Žemę teks gelbėti pagal planą B


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Mokslininkai kuria Žemės gelbėjimo planus. Jei, nepaisant mūsų pastangų, klimatas toliau keisis, gali tekti imtis drastiškų priemonių. Prieštaringai vertinama mokslo sritis – geoinžinerija – kuria kovos su klimato atšilimu priemones. Patikrinta daugybė įvairiausių idėjų. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausias, pasvarstysime, ar realu jas įgyvendinti ir kokį poveikį jos galėtų turėti.

Dar prieš kelerius metus apie tai net nebuvo diskutuojama. Mokslininkai, dirbantys geoinžinerijos srityje, nebuvo rimtai vertinami. Kas galėjo įsivaizduoti, kad galima keisti visos Žemės klimatą taip, kaip norime?

1991 metų birželio 15 dieną pati gamta atliko klimato eksperimentą. Filipinuose išsiveržė Mount Pinatubo ugnikalnis – tai buvo didžiausias ugnikalnio išsiveržimas pasaulyje nuo 1912 metų. 1992 ir 1993 metais visoje Žemėje temperatūra nukrito 0,4–0,5 laipsnio. Didžiausiais temperatūros sumažėjimas užfiksuotas šiauriniame pusrutulyje, jame 1992 metų rugpjūtį temperatūra buvo 0,73 laipsnio žemesnė negu įprastai. 1991 metų birželio 15 dieną pati gamta atliko klimato eksperimentą. Filipinuose išsiveržė Mount Pinatubo ugnikalnis – tai buvo didžiausias ugnikalnio išsiveržimas pasaulyje nuo 1912 metų.
1992 ir 1993 metais visoje Žemėje temperatūra nukrito 0,4–0,5 laipsnio. Didžiausiais temperatūros sumažėjimas užfiksuotas šiauriniame pusrutulyje, jame 1992 metų rugpjūtį temperatūra buvo 0,73 laipsnio žemesnė negu įprastai.,

Dabar padėtis jau kitokia. Klimatas keičiasi taip greitai, kad net tokios senos ir garsios institucijos kaip Didžiosios Britanijos karališkoji mokslo draugija (angl. The Royal Society) prakalbo kitaip. Organizacijos mokslininkai 2009 metų rugpjūtį paskelbė mokslinę ataskaitą apie geoinžineriją. Ataskaitoje kai kurie geoinžinerijos siūlomi metodai apibūdinami kaip „potencialiai naujoviški“ ir „iš esmės techniškai įmanomi“. Tokie apibūdinimai visiškai skiriasi nuo anksčiau girdėtos kritikos ir neigimo. Atmosferos chemikas, Nobelio premijos laureatas Paulas Crutzenas yra vienas iš mokslininkų, teigiamai vertinančių geoinžinerijos plėtrą. 2006 metais moksliniame straipsnyje jis aprašė, kaip žmonės galėtų teoriškai paveikti visos Žemės klimatą sukeldami dirbtinį ugnikalnio išsiveržimą. Tokia idėja mokslo pasaulyje anksčiau buvo visiškai atmetama kaip absurdiška.

 

Klimatą normalizuoti sunku

Gali būti, kad geoinžinerijos pagalbos prireiks jau artimiausioje ateityje, mat dauguma mokslininkų mano, kad pernai Kopenhagoje įvykusio susitikimo klimato klausimais rezultatai nepatenkinami. Įsipareigojimai ir priimti susitarimai neužkirs kelio visuotiniam atšilimui. Net jei pasaulio šalys kitame viršūnių susitikime susitartų dėl didesnių įsipareigojimų sumažinti CO2 išmetimą, prireiks daug laiko, kol poveikis bus juntamas. Todėl gali būti labai sunku pasiekti užsibrėžtą tikslą – kad vidutinė Žemės temperatūra nepakiltų daugiau kaip dviem laipsniais nuo dabartinės vidutinės 14 laipsnių temperatūros.

Nuo 1906 metų temperatūra pakilo 0,74 laipsnio. Garsūs JAV Masačusetso technologijų instituto mokslininkai sukūrė klimato modelį, remiantis juo, egzistuoja 33 procentų rizika, kad temperatūra pakils daugiau negu 2 laipsniais, nesvarbu, ar bus kitąmet pradėti rimti klimato reguliavimo veiksmai. Jei ryžtingų priemonių nebus imtasi, rizika, kad temperatūra katastrofiškai kils, padidėja net iki 90 procentų.

Tuomet gali tekti įgyvendinti planą B – atsarginį planą, jei klimato pokyčiai vyks greičiau ir bus labai smarkūs. Taip gali atsitikti, jei, pavyzdžiui, dideli amžinojo įšalo plotai imtų greitai tirpti. Atšylanti žemė gali išskirti labai daug CO2 ir metano. Jau vien šis procesas gali smarkiai pakreipti į viršų temperatūros kreivę. Todėl, pasak Edinburgo universiteto profesoriaus Stepheno Salterio, negalima atmesti nė vienos galimybės spręsti problemą.

Mokslininkai atliks bandymus – laivai purkš į orą jūros vandenį. Šitaip turėtų susiformuoti balti debesys ir atspindėti daug šviesos. Mokslininkai atliks bandymus – laivai purkš į orą jūros vandenį. Šitaip turėtų susiformuoti balti debesys ir atspindėti daug šviesos.,

„Mes turime projektuoti, gaminti ir išbandyti įvairius įrenginius, kad prireikus galėtume greitai pasinaudoti geoinžinerijos siūlomais metodais“, – sako Salteris, jau daugelį metų dirbantis geoinžinerijos srityje. Viena jo idėjų – padidinti debesuotumą virš vandenynų purškiant į orą sūrų vandenį. Mokslininkas apskaičiavo, kad tai galėtų atšaldyti visą mūsų planetą. Debesys smarkiai vėsina Žemę, jei jie nedengtų Žemės, temperatūra būtų net 10 laipsnių aukštesnė.

Dvi geoinžinerijos kryptys

Sumažinti temperatūrą Žemėje pasitelkus geoinžineriją, pasak tyrinėtojų, galima dviem iš principo skirtingais būdais. Vienas metodas – surinkti anglies junginius iš atmosferos ir šitaip sumažinti šiltnamio efektą. Būtų puiku, jei pavyktų pasiekti tokį anglies dvideginio lygį, koks buvo prieš industrializaciją – t. y. prieš pradedant kūrenti akmens anglis, dujas ir naftą. Tuo metu Žemės atmosferoje CO2 dalis buvo maždaug 280 ppm (milijonųjų dalių), o dabar ji išaugo maždaug iki 387 ppm. Kitas metodas – padidinti Žemės albedą. Albedas yra santykinis dydis, rodantis, kiek koks nors paviršius arba kūnas atspindi Saulės spindulių. Žemės albedas dabar yra 30 procentų, kitaip tariant, maždaug trečdalis spindulių atsispindi ir grįžta atgal į kosmosą. Jei atspindį pavyktų padidinti, vidutinė Žemės temperatūra sumažėtų.

 

Nė vienas metodas nėra paprastas. Kiekvieną jų įgyvendinti kainuotų labai brangiai. Tačiau, pasak mokslininkų geoinžinerių, tai nedidelė pinigų suma, palyginti su žala, kuri gali būti padaryta, jei klimato kaita būtų palikta likimo valiai. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad geoinžinerija gali padėti kur kas daugiau nei ilgas ir lėtas anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efekto dujų mažinimo procesas. Mat pasitelkę geoinžinerijos sukurtus metodus galėtume greičiau ir pigiau sumažinti Žemės temperatūrą. Šiai nuomonei pritaria ir Nobelio premijos laureatas, JAV Merilando universiteto mokslininkas Thomas Schellingas. Jis jau beveik penkiasdešimt metų domisi geoinžinerija, ši kryptis, deja, nebuvo vertinama rimtai.

„Manau, jog egzistuoja net 50 procentų rizika, kad dabartinių klimato reguliavimo veiksmų nepakaks. Patikėkite mano žodžiu – jau artimiausius dešimtmečius geoinžinerija turės ką veikti“, – sako Schellingas.

Vis dėlto kritikai abejoja geoinžinerijos nauda, nes, jų manymu, rizikuojama padaryti daugiau žalos. Neįmanoma įvertinti, kokia bus padaryta įtaka ir šalutinis poveikis įsikišus į sudėtingus gamtos procesus. Be to, manipuliuojant klimatu bus ir išlošusiųjų, ir pralošusiųjų. Vienos šalys iš geoinžinerijos gaus naudos, o kitos – priešingai, gali nukentėti. Žemėje nėra vieno centrinio termostato. Todėl, jei vienur temperatūra nukristų, kitur ji gali padidėti. Tuomet padaryta žala būtų didesnė nei tikimasi. Todėl skeptikai geoinžineriją vadina geološimu ir nemano, kad klimatu reikėtų manipuliuoti.

Klimatu jau manipuliuojama

Geoinžinerijos šalininkai atkreipia dėmesį, kad veikti visuotinį klimatą žmonėms nėra naujiena. Tai jau daroma visomis išgalėmis. Mes sukūrename milijardus tonų dujų, naftos ir anglių. Kaip tik tokio „veikimo“ rezultatas ir yra aukštesnė temperatūra, tirpstantys ledynai ir įvairūs kataklizmai. Netiesiogiai veikiame klimatą kirsdami miškus, augindami augalus, į kurių albedą nekreipiame dėmesio, neatsižvelgiame į tai, jog jie dengia tokius didelius žemės plotus, kad turi realios įtakos klimatui.

Manipuliuojame ir oru. Pavyzdžiui, dideles Azijos teritorijas dengia rusvi, sveikatai žalingi taršos debesys. Jie būna tokie tankūs, kad sugeria 10–15 procentų saulės šviesos. Vandenynuose plaukiojantys didžiuliai laivai paskui save palieka ilgus, žemai kabančius debesis, jie susiformuoja oro drėgmei kaupiantis aplink mažas daleles, išmetamas iš laivo kaminų. Aukštai atmosferoje lėktuvai palieka daugybę kondensato juostų, dėl jų debesuotumas gali padidėti iki penkių procentų, kai drėgmė pasiekia tam tikrą lygį.

 

Žmonija „puikiai“ sugeba padidinti vandenynų rūgštingumą. Juk CO2, iš oro patekęs į vandenyną, sudaro anglies rūgštį. Šiuos procesus galima būtų planingai stabdyti geoinžinerinias metodais. Jei į vandenynus išpiltume didelius kiekius susmulkintų kalkių, vandens rūgštingumą galėtume sumažinti.

Dauguma pasaulio ledynų sparčiai tirpsta. Jeigu vasaros laikotarpiu juos uždengtume plona atspindinčia folija, galėtume turėti dvigubos naudos: šiek tiek daugiau saulės spindulių grįžtų atgal į kosmosą ir mažiau tirptų ledynai. Dauguma pasaulio ledynų sparčiai tirpsta. Jeigu vasaros laikotarpiu juos uždengtume plona atspindinčia folija, galėtume turėti dvigubos naudos: šiek tiek daugiau saulės spindulių grįžtų atgal į kosmosą ir mažiau tirptų ledynai. ,

Teisiškai nereglamentuota

Mokslininkai geoinžineriai mano, kad į jų tyrimus turi būti žiūrima rimtai. Jie pažymi, kad trūksta tarptautinių susitarimų ir sutarčių, reglamentuojančių tam tikrų geoinžinerijos metodų taikymą ir plėtrą. Šiandien ši mokslo sritis atsidūrusi tarsi pilkojoje zonoje – nėra teisinio reguliavimo, taisyklių, įstatymų. Jei kuri nors šalis nuspręstų ištirti, kaip galima paveikti klimatą, pavyzdžiui, sumažinti sausrą, nėra jokių taisyklių ir įstatymų, galinčių tai uždrausti. Taip pat negalima neleisti atlikti tyrimų privataus kapitalo įmonei, sumaniusiai „tręšti“ vandenynus, kad juose augtų daugiau dumblių, šie sugertų anglies junginius ir žūdami nusineštų juos į dugną. Šis pavyzdys ne iš piršto laužtas, nes tokius tyrimus jau pasirengusi atlikti viena Amerikos bendrovė.

Mokslininkai mano, kad būtų verta pradėti nuo mažesnių tyrimų bei bandymų, atlikti juos tam tikrose konkrečiose vietovėse ir įgyti patirties. Šitaip galėtume sužinoti, kurie metodai veiksmingi, o kurie ne, taip pat galėtume geriau pasirengti nenumatytiems atvejams, t. y. reikia turėti planą B, kad blogiausiu atveju bent jau žinotume, ko griebtis, jei klimatas visai įsisiautėtų.

Jei nieko nedarysime, klimato pokyčiai bus grėsmingi

Jeigu išmetamo CO2 kiekio nepavyks sumažinti tiek, kiek užsibrėžta, ateitis gali būti liūdna. Žemės vidutinė temperatūra gali pakilti keturiais laipsniais vos per 50 metų – perspėja britų meteorologai. Jei tokios prognozės išsipildytų, kiltų iki šio nematytų miškų gaisrų, pasikeistų liūčių sezonas, o nuo jo tiesiogiai priklauso didelės žmonijos dalies gyvenimas. Pasak Didžiosios Britanijos „Met Office“ tarnybos, pastaraisiais metais orai keičiasi labai smarkiai – vieni metai buvo itin sausi, kitais metais viską merkė liūtys. Temperatūra kils ne visur vienodai, labiausiai temperatūra turėtų pakilti prie Šiaurės ašigalio – net 15 laipsnių.

 

Ateities prognozės ganėtinai nemalonios. Klimato kaitai įveikti reikia ne tik esminių naujovių, bet ir neatidėliotinų veiksmų. Todėl jau šiemet bus svarstomos visos galimybės sumažinti temperatūrą. Reikia viltis, kad geoinžinerija netrukus bus pripažinta kovos su visuotiniu klimato atšilimu būtinu įrankiu.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.07.06, 18:24
Gosh, I wish I would have had that inofmrtaoin earlier!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU