Mes esame sukurti tikėti


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Evoliuciją tiriantys biologai stebisi, kodėl nuo senų senovės religija yra svarbi žmonių gyvenimo dalis. Kaip paaiškinti, kodėl tikintieji aukoja daug laiko, jėgų ir turto biologiniu požiūriu visiškai nenaudingai veiklai? Galbūt šį reiškinį paaiškins pastarųjų dešimtmečių tyrimai.

Silpnai apšviestoje bažnyčioje žmonės medituoja ir tyliai meldžiasi. Stebint aukštyn besistiebiančias akmenines kolonas, spalvingus vitražus ir auksines Nukryžiuotojo statulas, atrodo, pats Aukščiausiasis yra greta. Daug kur pasaulyje Dievas garbinamas auksu padabintose šventyklose ir mečetėse, tad ieškantiesiems religinių potyrių nereikia keliauti į Romą ar Meką. Nerasi nė vienos kultūros, kuri nepraktikuotų vienokios ar kitokios religijos – nuo seniausių laikų religija yra svarbi žmonių gyvenimo dalis.

 Evoliuciją tiriantiems biologams niekaip nepavyksta atskleisti religijos egzistavimo paslapties. Kas paaiškintų, kodėl tikintieji aukoja laiką, turtus, o kartais net gyvybę Dievui, kurio buvimo niekas nėra įrodęs? Pavyzdžiui, religiniams ritualams išleidžiama labai daug pinigų, nors tokie ritualai neteikia jokios biologinės naudos, juolab sunku paaiškinti, kaip religijos atsiranda ir kodėl taip ilgai gyvuoja.

 

 Pagalba biologams

 Darwino evoliucijos teorija seniai patvirtino, kad mes, žmonės, esame tokie patys biologiniai organizmai kaip ir visi kiti gyvūnai. Mūsų elgseną reguliuoja logiški biologiniai principai. Tačiau kas paaiškins, kodėl katalikų kunigai ir vienuolės savanoriškai atsisako brangiausio gamtos turto – galimybės daugintis? Vienuolės ir kunigai turėtų būti pasmerkti išnykti, tačiau jų yra visame pasaulyje. Egzistuoja daugybė kitų religinės elgsenos pavyzdžių, kurie biologijos ir evoliucijos požiūriu žmogui yra nenaudingi.

 Daug mokslininkų religijos egzistavimą siejo su būdu paaiškinti tai, kas nesuvokiama, pavyzdžiui, Visatą. Arba kaip ramybės ir gyvenimo krypties šaltinį, teigiantį: „Turime eiti šiuo keliu“ arba „Turime eiti į karą.“ Galbūt religija numalšina mirties baimę ir padeda ramiai miegoti arba suteikia drąsos išsiruošti į karą.

 Pastarąjį dešimtmetį įvairiausių disciplinų specialistai – neuropsichologai, sociologai ir antropologai – atėjo į pagalbą evoliuciją tiriantiems biologams ir pateikė daug konkrečių duomenų. Naujausių tyrimų rezultatai atskleidžia biologinę religinių ritualų ir įsitikinimų naudą. Remiantis šiais tyrimais religiją galima įsivaizduoti kaip tam tikrą kultūrinį lipalą, kuris visuomenę sulipdo į socialinį vienetą. Religija ne tik nustato moralės normas, bet ir kuria tam tikrą ženklų sistemą, o ši parodo, kuo galima pasitikėti ir kuo – ne.

Galbūt religingumas lemia žmonių grupių ilgaamžiškumą. Iliustracijoje – džainizmą išpažįstantys indų vienuoliai ir vienuolės. Galbūt religingumas lemia žmonių grupių ilgaamžiškumą. Iliustracijoje – džainizmą išpažįstantys indų vienuoliai ir vienuolės.,

 

Brangūs ritualai – visų geriausi

 Paaiškėjo svarbus aspektas – religiniai ritualai turi tikintiesiems atsieiti daug pastangų. Jeigu nieko nekainuoja įrodyti, kad tavimi galima pasitikėti, vadinasi, nesunku ir apsimetinėti. Bet jei religiniam atsidavimui įrodyti reikia pastangų, apgaudinėti neapsimoka. Kitaip tariant, religiniai ritualai šalina veltėdžius ir išnaudotojus. Tyrimai parodė, kad religingi žmonės paprastai laikomi patikimesniais ir paslaugesniais, o moralizuojantys islamo, judaizmo ir krikščionybės dievai yra papildoma garbingo tikinčiųjų elgesio garantija. Kanados Britų Kolumbijos universiteto psichologai Aza Norenzayanas ir Azimas F. Shariffas mano, kad tikėjimas visa matančiu Dievu tikinčiuosius veikia taip pat, kaip kad daugelį žmonių – ir tikinčių, ir netikinčių – veikia žinojimas, jog juos stebi kitas žmogus.

 Tačiau antgamtinis stebėtojas yra pranašesnis už žemiškuosius: tikintieji žino, kad yra stebimi (ir bus nubausti arba apdovanoti), net kai nėra žemiškųjų liudininkų.

 JAV Konektikuto universiteto mokslininkas Richardas Sosisas ištyrė kelias šiuolaikines bendruomenes – kelis kibucus Izraelyje – ir nustatė, kad religingumas puoselėja vienybę bei bendradarbiavimą.

 Kibucų bendruomenės yra plačiai aprašytos. Jų socialinė struktūra ir ekonominė funkcija yra beveik identiškos nepriklausomai nuo to, ar bendruomenė pasaulietinė (nereliginė), ar religinė. R. Sosisas paprašė dviejų to paties kibuco narių dalyvauti išradingame finansiniame žaidime, kurį jis sukūrė bendradarbiavimui ir vienybei patikrinti. Nežinodami, kas yra antrasis žaidimo dalyvis, abu nariai turėjo pasirinkti, kiek pinigų pasiimtų iš voko (jame buvo 100 šekelių), ir nežinojo, kiek pasiims antrasis. Jei sudėjus abiejų pasirinktas sumas išeis daugiau negu 100 šekelių, pinigų negaus nė vienas ir žaidimas bus baigtas; jei gauta suma bus mažesnė už 100 šekelių, kiekvienas pasiliks pasirinktąją sumą, o prie likučio bus pridėta 50 procentų ir jis bus padalytas pusiau. Vadinasi, kuo mažiau žaidėjas pasiims, tuo didesnis bus bendras fondas. Bėda ta, kad niekada negali būti tikras, ar kitas žaidėjas linkęs bendradarbiauti, ar apgauti.

Laiko eikvojimas? Žydai meldžiasi sinagogoje. Religingi žydai kasdien praleidžia porą valandų melsdamiesi – užuot uždirbę pinigų. Kaip biologiškai paaiškinti šitokį elgesį? Šitaip vyrai demonstruoja vieni kitiems, kad laikosi tų pačių moralės nuostatų, vadinasi, yra verti pasitikėjimo. Laiko eikvojimas?
Žydai meldžiasi sinagogoje. Religingi žydai kasdien praleidžia porą valandų melsdamiesi – užuot uždirbę pinigų. Kaip biologiškai paaiškinti šitokį elgesį? Šitaip vyrai demonstruoja vieni kitiems, kad laikosi tų pačių moralės nuostatų, vadinasi, yra verti pasitikėjimo. ,

 Rezultatai parodė, kad religinių kibucų nariai iš voko pasiimdavo daug mažiau pinigų negu pasaulietinių kibucų nariai. Vyrai ir moterys iš religinių kibucų taip pat rinkosi skirtingai. Kai kurių kibucų vyrai triskart per dieną kartu meldžiasi sinagogoje – kasdien po 1,5–2 valandas. Eksperimente dalyvavę ištikimi sinagogos lankytojai rinkosi gerokai mažiau pinigų negu religingos moterys ir nereligingi vyrai bei moterys. Tačiau kasdien sinagogoje nesilankantys religingi vyrai pinigų ėmė tiek pat, kiek religingos moterys.

 Tyrimo rezultatai rodo, kad daug pastangų kainuojantis religinis ritualas – trys bendros kasdienės maldos – skatina bendradarbiavimą ir puoselėja vienybę, todėl laikui bėgant religinės grupės tampa stabilesnės ir gyvuoja ilgiau.

 Taisyklės atsijoja veltėdžius

 Faktą, kad ritualai padeda bendruomenėms išlikti, atskleidė ir XIX amžiaus JAV religines bendruomenes tyrę mokslininkai. Richardas Sosisas drauge su kolegomis palygino naujų religinių ir pasaulietinių bendruomenių egzistavimo trukmę ir pastebėjo, kad religinės grupės gyvuoja ilgiau už pasaulietines. Religinės bendruomenės turėjo dvigubai daugiau taisyklių (pvz., alkoholio draudimas ir pasninkai) negu pasaulietinės, be to, kuo daugiau taisyklių buvo susikūrusios, tuo ilgiau gyvavo.

 Kodėl? Tarpusavio pasitikėjimu pagrįstai socialinei grupei grėsmę visuomet kels apgavikai ir veltėdžiai. Principai, kurių laikytis nelengva, taip pat sudėtingi ritualai gali padėti atsijoti tuos, kurie vien ima ir nieko neduoda. Taisyklės ir ritualai taip pat puoselėja pasitikėjimą: jais parodoma, kad žmonės laikosi tų pačių normų.

 Iš esmės reikia išsiaiškinti, kaip žmonės atpažįsta teisingą ir nuoširdų elgesį. Biologijoje labai svarbu nustatyti elgsenos priežastis. Pavyzdžiui, antilopės šokinėja aukštyn, atrodytų, be tikslo demonstruodamos jėgas. Tačiau jų šuoliai nėra beprasmiai. Antilopės rodo plėšrūnui, kad yra labai energingos ir kad joks plėšrūnas jų nepavys. Antilopės šuolis byloja: „Ieškok kito laimikio.“

 Šitoks elgesys galėjo atsirasti vykstant Ch. Darwino suformuluotai vadinamajai natūraliajai atrankai: antilopė nesupranta, kodėl šokinėja, tačiau plėšrūnas signalą priima ir suvokia. Tiesą sakant, signalo teisingumui (angl. truth value) reikšmės turi tai, kad pati antilopė nesuvokia šuolių poveikio. Plėšrūnas turi būti įsitikinęs, kad antilopė „sako tiesą“, o kas žiauriame pasaulyje, kurio ištekliai riboti, būtų įtikimiau už, atrodytų, perdėtą ir visiškai nenaudingą jėgų eikvojimą? Kitaip tariant, kuo daugiau jėgų kainuoja tam tikras veiksmas, tuo jis įtikinamesnis. Tą patį galime pasakyti ir apie religinius ritualus bei nuostatas. Lygiai kaip ir antilopė, teisingiausius signalus žmogus siųs tada, kai nesuvoks keliąs pasitikėjimą ir norą bendradarbiauti – t. y. tada, kai elgsis nuoširdžiai.

 Kad religiniai ritualai ir taisyklės turi didelę vertę, pagrindžia ir įvairių kultūrų bei religijų tyrimų rezultatai. Jie aiškiai byloja, kad daugybė žmonių yra linkę tikėti Dievą, kuris aktyviai kišasi į moralinius gyvenimo aspektus.

 Maždaug prieš 11 tūkst. metų žmonijos priešistorėje įvyko lemiamų permainų – medžiotojai ir rinkėjai pradėjo gyventi sėsliai ir tapo žemdirbiais. Kartu pakito bendruomenių dydžiai, ėmė kurtis pirmieji didmiesčiai – kaip antai, Catal Hüyük Turkijoje, – jų gyventojų skaičius siekė 10 tūkstančių. Žmones ankstyvuosiuose miestuose vienijo religija. Jie nebepažinojo aplinkinių asmeniškai, juos supo ne vien giminės,  tekdavo bendrauti ir su nepažįstamaisiais. Pirmiausia pasitikėjimas buvo išmėginamas turguje, ten vykdavo visi pagrindiniai mainai: miestiečiai turėjo sumąstyti, kaip apsisaugoti nuo apgavikų. Dauguma mokslininkų sutaria, kad pagonybė ir šamanizmas šiuo laikotarpiu tapo organizuotomis religijomis su ritualais ir taisyklėmis.

Visi musulmonai ortodoksai privalo bent kartą gyvenime atlikti piligriminę kelionę į Saudo Arabiją, į Meką. Nuotraukoje – tūkstančiai piligrimų Masjid al-Haram mečetėje. Visi musulmonai ortodoksai privalo bent kartą gyvenime atlikti piligriminę kelionę į Saudo Arabiją, į Meką. Nuotraukoje – tūkstančiai piligrimų Masjid al-Haram mečetėje.,

 Mūsų protas linkęs tikėti

 Kodėl mes apskritai esame linkę tikėti ir būti religingi? Pataruoju metu neuropsichologai prabilo apie tam tikras žmonių „psichines sistemas“ (angl. mental systems), kurios lemia, jog esame linkę tikėti antgamtinėmis būtybėmis ir jėgomis. Šiaurės Airijos Belfasto Queen‘s universiteto mokslininkas Jesse Beringas įrodė, kad „šmėkla“ neleidžia studentams nusirašinėti per egzaminus.  J. Beringas skyrė studentams bandomąjį egzamino testą ir pusei grupės lyg tarp kitko užsiminė, kad auditorijoje buvo pastebėta neseniai mirusio žmogaus šmėkla. Ši grupė dirbo gerokai sąžiningiau už kitus studentus.

 Nors studentai nebuvo religingi ir antgamtinėmis jėgomis netikėjo, vis dėlto jie buvo linkę tikėti pasakojimais apie šmėklas ir baiminosi, kad iš už nugaros juos stebi bei jų elgesį vertina „kažkas aukštesnis“.

 Kitame eksperimente J. Beringas tyrė, kokio amžiaus vaikai pradeda tikėti antgamtinėmis jėgomis. Jis išgalvojo nematomą dvasią ir pavadino ją karalaite Alisa. Eksperimente dalyvavusiems vaikams liepė neliesti tam tikros dėžutės, kai tėvai išeis iš kambario. Išgirdę istoriją apie karalaitę Alisą, vaikai kur kas labiau vengė atidaryti dėžutę. Vėliau Beringas įrodė, kad maždaug nuo septynerių metų vaikai įvykius pradeda aiškinti kaip antgamtinių būtybių (karalaitės Alisos) rodomus ženklus. Mokslininkas pasakė vaikams, kad karalaitė Alisa padės iš dviejų dėžučių pasirinkti teisingą. Pradėjus siekti kurios nors dėžutės, nutikdavo kas nors netikėta, pavyzdžiui, nukrisdavo ant sienos kabėjęs paveikslas. Mažesnieji vaikai manė, kad paveikslas nukrito „todėl, kad nebuvo gerai pritvirtintas“, o per 80 procentų vyresniųjų teigė, jog „karalaitė Alisa man pasakė, kad atidaryčiau kitą dėžutę“.

 Protas visur įžvelgia prasmę

 Iš kur kyla šis polinkis tikėti ženklais? Mokslininkai įsitikinę, kad gebėjimo visur įžvelgti prasmę šaknys glūdi „psichinėje sistemoje“, kuri išsivysto socialinėje grupėje. Iš visų gyvūnų žmogus vienintelis gyvena, galėtume tarti, veikiamas sąmonės : mums gyvybiškai svarbu priimti bei apdoroti gamtos ir ypač socialinės aplinkos teikiamą informaciją.

 Laukines Afrikos šimpanzes tyrinėjęs psichologas Nicholas Humphrey 1976-aisiais paskelbė, kad socialinis gyvenimas reikalauja daugiau proto darbo negu sudėtingiausi techniniai sprendimai. Vėliau šį teiginį įrodė kiti tyrimai. Tokia sudėtinga protinė veikla kaip gebėjimas užmegzti ir palaikyti ryšius bei vykdyti strategines derybas laikoma stipria varomąja proto evoliucijos jėga.

 Pastarąjį dešimtmetį intensyviai tyrinėta, kaip žmogaus smegenyse veikia šios „psichinės sistemos“. JAV Vašingtono universiteto psichologo Pascalio Boyerio tyrimai atskleidžia, kad žmonių religingumą lemia smegenų sandara. Jis nemano, kad smegenyse yra Dievo tikėjimo centras, bet priešingai – kad su religija susijusi smegenų veikla apima daug įvairias funkcijas reguliuojančių smegenų sričių. P. Boyeris tvirtina, kad mūsų smegenyse veikiančios „psichinės sistemos“ lemia mūsų polinkį tikėti Dievą – lygiai taip pat, kaip sugebame mėgti muziką, dalyvauti politikoje arba kurti šeimą.

 Vienas svarbus tyrimo rezultatas rodo, kad smegenys mus apgaudinėja: tikintieji daro tai, kas prieštarauja jų tikėjimui. Pvz., nors žmogus tiki visagalį, visa matantį ir visa girdintį krikščioniškąjį Dievą, jis vis tiek sudėjęs rankas meldžiasi Dievui, galbūt net derasi: „Jei išpildysi mano norą, pažadu...“, tarsi Dievas tebūtų žmogus. Sąmoningas Dievo suvokimas visiškai prieštarauja nesąmoningam įsitikinimui. Labai įdomu, kad skirtingų kultūrų tikintieji elgiasi visiškai vienodai, ir nors didžiosios religijos labai skiriasi, įvairių kultūrų tikintieji apie Dievą daro tas pačias prielaidas. Religinės istorijos atspindi dar vieną svarbų smegenų veiklos požymį: mes ypač gerai įsimename fizikos dėsniams prieštaraujančius įvykius, pavyzdžiui, kaip kas nors ėjo vandeniu, pavirto nematomas, perėjo kiaurai sieną ir pan. Galima teigti, jog mūsų smegenys sureguliuotos taip, kad atkreiptume dėmesį į neįprastus dalykus – stulbinamus įvykius ir pasakojimus.

 

Religiją formuoja evoliucija

 Nūdienos religinės istorijos, anot P. Boyerio, kilo iš liaudies pasakojimų, o šie, tarsi vykstant natūraliajai atrankai, buvo ištobulinti taip, kad juos kuo geriau įsimintumėme. Galbūt ši teorija bei mūsų polinkis visur įžiūrėti prasmę paaiškina, kodėl įvairiose religijose ir kultūrose yra labai paplitę dievai ir žmogiškųjų savybių turinčios dvasios.

 Religiją galima laikyti kultūrine idėja, kuri natūraliai gimsta vieno žmogaus mintyse ir vėliau perduodama kitiems. Apie kolektyvinę sąmonę kalbantys evoliucijos filosofai, kaip antai JAV Masačusetso Tuftso universiteto filosofas Danielis Dennettas, tvirtina, kad, galimas dalykas, idėjos išsivystė ir prisitaikė prie smegenų veiklos, o geriausiai įsitvirtinusios vėliau išplito.

 Štai, pavyzdžiui, amžinojo gyvenimo kaip galutinio atpildo idėja, kuri yra geniali, nes neleidžia patikrinti Dievo buvimo. Kitose religijose, jei aukos neatneša geresnio derliaus ar nepalengvina gimdymo, tikintieji ima garbinti kitą, dosnesnį dievą, o štai nepatikrinama amžinojo gyvenimo idėja suteikia religijai didelį pranašumą.

 Religija laikoma viena iš svarbiausių žmoniją formuojančių jėgų, ypač šiais laikais po visą pasaulį išplitus religiniam karui. Naujausių mokslinių tyrimų rezultatai padeda geriau suprasti natūralius veiksnius, kurie skatina atsirasti religijas, tad galime tikėtis, jog imsime geriau suvokti žmonių tarpusavio santykius lemiančias jėgas.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU