Astronomai pradeda gyvybės paieškas Veneroje


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Kosminis zondas „Venus Express“ Veneroje aptiko granito. Pasak naujos teorijos, granitui susidaryti reikalinga ypatinga bakterija – vadinasi, Veneroje kadaise turėjo egzistuoti gyvybė.

Dėl aukštos temperatūros Veneros paviršiuje gyvybė neįmanoma, tačiau planetą gaubiantis debesų sluoksnis galėtų būti palanki aplinka egzistuoti gyviems organizmams už Žemės ribų.

Dėl atradimų, padarytų pasitelkus kosminį zondą „Venus Express“, prasidėjo diskusijos, ar Veneros planetoje gali egzistuoti gyvybė. Veneros paviršiaus temperatūra siekia 500 laipsnių, todėl vargu ar tai tinkama vieta ieškoti gyvybės. Tačiau „Venus Express“ atsiųsti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Venera ne visada atrodė taip, kaip dabar. Vėjas galėjo nunešti bakterijų į lengvą debesų sluoksnį planetos atmosferoje.

 
 „Venus Express“ skriejant aplink Venerą infraraudonųjų spindulių prietaisai tiria debesų sluoksnį bei paviršių. Jau pavyko parengti pietinio pusrutulio žemėlapį, jis rodo, kokių mineralų aptikta planetos paviršiuje. Kaip tik tai yra didžiausia naujiena – manoma, kad žmogui pirmą kartą pavyko už Žemės ribų rasti granito. Tiesa, Veneroje jo nėra daug, nors kitokių vulkaninių uolienų gausu. Tai susiję su tuo, kad granitas susidaro ten, kur juda tektoninės plokštės, kur yra vandens ir – jei teisi Kopenhagos universiteto geologijos profesorė Minik Rosing – egzistuoja tam tikra gyvybės forma: deguonį gaminančios melsvabakterės.

 
 Jeigu atradimas bus patvirtintas, bus galima teigti, kad Venera kadaise buvo panaši į Žemę, joje būta vandenynų ir žemynų, todėl galėjo išsivystyti gyvybė. Šiandien planetos paviršius per karštas, kad gyvybė galėtų egzistuoti, tačiau gali būti, jog gyvieji organizmai susirado buveinę 50 km aukštyje atmosferoje, kur sąlygos palankesnės. Tokiame aukštyje temperatūra tesiekia 30–70 laipsnių, o slėgis panašus į slėgį Žemės paviršiuje. Debesyse veikiausiai esama sieros rūgšties lašelių, nors rūgštingumo lygis čia nėra didesnis, nei dauguma Žemės mikroorganizmų galėtų ištverti. Galima net teigti, jog Veneros atmosferos sąlygos panašios į sąlygas Žemėje, panašiausios iš visų kitų tyrinėtų planetų.

 
 Kaip teigia Teksaso universiteto mokslininkai Dirkas Schulze-Makuchas ir Louisas Irwinas, yra ir daugiau požymių, bylojančių, kad debesų sluoksnyje esama mikroorganizmų. Visų pirma neįmanoma paaiškinti, kodėl šiuose debesyse stinga cheminės pusiausvyros. Atmosferoje randama ir vandenilio sulfido (H2S), ir sieros dvideginio (SO2). Normaliomis sąlygomis šios dujos reaguotų tarpusavyje ir išnyktų. Jų buvimas rodo, kad jos susidaro nuolat – tai gali būti mikroorganizmų veiklos rezultatas.


 Kitas pusiausvyros nebuvimo požymis yra tas, kad atmosferoje beveik nėra anglies monoksido (CO). Jo turėtų būti labai daug tokioje atmosferoje, sudarytoje daugiausia iš anglies dvideginio (CO2) ir veikiamoje Saulės spindulių bei žaibų, ardančių molekules. Žemėje žinoma 450 rūšių mikroorganizmų, kurie medžiagų apykaitai naudoja anglies monoksidą. Tad logišką būtų daryti prielaidą, kad Veneros atmosferoje anglies monoksido galbūt nėra dėl mikroorganizmų, nes šie naudoja anglies monoksidą ir sieros dvideginį, išskirdami vandenilio sulfido arba karbonilo sulfido (COS). Karbonilo sulfidas yra vienas iš būdingiausių sieros junginių Veneros atmosferoje – jo, žinoma, gali atsirasti ir dėl ugnikalnių veiklos, tačiau anglies monoksido stygių sudėtinga paaiškinti neatsižvelgiant į biologinius procesus.

 

Veneros paviršiuje - 500 laipsnių C temperatūroje - negali egzistuoti jokia gyvybė. O 50 km aukštyje temperatūra tesiekia 30–70 C. Veneros paviršiuje - 500 laipsnių C temperatūroje - negali egzistuoti jokia gyvybė. O 50 km aukštyje temperatūra tesiekia 30–70 C.,

 Cheminės pusiausvyros nebuvimas tėra netiesioginis gyvybės egzistavimo požymis. Tam įrodyti reikėtų rasti pačių mikroorganizmų. Tokių mėginimų būta. Dar 1975 ir 1982 metais rusai į Veneros atmosferą buvo paleidę kelis zondus. Jie aptiko pailgų maždaug mikrometro ilgio dalelių – kaip tik tokios formos ir dydžio yra daugelis žemiškų mikroorganizmų. Amerikiečiai 1978 metais bandė pratęsti pirmuosius rusų tyrinėjimus naudodami kosminį zondą „Pioneer Venus“. Leisdamasis per debesų sluoksnį zondas turėjo atlikti šių mažyčių dalelių cheminę analizę pašildydamas jas krosnyje, tačiau prietaisas neveikė – tad iki šiol nežinome šių dalelių prigimties.

Išgaravusios praeities jūros pėdsakai
Šiandien Venera yra labai sausa, o vandens garų atmosferoje tegalima rasti labai nedidelį kiekį. Tačiau yra dar vienas ženklas, be planetoje aptikto granito, rodantis, kad praeityje Veneroje tyvuliavo jūrų. Sunkiojo vandenilio izotopo deuterio (D), palyginti su paprastu vandeniliu (H), vandens garuose Veneros atmosferoje yra iki 150 kartų daugiau nei Žemės jūrose. Tai rodo, kad Veneroje labai intensyviai garavo vanduo, sudarytas iš lengvojo vandenilio izotopo H, jo laisvieji  atomai vėliau išsisklaidė erdvėje. Vandens skilimas vyksta iki šiol; „Venus Express“ nustatė, kad iš planetos naktinės pusės nuolat srūva vandenilio ir deguonies atomų srautas. Šiame sraute vandenilio atomų yra dvigubai daugiau negu deguonies atomų, o kaip tik tokiu santykiu pasižymi vandens molekulė, sudaryta iš dviejų vandenilio atomų ir vieno deguonies atomo.


 Jeigu Venera ir Žemė kadaise vystėsi panašiai, kyla klausimas, kodėl šių dviejų planetų likimas toks skirtingas. Bandant įminti šią mįslę, buvo kuriami sudėtingi matematiniai Veneros klimato kaitos modeliai. Vieną iš tokių modelių NASA agentūrai parengė geologas Jamesas Kastingas. Nors ilgainiui modeliai tobulėjo ir tapo išsamesni, vis dar lieka daug neatsakytų klausimų.

 
 NASA egzobiologinių tyrimų programos dalyvis Davidas Grinspoonas – vienas iš Veneros tyrinėjimo pradininkų – teigia, jog dabartiniai modeliai dar nėra tokie išsamūs, kad galėtų tiksliai atsakyti, per kiek laiko išgaravo planetos paviršinis vanduo. Prieš keturis milijardus metų Saulė švietė silpniau nei šiandien, be to, Venerą taip pat galėjo atvėsinti debesų sluoksnis. Klimato modeliai rodo, kad Venera išdžiūvo per pirmuosius 600 milijonų metų, tačiau Grinspoonas nėra įsitikinęs skaičiavimų tikslumu ir neatmeta galimybės, kad jūros egzistavo ilgiau – gal net iki dviejų milijardų metų, o tiek laiko užtenka, kad atsirastų ir išsivystytų gyvybė. Tokio laikotarpio užtenka ir tam, kad keičiantis sąlygoms – planetai pamažu džiūstant ir kaistant jos paviršiui – gyvybė prisitaikytų ir persikeltų į tokią vietą, kurioje sąlygos palankesnės, tai yra į debesų sluoksnį. Pagrindinė Veneros atmosferos medžiaga yra tankios ir sunkios anglies dvideginio dujos. O tai kaip tik tinkama terpė lengviems mikroorganizmams.


 Kai Veneros paviršius visiškai išdžiūvo ir smarkiai įkaito, uolienos pasidarė per daug kietos ir standžios, kad toliau galėtų vykti koks nors plokščių judėjimas. Venera turi kaip nors atiduoti vidinę planetos šilumą, o plokštėms nejudant tai įmanoma tik išsiveržiant galingiems ugnikalniams. Panašu, kad planetos reljefą smarkiai pakeitė didelio ugnikalnių aktyvumo periodas maždaug prieš 600–700 milijonų metų. Išsiveržę ugnikalniai didžiąją dalį Veneros paviršiaus padengė milžiniškais lavos plotais, šitaip panaikindami beveik visus pėdsakus, kaip Venera atrodė prieš du–keturis milijardus metų, kai joje galbūt būta jūrų. Nauji „Venus Express“ matavimai rodo, kad planetoje tebėra aktyvių ugnikalnių.


 Jeigu Veneros debesų sluoksnyje esama mikroorganizmų, jie turėtų būti ištvermingi anų laikų – kai išdžiūvo planetos jūros – gyvybės formų palikuonys. Nors debesų sluoksnio temperatūra yra žemesnė nei planetos paviršiuje, gyvybei čia vis dėlto iškyla kitų kliūčių. Venera neturi tokio ozono sluoksnio kaip Žemė, todėl debesų sluoksnį veikia stiprūs ultravioletiniai Saulės spinduliai. Taigi gyvybei tektų prisitaikyti ir prie šios aplinkybės. Svarbų vaidmenį atlieka siera, ypač jos vadinamoji S8 forma, t. y. žiedo formos darinys, susidedantis iš aštuonių sieros atomų. S8 sugeria ultravioletinę šviesą ir išspinduliuoja energiją regimosios šviesos pavidalu.


 Žinome, kad Veneros atmosferoje yra daug cheminių sieros junginių, taip pat žinome, kad Žemėje esama bakterijų, naudojančių sieros junginius ir išskiriančių gryną sierą. Tokių bakterijų, pavyzdžiui, aptikta Jeloustouno nacionaliniame parke – jos sugeba perdirbti anglies dvideginį ir vandenilio sulfidą į organinę anglį, vandenį ir gryną sierą.

Bakterijos turi naudoti kremą nuo saulės
Galbūt kaip tik šio proceso požymius matome debesų sluoksnyje aplink Venerą. Ultravioletinėse nuotraukose matyti tamsių dėmių šviesiai gelsvame debesų sluoksnyje. Šios tamsesnės sritys gali būti ženklas, jog ultravioletinius spindulius sugeria siera.
 Taigi, ką gali žinoti – galbūt Veneroje gyvena mikroorganizmų, naudojančių sierą kaip kremą nuo saulės. Šią teoriją būtų galima patikrinti į planetos atmosferą paleidus balionų su matavimo prietaisais. Beje, dviejų tokių bandymų jau būta – 1985 metais tokie balionai, paleisti dviejų Rusijos kosminių zondų  „Vega 1“ ir „Vega 2“, kelias paras skriejo Veneros atmosferoje, tačiau vėliau ryšys su jais nutrūko. Tiesa, jie neturėjo tikslo ieškoti gyvybės, tačiau patvirtino galimybę, kad toks tyrimo metodas techniškai įmanomas.


 Jei pavyktų paimti šių pailgų dalelių mėginių, būtų galima raketa juos nugabenti į kosminį zondą, o paskui – į Žemę arba galbūt į Tarptautinę kosminę stotį. Ieškant gyvybės pėdsakų mėginiai būtų veikiausiai tiriami kosmose, kad jų „neužterštų“ Žemėje gyvenantys organizmai.
 Konkrečių tokios ekspedicijos į Venerą planų nėra, tačiau techniškai toks projektas nėra nei labai sudėtingas, nei brangus. Taigi galbūt jau netolimoje ateityje galėsime atsakyti į klausimą, ar kitose Visatos vietose egzistuoja gyvybė – nors ir bakterijų pavidalu.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.07.06, 11:25
I wtaned to spend a minute to thank you for this.

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia?

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (1)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU