelis. Dėl didėjančio oro pasipriešinimo kabina ir prietaisų skyrius ėmė daužytis vienas į kitą, padėtis darėsi itin pavojinga. Kosminiam laivui artėjant prie Egipto, J. Gagarinas pastebėjo, kad temperatūra staigiai kyla, kabina vis greičiau sukasi apie prietaisų skyrių. Kosminiam laivui skrodžiant atmosferos sluoksnius žemyn, juodą dangų pamažu keitė ryški Saulės šviesa. Kabina skendėjo raudonose liepsnose, o dėl stiprios vibracijos J. Gagarinas kone prarado sąmonę.

 

Laimė, kabelis pagaliau nudegė, ir kosminis laivas tęsė kelionę Viduržemio jūros link. Galiausiai skriedamas virš Sovietų Sąjungos 7 kilometrų aukštyje pilotas katapultavosi, parašiutu nusileido į laukus, ten jį pasitiko valstietė su mergaite. Po 108 minučių skrydžio aplink Žemę sėkmingai baigėsi pirmoji pasaulyje kelionė į kosmosą.

Varžybas inicijavo kariuomenė

J. Gagarino skrydis buvo dramatiškų kosmoso varžybų kulminacija. Jos baigėsi dar po aštuonerių metų sėkmingai išsilaipinus Mėnulyje. Šios lenktynės anaiptol nebuvo planuotos, ir amerikiečius, ir rusus jos įtraukė netikėtai.

1957 metų spalio mėnesį „Sputnik 1“ sulaukė tokio didelio susidomėjimo, kad tapo aišku, jog Šaltojo karo laikotarpiu būtent kosmosas taps mūšio lauku. Savaime suprantama, tokioms užmačioms įgyvendinti reikėjo lakios vaizduotės raketų kūrėjų ir mokslininkų, kurie tyliai dirbtų ir paklustų rusų ir amerikiečių kariuomenių  vadovybėms. Likus keleriems metams iki J. Gagarino skrydžio įtampa buvo pasiekusi aukščiausią tašką – abi šalys kūrė raketas. Tik apie žmonių skraidinimą į kosmosą niekas nekalbėjo, tikslas buvo visai kitas – iš vieno žemyno į kitą siųsti atomines galvutes. Rusų atominiai ginklai buvo didesni ir sunkesni nei amerikiečių, vadinasi, rusų raketos taip pat buvo didesnės. Šie dydžių skirtumai, išryškėję pirmame kosmoso varžybų etape, pakeitė įsitikinimą, kad amerikiečių technika daugeliu atžvilgių pranašesnė nei rusų.

1957 lapkričio 4 d. – „Sputnik 2“ kelionė į kosmosą su keleiviu – šuneliu Laika. 1957 lapkričio 4 d. – „Sputnik 2“ kelionė į kosmosą su keleiviu – šuneliu Laika.,

J. Gagarino skrydį lėmė slaptos varžybos – buvo lenktyniaujama, kas išsiųs pirmuosius žvalgybos palydovus. Abi šalys aiškiai suprato šnipinėjimo naudą. Sovietų Sąjungai sunkumų kėlė tai, kad per metus ši įstengė pagaminti palyginti mažai R7 raketų, didžiąją jų dalį, kariuomenės vadų manymu, reikėjo skirti karinei parengčiai, o likusias raketas naudoti žvalgybos palydovams leisti. Toks požiūris nepatiko raketų kūrimo procesui vadovavusiam Sergejui Koroliovui ir 1959 metais tarp jo ir kariuomenės vadovybės kilo konfliktas. Nors „Sputnik 1“ tuo metu buvo didžiausias Sovietų Sąjungos propagandos laimėjimas, S. Koroliovas norėjo pasiekti dar daugiau – į kosmosą nuskraidinti pirmąjį žmogų.

 

Šiaip ar taip, S. Koroliovas sumaniai išsprendė kilusį nesutarimą. Jis pasiūlė žvalgybos palydovus ir erdvėlaivį „Vostok“ konstruoti tuo pačiu principu – su apvalia kabina ir prietaisų skyriumi, o vietoj pilotui skirto katapultos krėslo žvalgybos palydovuose įrengti daug kamerų. Toks sprendimas leido sutaupyti nemažai išteklių, todėl vyriausybės pritarimu buvo patvirtinta S. Koroliovo „Vostok“ programa. S. Koroliovas neklydo sakydamas, kad visas pasaulis stebi šias kosmoso varžybas. Amerikiečiai žinojo, kad paleidę „Sputnik 1“ rusai nesėdės sudėję rankų, todėl 1959 metais pradėjo „Mercury“ projektą.

Rusai dirbo slapčiomis

Erdvėlaivio „Vostok“ statybos ir pirmųjų kosmonautų atranka 1960 metais vyko visiškai slaptai. Praėjo nemažai laiko, kol rusai apie juos ištikusius sunkumus ėmė šnekėti garsiai, o amerikiečių  „Mercury“ projekto eigą galėjo stebėti visas pasaulis.1959 metų balandžio mėnesį  NASA išrinko pirmuosius septynis astronautus, tautos didvyriais jie tapo dar nė nespėję pabuvoti kosmose. Amerikiečių raketos buvo mažesnės, palyginti su S. Koroliovo R7 tipo raketomis, todėl ir erdvėlaivių matmenys gerokai skyrėsi: rusai puikavosi didžiuliu, masyviu, 5 tonas sveriančiu, erdvėlaiviu „Vostok“, o amerikiečių erdvėlaivis „Mercury“ svėrė vos 1,3 tonos. Jis buvo toks mažas, kad, pasak astronauto Johno Glenno, „teko ne įlipti į jį, bet juo apsirengti“. 

 

Atėjo metas ir JAV, ir Sovietų Sąjungai išbandyti savo erdvėlaivius. Ėmus formuoti įgulas išryškėjo pirmieji kultūriniai skirtumai. Amerikiečiai išrinko profesionalius lakūnus bandytojus, sukaupusius ilgametę skraidymo patirtį. 1959 metų balandžio mėnesį pirmieji septyni astronautai buvo pristatyti visuomenei – tada jiems buvo nuo 32 iki 37 metų. 1960 metais ir Rusija išsirinko pirmuosius kosmonautus – jaunus, nė trisdešimties nesulaukusius aviacijos karininkus, be didelės skraidymo patirties, šie, priešingai nei jų kolegos amerikiečiai, net nedalyvavo erdvėlaivio kūrybos procese. Jie treniravosi netoli Maskvos įsikūrusiame Žvaigždžių miestelyje (rus. Zviozdnyj Gorodok) ir mažai ką žinojo apie erdvėlaivio bandomuosius skrydžius. Trumpiau nei per metus rusai atliko septynis bandomuosius skrydžius, iš jų vos 3 buvo sėkmingi.

Bandomuosius skrydžius 1960 metų gegužės mėnesį pradėjo „Sputnik 4“, be didesnių sunkumų įskriejęs į orbitą, tačiau į Žemę taip ir negrįžęs. Mat stabdymo variklis pasisuko ne tuo kampu ir, užuot nukreipęs kabiną atgal į Žemę, iškėlė ją į aukštesnę orbitą, ja skriejo dar porą metų. Jau liepos mėnesį S. Koroliovas buvo pasirengęs naujam skrydžiui, šį kartą numatyta įgula – du šunys. Deja, tik paleista pati raketa sprogo, abu šunys žuvo. Dar po trijų savaičių S. Koroliovas į kosmosą paleido „Sputnik 5“ su šunimis Belka ir Strelka. Po paros šie laimingai parskrido atgal ir buvo pristatyti spaudai.

 

Netikėtai Baikonūre, kuris nuo 1955 metų buvo sovietinės kosmonautikos programos centras, raketų paleidimo aikštelėje, baigiant darbus sprogo raketa. Žuvo 150 geriausių Sovietų Sąjungos raketų inžinierių. Ši tragedija nesujaukė S. Koroliovo planų, bent jau ne ilgam. Jau gruodžio 1 dieną jis buvo parengęs „Sputnik 6“ su kitais dviem šunimis. Jie sėkmingai pakilo, deja, negrįžo. Tąkart vėl kilo problemų dėl stabdymo variklio – sprogo kosminė kapsulė. Po trijų savaičių atliktas dar vienas bandymas. Šįkart šunys net neįskriejo į Žemės orbitą, nukrito Sibire į 45 laipsnių šaltį. Juos išgelbėti pavyko tik todėl, kad nesuveikė sistema, turėjusi uždegti kapsulę.

Laikraščiai į kosmosą „išskraidino“ kitus

1961 metų sausio mėnesį JAV į kosmosą trumpai kelionei virš Atlanto išskraidino šimpanzę Hamą. Pakilimas buvo sklandus, tačiau dėl valdymo sistemos klaidų pakilta aukščiau ir skrydis truko ilgiau nei numatyta, tad nusileisti švelniai taip pat nepavyko – kapsulė buvo pažeista, į ją pateko vandens. Siekdama išvengti tokių klaidų ateityje, NASA kovo 24 dieną atliko dar vieną bandomąjį skrydį, tąkart be beždžionės. Viskas vyko sklandžiai, tik, palyginti su rusais, amerikiečiai gerokai vėlavo.

Kovo mėnesį S. Koroliovas jau buvo išsiuntęs du erdvėlaivius aplink Žemę. Abu skrydžiai pavyko, todėl buvo galima tikėtis, kad netrukus rusai išsiųs į kosminę erdvę ir pirmąjį žmogų. Kadangi oficialiai nieko nebuvo skelbiama, sklido įvairiausių gandų. Vieną garsiausių gandų balandžio 10 dieną, likus dviem dienoms iki J. Gagarino skrydžio, paskleidė Didžiosios Britanijos laikraštis „Daily Worker“. Jame buvo rašoma, kad rusai dar balandžio 7 dieną išsiuntė pirmąjį kosmonautą. Būta nesklandumų, todėl vos po trijų ratų aplink Žemę jis buvo priverstas grįžti. Per keletą dienų istorija buvo papildyta naujais faktais – buvo teigiama, kad erdvėlaiviu skrido Vladimiras Iliušinas, vieno garsiausių Sovietų Sąjungos aviakonstruktorių sūnus. Anot gandų, V. Iijušinas buvo sužeistas, jį ištiko koma. Vis dėlto gandai nepasitvirtino.

J. Gagarinas skrido autopilotu

Iš tikrųjų Baikonūre vyko visai kiti dalykai. Pirmuoju kosmonautu buvo išrinktas J. Gagarinas. Buvo svarstoma, kiek pilotavimo patikėti jam, o kas turėtų vykti automatiškai. Pasiektas vienas keisčiausių kompromisų kosmonautikos istorijoje: nuspręsta starto metu rankinį valdymą užrakinti, o J. Gagarinui įteikti užklijuotą voką su trijų skaitmenų kodu. Jeigu atsitiktų kas nenumatyta, atplėšęs voką ir suvedęs skaičius, kosmonautas galėtų prieiti prie rankinio valdymo sistemos. Visiems bent kiek išmanantiems aviaciją šis sprendimas atrodė kvailas, taigi ne vienas asmuo, tarp jų ir S. Koroliovas, tuos skaitmenis J. Gagarinui atskleidė dar prieš skrydį. 1961 metų balandžio 12 dieną J. Gagarinas pakilo į kosmosą ir Baikonūro kosmodrome buvo galima klausytis pirmųjų pasakojimų iš kosmoso:

„Mano žemėlapio dėklas, mano pieštukas, mano užrašų knygelė – visi nepritvirtinti daiktai skraido ore. Čia tarsi sapne.“

Pirmosios kosminės kapsulės buvo palyginti nedidelės, ypač amerikiečių. Jas greičiau buvo galima „apsirengti“. Pirmosios kosminės kapsulės buvo palyginti nedidelės, ypač amerikiečių. Jas greičiau buvo galima „apsirengti“. ,

Po trijų savaičių JAV atsakė tuo pačiu – Alanas Shepardas tapo pirmuoju į kosmosą pakilusiu amerikiečiu. Ilgainiui amerikiečiai įgudo valdyti raketas „Atlas“ ir jau 1962 metų vasario mėnesį į Žemės orbitą išskraidino J. Glenną, jis per beveik 5 valandas tris kartus apskriejo Žemę. Deja, iki erdvėlaivio „Vostok“ rezultatų – skrydžiai nuo paros pailgėjo iki penkių parų – jiems buvo dar toli. 1963 metų vasarą „Vostok“ ir „Mercury“ projektai buvo baigti. Per dvejus metus abi šalys į kosmosą išskraidino 12 žmonių, laimė, visi laimingai grįžo. Atėjo laikas naujiems projektams. Kaip paaiškėjo vėliau, kosmose ne tik įmanoma išgyventi, čia galima ir išsilaipinti. Per kelerius metus pavyko išspręsti daug sudėtingiausių uždavinių ir nutiesti kelią į Mėnulį.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.09.05, 07:05
Boy that raelly helps me the heck out.

2011.06.26, 03:10
~J9
Lt propaganda..O Gagarinui-tik Respect!

2011.06.24, 16:38
ačiū, sutaisiau.

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU