4 – 3 – 2 – 1 – sprogimas!


Išsamius ir gausiai iliustruotus straipsnius rasite žurnale "Iliustruotasis mokslas".
Prenumeruokite dabar ir kas mėnesį stebėkite naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, atradimus.

Iliustruotasis mokslas

Pasaulio jūrų dugne guli daugiau kaip milijonas senų minų. Daugelio jų kovinės galvutės dar pavojingos, ir minos gali sprogti, tačiau įvairių šalių laivynų išminuotojai vieną po kitos jas aptinka ir neutralizuoja.

Minos jūros dugne randamos sonarais, o narai ir maži povandeniniai laivai-robotai jas susprogdina. „Iliustruotasis mokslas“ svečiuojasi viename tokių laivų.

Pastebėtas objektas! Ekrane operatorius pastebėjo įtartiną pailgą objektą, gulintį jūros dugne po laivu, 70 metrų gylyje. Jis padidina vaizdą ir pažymi jo padėtį centimetro tikslumu elektroniniame jūrlapyje.
Aptiktą įtartiną objektą reikia nufotografuoti, todėl siunčiamas povandeninis mini laivas-robotas su įtaisyta kamera. Jeigu paaiškėtų, kad tai mina, į tą vietą jūros gelmėse povandeninis laivas-robotas plauktų dar kartą – nugabentų sprogmenį minai sunaikinti.


Minų neutralizavimas šiandien nebėra toks pavojingas darbas, kurį dirba tik nutrūktgalviai ir bebaimiai narai. Išvaduoti pasaulio vandenis nuo pavojingų ir klastingų minų šiandien pasitelkiamas mokslas – šiuolaikiškiausios aukštosios technologijos, povandeniai laivai-robotai, GPS. „Iliustruotasis mokslas“ leidosi į kelionę priešmininiu laivu stebėti, kaip jūroje ieškoma minų.

Sonaras perskrodžia gelmę
Didžiosios Britanijos Karališkojo laivyno ginklų inžinierius Antony Beeras yra minų „medžiotojas“. Jis dirba priešmininiame laive „HMS Brocklesby“ sonaro operatoriumi, o svarbiausias jo darbo įrankis yra sonaras. Sonaras skleidžia aukšto dažnio garso signalus į jūros dugną. Skleidžiamas garsas atsimuša į dugną tarsi automobilio lempų šviesa į tamsų, neapšviestą kelią, o jo aidas grįžta atgal. Aidas paverčiamas elektriniais signalais, o šie savo ruožtu dugno arba kūno, nuo kurio atsispindėjo garsas, – vaizdu sonaro ekrane. „Iš tiesų sonaro signalas ne tik gali pasiekti jūros dugną, bet ir prasiskverbti kelis metrus giliau. Todėl galime pastebėti miną, net jei ji užkasta į smėlį“, – pasakoja Antony Beeras.

Double Eagle „Saab“ bendrovės sukurtus povandeninius laivus „Double Eagle“ naudoja kelios šalys, taip pat britų Karališkasis laivynas. Naudojamas ieškoti minų, pasitelkiant sonarą ir laive įdiegtas pažangiausias technologijas. Double Eagle
„Saab“ bendrovės sukurtus povandeninius laivus „Double Eagle“ naudoja kelios šalys, taip pat britų Karališkasis laivynas.
Naudojamas ieškoti minų, pasitelkiant sonarą ir laive įdiegtas pažangiausias technologijas.,

 
Patyrusi specialisto akis retai padaro klaidų, tačiau aptiktas objektas gali būti taip storai užklotas dumblu, kad jam ištyrinėti tenka siųsti narus arba povandeninį robotą su vaizdo kamera. Tik nuodugniai patikrinus galima neabejojant teigti, kad aptiktas objektas tikrai yra mina. Jei tai sena mina arba iš lėktuvo išmesta bomba, galimos dvi išeitys: jei mina guli arti kabelių, naftos arba dujų vamzdynų, prieš susprogdinant ją reikia perkelti. Tuomet narai lynais apriša miną, ji iškeliama ir išgabenama į saugią vietą. Jei arti nėra jokių kabelių arba vamzdžių, miną galima sprogdinti vietoje. Kai kada maždaug 10 kilogramų sprogmenį nuplukdo narai, tačiau dažniausiai tokį pavojingą darbą atlieka povandeniniai robotai su vaizdo kameromis. Povandeniniai robotai gali atlikti užduotis kur kas didesniame gylyje negu narai.


Prie povandeninio roboto pritvirtinamas 40 kilogramų sprogmuo ir robotas nuvairuojamas prie minos. Sprogmuo atkabinamas ir paleidžiamas tarsi bomba iš lėktuvo. Robotui grįžus atgal į saugią vietą, operatorius išminavimo laive susprogdina užtaisą. Užtaiso sprogdiklis susprogdinamas per nuotolį. „Paskutinės paslaugos“, taip ją vadina minų medžiotojai, smūgio užtenka sužadinti minos sprogimą. Minoje gali būti iki 600 kilogramų TNT. Praėjus kelioms sekundėms po sprogimo milžiniškas dujų burbulas pakyla į vandens paviršių, o dar po akimirkos į orą išsiveržia 50 metrų aukščio vandens ir dūmų stulpas.

Išminuotojo darbas – nemenkas išbandymas. Net gerai treniruotiems amerikiečių narams. Kartais povandeniniai robotai negali susidoroti su užduotimi, tad sprogdinti tenka patiems narams. U.S. NAVYIšminuotojo darbas – nemenkas išbandymas. Net gerai treniruotiems amerikiečių narams. Kartais povandeniniai robotai negali susidoroti su užduotimi, tad sprogdinti tenka patiems narams., U.S. NAVY


Gelmėse guli milijonas minų
Jeigu laivas užplaukia ant minos ir ši sprogsta, jis gali tiesiog lūžti pusiau. Geriausiu atveju jo korpuse bus pramušta didžiulė skylė.
Laivas gali nukentėti net ir tada, kai mina sprogsta toliau nuo laivo. Laivo įgula gali žūti ar patirti sužalojimų nuo sprogimo bangos, o laivo elektronika gali sugesti taip, kad laivas toliau negalės plaukti.


Neutralizuoti miną ilgai netrunka. Daugiausia laiko užima ir brangiausiai kainuoja minų ieškojimas ir pasiruošimas sprogdinti. Pasak ginklų inžinieriaus Antony Beero, jei darbas einasi sklandžiai, per dieną minų „medžiotojai“ gali aptikti ir neutralizuoti tris minas – kitaip tariant, jūros dugne lieka trimis minomis mažiau. Nors Antony Beeras išminuotojo darbą dirbą jau 20 metų, jam visada įdomu aptikti miną ir išgirsti, kaip ji sprogsta, juolab kad minų pavojus vis dar didelis ir „būna smagu jų atsikratyti.“
Ginklų inžinierius dalyvauja NATO pratybose, jose, be kita ko, įvairių šalių išminuotojai drauge mokosi ir dirba – ieško senų minų ir jas naikina. Išminavimo darbams šalys vadovauja pakaitomis. Šiai operacijai iš laivo „Thetis“ vadovauja danų pajėgos.
Antony Beero, kaip ir kitų NATO minų „medžiotojų“, laukia dar daug darbo: manoma, kad jūrose tebėra maždaug milijonas senų minų, giluminių, aviacinių bombų ir kitų sprogmenų. Kai kurie sprogmenys likę net nuo Pirmojo pasaulinio karo, nors daugiausia tai Antrojo pasaulinio karo palikimas. Išminuotojų nuostabą kelia tai, kad tokių senų minų detonatoriai dažniausiai būna veikiantys, ir mina gali sprogti.


Žvejai minų ištraukia tinklais
Baterijos, maitinančios minų sprogdiklius, jau seniai išsikrovusios, todėl nebe taip pavojinga plaukti virš minų, tačiau tiesioginis kontaktas gali padaryti daug žalos. Net nedidelis smūgis gali sukelti sprogimą. Išmesta ant kranto mina dar pavojingesnė, nes sprogstamoji medžiaga jautri saulės ir oro poveikiui.
3–4 kartus per savaitę Europos žvejams į tinklus patenka sena mina ar bomba. 2005 metais trys olandų žvejai, traukdami tinklus, žuvo, kai sprogo į juos pakliuvusi sena bomba. Ypač atsargios turi būti naftos, dujų bei ryšių bendrovių darbuotojai, tiesdami jūrų dugnu kabelius ir vamzdynus. Minų gali būti visur, negalima kliautis net karo laikų jūrlapiais, kuriuose kariaujančios šalys pažymėdavo minų laukus. Minos ne visada buvo paliekamos pagal numatytą planą, be to, kai kurios galėjo būti nuneštos srovių.
Be daugybės minų, jūros dugne guli ir nemažai aviacinių bombų. Ypač Šiaurės jūroje. Karo metu bombonešiai, neatlikę užduoties ir nenumetę bombų į taikinį, grįždami išmesdavo jas į jūrą, nes su tokiu kroviniu nebūtų galėję leistis oro uoste.

Kai minų ieškotojai aptiktą miną susprogdina, vanduo ir dūmai pakyla net į 50 metrų aukštį. Kai minų ieškotojai aptiktą miną susprogdina, vanduo ir dūmai pakyla net į 50 metrų aukštį.,


Pirmosios minos sprogdavo nuo tiesioginio kontakto
Jūrų mina – senas ginklas. Primityvias minas kinai naudojo dar XVI amžiuje. Jomis kariauta ir Amerikos pilietiniame kare. Tų laikų minos sprogdavo nuo tiesioginio kontakto, pavyzdžiui, ant minos užplaukus laivui. Tokiu principu veikiančios minos buvo gaminamos ir Pirmojo pasaulinio karo metais, o jų buvo palikta 300 tūkstančių.
Minos plūduriuodavo paviršiuje arba likdavo pritvirtintos prie sunkių vežimėlių, kuriais buvo išridenamos iš laivo ir nuleidžiamos į dugną. Dauguma minų būdavo spygliuotos. Maži atsikišę minų spygliai veikdavo kaip sprogdikliai – kai laivas juos užkliudydavo, mina sprogdavo. Per Pirmąjį pasaulinį karą tokios minos nuskandino 1280 laivų.


Antrojo pasaulinio karo metais, išsivysčius pažangiai karo pramonei, minos pasidarė  sudėtingesnės. Kad mina sprogtų, tiesioginio kontakto nebereikėjo. Sprogimą galėjo sužadinti naujoviški jutikliai, reaguojantys į nedidelius magnetinio lauko pokyčius, laivui praplaukiant virš minos, arba į laivo sraigto garsą. Taigi mina galėjo gulėti jūros dugne ir tykoti aukos. Karo metais šitaip buvo nuskandinti 1052 laivai. Didžiulės jūrų teritorijos tapo tokios pavojingos, kad niekas nebenorėjo plaukioti, pavyzdžiui, vien tik Baltijos jūroje buvo palikta 60 tūkstančių minų.
Po karo pradėti išminavimo darbai. Intensyviausiai imtasi valyti laivybos kelius, vedančius į atvirą vandenyną ir jungiančius jūras. Daugelis šių kelių šiandien tebėra saugiausi maršrutai dideliems laivams, plaukiantiems iš vieno vandenyno į kitą.

 
Dar tebėra nemažai minų laukų, kurie pažymėti jūriniuose žemėlapiuose kaip „ minų pavojaus zona“ (angl. mine danger area). Išminuota tokią teritorija pažymima  kaip „buvęs minų laukas“ (angl. former mine area), tačiau tokia vietovė vis tiek nebūna visiškai saugi. Nors minų laukas apieškomas atidžiai ir kruopščiai, vis dar gali likti nepastebėtų, storų smėlio ir dumblo sluoksnių užklotų minų. Jei tokią vietą išvalius galima 80 procentų tikimybė, kad minų nebeliko, minų „medžiotojai“ mano gerai atlikę darbą.


Daug minų palikta ir po Antrojo pasaulinio karo. Tai Korėjos, Vietnamo, Persijos įlankos karų palikimas. Nuo tokių minų yra smarkiai nukentėję du amerikiečių laivai.
Pagal tarptautinę konvenciją šalys privalo tiksliai pažymėti, kur išdėliotos minos. Tačiau dažniausiai tokio reikalavimo niekas nepaiso. Ši konvencija taip pat draudžia naudoti plūdriąsias jūrų minas. Deja, ir šis susitarimas ignoruojamas. Kadangi minos yra palyginti nebrangus ginklas, jos labai greitai paplito – taip pat ir trečiojo pasaulio šalių konfliktų zonose. Labai tikėtina, kad tiek gynybai, tiek puolimui jūrose jos bus naudojamos ir ateityje. Populiarios jos tikriausiai liks ir tarp teroristų, nes užtenka kelių minų, kad būtų paralyžiuotas svarbaus uosto darbas.

 
Ateities minos bus dar sudėtingesnės, nes jas bus galima programuoti. Pavyzdžiui, mina sprogs tada, kai virš jos plauks būtent tam tikras laivų vilkstinės laivas arba tam tikros rūšies laivas. Šiuolaikiškiausios minos tokios sudėtingos, kad gali reaguoti tik į vieną konkretų laivą. Minoje įtaisytas kompiuteris užprogramuotas aptikti tam tikro laivo magnetinį lauką ir sraigto garsą, o tokią iš anksto surinktą informaciją jis gauna iš klausymosi stočių, įrengtų jūros dugne.
Kadangi iki šiol minos buvo daugiausia metalinės, net ir po daugelio metų jų ieškoti nėra sudėtinga. Šiuolaikinės minos bus gaminamos iš stiklo pluošto. Galbūt jos net galės pačios įsirausti į smėlį – taigi ateities išminuotojams jas aptikti bus gerokai sudėtingiau.

Visa portale IliustruotasisMokslas.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į IliustruotasisMokslas.lt kaip informacijos šaltinį.
Kaip įvertintumėte šį straipsnį?
Dalintis nuoroda:

2011.05.23, 15:19
Glad I've finally found smeothing I agree with!

Astronomai atrado Žemių Godzilą

„Tai tikra Žemių Godzila“, – taip naujai atrastą vadinamąją superžemę, kurios skersmuo 2,3 karto didesnis už Žemės, apibūdino Harvardo gyvybės kilmės tyrimo direktorius.
DAUGIAU

Pasyvioji meditacija veiksminga

Oslo universiteto mokslininkai iš smegenų nuotraukų nustatė, kaip smegenys veikia per dvi labiausiai paplitusias meditacijos praktikas – aktyviąją ir pasyviąją, dar vadinamą atsipalaidavimu.
DAUGIAU

Gyvensime storulių planetoje?

Pasak naujausio nutukimo tyrimo, trečdalis visų pasaulio žmonių turi antsvorio, o per pastaruosius tris dešimtmečius nė vienai šaliai nepavyko suvaldyti pasaulinio gyventojų svorio didėjimo.
DAUGIAU

Akla žuvis geba skaičiuoti

Akių neturinti žuvis, gyvenanti tamsiuose vandens apsemtuose urvuose po Somalio dykuma, nustebino mokslininkus, – net būdama akla, ji geba skaičiuoti daiktus.
DAUGIAU

Mirusi 115-metė atskleidžia gyvenimo ribas

Nyderlandų gyventoja  Hendrikje van Andel-Schipper mirė 2005 m., sulaukusi 115 metų. Mokslininkai ištyrė jos kūną ir nustatė galimą ryšį tarp kamieninių ląstelių skaičiaus ir amžiaus.
DAUGIAU

Jutiklis tiria maistą

Jei norite sužinoti, ką valgote arba kokia tabletė guli ant virtuvės stalo, jau galite tai padaryti.
DAUGIAU

Kosmose apvalėja širdis

Jei astronautai daug laiko praleidžia būdami nesvarumo būsenos, smarkiai paveikiama jų fiziologija.
DAUGIAU

Vandenynus nušviečia stebėtinai daug žuvų

Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Solomono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis.
DAUGIAU

Robotą įkvėpė kengūra (1)

Vokietijos robotų gamintoja „Festo“ anksčiau yra stebinusi pasaulį robotais, sukurtais pagal, pavyzdžiui, spindulių judėjimą.
DAUGIAU

Zebras dryžuotas dėl musių

Ilgus metus mokslininkai siekė nustatyti zebro dryžių priežastį. Atlikus naują tyrimą nustatyta, kad dryžiai skirti apsisaugoti nuo musių.
DAUGIAU

Zondas metė unikalų žvilgsnį į Titano ežerus

Didžiausią Saturno palydovą Titaną dengia storas oranžinių debesų sluoksnis, tačiau NASA kosminis zondas „Cassini“, pro Saturną 2013 m. vasaros pabaigoje praskridęs ne vieną kartą, turėjo unikalią galimybę pažvelgti į ežerus palydovo šiaurės pusrutulyje.
DAUGIAU

Miesto bitės lizdus suka iš plastiko

Didžiausiame Kanados mieste Toronte gyvenančios bitės puikiai moka prisitaikyti prie aplinkos.
DAUGIAU

Mokslininkai skatina naujų plaukų augimą (2)

Mokslininkai baigia kurti būdą, kaip sustabdyti plikimą. Klonavus galvos odos ląsteles ir persodinus jas į odą, Kolumbijos universiteto Medicinos centro (JAV) ir Daramo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkams pavyko priversti naujus plaukus augti.
DAUGIAU

Mokslininkai pajaunino Didįjį Kanjoną

140 metų mokslininkai ginčijosi dėl Didžiojo Kanjono amžiaus. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad jis tikriausiai keliais milijonais metų jaunesnis nei manyta.
DAUGIAU

Kinija išskiria daugiau anglies dvideginio nei JAV (1)

Kinija jau seniai pralenkė JAV ir tapo daugiausia anglies dvideginio (CO2) išskiriančia valstybe.
DAUGIAU

Pamišę menininkai geresni (1)

Vincentas van Goghas nusipjovė dalį ausies. Lady Gaga dėvi sukneles iš mėsos. Tokių ekscentriškų menininkų sąrašas ilgas.
DAUGIAU

Elektroninė membrana lankstosi aplink plauką

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai padarė nedidelę revoliuciją.
DAUGIAU

Šnipinėjimo lėktuvas skris greičiau už garsą (1)

Viršgarsinis lėktuvas „SR-72“ 5 500 km atstumą iš Londono į Niujorką įveikia per valandą.
DAUGIAU

Nauja rentgeno technologija rodo ne tik kaulus (1)

Rentgeno aparatas paprastai yra didelis prietaisas, kuriantis kaulų ir kietųjų audinių atvaizdus, o minkštieji audiniai parodomi, nebent pacientui duodama kontrastinės medžiagos.
DAUGIAU

Žemės branduolį sudarė geležies lašeliai

Remdamiesi eksperimentais, Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio Stanfordo universiteto mokslininkai savaip išaiškino vieną iš daugelio mūsų pasaulio paslapčių – kaip susiformavo iš geležies sudarytas branduolys.
DAUGIAU

Blyškią odą užtikrino genai

Europos, Indijos ir Australijos mokslininkų komanda sukūrė teoriją apie šviesios odos atsiradimą.
DAUGIAU

Rašiklis piešia audinį (1)

Aukštųjų technologijų rašikliu galima gydyti kaulų traumas – jis rašo ne rašalu, o kamieninėmis ląstelėmis.
DAUGIAU

Futbolininkų bėdos – kaip boksininkų (1)

Kai futbolo žaidėjai aukštai pašoka ir stengiasi galva pasiųsti kamuolį į vartus, jie rizikuoja patirti smegenų pažeidimą.
DAUGIAU

Išvalyti vandenynus (1)

Vandenynuose gausu šiukšlių. Milijonai tonų plastiko, kurio negalima surinkti, nes didžioji dalis yra suirusi į mikroskopines skiauteles. Taip mokslininkai manė, kol inžinerijos studentui iš Nyderlandų kilo netikėta mintis.
DAUGIAU

Keista, bet tiesa

Pietų Kalifornijos universitete (JAV) sukurtas kompiuterinis žaidimas moko žaidėjus nugalėti baimę.
DAUGIAU

Telefonas it rentgeno aparatas

Mokslininkams pavyko sukurti spindulius skleidžiančią mikroschemą, telpančią į mobilųjį telefoną, tad jie vienu žingsniu priartėjo prie svajonės apie kiaurai daiktus skrodžiantį regėjimą, efektyvius vėžio tyrimus ir greitą duomenų perdavimą.
DAUGIAU

Antibiotikus aktyvuoja šviesa

Gydymas antibiotikais gali neigiamai veikti ligonį, nes žūsta ir gerosios žarnyno bakterijos. Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai sukūrė antibiotikus, kurie veikia tik ten, kur reikia.
DAUGIAU

Užterščiausias oras – Bulgarijoje

Jei lankotės Bulgarijos arba Lenkijos pramoniniame mieste, sulaikykite kvėpavimą.
DAUGIAU

Giliai po vandeniu lūžta bangos (1)

Povandeninė ketera Ramiajame vandenyne sukuria dangoraižio aukščio bangas.
DAUGIAU

Grenlandija tirpsta iš apačios (1)

Grenlandijos paviršių dengiantis ledyninis skydas tirpsta ir iš viršaus, ir iš apačios, teigiama tyrime, kuris atliktas vykdant tarptautinį projektą „IceGeoHeat“.
DAUGIAU
Banner Side 2

Kodėl jūros vanduo sūrus? (1)

Sūrumo jūros vandeniui suteikia medžiagos, per ilgą laiką atkeliavusios upėmis iš žemynų.
DAUGIAU

Kodėl kryžiuojame pirštus?

Pirštų kryžiavimas, tikintis, kad mus lydės sėkmė, paplitęs paprotys krikščioniškoje pasaulio dalyje.
DAUGIAU

Kada išrastas dezodorantas?

Amerikiečių bendrovė „Mum“ pirmąjį dezodorantą pasaulyje pristatė 1888 metais.
DAUGIAU

Kuri kalba lengviausia?

Paprasčiausia išmokti Kinijos mandarinų kalbą, teigia Oslo universiteto (Norvegija) kalbų profesorius Rolfas Theilas.
DAUGIAU

Ar kitose planetose yra debesų? (1)

Planetose, kurios yra pakankamai didelės, kad turėtų atmosferą, taip pat gali būti debesų.
DAUGIAU
Banner Side 2

Ar šimtakojai iš tiesų turi 100 kojų?

Šimtakojai gali turėti 100 ir net daugiau kojų.
DAUGIAU

Kodėl spengia ausyse? (1)

Spengimas ar zvimbimas ausyse vadinamas tinitu, jį sukelia garso bangas nerviniais impulsais...
DAUGIAU

Kaip dažnai išsirikiuoja visos planetos? (1)

Kartkartėmis danguje galima išvysti arti viena kitos esančias dvi planetas. Ar visos aštuonios jų gali išsirikiuoti viena linija?
DAUGIAU

Kokia knyga storiausia?

Storiausia masiškai leista knyga buvo 4 032 puslapių rinktinė....
DAUGIAU

Kur dingsta Saulės šviesa?

Kur dingsta Saulės šviesa, pasiekusi Žemę? Ar ji sugeriama kaip šiluma ar tampa kuo nors kitu?
DAUGIAU

Kaip laivai saugomi nuo rūdžių?

Kontaktuodami su deguonimi metalai ỹra skirtingu greičiu, tad jų rūdijimo laikas taip pat nevienodas.
DAUGIAU

Ar aspartamas sukelia vėžį? (1)

1996 m. amerikietis neurologas Johnas Olney dirbtinį saldiklį aspartamą (E951) apkaltino sukeliant vėžį.
DAUGIAU

Ar gyvūnams, kaip ir žmonėms, išsiskiria endorfinų?

Endorfinai malšina skausmą ir padeda reguliuoti emocijas, be to, padeda ir žmonėms, ir gyvūnams nekreipti dėmesio į skausmą.
DAUGIAU

Kaip gaminami ryžių trapučiai?

Spraginti ryžiai, kuriuos pažįstame iš ryžių trapučių, gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 laipsnių temperatūra.
DAUGIAU

Kada pradėjome skustis?

Pirmieji skustuvus gaminti pradėjo egiptiečiai prieš 5 tūkst. metų.
DAUGIAU

Ar skorpionai gali nusižudyti?

Legendos apie besižudančius skorpionus sklinda jau tūkstančius metų.
DAUGIAU

Kaip veikia dirbtinė širdis?

Ar dirbtinė širdis veikia taip pat kaip tikra?
DAUGIAU

Kodėl viršutiniuose atmosferos sluoksniuose temperatūra žemesnė?

Šaltas oras sunkesnis už šiltą. Kodėl kylant aukštyn oras darosi vėsesnis?
DAUGIAU

Ką reiškia oktaninis skaičius?

Automobilis varomas sprogimais variklio cilindruose, kur žvakės kibirkštis uždega oro ir benzino mišinį.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad sliekai gali dalytis ir gyventi toliau?

Esu girdėjęs, kad perpjautas sliekas toliau gyvena kaip du atskiri gyvūnai. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Per kiek laiko jėgainės grąžina energiją?

Jėgainės apsimoka tik tada, jei jose gaminama daugiau energijos, nei sunaudota jas statant.
DAUGIAU

Ar gyvūnų kraujas skiriasi nuo žmonių?

Žmonių ir kitų žinduolių kraujo sandara iš esmės tokia pati.
DAUGIAU

Kodėl magnetas traukia metalus?

Iš esmės visi atomai yra mažyčiai magnetai, tačiau didžiojoje dalyje medžiagų šie magnetai yra išdėstyti atsitiktine kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl ką tik išsivalius dantis sultys atrodo neskanios? (1)

Dantų pastoje esanti putojimo medžiaga pablogina skonio pojūtį.
DAUGIAU

Kiek medaus surenka bitė?

Per gyvenimą bitė darbininkė surenka ne mažiau nei 1 g medaus.
DAUGIAU

Kodėl šypsodamiesi rodome dantis?

Plati šypsena, pro kurią matomi apnuoginti dantys, yra tik viena veido išraiškų, reiškiančių džiaugsmą.
DAUGIAU

Ar vorai ropoja kitų vorų tinklais?

Voras gali lengvai laipioti artimų rūšių vorų tinklais. Tinklą numegzti užima daug laiko, todėl galima pamanyti, kad vorai perima kitų tinklus.
DAUGIAU

Ar nuo lietaus debesys susitraukia?

Lyjant debesys netenka masės, tačiau paprastai kylantis drėgnas oras, sudarantis debesį, ir toliau jam teikia masės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad negyvi paukščiai krinta ant žemės? (2)

Esu girdėjęs apie didelius būrius paukščių, staiga kritusių ir užsimušusių JAV ir Švedijoje. Ar tai tiesa? Kodėl taip nutinka?
DAUGIAU

Ar gali stiklinė šalto vandens sustabdyti žagsulį?

Žagsime, nes paveikiamas klajoklis nervas, o jis priverčia diafragmą susitraukinėti.
DAUGIAU

Ar ugnis dega žemoje temperatūroje?

Ar įmanoma uždegti ugnį minusinėje temperatūroje? Ar tokia liepsna bus karšta?
DAUGIAU

Ar tiesa, kad smūgis gali sukelti amneziją? (1)

Stiprus smūgis į galvą gali kelioms dienoms „išjungti“ atmintį.
DAUGIAU

Ar kola gelbsti skaudant pilvui? (1)

Kaip ir kitose angliarūgštės prisotintuose gėrimuose, koloje yra daug cukraus ir druskų.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad...iki 4 metų nieko neatsimename? (5)

Ar tiesa, kad vaikų iki 4 metų smegenys dar nepasirengusios kaupti atsiminimų?
DAUGIAU

Kodėl, turint temperatūros, krečia ir šaltis, ir karštis? (1)

Šalčio ir šilumos pojūčius paprastai sukelia aukšta arba žema kūno temperatūra, nors organizmas stengiasi išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą.
DAUGIAU

Kodėl atomo branduolys neišyra?

Atomo branduolį sudaro teigiamojo krūvio protonai ir krūvio neturintys neutronai.
DAUGIAU

Ar gestų kalba visur vienoda?

Gestų kalbos atsiradimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad veido išraiškomis ir gestais žmonės bendravo gerokai anksčiau, nei išrasta sakytinė kalba.
DAUGIAU

Kaip matuojamas futbolininkų darbo krūvis?

Nubėgto atstumo matavimai parodo, kad žaidėjas per aukščiausios lygos rungtynes paprastai nubėga 10 kilometrų.
DAUGIAU

Ar gyvūnai sensta greičiau?

Gyvenimo trukmė glaudžiai susijusi su dauginimusi, tad dauguma gyvūnų sensta greičiau nei žmonės.
DAUGIAU

Ar tiesa, kad šarkos vagia blizgius daiktus? (1)

Raktai, monetos ir papuošalai. Pasak legendos, šarkos šiems daiktams negali atsispirti.
DAUGIAU

Kada žmonės įsirengė pirmuosius šiukšlynus?

Šiukšlynais žmonės naudojasi jau 10 tūkst. metų – nuo tada, kai pradėjo dirbti žemę.
DAUGIAU

Ar ciklonai visada sukasi ta pačia kryptimi?

Šiaurės pusrutulyje vėjas ciklone visada juda prieš laikrodžio rodyklę, o Pietų pusrutulyje jis sukasi priešinga kryptimi.
DAUGIAU

Kodėl mikrobangų krosnelėje sviestas sprogsta?

Mikrobangų krosnelėje maistas šildomas mikrobangomis, kurios priverčia vandens ir riebalų molekules judėti.
DAUGIAU

Kodėl žiedas mūvimas ant bevardžio piršto? (1)

Ant ketvirtojo piršto nuo nykščio žiedus mūvime jau nuo antikos laikų.
DAUGIAU

Ar miego ritmas įgimtas?

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, tad tam tikru laiku pavargstame.
DAUGIAU

Kodėl dramblio ilgas straublys?

Prieš 30–40 mln. metų dramblių protėviai buvo vos metro aukščio ir greičiausiai gyveno vandenyje, kaip šiandieniniai begemotai.
DAUGIAU

Kodėl miestiečiai labiau alergiški?

Miesto gyventojai dažniau nei kaimo serga šienlige. Tai atrodo nelogiška. Ar tai tiesa?
DAUGIAU

Kaip katė murkia? (1)

Katės murkimas panašus į žmogaus niūniavimą.
DAUGIAU

Ar žmonės gali įsimagnetinti?

Žmonės įsimagnetinti negali, nes mūsų organizme nėra kam sukurti magnetinio lauko, kuris būtų pakankamai stiprus ir trauktų daiktus.
DAUGIAU

Kaip auga sraigės kiautas?

Sraigės kiautas – tai iš atskirų sluoksnių sudarytas spiralės formos vamzdelis.
DAUGIAU

Kokios spalvos yra veidrodis? (2)

Griežtai kalbant, veidrodis yra bespalvis.
DAUGIAU

Kas išrado kreditinę kortelę?

1949 m. bendrovės „Hamilton Credit Corporation“ vadovas Frankas McNamara su draugais lankėsi restorane.
DAUGIAU

Kodėl moterų rankos sustorėja?

Mums senstant, lėtėja odos baltymo kolageno gamyba, todėl riebalų ląstelės gali sudaryti drebančius gumbus.
DAUGIAU

Kada jaučiame norą šlapintis?

Kai šlapimo pūslė prisipildo 25–50 procentų, ji siunčia signalą smegenims, kad laikas į tualetą.
DAUGIAU

Kiek svėrė mažiausias naujagimis?

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis yra Amillia Taylor.
DAUGIAU

Kodėl nesudega žvakės dagtis? (1)

Žvakės liepsna atsiranda dėl degančių stearino garų, ne dėl degančio dagčio.
DAUGIAU

Ar galima per daug miegoti?

Mokslininkai surado ryšį tarp ilgo miego ir fizinių ydų.
DAUGIAU

Ar nesmulkinti grūdai skirtingi?

Nesmulkintuose grūduose yra įvairių grūdų elementų, kurie priklauso nuo grūdų rūšies.
DAUGIAU

Kas išrado alaus butelio kamštelį?

Pirmąjį alaus butelio kamštelį 1891 m. išrado amerikietis Williamas Painteris.
DAUGIAU

Kodėl pingvinai negali skraidyti?

Skraidymas – specializuotas ir daug energijos reikalaujantis judėjimo būdas. Visos skraidančio gyvūno kūno dalys sukurtos gyvenimui ore.
DAUGIAU

Ar visi nagai auga vienodu greičiu?

Kiekvienas nagas auga savo greičiu. Paprastai greičiausiai auga nagai ant tų pirštų, kurių paskutinis pirštakaulis ilgiausias.
DAUGIAU

Kurtumas muzikai?

Kai kurie žmonės gimsta kurti muzikai. Jie pasižymi normalia klausa, intelektu ir atmintimi, tačiau nesugeba atpažinti ar atsiminti paprastų melodijų ir ritmų, dainuodami nusidainuoja.
DAUGIAU

Kur yra didžiausia pasaulyje atominė elektrinė?

Pati didžiausia atominė elektrinė pasaulyje yra Japonijoje, 220 km į šiaurės vakarus nuo Tokijo.
DAUGIAU

Kaip greitai juda ašigaliai?

Magnetinio Šiaurės ašigalio vietą 1831 m. pirmasis nustatė anglas Jamesas Rossas, ir kai Roaldas Amundsenas ašigalyje apsilankė 1904 m., šis jau buvo pasislinkęs 50 kilometrų.
DAUGIAU

Kaip veikia guminis trintukas?

Rašant pieštuku ant popieriaus, mažos grafito dalys atskyla nuo pieštuko šerdies ir prisitvirtina prie nelygaus popieriaus paviršiaus.
DAUGIAU

Ar charakteris paveldimas? (1)

Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų.
DAUGIAU

Kur lyja gausiausiai?

Ljoro (Kolumbija) kasmet iškrenta 13 300 mm kritulių, tad regionas laikomas drėgniausia vieta pasaulyje.
DAUGIAU

Ar gyvūnai žudosi? (2)

Mokslininkai nežino, ar koks nors gyvūnas yra nusižudęs, tačiau esama ne vieno pavyzdžio, kai gyvūnai save žaloja.
DAUGIAU

Kurių gyvūnų nėštumas trunka ilgiausiai? (1)

Kai kurių gyvūnų nėštumas trunka labai ilgai, jis kelis kartus  viršyja žmogaus.
DAUGIAU

Kodėl žmonėms po akimis atsiranda maišeliai?

Maišeliai po akimis ypač išryškėja su amžiumi, nes aplink akis esanti oda, raumenys, riebalai ir audiniai laikui bėgant praranda lankstumą.
DAUGIAU

Kaip matuojamas Žemės amžius?

Uolienų amžiui nustatyti mokslininkai taiko radiometrinius metodus, paremtus tuo, kad skirtingų elementų radioaktyvių atmainų (vadinamų izotopais) irimas vyksta tam tikru greičiu.
DAUGIAU

 Kodėl apskritimas dalijamas į 360 laipsnių?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad Babilonijos skaičių sistemoje kardinalusis skaičius buvo 60.
DAUGIAU

Kas yra virtualusis vanduo? (1)

Gaminant prekes, dažnai reikia nemažai vandens. Mokslininkai jį vadina „virtualiuoju vandeniu“, nes pirkėjai tiesiogiai nepajaus vartoją vandenį.
DAUGIAU

Koks automobilis yra mažiausias? (1)

Jis yra 104,14 cm aukščio, 66,04 cm pločio ir 132,08 cm ilgio – britų „Wind Up“ yra mažiausias pasaulyje miestui pritaikytas automobilis.
DAUGIAU

Kada išrasta dantų pastos tūtelė?

Dantų pastą tūtelėje 1892 m. išrado JAV odontologas Washingtonas Sheffieldas.
DAUGIAU

Kam briedžiui barzda?

Briedžio pasmakrėje kaba kailiu padengta odos raukšlė, vadinama barzda.
DAUGIAU

Kur yra ilgiausias tramvajų tinklas?

Sofijoje (Bulgarija) tramvajai tebėra populiari transporto priemonė.
DAUGIAU

Kuris vantinis tiltas aukščiausias?

Atstumas tarp Meksikoje esančio tilto El Puente Baluarte paviršiaus ir po juo plytinčio slėnio – 390 m.
DAUGIAU

Kodėl Venera sukasi taip lėtai? (3)

Venera yra vienintelė Saulės sistemos planeta, kurios diena trunka ilgiau nei metai.
DAUGIAU

Kokio dydžio gali būti auglys? (2)

1991 m. 34 metų amerikietei pašalintas didžiausias kada nors užfiksuotas auglys.
DAUGIAU

Kokie cheminiai elementai sudaro žmogų? (2)

Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro deguonis, vandenilis ir anglis.
DAUGIAU

Ar gali šiltas vanduo užšalti greičiau už šaltą? (2)

Gali pasirodyti keista, kad šiltas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, tačiau kartais taip nutinka.
DAUGIAU

Kaip toli ir aukštai pumos šokinėja?

Pumos paplitusios didelėse teritorijose Š. ir P. Amerikoje, gyvena kalvotose vietovėse miškuose ir kalnuose.
DAUGIAU

Ar nulaužti visi kodai? (1)

Kai kurie kodai dar neiššifruoti. Vieni garsiausių – Bealo šifras ir Voiničiaus rankraštis.
DAUGIAU