Pradingusi ekspedicija išnyra iš jūros


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Prancūzų keliautojas ir atradėjas Galaup  de La Perouse'as 1788 m. jau buvo apiplaukęs pusę Žemės rutulio ir atlikęs daug didelių atradimų. Tačiau staiga pradingo be pėdsakų. Tik dabar ima aiškėti jo likimas.

Kelionė nuo Prancūzijos iki Velykų salos sekėsi, netrukdė jokios kliūtys. Po gerų septynių jūrose praleistų mėnesių fregatos „Astrolabe“ ir „Boussole“ išmetė inkarus prie nuošalios salos ir visa didžiulė 114 vyrų įgula, vadovaujama Jeano Francois Galaup de La Perouse'o, suplūdo į sausumą.

 

Jam, kaip ir jo pavaldiniams, reikėjo pajusti tvirtą pagrindą po kojomis. Iš didelio atstumo vyrai buvo įžiūrėję milžiniškas akmenines figūras, pastatytas kalnų šlaituose, taigi dabar Galaup žmonės galėjo išmatuoti statulas, o jis pats norėjo pakalbinti salos gyventojus ir sužinoti apie jų gyvenimo būdą. Tačiau viešnagė nebuvo tokia, kokios tikėtasi. Galaup pasikvietė būrį smalsių salos gyventojų pasišnekučiuoti į savo laivą, bet jiems išėjus pastebėjo, kad dingo jo kepurė. Pasigesta ir kitų daiktų, tad vos po dviejų dienų viešnagės šioje saloje Galaup nusprendė, kad atėjo laikas kelti bures. Auštant šios dvi 41 m ilgio fregatos vėl išplaukė į jūras, šį kartą – Šiaurės Amerikos vakarinės pakrantės link.

Su 114 vyrų įgula, suskirstyta į du laivus, Jeanas Francois Galaup de La Perouse'as 1785 m. išplaukė iš Prancūzijos į mokslinę kelionę aplink Žemę. Žemėlapyje spėjo pažymėti, be kitų, Šiaurės Amerikos vakarinę pakrantę ir Azijos Ramiojo vandenyno pakrantę, tačiau jo laivus pražudė klastingas rifas. Su 114 vyrų įgula, suskirstyta į du laivus, Jeanas Francois Galaup de La Perouse'as 1785 m. išplaukė iš Prancūzijos į mokslinę kelionę aplink Žemę. Žemėlapyje spėjo pažymėti, be kitų, Šiaurės Amerikos vakarinę pakrantę ir Azijos Ramiojo vandenyno pakrantę, tačiau jo laivus pražudė klastingas rifas.,

 

Galaup ekspedicijos tikslas buvo aprašytas laiške, jį suformulavo Liudvikas XVI kartu su iškiliausiais Prancūzijos mokslininkais. Po sėkmingų britų keliautojo Jameso Cooko kelionių 1768–1779 metais prancūzai slapta suplanavo ištirti Ramiojo vandenyno vietoves. Buvo parengti du laivai ir nuspręsta, kad būtent Galaup bus tas žmogus, kuriam patikėta užpildyti likusias baltas dėmes žemėlapyje, kurias nepažymėtas paliko Cookas.  

Galaup, kaip jūrų karininkas, buvo tarnavęs prancūzų kariniame jūrų laivyne, todėl į šią kelionę atsirinko keletą ankstesnių savo laivyno kolegų. Šešiolikmetis korsikietis, artilerijos karininkas Napoleonas Bonapartas taip pat mėgino patekti į šią grupę, bet per paskutinį atrankos etapą jo kandidatūra buvo atmesta.

10 Prancūzijos iškiliausių protų sulipo į laivus: astronomas, geologas, botanikas, fizikas, trys gamtininkai ir trys dailininkai, turėję įamžinti žmones, gyvūnus, kraštovaizdžius. Be to, ekspedicija pasiėmė ir naujausius moksliniams tyrimams skirtus instrumentus, tarp jų teleskopą ir nepaprastai tikslų chronometrą, šis prietaisas turėjo būti naudojamas navigacijai.

Matavimas kainavo 21 jūreivio gyvybę

Havajuose pasivaišinę šviežiais vaisiais, 1786 m. vasarą ekspedicijos dalyviai pasiekė labiausiai į vakarus nutolusią Šiaurės Amerikos dalį – dabartinę Aliaską. Čia Galaup ėmė matuoti kranto liniją ir tirti farvaterius. Mažomis valtelėmis vyrai priplaukė artyn prie raižytų pakrančių, o liepos 3 dieną visa įgula išsilaipino sausumoje, natūraliame uoste, jį Galaup pavadino "Port des Francais" (Prancūzų uostu). Čia buvo atliekami astronominiai stebėjimai, buvo pasikeista jūrinių ūdrų kailiais su vietos gyventojais, tačiau ir vėl prancūzai buvo apvogti. Palapinės, kurias jie buvo pasistatę šiame krašte, buvo išraustos ieškant vertingų daiktų. Galaup įgriso vagystės ir jis buvo pasiryžęs vėl išplaukti.

 Jam tetrūko pavienių pastabų, kad galėtų parengti detalų jūrinį žemėlapį, todėl 1786 m. liepos 13 dieną jis išsiuntė tris valtis matuoti vandens gylio. Praėjus 4 valandoms sugrįžo tik viena valtis, jos įgula papasakojo tragišką istoriją: įplaukdama į nedidelę įlanką viena valtis apvirto, o bandydama šiai padėti apvirto ir antroji. Iš viso 21 vyras dingo ledinėse bangose. Galaup sukrėtė šis įvykis, jis pradėjo paiešką, tačiau po dviejų savaičių turėjo pasiduoti ir atsisakyti šios minties. Nepavyko rasti nė vieno išsigelbėjusio. Žuvusiesiems pastačiusi paminklą, ekspedicija pakėlė inkarą ir nustatė kursą pietų kryptimi.

 

Vietovė, kuri dabar vadinama Kalifornija, europiečiams pasirodė lyg rojus. Čia buvo „neapsakomai derlinga“, o laukiniai gyvūnai ekspedicijai paliko ypač didelį įspūdį. Monterėjuje Galaup aplankė ispanų misijos stotį, joje sutiko dviejų skirtingų genčių indėnų. Jis kruopščiai rengė jų kalbų žodyną ir trumpai aprašė jų gyvenimo būdą.

Kitas ekspedicijos laukęs etapas buvo vienas ilgiausių – atvira jūra.

Iš Monterėjaus laivai pasuko Portugalijos kolonijos Makao link, ties pietine Kinijos pakrante. Tai buvo daugiau nei 100 dienų kelionė. Makao regione prancūzai mėgino parduoti Aliaskoje įsigytus kailių dirbinius, bet dėl atogrąžų klimato paklausa buvo ribota ir tik gerokai sumažinus kainas pavyko parduoti prekes. Uždarbis buvo padalintas po lygiai kiekvienam įgulos nariui, ir nors šis poelgis pakėlė entuziazmą, to nepakako išsklaidyti blogai nuotaikai, įsivyravusiai šiuose dviejuose laivuose. Ilga kelionė per Ramųjį vandenyną paliko pėdsakus. Vyrai pradėjo rietis dėl smulkmenų, o tarp mokslininkų ir Galaup buvo itin didelė trintis.

788 m. nuskendusių Galaup laivų nuolaužos gausiai apaugo koralais. Prancūzų narams teko gerokai paplušėti, kad juos nuvalytų. 788 m. nuskendusių Galaup laivų nuolaužos gausiai apaugo koralais. Prancūzų narams teko gerokai paplušėti, kad juos nuvalytų. ,

 

Mokslininkai priekaištavo, kad ilgų kelionių metu jiems trūkdavo veiklos, ir pyko, kad nė karto nebuvo pakviesti į priėmimus, kurie būdavo rengiami uostuose. Prie Makao buvo bekylantis maištas, mokslininkai pagrasino išsilaipinsią sausumoje, tačiau Galaup ryžtingai užrakino įpykusius vyrus laive vienai parai ir maištininkai pamažu nurimo.

Pasamdžiusi 12 jūrininkų iš Kinijos ir pasipildžiusi atsargas 1787 m. vasario mėnesį ekspedicija pajudėjo iš Makao. Dabar reikėjo ištyrinėti pietinę Kiniją ir Azijos krantus. Čia Galaup padarė keletą didžiausių kelionės atradimų. Cookas plaukė laikydamasis rytinės Kurilų salų grupės dalies ir Japonijos, o Galaup pasuko per Korėjos sąsiaurį, esantį tarp Korėjos ir Japonijos, ir plaukė į šiaurę už Kurilų salų prie Rusijos pakrantės, šią dalį jis pažymėjo žemėlapyje. Japonijos šiaurėje jis atrado sąsiaurį, šis buvo pavadintas atradėjo vardu (La Perūzo sąsiauris).

1787 m. rugsėjo 7 dieną laivai išmetė inkarus Kamčiatkos pusiasalyje, Petropavlovske, ten juos šiltai sutiko vietiniai gyventojai ir gubernatorius, jis iš karto surengė atvykėliams puotą. Kelionėje praleidę daugiau kaip dvejus metus, vyrai buvo išsiilgę laiškų iš namiškių. Tik suskambus muzikai, kviečiančiai šokiui, į šokių aikštelę staiga įsiveržė laiškanešys su pilnu glėbiu laiškų. Prancūzai įsiaudrino, atplėšinėjo laiškus ir užmiršę viską pasaulyje ryte rijo žodžius, parašytus jiems brangių žmonių. Be asmeninio pašto, atkeliavo ir oficialių laiškų iš Paryžiaus, o viename jų buvo pranešama, kad Galaup paaukštinamas iki flotilės admirolo.

Iš kito dokumento paaiškėjo, kad britai nusiuntė laivyną į Botany Bay Australijoje ir kad Galaup turėtų kuo greičiau ten vykti ir išsiaiškinti britų ketinimus. Tad 1787 m. rugsėjo 29 dieną Galaup paliko Kamčiatką.

Vos 20-ia metų anksčiau kitas prancūzas Louis Antoine'as de Bougainville'is žemėlapyje buvo pažymėjęs farvaterį ties Samoa, tačiau Galaup pastebėjo, kad jo jūrlapiai nepakankamai geri. Tuos trūkumus jam ir norėjosi ištaisyti, tad kai 1787 m. gruodžio pradžioje priplaukė prie Samoa, nedelsdamas pradėjo matuoti. Ir čia prancūzai buvo sutikti išskėstomis rankomis. Keliautojai buvo gausiai pavaišinti, o Galaup pakerėjo grožis, spindintis prieš jo akis. 

Žiaurios skerdynės pakrantėje

Po kurio laiko ekspedicija buvo pasirengusi tęsti kelionę. Laivai buvo pasiėmę vandens, 500 kiaulių, šviežių vaisių ir daugybę paukštienos, tačiau „Astrolabe“ kapitonas de Langle'as įkalbėjo Galaup dar kartą išlipti į sausumą ir pasiimti daugiau gėlo vandens.

Keturiomis valtimis 61 vyras nusiyrė į žemę ir pradėjo pildyti vandens talpyklas, bet staiga pasirodė šimtai karingų salos gyventojų. Vienas jų metė akmenį ir pataikė tiesiai į de Langle'ą, rojus bematant virto pragaru. Kontrpuolimą pradėjusiems prancūzams pro ausis skriejo uolų nuolaužos ir akmenys, ir netrukus smėlis paraudonavo nuo kraujo. Buvo nužudyta 12 prancūzų, tarp jų ir de Langle'ą, kovoje žuvo apie 40 Samoa gyventojų. Galaup buvo priblokštas, bet labiausiai jį sukrėtė de Langle'o, kuris daugelį metų buvo jo geriausias draugas, netektis. Pirmiausia jam norėjosi atkeršyti, bet suvokęs, kad sumanymas būtų bevaisis, pasuko laivus Australijos link.

Narai atsargiai iškėlė vieną iš „Astrolabe“ laivo bronzinių pabūklų. Narai atsargiai iškėlė vieną iš „Astrolabe“ laivo bronzinių pabūklų. 
,

1788 m. sausio 23 dieną ekspedicija galiausiai horizonte pamatė Australijos krantus, ir po trijų dienų Galaup laivai įplaukė į Botany Bay.

Prancūzų nuostabai, įlankoje jau stovėjo karinis britų laivynas. Vadinamasis „First Fleet“ buvo atvykęs vos šešiomis dienomis anksčiau įkurti britų kolonijos. Britai nustebo sulaukę draugijos tokiame atokiame žemės pakraštyje, bet vis tiek pasveikino prancūzus.

Galaup pasakojo, kad atgal į Prancūziją jis ketino plaukti palei Tongos salas, Naująją Kaledoniją, Santa Cruso salas, Naująją Gvinėją ir Mauricijų, o kadangi britų laivas „Sirius“ turėjo sugrįžti į Europą anksčiau už Galaup, jis perdavė laiškus, užrašus ir laivo žurnalus laivo „Sirius“ kapitonui, pažadėjusiam nugabenti juos į Prancūziją. 1788 m. kovo 10 dieną prancūzai paliko Botany Bay ir ekspedicija be pėdsakų pradingo.

Pirmieji gelbėtojų laivai nerado jokių pėdsakų

Prancūzijoje buvo ilgai tikimasi išgirsti kokių nors žinių iš Galaup. Buvo viltasi, kad jis tiesiog per daug užsiėmęs ir neturi laiko pranešti apie save, tačiau slenkant mėnesiams susirūpinimą pakeitė baimė. Galaup žmona maldavo valdžios paskelbti paiešką. 1791 m. buvo išsiųstas laivas „Recherche“, tačiau nei jis, nei kitos vėlesnės gelbėtojų ekspedicijos Galaup pėdsakų nerado.

Tik praėjus 38 metams, kai „Boussole“ ir „Astrolabe“ išplaukė iš Australijos, airių jūrininkas Peteris Dillonas atsitiktinai aptiko prancūzų pėdsakus.

1826 m. besisvečiuodamas Santa Cruso salose jis pastebėjo, kad gyventojai turi europietiškų daiktų, o vietiniai papasakojo, kad tie daiktai yra iš laivų, nuskendusių prie kaimyninės Vanikoro salos. Prieš 33 metus, 1793 m., „Recherche“ praplaukė pro šią salą, bet, neradę saugaus uosto, jie taip ir neišsilaipino Vanikoro saloje.

Tačiau Dillonas išlipo saloje ir bemat surado, be kitų daiktų, žvakidę, inkarą ir laivo varpą, pagamintą Prancūzijoje. Kad įsitikintų, jog rasti daiktai yra iš Galaup laivų, Dillonas nuvyko į Paryžių, ten susitiko su vertėju Lessepsu, kuris buvo išlaipintas Kamčiatkos pusiasalyje ir liko vienintelis gyvas ekspedicijos dalyvis. Lessepsas iš karto atpažino daiktus iš „Astrolabe“ laivo. Taip tapo aišku, kad „Astrolabe“ sudužo užplaukusi ant klastingo koralinio rifo prie Vanikoro, tačiau tik 1964 m. vienos ekspedicijos metu pavyko rasti „Boussole“ laivo nuolaužų.

Vienas iš svarbiausių ekspedicijos laimėjimų buvo Šiaurės Amerikos vakarinės pakrantės pavaizdavimas žemėlapyje. Vienas iš svarbiausių ekspedicijos laimėjimų buvo Šiaurės Amerikos vakarinės pakrantės pavaizdavimas žemėlapyje. ,

 

Šis laivas sudužo netoli „Astrolabe“, ir iš rastų daiktų bei informacijos, kurią Dillonui pavyko sužinoti iš Vanikoro gyventojų, paaiškėjo visas šios ekspedicijos likimas. Abu laivai nuskendo, tik „Boussole“ dar gana ilgai plūduriavo vandenyje, todėl jūrininkai dar galėjo išsigelbėti plaukdami į sausumą. Čia juos pasitiko čiabuviai, dauguma jūrininkų buvo užpulti ir nužudyti, o likusieji gyvi apsitvėrė ir pasislėpė apkasuose. Pasak salos gyventojų, prancūzai pasistatė mažytę valtį iš laivo duženų ir po devynių mėnesių, praleistų saloje, išplaukė. Du vyrai pasiliko: vienas „vadas“ ir vienas „tarnas“. Praėjus maždaug 20 metų, kai šalimais praplaukė „Recherche“, likus 2–3 metams iki Dillono atvykimo į Vanikoro salą šiedu vyrai mirė. Vienas iš jų galėjo būti Galaup.

Daugybė nuotykių ieškotojų tyrinėjo plotus, kuriose nuskendo „Boussole“ ir „Astrolabe“ laivai, tikėdamiesi surasti daugiau duomenų apie dramatiškus įvykius, nutraukusius atradėjų kelionę. 2005 m. didelės prancūzų ekspedicijos metų buvo rastas pabūklas, porcelianinė lėkštė, kompasas ir sekstantas, nugrimzdę į dugną kartu su „Boussole“. Tačiau iki šiol niekas nežino, ar Galaup, nuskendus laivams, išliko gyvas.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:
Komentarai

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU